Kauno apygardos teismo nutartis

2013-10-22 · Civilinė byla Nr. 2S-2157-527/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-22
Bylos Nr.
2S-2157-527/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Ieškovas
I. Č., J. Č.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos glorija“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Du-Čia“
Civilinė byla Nr. 2S-2157-527/2013;procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 121.14; 122.2.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. Č. ir J. Č. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1789-598/2013 pagal ieškovų I. Č. ir J. Č. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos glorija“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos glorija“ priešieškinį ieškovams I. Č. ir J. Č. dėl nuostolių atlyginimo ir nuomos sutarties nutraukimo (trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Du-Čia“) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teisme priimtu priešieškiniu atsakovė prašė: priteisti jai iš ieškovų I. Č. ir J. Č. 117 120 Lt nuostolių atlyginimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos ir po 1 840 Lt per mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei 2 160 Lt delspinigių bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; nutraukti 2007-10-08 sudarytą negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Jonava, patalpų nuomos sutartį su nuomininku atsakove UAB „Du-Čia“. Priešieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovų I. Č. ir J. Č. turtą priešieškinio reikalavimo ribose.

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2013-08-12 nutartimi atsakovės priešieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo 119 280 Lt sumai ieškovams I. Č. ir J. Č. priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, esantį pas ieškovus ar trečiuosius asmenis, leidžiant ieškovams turtu naudotis, tačiau draudžiant areštuotą turtą perduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, o nesant ar esant nepakankamai nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto - areštavo ieškovams priklausančias pinigines lėšas, esančias pas ieškovus, jų atsiskaitomosiose sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, išskyrus pinigų sumas, į kurias negali būti išieškoma pagal CPK 739 str., uždraudžiant atlikti su pinginėmis lėšomis bet kokias pinigų išmokėjimo, pervedimo ar kitas disponavimo operacijas, leidžiant įskaityti į sąskaitas gautas lėšas ir iš šių sąskaitų atsiskaityti su atsakove ir valstybe. Teismas nurodė, kad pareikštas priešieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio, prašoma priteisti suma yra didelė bei nesant išsamių duomenų apie ieškovų turimą turtą, jų finansines galimybes, yra pakankamas pagrindas manyti, jog ieškovai, sužinoję apie pareikštą priešieškinį, gali imtis priemonių perleisti ar paslėpti jiems priklausantį turtą ar turtines teises, suvaržyti teises į jį ar kitaip apsunkinti disponavimą juo, dėl ko nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo, jei jis būtų palankus atsakovei, įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovai atskiruoju skundu (b. l. 40–43, civilinės bylos Nr. 2-1789-598/2013 dalis) prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-08-12 nutartį panaikinti. Apeliantų teigimu, jų ir atsakovės padėtis yra nevienoda, kadangi ieškovai rizikuoja savo šeimos turtu ir piniginėmis lėšomis, tuo tarpu atsakovė rizikuoja tik įmonės turtu, nes įmonės vadovų piniginės lėšos ir asmeninis turtas yra sąlyginai saugūs. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių - turto arešto taikymo, reikia atsižvelgti ne tik į didelę prašomą priteisti pinigų sumą, bet ir į abiejų šalių turtinę padėtį, jų finansines galimybes, taip pat į tai, ar ieškovo prašyme realūs išdėstyti argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-698/2009). Teisingumas turi būti vykdomas konkrečioje byloje teisiškai pagrįstais argumentais įvertinus byloje esančias faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.), o ne aklai nurodžius, kad jei reikalaujama suma didelė, tai laikinos apsaugos priemonės kaip taisyklė taikomos. Teismas įstatymu nėra įpareigotas absoliučiai tenkinti visus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atvirkščiai jis yra įpareigojamas taikyti laikinas priemones, jeigu prašantis ją taikyti asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą. Priešieškinis turi būti pagrįstas, prie jo pateikti įrodymai. Atsakovė su priešieškiniu pateikė byloje nedalyvaujančių asmenų sutartis, kurios nėra susijusios su ieškovais. Ieškovai nėra susiję su sutartyse įvardytais asmenimis. Atsakovė priešieškinyje pretenzijas ieškovams reiškia už laikotarpį nuo 2007 m. iki 2013 m., tačiau pateiktos byloje nedalyvaujančių ir su ja nesusijusių asmenų sutartys yra 1999 m. ir 2002 m. bei 2003 m. Su priešieškiniu nėra pateikta jokių dokumentų, kurie kiek nors liestų ieškovus, todėl priešieškinis nėra pagrįstas įrodymais. Teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo priimta ieškovams nedalyvaujant, ieškovus net neinformavus, neišklausius, dėl to teismas ypatingą dėmesį turėjo skirti pirminei pateiktos medžiagos analizei ir įrodymų vertinimui. Iš šio priešieškinio matyti, kad pateikti dokumentai nesusiję su byla, o priešieškinio teiginiai nepagrįsti. Sprendimas taikyti laikinąją apsaugos priemonę priimtas pažeidžiant įstatymus, teismų praktiką ir ieškovų teises. Priešieškinyje teigiama, kad ieškovai, naudodamiesi komercinės paskirties patalpomis, gavo iš to naudą, ir nurodomas jos dydis (kiekvieną mėnesį po 100 Lt nuomos mokesčio) bei kad tai tęsėsi 68 mėnesius. Nors atsakovė teigia, kad patalpos buvo komercinės paskirties, bet tai netiesa. Netiesa ir tai, kad jie gali pretenduoti į 184 kv. m dydžio patalpas. Atliekant pirminį, tikėtiną priešieškinio reikalavimo vertinimą, galima prielaida, kad atsakovų pretenzijos galima suma 6 800 Lt (paskaičiavimas 68 mėn. x 100 Lt), tačiau tai jokiu būdu ne 119 280 Lt. Ieškovai dirba ir turi pastovų pajamų šaltinį. Nereikia įrodinėti, kad, jei teismas priteistų 6 800 Lt (tačiau galimas ir kitoks variantas, kad priteis iš UAB „Jonavos glorija“), ieškovai šią sumą pajėgtų išmokėti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra tikslingas vertinant iš CPK 7 straipsnio pozicijų. Atsakovės valdomas nuosavybės teise turtas, įstatinis kapitalas yra daug mažesnis už priešieškinio (ieškinio) sumą, ką patvirtina atsakovės pateiktas balansas. Atsakovė turi 28 800 Lt kapitalo, tačiau jų metiniai nuostoliai siekia 38 645 Lt, o finansiniai įsipareigojimai 43 129 Lt, todėl ši įmonė yra nemoki. O tai svarbus kriterijus, vertinant prašymo tikslingumą taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Kokie yra garantai, kad ieškovų dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo patirti nuostoliai bus kompensuoti? Ieškovai dirba ir turi pajamas, ir tai užtikrina tam tikrą finansinę garantiją atsakovei. Atsakovės finansinė padėtis kelia nerimą, ar bus užtikrintos ieškovų teisės. Teismas priėmė sprendimą ieškovams nepranešęs ir nesuteikęs galimybės pasisakyti šiuo klausymu ar pateikti įrodymus, nepareikalavo jokio užstato galimiems ieškovų nuostoliams atlyginti iš atsakovės (CPK 146 str.). Šalių lygybės principas, teisingumo principas reikalauja užtikrinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teises. Šiuo metu nekilnojamo turto kainos nėra aukštos. Ieškovų turimas nekilnojamas turtas - butas savo verte nepadengs ieškinio sumos. Tikėtina, kad bus areštuotos ieškovų sąskaitos bankuose. Šeimoje auga nepilnametis vaikas. Ieškovų darbo užmokestis pervedamas per bankus. Areštavus sąskaitas, ieškovai negalės pirkti vaikams mokslo reikmenų, uniformų ir apmokėti kitų reikiamų išlaidų. Dažnai teismo procesas užsitęsia ir laikinos apsaugos priemonės taikymas tampa ypač skausmingas. Nesant garantijoms, kad galimi ieškovų nuostoliai ir praradimai bus atlyginti, pažeidžiamas teisingumo principas, pažeidžiamos ieškovų vaikų teisės.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Du-Čia“ (b. l. 51–52, civilinės bylos Nr. 2-1789-598/2013 dalis) prašo atskirąjį skundą tenkinti. Pritaikyta teismo laikinoji apsaugos priemonė neatitinka susidariusios situacijos ir prieštarauja įstatymams. Jos taikymas nėra tikslingas ir gali sukelti neadekvačiai neigiamas pasekmes.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Jonavos glorija“ (b. l. 53–55, civilinės bylos Nr. 2-1789-598/2013 dalis) prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-08-12 nutartį palikti galioti, atskirąjį skundą atmesti. Byloje esantys įrodymai tikėtinai pagrindžia atsakovės reikalavimus. Nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai (nuomos sutartys) neturi jokio ryšio su atsakove ir todėl priešieškinis yra neįrodytas. Iškėlus bylą teisme ir ieškovams neteisėtai naudojantis atsakovei priklausančiomis patalpomis, atsakovė dėl to negauna jai teisėtai priklausančių pajamų. Ieškovų teiginiai, kad atsakovė pagrindžia 100 Lt per mėn. nuostolių dydį, yra nepagrįsti, prasilenkia su sveika logika ir faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovai išnuomojo 184 kv. m. komercines patalpas savo valdomai įmonei, todėl įrodymas apie nuomos kainą yra vertintinas kritiškai. Tuo tarpu tokių patalpų nuomos reali rinkos kaina atitinka atsakovės priešieškinyje nurodytai kainai ir ji yra įrodyta rašytiniais įrodymais. Teismui priėmus priešieškinį akivaizdu, kad atsakovė tinkamai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką ir pateikė tikėtinai reikalavimą pagrindžiančius įrodymus. Ieškovų pagrindinis argumentas, nesutinkant su teismo nutartimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra neva gera finansinė padėtis ir turimas turtas, tačiau tai pagrindžiant ieškovai prideda teismui tik patvirtinimus apie darbo santykių egzistavimą, net nenurodant, kokio dydžio piniginį atlygį jie gauna. Jokių konkrečių įrodymų, pagrindžiančių teiginius apie gerą ir stabilią ieškovų finansinę būklę, nėra. Ieškovai nepateikė jokių duomenų apie turtą, kuriuo disponuoja, bei apie turimas pinigines lėšas. Priešingai, manytina, kad ieškovų turtinė padėtis yra sunki, ir galimas teismo sprendimas sudarys didelių finansinių problemų. Teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, kad jei ieškiniu reikalaujama suma yra didelė, gali išaugti teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Ieškovai atskirajame skunde nurodo, kad reikalavimo suma jiems yra labai didelė ir gali ženkliai įtakoti jų egzistenciją, todėl tokie teiginiai tik patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, nes esant tokiai situacijai padidėja tikimybė, kad ieškovai bandys išsaugoti turtą, jį nuslėpdami ar formaliai perleisdami tretiesiems asmenims. Įvertinus priešieškinio reikalavimo dydį bei nesant objektyvių įrodymų apie atsakovų turtinę padėtį, yra pagrindas daryti išvadą, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovai taip pat nepateikė jokių duomenų apie turimą nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, išrašų iš atsiskaitomųjų bei kaupiamųjų sąskaitų ir pan. Skundžiama teismo nutartis minimaliai ir tik laikinai riboja ieškovų teises, lygiai taip pat, kaip ir jų prašymu pritaikyti apribojimai atsakovės atžvilgiu, o tam tikrus nepatogumus dėl vykstančio proceso šalys patiria neišvengiamai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertina pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo ir tik nustato, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Tačiau iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui, t. y. bylos nagrinėjimo metu surinkus papildomą medžiagą, įvertinus šalių papildomus argumentus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas pakartotinai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovų ir atsakovės 2007-10-05 buvo patvirtinta negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Jonavoje, pirkimo–pradavimo išsimokėtinai sutartis, pagal kurią ieškovai iš atsakovės įsigijo minėtas patalpas, sumokėdami 30 000 Lt, o likusią 120 000 Lt sumą įsipareigojo grąžinti sutartyje nurodytais terminais. Atsakovė 2013-04-12 vienašališkai nutraukė pirkimo–pradavimo išsimokėtinai sutartį, dėl ko ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu pripažinti atsakovės vienašališką sutarties nutraukimą negaliojančiu (b. l. 1–6, civilinės bylos dalis Nr. 2-1789-598/2013). Ieškovų ieškinio reikalavimo užtikrinimui 2013-06-26 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – ginčo patalpų areštas (b. l. 7–8, civilinės bylos dalis Nr. 2-1789-598/2013). Atsakovė priešieškiniu prašė jai iš ieškovų priteisti 117 120 Lt negautas pajamas nuo 2007-10-07 iki priešieškinio pateikimo dienos bei kurias atsakovė būtų gavusi, jei perduotas ieškovams negyvenamąsias patalpas būtų nuomojusi. Pareikštas priešieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio, todėl reikalavimo užtikrinimui atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovams priklausantį turtą priešieškinio ribose.

Nepagrįstais laikytini apeliantų argumentai, jog atsakovė tikėtinai nepagrindė priešieškinio reikalavimo. Kaip matyti iš prie priešieškinio pateiktų nuomos sutarčių, minimali 1 m² patalpos nuomos kaina yra nuo 6 iki 10 litų. Ginčo patalpos ieškovams buvo perduotos 2007-10-07, t. y. nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo. Atsakovės prašomi priteisti nuostoliai iki ieškinio kreipimosi dienos už negyvenamųjų patalpų nuomą paskaičiuoti pagal realią rinkos nuomos kainą ir pagrįsti rašytiniais įrodymais.

Teismų praktikoje yra susiformavę tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei aplinkybės, kurie turi būti įvertinti sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu.

Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, jog pareikštas priešieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio, prašoma priteisti suma yra didelė bei nesant išsamių duomenų apie ieškovų turimą turtą, jų finansines galimybes, yra pakankamas pagrindas manyti, jog ieškovai, sužinoję apie pareikštą priešieškinį, gali imtis priemonių perleisti ar paslėpti jiems priklausantį turtą ar turtines teises, suvaržyti teises į jį ar kitaip apsunkinti disponavimą juo, dėl ko nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo, jei jis būtų palankus atsakovei, įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Apeliantai ir su atskiruoju skundu nepateikė duomenų, pagrindžiančių jų turtinę padėtį, t. y. nepateikė jokių duomenų apie turimą nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, išrašų iš atsiskaitomųjų bei kaupiamųjų sąskaitų, gaunamas pajamas, todėl negalima sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog nebuvo atsižvelgta į šalių turtinę padėtį. Nors laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos nepranešus ieškovams, ką numato CPK 147 straipsnio 1 dalis, ir neturint duomenų apie ieškovų turtinę padėtį, minėtus duomenis ieškovai turėjo galimybę pateikti teismui kartu su atskiruoju skundu, kad paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą.

Apeliantų nuomone, atsakovė yra nemoki įmonė, todėl nėra garantijos, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patirti ieškovų nuostoliai bus kompensuoti. Teismas priėmė sprendimą ieškovams nepranešęs ir nesuteikęs galimybės pasisakyti šiuo klausymu ar pateikti įrodymus, nepareikalavo jokio užstato galimiems ieškovų nuostoliams atlyginti iš atsakovės (CPK 146 str.).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką savo iniciatyva teismas gali taikyti atsakovo (šiuo atveju – ieškovų) nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą esant viešajam interesui. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į CPK 144 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, jeigu tai būtina siekiant apginti viešąjį interesą, ir atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių instituto ryšį su atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutu (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-677/2009). Kadangi nagrinėjamuoju atveju ginčas nesusijęs su viešuoju interesu, dėl ieškovų nuostolių atlyginimo užtikrinimo teismas galėtų spręsti tik esant ieškovų prašymui. Dėl prašymo nagrinėjimo nepranešus ieškovams pažymėtina, kad pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi išspręsti rašytinio proceso tvarka nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui (šiuo atveju ieškovams). Pirmosios instancijos teismas, nepranešdamas ieškovams apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą, procesinių teisės normų nepažeidė. Kaip jau buvo nurodyta, pateikti savo argumentus bei turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus ieškovai galėjo kartu su atskiruoju skundu, kuriuos įvertinęs pirmosios instancijos teismas būtų galėjęs pats pasinaikinti nutartį (CPK 334 str. 2 d. 1 p.).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, dėl ko Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jolita Cirulienė