Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-08-01 · Civilinė byla Nr. 2A-993-253/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-03-13Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-08-01Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-01
Bylos Nr.
2A-993-253/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-14113-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė, Čuchraj Jolanta Gailevičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Vilkas“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Eola“
Kategorijos
  • 11.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-993-253/2014

Teisėja Rasa Augustė (Proceso Nr. 2-06-3-14113-2012-6)
Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.5;

(S) 18.2.2; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. rugpjūčio 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj Jolantos Gailevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-490-769/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Vilkas“ patikslintą ieškinį E. B., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Eola“, dėl išlaidų mokymui ir baudos priteisimo, pažeidus darbo sutarties sąlygas, ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Vilkas“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė 2012-12-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateiktu ieškiniu, 2012-12-18 patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo, pažeidusio darbo sutartį, 8 000 Lt, uždrausti atsakovui 2 metus po teismo sprendimo įsiteisėjimo dirbti stacionarių dviračių treneriu, priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad prašo priteisti 2 000 Lt pagal sutarties 7 punktą už mokymus, 3 000 Lt baudą pagal 11 punktą už tai, kad greičiau nei po metų įsidarbino UAB „Eola“, ir 3 000 Lt baudą už darbo sutarties nutraukimą anksčiau nei po 2 metų nuo įsidarbinimo; su 3 000 litų bauda atsakovas sutiko, po derybų buvo pasirašyta kita darbo sutartis, palankesnė atsakovui, nes buvo sumažinta suma už mokymus iki 2 000 Lt. Teigia, kad buvo pažeistas nekonkuravimo įsipareigojimas, kuris yra galiojantis ir nenuginčytas. Tikino, kad senatis dėl netesybų netaikytina, nes ieškovė sužinojo apie pažeidimą – atsakovo įsidarbinimą 2012 metų rugsėjo 17 d.; atsakovas buvo atleistas dėl pravaikštų, atleidimo pagrindas neginčytas; atsakovas buvo įsipareigojęs 1 metus nedirbti to paties darbo, atidirbti „Vakarų vilkas“ 2 metus, todėl teisėtai prašoma 2 metus atsakovui uždrausti dirbti tapatų darbą – dirbti dviračių treneriu; veikla dėl apmokymų nėra licencijuojama, atsakovas nebuvo rengiamas kaip sertifikuojantis darbuotojas; 20 Lt nekonkuravimo išmokos atsisakė pats B., todėl sutartis buvo pakeista, pirminė darbo sutartis išlikusi per klaidą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-09-13 sprendimu ieškinį atmetė. Nusprendė priteisti iš ieškovės UAB „Vakarų vilkas“ atsakovui E. B. 1 800 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės UAB „Vakarų vilkas“ valstybei 40,17 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Pirmosios instancijos teismas atmesdamas reikalavimą priteisti 2000 litų už mokymus, nurodė, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarčių sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų. DK 95 straipsnio 5 dalyje nustatyta galimybė šalims sulygti, kad tuo atveju, kai sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Tarp darbuotojo ir darbdavio sudaryta darbo sutartis negali prieštarauti imperatyvioms Darbo kodekso nuostatoms. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovės nurodytos išlaidos E. B. mokymams yra patirtos iki 2010-05-31, atsakovas iš darbo buvo atleistas 2011-11-09, t. y., daugiau kaip po metų nuo mokymo, todėl esant Darbo kodekso 95 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam apribojimui dėl darbdavio turėtų išlaidų atlyginimo, ieškinys šioje dalyje buvo atmestas. Šį reikalavimą pirmosios instancijos teismas atmetė dar ir dėl to, kad byloje nėra duomenų apie faktiškai pravestas teorijos paskaitas, pamokas ir pan.

Dėl reikalavimo priteisti 3 000 litų baudą už trumpesnį nei 2 metai darbą UAB „Vakarų vilkas“ sporto klube Klaipėda GYM stacionarių dviračių treneriu, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo (CK 1.125 str.5 d.1p.) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Įvertinęs, jog E. B. buvo atleistas 2011-11-09, neišdirbęs 2 metų, o ieškinys teismui dėl baudos jam skyrimo už neatidirbtus 2 metus pateiktas tik 2012 metų gruodį (daugiau kaip po metų), ieškinys šioje dalyje buvo atmestas dėl senaties. Be to, teismas sutiko tiek su atsakovo atstovo advokato, tiek su UAB „Eola“ direktoriaus teiginiais, jog 2010-03-01 pasirašyta darbo sutartis neatitiko Darbo kodekse numatytų reikalavimų – sutartyje nėra Darbo kodekso 93 straipsnyje numatyto darbdavio įsipareigojimo suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą. Todėl atsakovas realiai net neturėjo galimybių laikytis savo įsipareigojimo ir du metus dirbti UAB „Vakarų vilkas“, negaudamas iš darbdavio nei darbo, sulygto darbo sutartyje, nei pajamų pragyvenimui.

Dėl reikalavimo priteisti 3000 Lt baudą už įpareigojimo 12 mėnesių po darbo sutarties nutraukimo nedirbti stacionarių dviračių treneriu pažeidimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos teismų praktikoje įtvirtintos tam tikros sąlygos, taikytinos nekonkuravimo susitarimams,- nekonkuravimo terminas, kompensacijų mokėjimas, šalių interesų pusiausvyra. Nekonkuravimo susitarimai dažniausiai sudaromi darbdavio iniciatyva, sudarydamas susitarimą darbdavys gali pasirinkti – ar mokėti kompensaciją nekonkuravimo laikotarpiu ar leisti darbuotojui konkuruoti ir nemokėti kompensacijos. Įvertinęs darbo sutartį, kur nurodyta, jog 2012 metų rugsėjį atsakovas buvo priimtas į darbą UAB „Eola“ ne stacionarių dviračių, bet slidinėjimo treneriu, nesant tikslių duomenų, įrodymų, kad nuo 2012-09-18 iki 2012-11-08 atsakovas atliko stacionarių dviračių trenerio funkcijas UAB „Eola“, teismas nesivadovavo liudytojų parodymais, prieštaraujančiais kitai byloje esančiai medžiagai, ir šią ieškinio dalį atmetė kaip neįrodytą.

Dėl reikalavimo uždrausti atsakovui du metus po teismo sprendimo įsiteisėjimo dirbti stacionarių dviračių treneriu, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nustačius, jog ieškinio reikalavimai dėl netesybų yra nepagrįsti, praleistas senaties terminas, todėl negali būti tenkinamas ir reikalavimas dėl uždraudimo dar du metus dirbti stacionarių dviračių treneriu. Byloje nustačius, kad atsakovas nuo 2011 metų balandžio mėnesio faktiškai nedirbo stacionarių dviračių treneriu, todėl reikalauti, kad atsakovas dar du metus tokio darbo nedirbtų yra visiškai nepagrįstas.

Šalies argumentai

Ieškovas su teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir byloje priimti naują sprendimą – ieškovės pareikštą ieškinį patenkinti. Ieškovo apeliacinis skundas yra grindžiamas tuo, kad (1) teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti 3 000 Lt dydžio baudą už atsakovo pažado dirbti pas ieškovę stacionarių dviračių treneriu nevykdymą nevertino ieškovės atstovų paaiškinimų teisinės reikšmės, netinkamai laikė du skirtingus darbo sutarties egzempliorius galiojančiais, (2) teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti 2 000 Lt mokymo išlaidų atlyginimą, netinkamai aiškino darbo sutartyje apibrėžtos 2 000 Lt dydžio baudos paskirtį, (3) teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti 3 000 Lt dydžio baudą už susitarimo dėl nekonkuravimo pažeidimą, netinkamai vertino faktines aplinkybes, patvirtinančias, kad atsakovas per nustatyto draudimo konkuruoti su ieškove laikotarpį įsidarbino UAB „Eola“ ir pradėjo dirbti stacionarių dviračių treneriu, (4) teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą uždrausti atsakovui dirbti stacionarių dviračių treneriu, netinkamai taikė CK 6.73 str. 1 d. normas, (5) teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino eigos pradžią.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą, su ieškovės argumentais nesutinka, prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2010-03-01 darbo sutartimi E. B. buvo priimtas į UAB „Klaipėdos vilkas“ Klaipėda GYM stacionarių dviračių treneriu, nustatant darbo užmokestį 20 Lt už valandą, nustatant ne visą darbo dieną (pagal darbo grafiką), darbdavys įsipareigojo apmokyti darbuotoją dirbti sulygtą darbą už 2 000 Lt; nutraukus sutartį darbuotojo pareiškimu ar pritaikius drausminę atsakomybę, darbuotojas įsipareigojo atlyginti sąnaudas mokymui bei 12 mėnesių nuo sutarties nutraukimo neatlikti tų pačių darbo funkcijų kitoje įmonėje, pažeidus šią nuostatą buvo nustatyta 3 000 Lt, mokymosi išlaidos bei bauda 3 000 Lt (darbo sutartį sudarė trenerė R. V.), darbo sutartis nutraukta 2011-11-09 pagal DK 136 straipsnio3 dalies 2 punktą; 2010-02-28 pasižadėjimu atsakovas sutiko su 20 Lt valandiniu įkainiu ir priedu, mokamu kiekvieną mėnesį, įsipareigojo atidirbti 2 metus su 3 000 Lt bauda nutraukus darbo sutartį; kasos pajamų orderio kvite serija DI Nr. 000073 nurodyta, kad 2010-05-31 iš UAB „Vakarų vilkas“ už pamokas ir kompaktinius diskus sumokėta 3 500 Lt, sąskaitoje faktūroje serija DZI Nr. 000026 nurodyta, jog parduota: teorija-7*100 Lt, pamokos 30*50 Lt, pamokos 20*50 Lt, kompaktai 6*50 Lt (t. 1, b. l. 68); atsakovo teismui pateiktoje darbo sutartyje nurodyta, kad atsakovas priimtas į darbą treneriu, mokant 20 Lt už valandą ir pastovią 20 Lt mėnesinę išmoką dėl įsipareigojimo nekonkuruoti, bei skatinimo premiją; darbas pagal darbo grafiką; mokymų kaina 2 000 Lt; 12 mėnesių įsipareigojo neatlikti tų pačių darbo funkcijų, pažeidus – sumokėti mokymo išlaidas 3 500 Lt, baudą 3 000 Lt, bei sugrąžinti gautas išmokas dėl įsipareigojimo nekonkuruoti; 2012-09-17 darbo sutartimi Nr. 70 E. B. buvo priimtas į UAB „Eola“ slidinėjimo treneriu už 220 Lt pareiginį atlyginimą, darbo dienos trukmė 1 val., 6 darbo dienų savaitė; atsakovas 2008, 2009, 2011 ir 2012 metais vasaros sezono metu dirbo gelbėtoju UAB „Neringos komunalininkas“.

Dėl sprendimo dalies dėl 3 000 Lt baudos už įsipareigojimo dirbti pas ieškovę 2 metus pažeidimo

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nei 2010-03-01 darbo sutarties, kurios egzempliorius buvo perduotas atsakovui, nei darbo sutarties, kurią su ieškiniu pateikė ieškovė, egzemplioriuje nebuvo nustatytas atsakovo įsipareigojimas – dirbti pas ieškovę ne trumpesnį nei 2 metų laikotarpį stacionarių dviračių treneriu. Ieškovės reikalavimas atsakovui kildinamas iš atsakovo 2010-02-28 surašyto pasižadėjimo atidirbti 2 metus nuo įdarbinimo dienos, sutinkant su 3 000 Lt dydžio bauda, anksčiau laiko nutraukus darbo sutartį.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti 3 000 Lt dydžio baudą už pasižadėjimo dirbti pas ieškovę 2 metų laikotarpį nesilaikymą, taikė CK 1.125 straipsnio normas, nustatančias sutrumpintą ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl netesybų (baudos) pareikšti bei ieškinio senaties termino praleidimo teisines pasekmes. Teismas taip pat sprendė, kad 2010-03-01 pasirašyta darbo sutartis neatitiko DK numatytų reikalavimų – nenumatytas darbdavio įsipareigojimas suteikti darbą darbuotojui, dėl ko baudinės sankcijos atsakovui netaikytinos.

Ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo jokių aukščiau nurodytų apylinkės teismo argumentų neteisėtumo pagrindų, apsiriboja tik paaiškinimu, kad teismas neteisingai aiškino 2 skirtingus darbo sutarties egzempliorius, nors nenurodo, kuo tas neteisingas aiškinimas pasireiškė. Ieškovės pozicija yra grindžiama tik aiškinimu, kad atsakovo į bylą pateiktas Darbo sutarties egzempliorius yra pradinis dokumentas, kuris buvo pakeistas atsakovo pageidavimu, susitariant atsakovui nemokėti kompensacijų, tuo pačiu sumažinant sutartyje numatytą baudą. Tokie ieškovės teiginiai vertintini kritiškai, kadangi nėra jokių duomenų, kad tarp šalių buvo vedamos derybos dėl darbo sutarties pakeitimo, nėra duomenų apie atsakovo teiktus prašymus siekiant pakeisti atsakovo teises ir labiau užtikrinti darbo sutarties sąlygas.

Kaip buvo nurodyta, atsakovas pas ieškovę buvo priimtas dirbti treneriu. Darbo sutartyje, sudarytoje su atsakovu, buvo įtvirtintas ieškovės įsipareigojimas mokėti atsakovui kompensaciją už nekonkuravimą (darbo sutarties 3 punktas). Tuo tarpu ieškovės su ieškiniu pateiktame darbo sutarties egzemplioriuje, pildytame ranka, atsakovo pareigos nurodomos kaip stacionarių dviračių treneris, šiame sutarties egzemplioriuje nėra darbdavio įsipareigojimo mokėti darbuotojui sutartą ir privalomą kompensaciją už susitarimo dėl nekonkuravimo laikymąsi ir, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo ieškovė, nėra pakeistas (sumažintas) atsakovo mokėtinos baudos dydis. Pažymėtina, kad abiejų darbo sutarties egzempliorių 7 punktuose yra nustatytas 2 000 Lt baudos dydis, o darbo sutarčių 11 punktuose – 3 000 Lt baudos dydis, tad nėra aišku apie kokios baudos sumažinimą ieškovė nurodo apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į nurodytus ieškovės prieštaravimus pačiai sau, pirmosios instancijos teismo vadovavimasis darbo sutarties, turėtos atsakovo, egzemplioriumi buvo visiškai pagrįstas ir teisėtas.

Šiuo aspektu svarbu tai, jog 2010-02-28 atsakovo pasižadėjimas atidirbti ieškovei (pažymėtina, kad nenurodyta, jog būtent stacionarių dviračių treneriu) buvo nustatytas atsižvelgiant į atsakovo lūkesčius būti tinkamai apmokytam dirbti stacionarių dviračių trenerio darbą, suteikiant atsakovui atitinkamą kvalifikaciją, suteikiant atsakovui galimybę dirbti ir uždirbti pakankamas pragyvenimui pajamas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovui nebuvo suteikiama darbo, užtikrinančio pakankamų pragyvenimui pajamų gavimą (vidutinis mėnesio darbo užmokestis 2010 m. - 255 Lt, 2011 m. – 116 Lt), taip pat tai, kad pateisinant atsakovo lūkesčius, jis nebuvo apmokytas stacionarių dviračių trenerio darbo, sudaro pagrindą pripažinti, kad darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovo pasibaigė ir dėl ieškovės kaltės, dėl to ieškovės reikalavimas priteisti baudą pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu.

Be to, svarbu tai, kad ieškovė neginčija šio ieškinio reikalavimo netenkinimo pagrindo, įtvirtinto CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte.

Dėl sprendimo dalies dėl 2 000 Lt atsakovo mokymo išlaidų atlyginimo priteisimo

Byloje reikšto reikalavimo pagrindu ieškovas nurodė, kad atsakovas ieškovės lėšomis buvo apmokytas dirbti stacionarių dviračių trenerio darbą, dėl to ieškovė patyrė 2 000 Lt dydžio atsakovo apmokymo išlaidas. Ieškovė mano, kad atsakovas, įsipareigojęs išdirbti ieškovei ne trumpesnį nei 2 metų terminą ir atleistas iš darbo dėl atsakovo kaltės, turi pareigą šias ieškovės patirtas išlaidas atlyginti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas, atmesdamas pareikštą ieškovės reikalavimą sprendė, kad 2010-03-01 darbo sutarties sąlyga, nustatanti atsakovo pareigą atlyginti 2 000 Lt darbdavio patirtų darbuotojo apmokymo išlaidas, prieštarauja DK 4 straipsnio 4 dalies normoms, įtvirtinančioms draudimą darbo sutartyje nustatyti sąlygas, pabloginančias darbuotojo padėtį, palyginant su ta, kurią nustato DK. Teismas sprendė, kad darbo sutarties 7 punkte įtvirtinta sąlyga, nustatanti atsakovo pareigą atlyginti darbdavio patirtas mokymo išlaidas už ilgesnį nei 1 paskutinių darbo metų laikotarpį, prieštarauja imperatyviai DK 95 straipsnio 5 dalies normai, nustatančiai, kad darbo sutartyje gali būti sulygta: jeigu sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad patyrė realias atsakovo mokymo išlaidas.

Pareikštame apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad darbo sutarties 7 punkte nustatytas susitarimas neprieštarauja DK reikalavimams ir 2 000 Lt dydžio išlaidų suma ieškovei turėjo būti priteista.

Šiuo aspektu svarbu tai, jog ginčydamas nurodytą pirmos instancijos teismo sprendimo dalį atsakovas nepaaiškina ir nepagrindžia, kodėl ir kokiu būdu darbo sutarties 7 punkto norma, nustatanti darbuotojui nepalankesnes darbo sąlygas, nei nustatyta DK 95 straipsnio normoje, turėtų būti pripažįstama teisėta ir galiojančia. Įstatymui: apibrėžiant 1 (vienerių) paskutiniųjų darbuotojo darbo pas darbdavį metų laikotarpį, kuriuo patirtų išlaidų kompensavimo gali būti reikalaujama, akivaizdu, kad pirmos instancijos teismo motyvai dėl ieškovės reikalavimo priteisti šią išlaidų kompensaciją yra pagrįsti ir teisėti.

Be to, sudarant darbo sutartį, šalys susitarė, kad atsakovas bus apmokomas konkretaus darbo, konkrečių kvalifikuotų paslaugų teikimo pagal kvalifikuotas, patvirtintas mokymo, kvalifikacijos kėlimo programas, tokias paslaugas turinčių teisę teikti subjektų, t. y, kad bus siunčiamas mokytis į tokių subjektų organizuojamus kursus ir jo mokymas bus patvirtintas atitinkamą kvalifikacijos suteikimą ar kvalifikacijos kėlimą patvirtinančiais dokumentais, tačiau tokių dokumentų į bylą nepateikta.

Vertinant bylos duomenis konstatuotina, jog nei priimamas dirbti, nei darbo pas ieškovę metu atsakovas nebuvo apmokomas specifinių gebėjimų, jam niekada nebuvo suteikta jokių jo mokymąsi bei kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, dėl to byloje iš esmės buvo paneigti ieškovės teiginiai, kad prieš darbą pas ieškovę atsakovas buvo apmokytas dirbti ieškovės lėšomis.

Be to, kaip teisingai ir pagrįstai išnagrinėjęs bylą nustatė pirmos instancijos teismas, ieškovė nepagrindė ir neįrodė, kad ji patyrė realias 2 000 Lt atsakovo apmokymo išlaidas.

Dėl to Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagrįstai ieškovės reikalavimą priteisti 2 000 Lt patirtų mokymo išlaidų kompensaciją atmetė ir tokio teismo sprendimo panaikinimo ar pakeitimo pagrindų apeliaciniame skunde nėra nurodyta.

Dėl sprendimo dalies dėl 3 000 Lt baudos už įsipareigojimo nekonkuruoti pažeidimo ir uždraudimo atsakovui 2 metus dirbti

Ieškovas nurodė, kad atsakovas nepraėjus 1 metų laikotarpiui nuo darbo sutarties su ieškove nutraukimo, įsidarbino UAB „Eola“ stacionarių dviračių trenerio pareigose ir tuo pagrindu atsakovas privalo sumokėti ieškovei 3 000 Lt baudą už susitarimo dėl nekonkuravimo pažeidimą.

Pažymėtina, jog pareikštame apeliaciniame skunde ieškovė teikdama, kad nurodytoje dalyje apylinkės teismo sprendimas yra nepagrįstas, apsiriboja tik nurodymu, kad atsakovas pažeidė nekonkuravimo susitarimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad 2012-09-17 su UAB „Eola“ sudaryta darbo sutartimi Nr. 70, atsakovas buvo priimtas dirbti UAB „Eola“ slidinėjimo treneriu, ir stacionarių dviračių treneriu, kaip nurodo ieškovė, nedirbo. Be to ieškovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl darbo sutarties 11 ir 12 punktų normos prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms.

Kiekvieno žmogaus laisvė pasirinkti darbą bei verslą ir teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad darbo sutarties 11 ir 12 punktų normos – susitarimas dėl nekonkuravimo, nustatantis ribojimus atsakovui, iš esmės pažeidžia sutarties šalių lygybės bei jų tarpusavio interesų pusiausvyros principus. Pabrėžtina, kad nustatytas baudos dydis 3 000 Lt yra beveik lygus atsakovo per du metus gautam užmokesčiui, todėl akivaizdu, kad ribojimas atsakovui dirbti atitinkamą darbą vertinamas kaip neproporcingas.

Lietuvos Respublikos teisės aktuose konkretus minimalus kompensacijos dydis dėl nekonkuravimo nenustatytas. Pagal bendrąsias normas jis neturi pažeisti CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų. Nustatant kompensacijos dydį dėl nekonkuravimo per mėnesį, turi būti atsižvelgiama į tai, kad nekonkuravimo susitarimu apribojama asmens galimybė gauti pajamų pragyvenimui, taip pat į ribojimų apimtį bei kitas kiekvienu konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.

Kaip nurodyta, darbo sutarties egzemplioriuje buvo nustatyta ieškovės pareiga mokėti atsakovui kompensaciją už susitarimo dėl nekonkuravimo laikymąsi, kurios ieškovas nevykdė. Darbo sutarties egzemplioriuje, pateiktame ieškovės, jokio susitarimo dėl atsakovui nustatomų ribojimų kompensavimo nebuvo. Todėl aptariamos darbo sutarties 11 ir 12 punktų nuostatos, nustatančios draudimus atsakovui, sankcijas už draudimų pažeidimą yra pažeidžiančios CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei pripažintinos negaliojančiomis ex officio.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš jos atsakovui E. B. priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (advokato pagalbos išlaidos) apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Vakarų vilkas“ atsakovui E. B. 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Albina PupeikienėKolegijos teisėjos Irma ČuchrajJolanta Gailevičienė