Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis, N1-328-1021/2023

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-08-08
Bylos Nr.: N1-328-1021/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-09283-2022-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Jonas Abraitis
Kaltinamasis: V. S.
Nukentėjusysis: R. K.
Civilinis ieškovas: Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos
Advokatai: Jonas Gaidukevičius

Baudžiamoji byla Nr. N1-328-1021/2023Teisminio proceso Nr.1-01-1-09283-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.26.2; 1.2.14.1.2.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.1.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.6.2

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 8 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,sekretoriaujant Viktorijai Kupstienei,kaltinimą palaikant prokurorui Kęstučiui Gaubiui,

dalyvaujant: kaltinamajam nepilnamečiui T. K., jo gynėjui advokatui Jonui Gaidukevičiui, įstatyminei nepilnamečio kaltinamojo atstovei D. K.,

kaltinamajam V. S.,

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei M. K.,

nedalyvaujant: nukentėjusiajai R. K.,civilinės ieškovės Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

nepilnametis T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., V. r. sav., L. R. pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nesimoko ir nedirba, (duomenys neskelbtini), teistas: 2023-04-20 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 1 d. 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra, pritaikius BK 641 str. nuostatas bausmė sumažinta 1/3, paskiriant galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad T. K. bausmės metu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 7.00 val., jei išvykimas nesusijęs su darbu, mokslu ar gydymusi bei įpareigotas neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 4 (keturių) mėnesių laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 2023-08-08 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi nutarta pakeisti 2023-03-20 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teismo nuosprendžiu paskirtą galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę arešto bausme – 45 (keturiasdešimt penkias) paras, nutartis neįsiteisėjusi.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 187 straipsnio 3 dalyje;

V. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) V. r. sav., L. Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 187 straipsnio 3 dalyje, ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos.

N. T. K., gimęs (duomenys neskelbtini)., ir V. S., veikdami bendrai, pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2022 m. lapkričio 8 d. apie 21.40 val. Kybartų miesto sode, esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia daužydami medinėmis lazdomis sugadino 181,50 eurų vertės Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai priklausančią vaizdo kamerą, bei tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

V. S.

pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 13 d. iki kovo 18 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiką, veikdamas bendrai su E. M. ir T. K., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir jie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2022 m. gegužės 27 d. nutarimu, patvirtintu 2022 m. gegužės 30 d., Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, sugadindamas 150 eurų vertės duris, įsibrovė į nukentėjusiosios R. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini)., iš kurio slapta pagrobė 150 eurų vertės elektrinį vandens šildytuvą ir 10 eurų vertės anteną, tuo bendrai pagrobė svetimą nukentėjusiosios R. K. turtą už 160 eurų, bei tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 (nuo 2007 07 21) (Žin., 2007, Nr. 81-3309) redakcija)

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Kaltinamasis nepilnametis T. K. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad V. S. pažįstantis seniai, pažįstami, bendraujantis, susitinkantys, bet dabar kurį laiką nebuvo susitikę. S. už jį vyresnis, seniai su juo bendraujantis. Jų santykiai geri tuo metu buvo. Įvykio nepamenantis. Įvykis pernai jam atrodo buvo, galėjo būti lapkričio 8 d.. Buvo naktis, jau tamsu buvo, galėjo būti 21.40 val.. Įvykio vieta buvo Kybartuose, prie parduotuvės. Ten toliau sodas yra. Galėjo būti (duomenys neskelbtini) Buvęs jis, V. S., E. M.. Jis buvęs blaivus, ar S. buvo blaivus, nežinantis. Išlaužę duris, po to lipę per langą. Sudaužęs kameras. Įvykio laikas, vieta atitinka, kai kameras daužęs. Buvę dviese. Jis buvęs blaivus, o V., ar blaivus buvo, nežinantis. Tiesiog nuėję, pasiėmę pagalį ir išdaužę kameras. Negalintis pasakyti, dėl ko išdaužę. Abu daužę. Lazdą radę pas draugą. Abu daužę su vienu pagaliu pakaitomis, palipę ant grotų. Jis sudavęs kokius 2 kartus, o kiek kartų sudavė V., nežinantis. Nulaužę kameras. Pripažįstantis žalą. Nepamenantis, kur bylą dėl vagystės nutraukė, matomai policijoje. Neatsimenantis nieko, tik atsimenantis, kad nuėję ir daužę kamerą. Supratęs, kad gali jį nufilmuoti būdamas blaivas. Lazdą sulaužę ir išmetę per turgaus tvorą. Lazdą perlaužę, pasidarę dvi ir dviese daužę. Jų niekas nematė, jau buvo tamsu. Negalintis patvirtinti, kad S. pasiūlė lempas sudaužyti. Gailisi dėl savo veiksmų. Žalos jam atrodo neatlyginęs. Su civiliniu ieškiniu sutinkantis. Jei abu darę, tai abu ir atlyginsią žalą. Jis baigęs 9 klases, mokinsis nuo rugsėjo 1 d. Mama yra, tėvo nėra, yra patėvis. Esantys 8 vaikai, jis šeštas vaikas šeimoje. Yra šeimoje pilnamečių, 5 pilnamečiai. Su mama sutariantis normaliai. Yra su policija turėjęs anksčiau reikalų. Parkas buvo apšviestas, kameros matėsi. Nežinantis, kodėl sudaužę kameras. S., kiek pamenantis, jam pasiūlė ir daužę kameras. Mamos klausantis 50/50. Apie šitą mamai nepasakojęs. Mamai nepasakęs apie savo šunybes. Pasimokęs.

K. V. S. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dėl kamerų, tai apkaltino jį, kad paėmęs dviratį, ir sakęs reikia padaryti ką nors su tomis kameromis, nes nebuvęs prie to dviračio. Sakęs, reikia sulaužyti tas kameras. P. T. ir sakęs einame, pasiimsime pagalį ir sudaužysime tas kameras. Į vieną kamerą trenkę su pagaliu, pagalys perlūžo, o ta kamera vos palinko į šoną, net nesulaužę jos. T. užšliaužė ant stulpo ir tik išnarinę tą kamerą, ji liko ant laidų kaboti, viskas veikė. Žinantis, kad veikė, nes viskas švietė, juos nufilmavo. Kai daužę kamerą, kuri ant kultūros namų, jų nematė, o ta ant stulpo kamera juos nufilmavo. Nei vienos kameros nesudaužę, tik vieną išnarinę. Kamerą, kuri ant kultūros namų, tik pakreipę į šoną, o kitą išnarinę, nieko nesulaužę. Tas pačias kameras seniūnija įsuko atgal. Kameros tikrai nesulaužytos buvo. Daužę abi kameras. Išnarinta ta, kur prie stulpo kamera. Jį dėl dviračio vagystės „Maxima“ apsauginis apkaltino, nors jis tikrai jo neėmęs, tai iš pykčio daužęs kameras. Draugą įtraukęs, kad būtų jam linksmiau. T. sako einame, nereikėjo įkalbinėti, kai pasiūlęs eiti. Daužę vienu pagaliu. Pagalys perlūžo nuo smūgio į kamerą, po to užšliaužę ant stulpo ir išnarinę kamerą. Kamera liko kabėti ant laidų, pripažįstantis. Lazdą permetę per turgaus tvorą. Gailisi dėl nusikaltimų, žalos dar neatlyginęs. Sutinkantis su civiliniu ieškiniu. Vagystės pradžios neatsimenantis. Atsimenantis, kad įlindęs per durų tarpą ir atrakinęs duris. Paskui, kad nebūtų anspaudų, lipę per langą, jis jį atidaręs. Išnešę boilerį ir anteną. Paskui viską grąžinę, padėję atgal ir dingo tas boileris. Padėję prie durų, o jau ryte boilerio nebuvo. Nežinantis kas jį pasiėmė. Butas (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte. Ten vieno aukšto namas. K. gyveno tuo metu tame bute. Žinojęs, kad gyveno K., bet sakė, kad išsikrausto. Per langus nebuvo matyti, nei baldų, nieko, tik boileris ir antena. Apsižiūrėję, sakęs gal panaudosime tą boilerį kažkur. Palikę ties durimis lauke boilerį, atnešę ir palikę, ir jis dingo. Jie pasidėję boilerį tualetuose prie kultūros namų ir po to atnešę prie buto durų. Vagystę pripažįstantis, su 150 eurų daiktų verte sutinkantis. Buvo paprasta televizoriaus antena. Žalos neatlyginęs, gal per 6 mėnesius atlyginsiąs. Su ta moterimi, nukentėjusia, nekalbėjęs. Visada buvęs blaivas, abu kartus. Ta K. juos kažkuo apkaltino ir iš keršto daręs vagystę. Jis tuo metu dirbęs nelegaliai. Oficialiai nedirbantis, registruotas darbo biržoje. Siūlo darbą, bet neturintis kaip važinėti į siūlomus darbus. Anksčiau nebuvo teistas. Daugiau taip nedarysiąs. Piktas būnantis, nes kaltina nekaltai. Ateityje taip nedarysiąs. Sveikatos problemų kaip ir neturintis. Pinigų neturintis baudoms mokėti.

K. T. K. ir V. S. visiškai pripažinus savo kaltę, jie, gynėjas bei prokuroras sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kuriam buvo visos sąlygos, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis), įrodymų tyrimas nutrauktas, ir baudžiamojoje byloje esantys įrodymai ištirti BPK 291 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta tvarka, išvardijant byloje esančius rašytinius įrodymus.

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų parodymų, kaltinimą jiems pagrindžia žemiau išvardinti rašytiniai bylos duomenys:

1. Epizodas: vagystė įsibraunant į patalpą.

Tarnybiniu pranešimu, surašytu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulės R. R., dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2022-03-13 iki 2022-03-18 adresu (duomenys neskelbtini), buvo įsilaužta į R. K. priklausantį butą, tai yra, buvo atlenktas durų apačios kraštas ir pačios durys buvo apgadintos, durų spyna su rankena buvo išlaužta. Iš buto vidaus buvo pavogtas elektrinis vandens šildytuvas, kuris buvo padėtas kambaryje ant lovos. Taip pat buvo apgadinta šalia namo pakabinta pašto dėžutė. R. K. patyrė 310 eurų turtinę žalą. Vadovaujantis tokiomis aplinkybėmis tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 24);

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra buto, esančio (duomenys neskelbtini)., patalpos su sugadintomis buto lauko durimis (1 t., b. l. 32 - 47);

Papildomu įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad prie buto durų, esančio (duomenys neskelbtini)., yra antena, kuri paimta (1 t., b. l. 48 - 53);

N. R. K. apklausos protokolu, kuriame užfiksuota, kad ji parodė, kad 2022 m. kovo 18 d. apie 11.20 val. nuvyko su tėvu V. S. ir buvusia nuomininke K. J. į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini)., rado išlaužtas lauko duris. Durų buto atlenkta apačia, kuri paremta plyta. Duris vertinanti 150 eurų. Apžiūrėjusi butą pasigedo 150 eurų vertės vandens šildytuvo. Vėliau el. paštu nurodė, jog ieškinio nereikš bei sutinka, kad tyrimas būtų nutrauktas susitaikius (1 t., b. l.74-76, 77-79);

Liudytojos K. J. apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti jos parodymai, kad iš R. K. nuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini) Minėtame bute gyveno apie 2 metus. 2022 m. vasario 14 d. buvo išvykusi pasisvečiuoti pas motiną, todėl butą užrakino ir paliko. Grįžusi į butą 2022 m. vasario 24 d. pastebėjo, kad yra išdaužyti du langai: du paprasti langai. Virtuvėje esantis plastikinis langas buvo išdaužtas jau anksčiau. Kas galėjo išdaužti du paprastus langus, ji nežino. Ji apie sprendimą negyventi nuomojame bute ir išdaužytus langus informavo buto savininkę. Kai išsikraustė, tai tikrai kambaryje buvo likęs ant sofos - lovos vandens šildytuvas, kadangi pati ten jį ir padėjo. 2022 m. kovo 18 d. ji kartu su R. K. nuvyko į šios butą ir rado išlaužtas buto duris, tačiau kas buvo pavogta, nežino (1 t., b. l. 98 - 99);

Liudytojos K. A. apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti jos parodymai, kad 2022 m. kovo 15 d. apie 21 val. pas ją į namus - (duomenys neskelbtini), atėjo V. S., E. M. ir T. K.. V. S. su savimi atsinešė elektrinį vandens šildytuvą (boilerį) ir pasiūlė pirkti už 15 eurų, tačiau ji jo nepirko. Jis jį paliko pas ją namuose, nes sakė neturi kur jo pasidėti. Jis sakė, kad šį boilerį gavo iš žmogaus, tačiau daugiau nieko neaiškino. Sekančią dieną ji iš aplinkinių sužinojo, kad (duomenys neskelbtini). gatvėje, yra išplėštas butas, kuriame gyveno jai iš matymo pažįstama K., pavardės nežino, ir iš to buto yra pavogtas vandens šildytuvas. Iškart suprato, kad vandens šildytuvas, kurį pas ją į namus atsinešė V. S. yra vogtas. Tos pačios dienos vakarą, t. y. 2022 m. kovo 16 d., pas ją į namus atėjo E. M. ir T. K., kurie vandens šildytuvą išsinešė. V. S. matė, kaip jie jį išsinešė. Kiek žino, T. K. vandens šildytuvą nunešė prie to išplėšto buto ir paliko lauke, prie durų. Ji po kelių dienų praeidama matė lauke prie to buto durų padėtą tą vandens šildytuvą, tačiau vėliau jo ten jau nebebuvo (1 t., b. l.104-107, 108-111);

Liudytojo V. S. apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti jos parodymai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini)., priklauso jo dukrai R. K.. Dukra dirba Danijoje ir artimiausiu metu sugrįžti į Lietuvą neplanuoja. Praėjus kelioms dienoms po įvykdytos vagystės, pro dukros butą važiuodamas giminaitis pamatė prie durų padėtą vandens šildytuvą, todėl apie tai pranešė jam ir jis nuvažiavęs šildytuvą pasiėmė. Iš buto pagrobtą anteną jie vertina 10 eurų, nes buvo sena. Visi pavogti daiktai yra grąžinti (1 t., b. l. 113-114);

Savanorišku daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais nustatyta, kad V. S. pateikė elektrinį vandens šildytuvą, kuris apžiūrėtas kaip daiktas (1 t., b. l. 117);

Daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad kambarinė antena, sudaryta iš aliuminio ir plastikinių detalių. Antena nėra apgadinta. Elektrinis vandens šildytuvas, baltos spalvos, neapgadintas . Prie šildytuvo yra pritvirtintas užrašas REGENT". Prie šildytuvo yra prijungtas laidas, kurio gale kištukas yra sulūžęs (1 t., b. l. 118 -119).

2. Epizodas: viešosios tvarkos pažeidimas, svetimo turto sunaikinimas.

Pareiškėjo R. Š. pareiškimu apie įvykį, jo parodymų protokolu, kur užfiksuota, kad laikotarpyje nuo 2022 m. lapkričio 8 d. 00.00 val. iki 2022 m. lapkričio 9 d. 08.00 val. pastebėta, kad viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini)., sugadinta ant apšvietimo atramos buvusi vaizdo kamera (1 t., b. l. 54 - 57);

Tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 3 dalyje ir 284 straipsnyje, kuriuose užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo duomenimis 2022 m. lapkričio 8 d. apie 21.40 val. Kybartų miesto sode, esančiame (duomenys neskelbtini) V. S. veikdamas kartu su nepilnamečiu T. K. tyčia su medinėmis lazdomis sugadino 300 eurų vertės Vilkaviškio rajono savivaldybei priklausančią vaizdo kamerą, tokiu būdu veikdami bendrai sugadino svetimo Vilkaviškio rajono savivaldybei priklausančio turto už 300 eurų. Tyrimo eigoje iš Vilkaviškio r. sav. administracijos gauta informacija, kad įvykio metu tyčia sugadintos vaizdo stebėjimo kameros "IP kamera", kuri buvo sumontuota elektros apšvietimo stulpe vertė yra 181,50 eur. (su PVM), o jos atstatymo darbų kaina yra 82,52 eur. Iš viso Vilkaviškio r. sav. administracijai padaryta 264,02 eur. žala. Taip pat tyrimo eigoje liudytoja G. K. nurodė, kad 2022 m. lapkričio 8 d. jai su T. K. ir V. S. einant pagrindine (duomenys neskelbtini)., pastarieji su lazda tyčia pradėjo daužyti prie kultūros namų, elektros stulpe esančią vaizdo kamerą. 2022 m. lapkričio 8 d. vaizdo įraše matyti akivaizdūs tyčiniai vandališki veiksmai ir nepagarba visuomenei. Atsižvelgiant į visa tai tikslinga ikiteisminį tyrimą tęsti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnį (1 t., b. l. 61);

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrima įvykio vieta, miesto sodas, adresu (duomenys neskelbtini). Teritorija nėra aptverta, patenkama laisvai. Teritorija yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Miesto sode stovi paminklas, už paminklo dešinėje, einant trinkelėmis grįstu takeliu, patenkama prie gėlių klombos, kurioje yra juodžemis. Gėlių klombos dešinėje, einant trinkelėmis grįstu takeliu, patenkama prie žibinto stulpo, ant kurio yra nuo tvirtinimo stiebo nulaužta, kabanti vaizdo stebėjimo kamera. Daugiau akivaizdžiai apgadinto turto miesto sode nerasta. Daugiau tolimesniam ikiteisminiam tyrimui reikšmingų pėdsakų neužfiksuota, niekas nepaimta (1 t., b. l. 64-66, 67-71);

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kur užfiksuota, kad V. B. pateikė 2022 m. lapkričio 8 d. vaizdo įrašą nuo 21:47:55 iki 21:59:00, fiksuojantį parką, esantį Kybartų m. (1 t., b. l. 149 -151);

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro R. M. 2022 m. gegužės 27 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-09283-22 dalyje prieš nepilnametį E. M. ir T. K., ir juos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (1 t., b. l. 157-160);

Įtariamojo nepilnamečio E. M. apklausos įtariamuoju protokolu, kuriame jis su pranešimu apie įtarimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį sutiko visiškai ir parodė, kad prieš dvi savaites iki šios apklausos, vidurnaktį kartu su T. K. ir V. S. nutarė apvogti butą. To buto buvo išmuštas langas, tačiau tai padarė ne jie. Kam priklausė butas jis nežinojo. Einant V. S. radęs ant žemės vinį nurodė šiuo bandė atrakinti durų spyną, tačiau šiam to padaryti nepavyko. Tuomet sugalvojo, jog duris galima išlaužti laužtuvu, kurio atsinešti nubėgo V. S.. Apie 1.00 val. atsineštu laužtuvu V. S. atlenkė durų kraštą, pro kurį V. S. įlindo į buto vidų ir iš vidaus atidarė buto langą, pro kurį jis ir T. K. pateko į buto vidų. Buto viduje pasišvietė judriojo ryšio telefonais. Kadangi V. S. reikėjo boilerio ir antenos, todėl šiuos ir paėmė. Boileris buvo ant lovos, o antena ant spintos. Šiuo daiktus V. S. padavė jiems per langą. Pats iš vidaus langą uždaręs išėjo pro duris. Šis dar bandė atitaisyti duris, tačiau nepavyko. Pagrobtą boilerį nešė V. S., anteną T. K.. Daiktus nunešė pas V. S. brolio draugę K. A.. Daiktus padėjo prie K. namo esančio krūmo ir pridengė skudurais. Po dvejų dienų jis susipyko su V. S., todėl liepė pastarajam grąžinti pavogtus daiktus. Daiktų visi trys buvo nuėję pas K. A., kuri jiems padavė boilerį bei minėjo, kad antena jau naudojosi T. S.. Boilerį naktį visi trys nunešė į tą patį butą (1 t., b. l. 176-178, 181-182);

Liudytojo R. Š. apklausos protokolu, kuriame užfiksuota, kad jis yra Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Kybartų seniūnijos seniūnas. 2022 m. lapkričio 9 d. apie 08.15 val. seniūnijas darbuotojas jį informavo, jog pastebėjo, kad iš po nakties buvo apgadinta vaizdo stebėjimo kamera, esanti (duomenys neskelbtini). Tiksliau pilnai sulaužyta kameros korpuso dalis, tačiau įvykio metu vaizdą fiksavo. Ši kamera buvo pritvirtinta prie šviesos apšvietimo stulpo ir ji fiksavo vaizdą link Kybartų kultūros namų. Prie minėto stulpo buvo dar viena vaizdo kamera, tačiau ji nesugadinta. Sugadinta vaizdo kamera priklauso Vilkaviškio r. savivaldybei, todėl, kad įvertinti padarytą žalą jis susisiekė su Informacinių technologijų skyriumi, kur darbuotojai nurodė, jog žala yra 300 eurų. Be to, dar bus įvertinti atstatomieji darbai, nes buvo pasitelktas UAB "Kybartų darnos" auto bokštelis, tikslu suremontuoti vaizdo kamerą. Iš peržiūrėto įrašo buvo matyti, kad du jaunuoliai su medinėmis lazdomis tyčia gadina minėtą vaizdo kamerą. Iš karto po to, jis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, o paskui per e.policija su nuotraukomis užregistravo įvykį (1 t., b. l. 125 - 126);

Liudytojos G. K. apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti jos parodymai, kad 2022 m. lapkričio 8 d. vakare ji nuėjo pas savo pažįstamą K. A., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). gatvėje, šalia esančios geležinkelio pervažos. Pas ją rado savo brolį T. K. ir V. S.. Kiek pabuvus, pastarieji pasisiūlė ją palydėti į namus. Išėjus iš K. A. buto, laiptinėje, stovėjo medinė, ilga lazda, kurią pasiėmė T.. Paklausus kam jam ta lazda, jis atsakė, kad eis daužyti vaizdo kameras. Jiems einant pagrindine J. B. gatve, Kybartuose, prie kultūros namų, kur yra prie šio pastato pritvirtinta vaizdo kamerą, ją su rankose turėtu pagaliu, užsilipę ant palangės pradėjo T. daužyti. Iš pradžių daužė T., o paskui ją daužė ir V.. Ji apie kelias minutes pastovėjusi ir pamačiusi ką jie daro, nuėjo į savo namus. Dar bandė juos sudrausminti, tačiau jie neklausė. Ar jie kamerą apgadino, nežino (1 t., b. l. 130 -131);

Liudytojos D. K. parodymais, kad teisė neduoti parodymų ir neatsakinėti į klausimus, susijusius su sūnumi T. K., kuris yra įtariamasis šioje ikiteisminio tyrimo byloje, jai išaiškinta. Parodymus ji duoti sutinkanti. Apie tai, kad T. K. veikdamas kartu su V. S., kurį vadina "V.", medinėmis lazdomis tyčia daužė vaizdo kamerą, esančią Kybartų m., netoli kultūros centro, ji šiandien sužinojo pirmą kartą. Apie šį atvejį nieko negali nurodyti. Jau apie porą mėnesių laiko, kaip su sūnumi sunkiai susikalba. Jis savo noru metė K. R. specialiąją mokyklą, kurioje lankė 9 klasę. Šiuo metu daugiau niekur nesimoko. Šiais metais, gegužės mėnesį, su tuo pačiu V., jis buvo įvykdęs vagystę, dėl ko buvo pradėta baudžiamoji byla. Mano, kad jam labai blogą įtaką daro minėtas V. - V. S. (1 t., b. l. 133);

III. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

1. Epizodas: vagystė įsibraunant į patalpą.

Pagal nusikaltimo padarymo metu (laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 13 d. iki 2022 m. kovo 18 d.) galiojusią BK 178 straipsnio 2 dalį, atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Nuo 2023 m. birželio 1 d. atsakomybė už vagystę įsibraunant į patalpą, numato BK 178 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodyta, kad pagal šią dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, TAR, 2023, Nr. 2023-08475, redakcija). Šių straipsnių sankcija numato vienodą bausmę, todėl padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 (nuo 2007 07 21) (Žin., 2007, Nr. 81-3309)) redakcija.

Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bet kurio iš alternatyvių veiksmų nustatymo. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl, apibūdinant kaltės, darant vagystę, turinį, turi būti vadovaujamasi BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis ir turi būti konstatuojama, kad, grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokė, kad užvaldo svetimą turtą prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystės atveju kaltė pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog turtas yra svetimas, nori jį neatlygintinai užvaldyti ir numato, kad dėl tokių jo veiksmų turto savininkui bus padaryta žala. Taigi, esminis veikos požymis, nulemiantis šios veikos priskyrimą prie nusikalstamų veikų nuosavybei, yra būtent svetimo turto pagrobimas. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-489/2018).

K. V. S. kaltinamas padarę vagystę, įsibraudamas į gyvenamąją patalpą. Kaltinamasis pripažino įvykdę vagystę, įsibraudamas į butą, priklausantį nukentėjusiajai R. K., esantį (duomenys neskelbtini). Įsibrovimas yra neteisėtas fizinis patekimas. Kaltinamasis teigė, kad įlindęs per durų tarpą ir atrakinęs duris, paskui, kad nebūtų anspaudų lipę per langą, jį atidaręs, kas neabejotinai pripažintina įsibrovimu į patalpą. N. R. K. parodymai patvirtina kaltinamojo parodymus dėl įsibrovimo, nes ji nurodė, kad rado atlenktas duris, buvo atlenkta durų apačia (1 t., b. l. 74-76, 77-79). Įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotonuotraukos prie jo patvirtina kaltinamojo parodymus, kad patekęs į butą per tarpą tarp durų ir staktos, nes iš fotonuotraukos matyti, kad durų apačia atlenkta į išorę tiek, kad gali pralįsti žmogus (1 t., b. l. 32 - 47). Kaltinamasis patvirtino, kad iš vidaus jis pagrobė elektrinį vandens šildytuvą (boilerį) ir anteną, su jų verte sutiko. Šių daiktų pagrobimo faktą be kaltinamojo parodymų taip pat patvirtina nukentėjusiosios R. K. parodymai apie pagrobtus daiktus (1 t., b. l. 74-76, 77-79), liudytojos K. J. parodymai, kad bute ant lovos buvo vandens šildytuvas (1 t., b. l. 98 - 99); liudytojos K. A. parodymai, kad kaltinamasis V. S. pas ją atsinešė vandens šildytuvą, kurį norėjo jai parduoti už 15 Eur, pasiliko pas ją, po to jį T. K. išnešė ir paliko prie apvogto buto, ji ten jį mačiusi po kelių dienų, vėliau nemačiusi (1t., b. l. 104-107, 108-111); liudytojo V. S. parodymai, kad važiuodamas giminaitis pamatė prie durų padėtą vandens šildytuvą, todėl apie tai pranešė jam ir jis nuvažiavęs šildytuvą pasiėmė (1 t., b. l. 117); savanorišku daiktų pateikimo ir apžiūros protokolas, kad liudytojas V. S. pateikė elektrinį vandens šildytuvą (1 t., b. l. 117); papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad prie apvogto buto durų rasta antena (1 t., b. l. 48 - 53); daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota pagrobtos antenos ir vandens šildytuvo apžiūra (1 t., b. l.118 -119).

Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės, nustatytos iš šiame nuosprendyje išdėstytų duomenų, kurie teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini kaltinamajam V. S. jo kaltės įrodymais, todėl yra visiškai pakankami teismui konstatuoti, kad kaltinamasis V. S. laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 13 d. iki 2022 m. kovo 18 d.,tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiką, veikdamas bendrai su nepilnamečiais E. M. ir T. K., kurie Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2022 m. gegužės 27 d. nutarimu, patvirtintu 2022 m. gegužės 30 d., Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, sugadinus 150 eurų vertės duris, įsibrovė į R. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini)., iš kurio slapta pagrobė 150 eurų vertės elektrinį vandens šildytuvą ir 10 eurų vertės anteną, visumoje pagrobė svetimą R. K. 160 eurų vertės svetimą turtą. Padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 (nuo 2007 07 21) (Žin., 2007, Nr. 81-3309)) redakcija. Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis pripažintinas kaltu, padaręs šį nusikaltimą, ir jam skirtina bausmė.

2. Epizodas: viešosios tvarkos pažeidimas, svetimo turto sunaikinimas.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl taikant šią normą būtina nustatyti, kad asmuo suvokė, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėjo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Viešosios tvarkos pažeidimas bus ir tuo atveju, jeigu veiksmai buvo atlikti neviešoje vietoje, tačiau jų padariniai atsirado viešoje vietoje. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams - žmogaus sveikatai arba turtui.

Šioje baudžiamoje byloje kaltinamieji nepilnametis T. K. ir V. S. kaltinami viešą tvarką pažeidęs vien tik vandališkais veiksmais, t. y. tyčia be jokios pateisinamos dingsties viešoje vietoje, kas be abejonės yra Kybartų miesto sodas, (duomenys neskelbtini)., daužydami lazdomis sugadinę 181,50 eurų vertės Vilkaviškio rajono savivaldybei priklausančią vaizdo kamerą, kurio vertė yra tarp 3 ir 4 G. K. savo nusikalstamą veiką pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. K. V. S. teigė, kad jis buvo nepagrįstai apkaltintas pavogęs dviratį, todėl supykęs nutarė sudaužyti vaizdo kameras, ir pasikvietė tai atlikti kartu T. K., kuris tai patvirtino, ir abu jas daužė su lazdomis. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojo R. Š. parodymai, kad 2022 m. lapkričio 9 d. ryte sužinojęs, kad naktį apgadinta vaizdo kamera, esanti (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav. (1 t., b. l. 125 - 126); liudytojos G. K. parodymai, kad ji mačiusi, kaip T. K. ir V. S. daužė vaizdo kamerą su lazda (1 t., b. l. 130 -131); įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad ant žibinto stulpo nuo tvirtinimo stiebo nulaužta, kabanti vaizdo stebėjimo kamera (1 t., b. l. 64-66, 67-71); Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Apskaitos skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad sugadintos vaizdo kameros vertė yra 181,50 Eur (1 t., b. l. 140).

Už tokios vertės svetimo turto sugadinimą numatyta baudžiamoji atsakomybė ir BK 187 straipsnio 3 dalyje. Šiuo atveju yra teisės normų konkurencija. Teismo vertinimu kaltinamojo veika nepagrįstai kvalifikuota kaip nusikaltimų numatytų BK 284 straipsnyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje sutaptis. Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamųjų veiksmais buvo sugadintas svetimas turtas – vaizdo kamera, tačiau tai buvo padaryta jau minėtais vandališkais veiksmais, kas yra BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymis. Tuo tarpu idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra toks atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtingose baudžiamojo įstatymo normose. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai viena baudžiamojo įstatymo norma padarytos veikos neaprėpia. Tokia veika, kurios metu sugadintas turtas, pripažinta vandališkais veiksmais, kas, kaip minėta, yra BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis. BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymis taip pat yra turto sugadinimas arba sunaikinimas. Taigi atsakomybę už kaltinamojo veiką tiek, kiek ji pasireiškė vandališkais veiksmais, ko pasėkoje buvo apgadinti ir automobiliai, numato dvi baudžiamojo įstatymo normos. Todėl šiuo atveju kyla šių normų kaip visumos ir dalies konkurencija, kur visuma pagal byloje nustatytas aplinkybes būtų BK 284 straipsnis, o dalis – BK 187 straipsnio 3 dalis. Todėl esant visumos ir dalies konkurencijai, turi būti taikoma tik bendrą visumą nustatanti norma, nes būtent ji atitinka visus padarytos veikos požymius. Minėtos normų konkurencijos atveju nusikalstama veika turėtų būti papildomai kvalifikuota ir pagal BK straipsnį, numatantį atsakomybę ir už tam tikrą nusikalstamos veikos dalį, įeinančią į visumą, tik vieninteliu atveju – kai ši dalis būtų pavojingesnė nei pati visuma. Šiuo atveju BK 284 straipsnyje nustatyta veika yra nusikaltimas, o BK 187 straipsnio 3 dalyje – baudžiamasis nusižengimas, dėl ko akivaizdu, kad nusikaltimas pavojingesnis už baudžiamąjį nusižengimą. Atsižvelgiant, kad kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos buvo netinkamai kvalifikuotos kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir 187 straipsnio 3 dalyje idealioji sutaptis, jie iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, ne išteisintini, o jo nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnį, perkvalifikuotina į BK 284 straipsnį. Be to iš kaltinimo pašalinama aplinkybė, kad jie veiką padarė įžūliais veiksmais, kadangi jie kaltinime nenurodyti, o įžūlūs veiksmai ir vandališki veiksmai yra alternatyvūs nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėties požymiai.

IV. Dėl bausmių skyrimo.

Už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą yra baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 (nuo 2007 07 21) (Žin., 2007, Nr. 81-3309) redakcija)

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skiriant bausmę nepilnamečiui, taip pat būtina atsižvelgti į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, ankščiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (BK 91 straipsnio 2 dalis). Be to skiriama bausmė turi pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje, t.y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis nepilnametis T. K. padarė nesunkų tyčinį baigtinį nusikaltimą tiesiogine tyčia. Nusikaltimas pagal padarytos žalos dydį mažiau pavojingos, nes sugadintas turtas, nedaug viršijantis 3 G. N. veikos padarymo metu adminstracinėmis nuobaudomis nebuvo baustas (2 t., b. l. 67- 68). 2022 m. gegužės 27 d. nutarimu jo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu (2 t., b. l. 65, 66). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra iš dalies našlaitis, auga daugiavaikėje 8 vaikų šeimoje, jam nustatyta negalia dėl nežymaus intelekto sutrikimo, šeimai takoma atvejo vadyba, motina nedirba (2 t., b. l. 71-73). T. K. BK 93 straipsnio 1 dalies nuostata netaikytina, kadangi jis nėra pirmą kartą padaręs nusikaltimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pasiekti, jog kaltinmasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, galima pasiekti tik skyrus jam realią bausmę, su iš to sekančiais suvaržymais. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad įvertinus kaltinamojo padėtį bloginančias ir gerinančias aplinkybes, jų tarpusavio santykį ir reikšmę, atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiui laisvės atėmimo bausmė skiriama tik, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka (BK 91 straipsnio 3 dalis), BK 284 straipsnio sankcijoje yra numatyta eilė švelnesnių bausmių negu laisvės atėmimas, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos terminą nustatant 6 mėnesiams, be intensyvios priežiūros. Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ nuostatos, ir paskirta bausmė sumažintina 1/3, bei skirtina 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vietoje intensyvios priežiūros viso bausmės atlikimo laikotarpiu jam skirtini individualiai teismo parinkti įpareigojimai: tęsti mokslą, nesimokant pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); draudimas bendrauti su kaltinamuoju V. S. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas), taip pat įpareigojimas būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), draudimas bendrauti su kaltinamuoju V. S. (BK 48 straipsnio 6 dalis), juos vykdant visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu.

N. T. K. teistas 2023-04-20 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 1 d. 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra, pritaikius BK 641 str. nuostatas bausmė sumažinta 1/3, paskiriant galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad T. K. bausmės metu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 7.00 val., jei išvykimas nesusijęs su darbu, mokslu ar gydymusi bei įpareigotas neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 4 (keturių) mėnesių laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. 2023-08-08 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi nutarta pakeisti 2023-03-20 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teismo nuosprendžiu paskirtą galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę arešto bausme – 45 (keturiasdešimt penkias) paras, nutartis neįsiteisėjusi, todėl nuosprendis su šia nutartimi nebendrintinas.

K. V. S. padarė nesunkų ir apysunkį tyčinius baigtinius nusikaltimus tiesiogine tyčia. Nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje, pagal padarytos žalos dydį mažiau pavojingos, nes sugadintas turtas, nedaug viršijantis 3 G. N., numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarytos žalos dydį mažiau pavojingos, nes pagrobtas turtas, nedaug viršijantis 3 G. J. anksčiau neteistas, tačiau nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, padarė būdamas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2022 m. gegužės 27 d.. prokuroro nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėju, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu (2 t., b. l. 104-105). Nusikalstamos veikos padarymo metu administracinėmis nuobaudomis buvo baustas, tame tarpe už smulkią vagystę (2 t., b. l. 109-110). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pasiekti, jog kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, galima pasiekti tik skyrus jam realią bausmę, su iš to sekančiais suvaržymais. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad įvertinus kaltinamojo padėtį bloginančias ir gerinančias aplinkybes, jų tarpusavio santykį ir reikšmę, atsižvelgiant į tai, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 straipsnis), jam už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos terminą nustatant 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti, užsiregistruoti užimtumo tarnyboje ir tęsti joje registraciją (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); draudimą bendrauti su kaltinamuoju T. K. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas), taip pat įpareigojimą būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu (BK 48 straipsnio 6 dalis); už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti, užsiregistruoti užimtumo tarnyboje ir tęsti joje registraciją (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); draudimą bendrauti su kaltinamuoju T. K. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas), taip pat įpareigojimą būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu (BK 48 straipsnio 6 dalis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant minimalią dalį - 3 mėnesius iš švelnesnės 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, paskiriant subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti, užsiregistruoti užimtumo tarnyboje ir tęsti joje registraciją (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), vykdant visu laisvės apribojimo laikotarpiu; draudimą bendrauti su kaltinamuoju T. K. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas), vykdant visu laisvės apribojimo laikotarpiu; įpareigojimą būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu (BK 48 straipsnio 6 dalis), jį vykdant 6 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės pradžios.

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ nuostatos ir paskirta bausmė sumažintina 1/3, bei skirtina 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti, užsiregistruoti užimtumo tarnyboje ir tęsti joje registraciją (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), vykdant visu laisvės apribojimo laikotarpiu; draudimą bendrauti su kaltinamuoju T. K. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas), vykdant visu laisvės apribojimo laikotarpiu; įpareigojimą būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu (BK 48 straipsnio 6 dalis), jį vykdant 6 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės pradžios.

V. Civilinis ieškinys.

Byloje yra pareikštas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos ieškinys kaltinamajam nepilnamečiui T. K., jo įstatyminei atstovei motinai D. K., kaltinamajam V. S. dėl 264,02 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 137-138). Ieškinyje nurodyta, kad sugadinta apšvietimo stulpe buvusi vaizdo stebėjimo kamera, kurios vertė 181,50 Eur, bei jos atstatymo vertė 82,52 Eur. Ieškinyje nurodytos aplinkybės pagrįstos prie jo pateiktais rašytiniais įrodymais.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnį asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis.). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad vaizdo kamerą sugadino bendrais veiksmais kaltinamieji nepilnametis T. K. ir V. S., jie pripažinti kaltais, padarę nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje. Jų veiksmai susiję priežastiniu ryšiu ir su turtinės žalos atsiradimu dėl naujos vaizdo kameros įkėlimo į apšvietimo stulpą. Padaryta tiesioginė turtinė žala byloje yra įrodyta byloje esančiais teismo ištirtintais ir įvertintais įrodymais, todėl ieškinys tenkintinas visiškai. K. T. K. nusikaltimo padarymo metu ir dabar yra 16 metų amžiaus. CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. N. T. K. gyvena su motina D. K., savo turto ir pajamų neturi, todėl padaryta turtinė žala priteistina solidariai iš kaltinamojo V. S. ir nepilnamečio kaltinamojo T. K., o šiam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iki kol jis sulauks pilnametystės arba įgis pakankamai turto ar uždarbio padaryti žalai atlyginti, subsidiariai iš jo motinos D. K..

VI. Kiti teismo sprendimai.

K. T. K. 2022 m. lapkričio 29 d. vyresniosios tyrėjos J. T. nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, panaikintina (BPK 139 straipsnio 2 dalis)

K. V. S. 2022 m. lapkričio 30 d. vyresniosios tyrėjos J. T. nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, panaikintina (BPK 139 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš paminėtu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 302 straipsniais, 304 - 308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

N. T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padariusiu nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skirti:

teismo įpareigojimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte, ir įpareigoti pradėti mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, tęsti darbą, užsiregistruoti užimtumo tarnyboje ir tęsti joje registraciją, šį įpareigojimą vykdyti visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu;

teismo draudimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punkte, uždrausti bendrauti su kaltinamuoju V. S., šį draudimą vykdyti visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu;

teismo įpareigojimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalyje, įpareigoti būti savo namuose (nuolatinėje gyvenamojoje vietoje) nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, šį įpareigojimą vykdyti visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu;

taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę sumažinti 1/3, ir skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skirti:

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos skyriuje dienos.

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padariusiu nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 (nuo 2007 07 21) (Žin., 2007, Nr. 81-3309) redakcija), ir jam paskirti:

už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skirti:

teismo įpareigojimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte, ir įpareigoti pradėti dirbti, tęsti darbą, užsiregistruoti užimtumo tarnyboje ir tęsti joje registraciją, šį įpareigojimą vykdyti visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu;

teismo draudimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punkte, uždrausti bendrauti su kaltinamuoju T. K., šį draudimą vykdyti visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu;

teismo įpareigojimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalyje, įpareigoti būti savo namuose (nuolatinėje gyvenamojoje vietoje) nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, šį įpareigojimą vykdyti 6 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės atlikimo pradžios;

už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 (nuo 2007 07 21) (Žin., 2007, Nr. 81-3309) redakcija), padarymą skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skirti:

teismo įpareigojimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalyje, įpareigoti būti savo namuose (nuolatinėje gyvenamojoje vietoje) nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, šį įpareigojimą vykdyti 6 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės atlikimo pradžios;

subendrinti dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, paskirtas bausmes už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 178 straipsnio 2 dalyje padarymą, prie griežtesnės 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridėti dalį - 3 mėnesius iš švelnesnės 6 mėnesių terminuoto laisvės apribojimo bausmės, bei paskirti subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skirti:

teismo draudimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punkte, uždraudžiant bendrauti su kaltinamuoju T. K., šį draudimą vykdyti visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu;

teismo įpareigojimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalyje, įpareigoti būti savo namuose (nuolatinėje gyvenamojoje vietoje) nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, šį įpareigojimą vykdyti 6 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės atlikimo pradžios;

taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę sumažinti 1/3, ir skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skirti:

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos skyriuje dienos.

K. T. K. ir V. S. paskirtas kardomąsias priemones rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, panaikinti.

Tenkinti visiškai civilinio ieškovo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos, biudžetinė įstaiga, S. N. g.1, Vilkaviškis, juridinio asmens kodas 188774441, civilinį ieškinį ir civiliniam ieškovui priteisti 264,02 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt keturių eurų 2 euro ct) turtinės žalos atlyginimą solidariai iš kaltinamojo V. S., (duomenys neskelbtini) ir T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pastarajam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iki kol jis sulauks pilnametystės arba įgis pakankamai turto ar uždarbio padaryti žalai atlyginti, subsidiariai iš jo motinos D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalis); jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 10 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, asmeniui, nedalyvavusiam nuosprendžio paskelbime, per 20 dienų nuo nuosprendžio išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.

Teisėjas Jonas Abraitis