- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-20
- Bylos Nr.
- e2YT-675-445/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00945-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko dėl dviejų juridinę reikšmę turinčių faktų – palikimų priėmimo faktiniu valdymu nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, jo sutuoktinė O. K., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir jo duktė A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. K., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), jos duktė A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas J. K.. Jis mirė būdamas santuokoje, ką patvirtina VĮ Registrų centro 2019-10-09 Gyventojų registro pažyma. Pareiškėjos mirusiam tėvui J. K. kartu su sutuoktine O. K., mirusiai (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, tačiau jie Nekilnojamojo turto registre nėra registruoti. Šias aplinkybes patvirtina Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2019-12-03 raštas Nr. SR1-66 bei Valstybinės įmonės registrų centras raštas „Dėl duomenų pateikimo“ bei registro išrašas. Nei gyvenamojo namo, nei ūkinio pastato inventorizacija nėra atlikta, inventorizacinės bylos taip pat nėra. J. K. testamento nepaliko. J. K. ir O. K. santuoka nebuvo nutraukta, todėl pagal palikimo metu galiojusio CK 573 straipsnio nuostatas paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmos eilės mirusiojo vaikai, sutuoktinis. Tokiu būdu J. K. palikimą pagal įstatymą galėjo priimti visi jo pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai: jo dukra A. G. ir sutuoktinė O. K.. Po J. K. mirties liko santuokoje su O. K. įgytas gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). Pagal tuo metu galiojusio 1970 m. SŠK 21 straipsnio šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tokiu būdu ½ šio likusio turto priklausė pergyvenusiai sutuoktinei O. K., o ½ šio turto yra turtas paveldimas įstatyminių įpėdinių po J. K. mirties. Į notarų biurą dėl palikimo priėmimo J. K. įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė nes nežinojo, kad po jo mirties turi priimti jo palikimą ir kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą. J. K. sutuoktinė mirusi O. K. ir dukra A. G. faktiškai sutuoktinio ir tėvo palikimą priėmė po jo mirties aktyviais veiksmais per įstatyme nustatytą terminą (1964 m. CK- 6 mėnesių terminą), nes jie liko gyventi tame pačiame name, naudojosi ir tvarkė gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, naudojosi likusiais baldais, namų apyvokos daiktais. Šiuo atveju yra reikšminga aplinkybė, kad O. K. ir A. G. name gyveno kartu su J. K. ir jį slaugė iki jo mirties, liko jame gyventi po jo mirties ir tai buvo jų vienintelė gyvenamoji vieta. Pareiškėjos motina O. K. mirė (duomenys neskelbtini). Ji mirė būdama našle, ką patvirtina VĮ Registrų centro 2019-10-09 Gyventojų registro pažyma Nr. GR.3A-3439-2. Pareiškėja gyveno kartu su ja name ir ją slaugė iki jos mirties. Po jos mirties liko gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). Kito paveldimo turto nėra. Dėl palikimo priėmimo į notarą pareiškėja nesikreipė, nes nežinojo, kad po motinos mirties turi priimti jos palikimą ir kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą. Po motinos mirties pareiškėja ir toliau liko gyventi name, kuriame gyveno kartu su motina iki jos mirties bei yra deklaravusi jame savo gyvenamąją vietą. Iki šiol remontuoja, tvarko ir prižiūri šį namą, ūkinį pastatą, moka visus komunalinius mokesčius. Be to, po motinos mirties, minėtame name ir ūkiniame pastate liko jai ir motinai bendrai priklausę namų apyvokos daiktai, buitinė technika ir baldai bei kiti daiktai, kuriais ji ir toliau naudojasi.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjos A. G. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad valstybės įmonė Turto bankas neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. G. paveldimo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. G. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos A. G. tėvas J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Jis mirė būdamas santuokoje, tai patvirtina VĮ Registrų centro 2019-10-09 Gyventojų registro pažyma Nr. GR.3A-3439-1 (e. b. l. 9). Pareiškėjos motina O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), tai patvirtina VĮ Registrų centro 2019-10-09 Gyventojų registro pažyma Nr. GR.3A-3439-2 (e. b. l. 10). Teismas byloje neturi duomenų apie tai, kad yra kitų palikėjų vaikų (pirmos eilės įpėdinių), kurie taip pat galėtų reikšti reikalavimus dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ar dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu pripažinimo. Pareiškėjos ir palikėjų giminystės ryšys, nepaisant šio sprendimo, papildomai ir privalomai turės būti patikrintas notaro, prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.
Pas notarą nei pareiškėja per tris mėnesius, nei jos motina per šešis mėnesius nuo (duomenys neskelbtini) nesikreipė, praleido įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą, todėl nebuvo pradėtos turto paveldėjimo bylos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, o vėliau po O. K., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) įpėdiniai kreipėsi dėl palikėjų turto paveldėjimo. Byloje esančiais duomenimis palikėjai nesudarė testamentų.
Bylos duomenimis, yra likęs šis turtas: (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, kurie Nekilnojamojo turto registre nėra registruoti (e. b. l. 12). Į šį turtą, įgydama turtinę teisę, pretenduoja pareiškėja. Bylos duomenimis, suinteresuotais asmenimis yra įtraukti visi asmenys, kurie galėtų pretenduoti į šį palikimą. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja, jos motina priėmė palikimą po pareiškėjos tėvo ir sutuoktinio, o vėliau pareiškėja po savo motinos mirties faktiniu valdymu, nėra ginčo dėl teisės į palikimą.
Vadovaujantis J. K. palikimo atsiradimo momentu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėja nurodė pakankamai palikimo priėmimą įrodančių aplinkybių, kurios yra patvirtintos rašytiniais dokumentais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).
Įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju ilgą laiką gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011-12-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-547/2011).
Bylos duomenys patvirtina, kad J. K. palikimas buvo priimtas per įstatymo numatytą 6 mėnesių terminą, o O. K. per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą. O. K. ir A. G. liko gyventi tame pačiame name, naudojosi ir tvarkė gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, naudojosi likusiais baldais, namų apyvokos daiktais. O. K. ir A. G. name gyveno kartu su J. K. ir jį slaugė iki jo mirties, liko jame gyventi po jo mirties ir tai buvo jų vienintelė gyvenamoji vieta. Pareiškėja po tėvo mirties gyveno kartu su savo motina name ir ją slaugė iki jos mirties. Po motinos mirties pareiškėja ir toliau liko gyventi name, kuriame gyveno kartu su motina iki jos mirties (duomenys neskelbtini), bei yra deklaravusi jame savo gyvenamąją vietą. Iki šiol remontuoja, tvarko ir prižiūri šį namą, ūkinį pastatą, moka visus komunalinius mokesčius. Be to, po motinos mirties, minėtame name ir ūkiniame pastate liko jai ir motinai bendrai priklausę namų apyvokos daiktai, buitinė technika ir baldai bei kiti daiktai, kuriais ji ir toliau naudojasi. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas įsitikino, jog iš tikrųjų buvo atlikti faktinį palikimo priėmimą sudarantys veiksmai.
Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta, jog palikimas du kartus buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą, atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjos pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 587 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, jo sutuoktinė O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir jo dukra A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jos duktė A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tikslu pareiškėjai A. G. gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.