Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, N-146-668-08

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2008-11-21
Bylos Nr.: N-146-668-08
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjai: Stasys Gudynas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Vaida Urmonaitė
Advokatai: Stanislovas Butkevičius

Kategorijos

42.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. N-146-668/08Procesinio sprendimo kategorija 42.11 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Č. ir R. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. nutarties V. Č. ir R. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2007 m. balandžio 27 d. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. Č. už tai, kad jis 2007 m. vasario 2 d. kartu su R. Z. ir trimis laikų veislės šunimis sugavo ir nudūrė šerną, neturėdami teisės medžioti. Pažeidimas nustatytas pagal Panevėžio rajono policijos komisariato medžiagą, fotonuotraukas, filmuotą medžiagą, apklausos protokolą. Nurodyta, jog pagal V. Č. parodymus šernas buvo sumedžiotas Upytės miške. V. Č. padarytas administracinis teisės pažeidimas kvalifikuotas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 4 dalį.

2007 m. gegužės 17 d. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros pareigūno nutarimu V. Č. už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 17.2, 18.1, 18.2, 18.3, 18.5, 60.1, 60.3, 60.14, 76.1, 76.3, 76.4 punktų reikalavimų pažeidimą pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį paskirta 3000 Lt bauda, įpareigojant atlyginti 541,40 Lt gamtai padarytą žalą.

2007 m. gegužės 18 d. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. Z. už tai, kad jis 2007 m. vasario 2 d. Upytės miške kartu su V. Č. ir trimis laikų veislės šunimis sumedžiojo šerną, neturėdami teisės medžioti. Pažeidimas nustatytas pagal Panevėžio rajono policijos komisariato pateiktą įtariamojo apklausos protokolą, fotonuotraukas. Nurodyta, jog pagal R. Z. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 17.2 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 4 dalyje.

2007 m. gegužės 25 d. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros pareigūno nutarimu R. Z. už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 17.2, 18.1, 18.2, 18.3, 18.5, 60.1, 60.3, 60.14, 76.1, 76.3, 76.4 punktų reikalavimų pažeidimą pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį paskirta 3000 Lt baudą, įpareigojant solidariai su V. Č. atlyginti 541,40 Lt gamtai padarytą žalą.

Administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys V. Č. ir R. Z. teismą prašė panaikinti Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros (toliau - Panevėžio RAAD Panevėžio rajono agentūra) vyr. valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2007 m. gegužės 17 d. ir 2007 m. gegužės 25 d. nutarimus ir bylas nutraukti (b.1.2, 13). V. Č. neigė 2007 m. vasario 2 d. vienas ar su R. Z. dalyvavęs šerno medžioklėje. Nurodė, jog, pakviestas draugo, yra dalyvavęs 2006 m. gruodžio mėnesį Upytės miške įvykusioje medžioklėje, į ją buvo pasiėmęs ir savo šunis. Jis medžioklėje dalyvavo kaip varovas, o medžioklės vadovas buvo K. D. Medžioklėje po kelių šūvių jo šunys dingo, todėl jis išėjo jų ieškoti. Kvietė eiti ir R. Z., tačiau jis avėjo netinkamą avalynę ir kartu nėjo. V. Č. nurodė matęs, kaip jo šunys tampo šerną, kuris buvo sužeistas ir puolė šunis. Norėdamas apsaugoti šunis, peiliu nudūręs šerną. Jo teigimu, tai atlikti buvo būtina, nes šuo buvo sužeistas, o atitraukus šunį nuo sužeisto žvėries, šernas galėjo pulti žmones. Per šį įvykį sužeistą savo šunį nuvežęs pas veterinarą. Taip pat V. Č. paaiškino su šunimis dalyvavęs trijose medžioklėse gruodžio mėn. pradžioje, gruodžio 27 d. bei sausio 6 d. Nurodė, kad 2007 m. vasario 2 d. su savo dabartine žmona bei R. Z. ir jo žmona buvo išvažiavę į Žaliosios girią kepti šašlykų. Būdami iškyloje, pamatė būrį medžiotojų, kurie buvo nušovę šerną. Jis ir R. Z. prie šio šerno nusifotografavo, teismui pateiktos nuotraukos yra iš šios iškylos. Filmuota medžiaga daryta 2000 metais, joje nufilmuotas ne R. Z., o kitas V. Č. draugas, kuris šiuo metu yra išvykęs į Angliją. R. Z. nurodė negalintis tiksliai pasakyti, kur buvo 2007 m. vasario 2 d. Patvirtino, kad nuotraukos, kuriose jis ir V. Č. yra nusifotografavę prie šerno, darytos jiems su šeimomis būnant iškyloje Žaliosios girioje, kad šerną, prie kurio jie nusifotografavę, buvo nušovę girioje sutikti medžiotojai. Teigė, kad ne jis yra nufilmuotas vaizdo medžiagoje, kuri pateikta teismui. Patvirtino, kad V. Č. kvietimu atvyko į medžioklės vietą ieškoti jo šunų, tačiau asmeniškai jų nėjo ieškoti, nes buvo netinkamai apsiavęs.

Panevėžio RAAD Panevėžio rajono agentūros atstovai A. K. ir R. R. prašė skundų netenkinti. A. K. paaiškino, kad V. Č. ir R. Z. nubausti pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį, atsižvelgus į iš Panevėžio rajono policijos komisariato gautą filmuotą medžioklės su šunimis medžiagą. Iš šios medžiagos matyti, kad neteisėta medžioklė vyko su laikų veislės šunimis, jos metu buvo sumedžiotas šernas. Įraše girdėti, kaip pjudomas šernas, minimas asmuo vardu „R.". Fotonuotraukose, ant kurių užfiksuota 2007 m. vasario 2 d. data, V. Č. ir R. Z. yra nusifotografavę prie sumedžioto šerno. Filmuota medžiaga ir nuotraukos į kompiuterį įkeltos po minėtos datos. A. K. teigimu, V. Č. teiginys, kad jie nusifotografavo prie kitų asmenų sumedžioto šerno, neatitinka tikrovės, nes tuo metu, kai V. Č. dalyvavo 2006-12-08, 2006-12-23 ir 2007-01-06 vykusiose Upytės medžiotojų būrelio medžioklėse, sniego, kuris matomas vaizdo medžiagoje, nebuvo. Sniego purumas, šerno dydis, miško sudėtis leidžia spręsti, kad filmuota ir fotografuota buvo 2007 m. vasario 2 d. vykusios neteisėtos medžioklės su šunimis metu.

II.

2007 m. rugsėjo 24 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartimi skundai atmesti.

Teismas padarė išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog 2007 m. vasario 2 d. V. Č. ir R. Z. padarė ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatytą teisės pažeidimą. Jų kaltė įrodyta filmuota šerno medžioklės su šunimis medžiaga, prie šerno nusifotografavusių V. Č. ir R. Z. fotonuotraukomis, kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad filmuota vaizdo medžiaga ir nuotraukos padarytos 2007 m. vasario 2 d. vykusios neteisėtos medžioklės metu.

Nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena buvo pradėta, Panevėžio rajono policijos komisariatui perdavus Panevėžio RAAD Panevėžio rajono agentūrai vaizdo medžiagą, gautą ikiteisminio tyrimo metu, atliekant kratą V. Č. priklausančiose gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, iš jų paėmus kompiuterio sisteminį įrenginį su įvairia vaizdo medžiaga (b.l. 26-31).

Teismas nepagrįstais pripažino V. Č. ir R. Z. paaiškinimus, kad ne V. Z. yra nufilmuotas dalyvaujantis šerno medžioklėje su šunimis, taip pat, kad nuotraukose ir filmuotoje medžiagoje yra užfiksuoti skirtingais laikais vykę įvykiai ir kad administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys yra nusifotografavę 2007 m. vasario mėnesį Žaliosios girioje prie kitų asmenų sumedžioto šerno. Teismo nuomone, aplinkybę, kad R. Z. dalyvavo šerno medžioklėje su šunimis, patvirtina tai, jog pateiktoje magnetinėje laikmenoje esančios filmuotos medžiagos pavadinimu ,,Kuilys-1" pradžioje girdėti, kaip filmuojantis asmuo šaukia kitą asmenį, vadindamas jį „R.", vardo „R.", t.y., administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. vardo, trumpiniu. Be to, vizualiai įvertinus filmuotoje medžiagoje ir fotonuotraukose užfiksuotų asmenų aprangą ir jos detales, padaryta išvada, kad nufilmuoti ir nufotografuoti administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys (filmuotoje medžiagoje „Kuilys-1" matyti, kad asmens, pagaliu trenkiančio šernui, rūbai yra tokie patys, kaip ir nuotraukoje, kurioje užfiksuotas R. Z., t.y. nuotraukoje jis apsirengęs maskuojančia striuke, ji yra su kapišonu, iš po striukės išlindęs mėlynos spalvos džemperis; V. Č. dėvima maskuojanti striukė yra be kapišono; šerno dūrimo momentu matyti, kad jis apsimovęs pirštinę, kuri tokia pati, kaip ir nuotraukoje). Teismas nepagrįstais pripažino V. Č. paaiškinimus, kad jis naudojosi ne jam, o seseriai priklausančiu fotoaparatu, todėl nežino, kokia data buvo nustatyta jame, mano, kad galėjo būti nustatyta neteisinga fotografavimo data. Teismas atsižvelgė į tai, kad V. Č. nepateikė jokių nurodytą aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Padaryta išvada, kad nėra nuginčyta aplinkybė, jog nuotraukose nurodyta teisinga žyma apie fotografavimo datą. Be to, V. Č., nurodęs, kad iškyloje, be nuotraukų su žvėrimis, buvo padaryta ir daugiau nuotraukų, teismui jų nebepateikė, ėmė teigti, kad policijos pareigūnai sugrąžino jam kompiuterinę įrangą su sugadinta informacija. Tokius V. Č. paaiškinimus teismas pripažino nepagrįstais, nes kaip matyti iš jo 2007 m. balandžio 27 d. rašyto pakvitavimo apie kratos metu išimto sisteminio bloko grąžinimą, V. Č., atsiimdamas šį bloką, Panevėžio rajono policijos komisariato pareigūnams jokių pretenzijų apie jame esančios informacijos sugadinimą ar pažeidimą nustatyta tvarka nepareiškė. Teismas padarė išvadą, kad pateikta vaizdo medžiaga daryta 2007 m. vasario 2 d. įvykusios neteisėtos medžioklės metu. Ją patvirtino ir kiti byloje surinkti duomenys.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio hidrometeorologijos stotis pateikė duomenis, iš kurių nustatyta, jog Panevėžio rajono teritorijoje iki 2007 m. sausio mėnesio antrosios pusės nebuvo sniego dangos, birus sausas sniegas iškrito tik 2007-01-20, o 2007-02-02 sniego danga siekė 9 cm (b.1.45). Filmuotoje medžiagoje ir nuotraukose miške žemė padengta gausia sniego danga, sniegas laikosi ir ant medžių šakų. Teismas pažymėjo, jog fotonuotraukose užfiksuotas šernas yra panašaus dydžio kaip ir filmuotoje medžiagoje, sudraskytas, o ne nušautas, kaip teigė V. Č. ir R. Z. Šie asmenys nufotografuoti gamtinėje aplinkoje, kuri pagal medžių apsnigimą, sniego dangą, miško sudėtį atitinka užfiksuotą filmuotoje medžiagoje.

Teismas nepagrįstais pripažino V. Č. ir R. Z. paaiškinimus, kad jie yra nufotografuoti prie iškylos metu sutiktų medžiotojų nušauto šerno. Konstatuota, jog pagal šalyje susiklosčiusias tradicijas medžioklės, kaip taisyklė, vyksta nedarbo dienomis, tačiau V. Č. ir R. Z. prie šerno yra nusifotografavę 2007 m. vasario 2 d., t.y., darbo dieną. Be to, atsižvelgus į Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 17.2 punkto nuostatas, vasario 2 d. šalies teritorijoje galėjo vykti tik šernų medžioklės tykojant bokšteliuose. Todėl nepagrįstais pripažinti administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų ir liudytojos M. D. teiginiai, kad jie dienos metu, nuvykę į mišką, sutiko medžiotojus, nušovusius šerną. Teismas negrindė išvadų administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų pateiktais paaiškinimais ir liudytojos M. D. parodymais, įvertindamas juos kaip nenuoseklius ir neobjektyvius.

Teismas nustatė, jog V. Č. 2007-04-27 vykusios įtariamojo apklausos metu, dalyvaujant advokatui, davė parodymus ir apie išimto kompiuterio sisteminiame bloke rastas nuotraukas, kuriose jis bei R. Z. nusifotografavę prie negyvų laukinių žvėrių. Jis parodė, kad prie šernų nusifotografavo per Upytės medžiotojų būrelio medžioklę, o kur fotografavosi R. Z., nežino. Upytės medžiotojų būrelio medžioklėse nuo 2006 metų rudens jis dalyvavo kaip varovas 6-7 kartus. Kodėl ant nuotraukų yra 2007 m. vasario 1 d. ir 2007 m. vasario 2 d. datos, negalėjo paaiškinti. Teismo posėdžio metu V. Č. tokių savo parodymų nebepatvirtino ir apie byloje esančią vaizdo medžiagą davė kitokius paaiškinimus. Iš Upytės medžiotojų būrelio pateiktų medžioklės dokumentų, liudytojų K. D. ir T. A. parodymų padaryta išvada, kad šiame būrelyje 2007 m. vasario 2 d. medžioklė nevyko, o 2006 m. gruodžio 8 d., 2006 m. gruodžio 23 d. bei 2007 m. sausio 6 d. vykusių medžioklių metu nebuvo sužeista žvėrių, kuriuos būtų reikėję persekioti su šunimis. Be to, kaip parodė K. D., sužeistus žvėris persekioja ne varovai, o patys medžiotojai, kadangi sužeistą žvėrį būtina nušauti (b.l.59).

Vertindamas liudytojos M. D. parodymus, teismas atsižvelgė į tai, kad ji, nors ir tvirtina, jog V. Č. ir R. Z. 2007 m. vasario mėnesio pradžioje vykusios jų šeimų iškylos į mišką metu fotografavosi prie šerno, kurį buvo nušovę miške atsitiktinai sutikti medžiotojai, tačiau negalėjo tiksliai nurodyti kelio, kuriuo vyko į iškylos vietą, apibūdinti vietovių, pro kurias važiavo, bei nurodyti pačios iškylos vietos. Dėl šių aplinkybių bei atsižvelgus į tai, kad liudytoja buvo ilgametė V. Č. draugė, o šiuo metu ir sutuoktinė, tokius liudytojos parodymus teismas įvertino kaip nenuoseklius, neobjektyvius, duotus siekiant padėti V. Č. ir šeimos draugui R. Z.

Teismas konstatavo, jog pagal Laukinės gyvūnijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį medžiojimas yra veikla, kurios tikslas yra paimti laisvėje gyvenančius medžiojamuosius gyvūnus, juos sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant. Tai, kad V. Č. ir R. Z. medžiojo, t.y., siekė, persekiodami su šunimis, paimti šerną, matyti iš filmuotos medžiagos „Kuilys-1", „Kuilys-2", „Kuilys-3". Teismas nepagrįstais pripažino V. Č. paaiškinimus, kad jis sužeistą šerną norėjo tik nudurti, kad jis nesikankintų ir nekeltų pavojaus šunims bei žmonėms. Iš vaizdo medžiagos nustatyta, kad šernas iki nudūrimo buvo vaikomas ir pjudomas šunimis. Šunys, naudojant žodžius „paimk, Čita (šuns vardas)'', „ima Granta", „paimk, Granta", buvo skatinami tai daryti, giriami už įvykdytas komandas („geručiai šuniukai"). Iš naudotų frazių „tegu užvaiko", „tegu dirba šunys", „tegu patampo" nustatyta, kad buvo siekiama ne atitraukti šunis nuo šerno, o priešingai, laukinį žvėrį persekioti.

Teismo konstatavimu Panevėžio RAAD Panevėžio rajono agentūros vyr. valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius pagrįstai nustatė, jog V. Č. ir R. Z. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 17.2, 18.1, 18.2, 18.3, 18.5, 60.1, 60.3, 60.14, 76.3 ir 76.4 punktų reikalavimus ir tinkamai jų veikas kvalifikavo pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį. Nurodyta, jog teisėta medžiokle gali būti laikoma tik asmenų veikla, atitinkanti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reikalavimus. Byloje esanti medžiaga patvirtino, jog administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims nustatyta tvarka nebuvo suteikta teisė medžioti, jie neturėjo Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 18. l, 18.2, 18.3, 18.5 punktuose numatytų dokumentų, svetimuose medžioklės plotuose buvo su palaidais šunimis, pažeisdami minėtų taisyklių 17.2 punktą, šerną medžiojo persekiodami jį šunimis, nudūrė peiliu. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl konstatuota, jog administracinės nuobaudos V. Č. ir R. Z. paskirtos, nepažeidžiant ATPK 20, 30 ir 30² straipsnių nuostatų. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad skundžiamais nutarimais administracinės baudos paskirtos pagrįstai ir teisėtai.

III.

V. Č. ir R. Z. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliantų teigimu, teismas nutartyje vadovavosi nepagrįstomis išvadomis ir prielaidomis (pavyzdžiui, jog pagal šalyje susiklosčiusias tradicijas medžioklės vyksta nedarbo dienomis), nepatvirtintais įrodymais, savo motyvų nepagrindė. Jis ne tik netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, bet ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Apeliantai nurodo, jog nepagrįsta teismo išvada, kad nebuvo įmanoma darbo metu sutikti miške medžiotojų su jų nušautu šernu (medžioklės tuo metu galėjo vykti, tykojant bokšteliuose). Apeliantai teigia, jog teismas jų argumentus atmetė be jokio pagrindo, nepagrįstai kritiškai įvertino liudytojos M. D. parodymus, kurie patvirtina pareiškėjų paaiškinimus. Darydamas nepagrįstą išvadą apie tai, kad V. Č. nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog nemoka nustatyti datos ant fotoaparato, nes tai ne jo, o sesers fotoaparatas, apeliantų teigimu, teismas pažeidė ne tik įrodymų vertinimo reikalavimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.), bet ir nekaltumo prezumpciją - ne pareiškėjui reikia įrodinėti, kad jis nekaltas padaręs administracinį teisės pažeidimą, o administracinę nuobaudą paskyręs organas turi motyvuoti, kokiais įrodymais grindžiama pareiškėjų kaltė. Apeliantų manymu, atsakovas įrodymų nepateikė, apsiribojo tariamų epizodų aprašymu bei fotonuotraukų paminėjimu.

Apeliantai paaiškina, kad jų atstovas buvo pateikęs prašymą perduoti bylą nagrinėjusiam organui - Panevėžio RAAD Panevėžio regiono agentūrai - nagrinėti iš naujo, nes administracinių teisės pažeidimų protokoluose ir nutarimuose nebuvo išaiškintos visos pažeidimų aplinkybės, nepašalinti prieštaravimai, pareiškėjams dėl to paties pažeidimo pateikti kaltinimai skiriasi, o rinkti ir fiksuoti įrodymus pareiga tenka protokolą surašiusiam asmeniui ir bylą nagrinėjančiam organui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. vasario 4 d. konsultacija Nr.5-K, Biuletenis Nr.3, p.253). Tačiau teismas prieštaravimų nepašalino, bylos nagrinėjusiam organui neperdavė, pareiškėjų atstovo prašymą nepagrįstai atmetė, dėl to pažeisdamas pareiškėjų teisę į gynybą, nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinėdamas bylą.

Apeliantai pažymi, kad nors kaip vieną iš įrodymų teismas įvertino Panevėžio rajono policijos komisariato pateiktą filmuotą medžiagą, kuri, kaip nurodyta, daryta 2007 m. vasario 2 d. vykusios neteisėtos medžioklės metu, kokiu pagrindu jis padarė tokią išvadą, neaišku, nes vaizdo medžiagoje datos nėra. Remiantis vien Panevėžio hidrometeorologijos stoties pažyma apie tai, kad birus sniegas iškrito tik 2007 m. sausio 20 d., o sniego danga siekė 9 cm , apeliantų manymu, negalima buvo teigti, jog filmuotoje medžiagoje ir nuotraukoje pareiškėjai nufotografuoti gamtinėje aplinkoje 2007 m. vasario 2 d.

Apeliantų manymu, nepagrįstai netirti jų paaiškinimai, jog jie nusifotografavo prie kitų asmenų, apsirengusių maskuojančiais, panašiais į medžiotojų, rūbais Žaliosios girioje, Panevėžio rajone. Šie jų teiginiai nepaneigti. Teismas nepagrįstai įvertino kaip įrodymą ir pareiškėjo V. Č. 2007 m. balandžio 27 d. apklausos duomenis. Teigiama, jog V. Č. nurodė nusifotografavęs su Z., nes apklausdamas tyrėjas neparodė nuotraukų (pareiškėjo kompiuteryje yra jų daug), o apie vaizdo medžiagą jo niekas neklausė. Pažymima, kad V. Č. parodymus apie tai, kad 2006 m. gruodžio mėnesį, jam dalyvaujant medžioklėje varovu su šunimis, sužeidus šernus, jo šunys juos nusivijo, o jis ėjo ieškoti šernų, patvirtina ne tik medžioklės lapai, bet ir liudytojai K. D., T. A.

Apeliantai pabrėžia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu jų tikslas miške nebuvo medžioklė, jie tik iškylavo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantai nėra tinkami pažeidimo subjektai, nes pagal Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 18 punktą ir Laukinės gyvūnijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį nėra medžiotojai. Todėl, teismui nustačius, kad jie pažeidė Medžioklės įstatymo nuostatas, jų veika kvalifikuotina pagal kitą ATPK straipsnį (88 ar 90 str.).

Atsiliepimas

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio RAAD Panevėžio rajono agentūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad apeliacinį skundą neturėjo teisės pasirašyti advokatas Stanislovas Butkevičius, kuris atstovauja apeliantų interesus, nes Viešojo administravimo įstatymo nuostatų prasme administracinių teisės pažeidimų teisenoje dalyvaujantys subjektai yra specifiniai, administracinių teisės pažeidimų teisena yra įgyvendinamos valstybės numatytos tam tikros prievartos priemonės subjektams, pažeidžiantiems įstatymus, ir tik šie asmenys tiesiogiai traukiami administracinėn atsakomybėn. Panevėžio RAAD Panevėžio rajono agentūra paaiškina, jog apeliantai pažeidė taisyklėse nustatytus reikalavimus, teisės medžioti neturėjo, dokumentų, leidžiančių vykdyti medžioklę, taip pat neturėjo, svetimuose medžioklės plotuose buvo su palaidais šunimis, šerną medžiojo draudžiamu būdu (persekiojant), jį nudūrė peiliu. Be to, pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 46 punktą "asmenys, radę nugaišusius, žuvusius ar sergančius medžiojamuosius gyvūnus, turi apie tai pranešti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai arba medžioklės plotų naudotojams". Pažymima, jog pagal Panevėžio meteorologijos stoties 2007 m. birželio 12 d. pažymą Nr. 71 sniego danga nurodyta visame Panevėžio rajone. Jokių įrodymų, kad medžioklė gali vykti ir darbo dieną, nepateikta, tokių atvejų, kad medžioklė vyktų dienos metu darbo dieną, medžioklės istorijoje nėra pasitaikę. Be to, medžioklė tykojant iš bokštelių vyksta (prasideda) paprastai ne anksčiau kaip 17-18 val., nes šernai pagal savo fiziologinę prigimtį dieną miegą ir išeina maitintis tik vakare. Panevėžio RAAD Panevėžio rajono agentūra nurodo, kad Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 13 punkte pateikiama medžioklės plotų naudotojo sąvoka, o šio įstatymo 14 straipsnis nustato teisės medžioti suteikimo ir medžiotojo bilieto išdavimo tvarką. Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad "laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei", o 9 straipsnio 2 dalyje - kad teisė naudoti laisvėje gyvenančios laukinės gyvūnijos išteklius priklauso valstybei, be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimo draudžiama naudoti laisvėje gyvenančios laukinės gyvūnijos išteklius šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytomis naudojimo rūšimis. Kadangi laukinė gyvūnija - valstybės nuosavybė, valstybės prerogatyva yra ir reglamentuoti jos išteklių naudojimą. Teigia, jog patys apeliantai pagrindė tai, kad neturėjo teisės medžioti, medžiojo neteisėtai. Pažymi, jog Medžioklės taisyklių Lietuvos Respublikos teritorijoje turi laikytis visi piliečiai, pagal šių taisyklių 78 punktą asmenys, pažeidę medžioklės taisykles, traukiami administracinėn, civilinėn ar baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka, o taisyklių 60.1 punktas draudžia būti medžioklės plotuose su medžioklės įrankiais, medžiokliniais paukščiais arba palaidais šunimis vienam ar keliems asmenims, neturintiems teisės medžioti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantams administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 17.2, 18.1, 18.2, 18.3, 18.5, 60.1, 60.3, 60.14, 76.1, 76.3, 76.4 punktų pažeidimus. Pažymėtina, jog ši ATPK nuostata numato administracinės nuobaudos paskyrimą už medžiojimą medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymą, sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimą uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais ne tik medžiotojams, bet ir kitiems asmenims.

Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių 17.2 punktas leidžia medžioti šernų jauniklius, visus antramečius šernus ir vyresnius nei antramečiai patinus nuo gegužės 1 d. iki kovo 1 d. (nuo vasario 2 d. iki kovo 1 d. tik tykojant bokšteliuose), o vyresnes nei antrametes pateles - nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d. Šių taisyklių 18.1, 18.2, 18.3, 18.5 punktai (2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1-255 redakcija) nustato, jog medžioklės metu privaloma turėti medžiotojo bilietą su žyma, įrašyta ne daugiau kaip prieš vienerius metus, apie duomenų medžiotojų sąvadui pateikimą (18.1 p.), galiojantį medžioklės lapą (18.2 p.), medžioklinio šuns kilmės liudijimą arba registracijos taloną ar kitą dokumentą, liudijantį šuns kilmę ar įregistravimą medžioklinių šunų registraciją vykdančioje organizacijoje, jeigu medžiojama su medžiokliniu šunimi (18.5 p.). Taisyklių 60.1 punktas (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. D1-30 redakcija) draudžia būti medžioklės plotuose su medžioklės įrankiais, medžiokliniais paukščiais arba palaidais šunimis, vienam ar keliems asmenims, neturintiems teisės medžioti, 60.3 punktas - medžioti svetimuose medžioklės plotuose, išskyrus atvejį, kai sužeistas medžiojamasis gyvūnas persekiojamas pagal medžioklės taisyklių 26.15 punkto reikalavimus, 60.14 punktas - medžioti žvėris ir paukščius, kurie pagal medžioklės taisyklių reikalavimus nėra priskirti medžiojamiesiems, taip pat medžiojamuosius gyvūnus draudžiamu juos medžioti terminu arba medžiojamuosius gyvūnus, kurių medžioklė uždrausta arba pasibaigęs (neprasidėjęs) jų medžioklės sezonas, neturint Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduoto leidimo, arba medžiojamuosius gyvūnus, kurių medžioklė licencijuojama, neturint licencijų šiems gyvūnams sumedžioti. Pagal minėtų taisyklių 76 punktą (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1-255 redakcija) pažeidimai, kai medžioja asmenys, neturintys teisės medžioti (76.1 p.), neteisėtai medžiojama medžioklės plotuose, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete (76.3 p.), medžiojami žvėrys ir paukščiai, nepriskirti medžiojamiesiems arba medžiojamieji gyvūnai uždraustu juos medžioti laiku arba medžiojamieji gyvūnai, kurių medžiojimas yra licencijuojamas, neturint licencijų šiems gyvūnams sumedžioti (76.4 p.), priskiriami prie šiurkščių medžioklės taisyklių pažeidimų.

Apeliantai neneigia byloje pateiktose fotonuotraukose nusifotografavę prie sumedžioto šerno, tačiau nurodo, kad šis šernas buvo sumedžiotas atsitiktinai jų miške sutiktų medžiotojų, jie patys šerno nemedžioję, tik iškylavę miške ir prie jo nusifotogravę, o iš V. Č. kompiuterio paimtas vaizdo įrašas, kuriuo byloje remtasi kaip įrodymu, darytas kitu metu, kai V. Č. su šunimis dalyvavo medžioklėje kaip varovas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų paaiškinimų nepatvirtina byloje surinkta medžiaga, nes pateiktos fotonuotraukos bei filmuota medžiaga, jose užfiksuota asmenų apranga bei kitos detalės, fotoaparato užfiksuota nuotraukų darymo data (2007 m. vasario 2 d.) patvirtina apeliantų dalyvavimą neteisėtoje medžioklėje 2007 m. vasario 2 d. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad V. Č. nurodomu medžioklės metu (2006 m. gruodžio 8 d., 2006 m. gruodžio 23 d. bei 2007 m. sausio 6 d.) pagal Panevėžio hidrometeorologijos stoties duomenis Panevėžio rajone sniego, priešingai nei užfiksuota šioje byloje pateiktose fotonuotraukose bei filmuotoje medžiagoje, nebuvo, į tai, kad apeliantų paaiškinimų (dėl nuotraukose nurodytos neteisingos fotografavimo datos, sugadintos kompiuteryje buvusios informacijos) nepatvirtina kiti byloje surinkti duomenys, iš kurių visumos matyti, kad apeliantai atsakomybėn pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį patraukti pagrįstai. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nesirėmė vien tuo, kad darbo dienomis medžioklės nevyksta, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo visą byloje surinktų įrodymų visetą, pagrįstai nesirėmė apeliantų ir liudytojos M. D. parodymais, kurie nebuvo išsamūs, nuoseklūs, prieštaravo kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Apeliantų padarytas pažeidimas pagal ATPK 85 straipsnio 4 punktą kvalifikuotas tinkamai, administracinės nuobaudos jiems paskirtos įstatymo numatytos sankcijos vidurkio dydžio (sunkinančių ar lengvinančių jų atsakomybę aplinkybių nenustatyta), turinčio teisę skirti nuobaudą pareigūno (ATPK 242 str.).

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pagal ATPK 272 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba.

Skundžiama Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, joje aptarta, kuriais įrodymais teismas remiasi, kuriuos ir dėl kokių aplinkybių atmeta, teismas įvertino visas esminę reikšmę bylai turinčias aplinkybes. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartį paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. Č. ir R. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėStasys GudynasVaida Urmonaitė