Tauragės apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Armonaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų O. Z. ir N. K., atstovaujamo įstatyminės atstovės O. Z., patikslintą ieškinį atsakovams R. K. ir T. U. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pažymėtina, kad ieškovai O. Z. ir N. K., atstovaujamas įstatyminės atstovės O. Z., patikslintą ieškinį pateikė 2019 m. gruodžio 3 d., prieš įvykstant teismo posėdžiui, kurio metu susipažinę su patikslintu ieškiniu atsakovai R. K. ir T. U. visiškai sutiko su patikslinto ieškinio reikalavimais. Taip pat su patikslintu ieškiniu sutiko ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. K., kurio gimimo liudijime, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tėvu nurodytas atsakovas R. K.. Ieškovei deklaruojant, kad biologinis N. K. tėvas yra atsakovas T. U., o ne R. K., 2019 m. rugsėjo 18 d. teismas, atsižvelgdamas į bylos šalių pageidavimus ir nuomonę, paskyrė DNR ekspertizę. 2019 m. lapkričio 8 d. teisme gautas DNR ekspertizės aktas Nr. ES 173/2019(01), kuriame nurodyta, kad T. U. yra N. K. tėvas su tikimybe 99,999999998 %.

Tėvystės nustatymo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 – 3.148 straipsniai. CK 3.146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį, duomenis gimimo liudijime apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas.

Kaip jau buvo minėta N. K. gimimo liudijime, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), jo tėvu nurodytas atsakovas R. K., todėl tėvystės nustatymas atsakovo T. U. atžvilgiu šioje byloje galimas tik nuginčijus jo tėvystę teismine tvarka. Byloje esantis DNR ekspertizės aktas Nr. ES 173/2019(01), patvirtina faktą, kad atsakovas T. U. yra N. K. biologinis tėvas. Su reikalavimu nuginčyti atsakovo R. K. tėvystę sutinka pats atsakovas bei atsakovas T. U., kurio tėvystę patvirtina šioje byloje gauta ekspertizės išvada. Todėl atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, kad atsakovai pripažįsta ieškinio reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, į tai, kad emocinis ryšys tarp atsakovų ir N. K. niekada nebuvo susiformavęs, siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo kilmę ir biologinį tėvą, teismas sprendžia, kad ieškinys dalyje dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas, t. y. nustatytina, kad atsakovas R. K. nėra N. K. biologinis tėvas, ir kad T. U. yra N. K. biologinis tėvas (CK 3.148-3.149 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 392 straipsnio 1 dalis). Taip pat remiantis šiomis aplinkybėmis, tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl vaiko pavardės pakeitimo, su kuriuo visiškai sutinka bylos šalys (CK 3.167 straipsnis).

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikams protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jų poreikius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną, minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Byloje nustatyta, kad atsakovas prie sūnaus išlaikymo neprisideda. Šios aplinkybės atsakovas nepaneigė, prašomos priteisti 200 Eur išlaikymo sumos neginčijo, savo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų byloje nepateikė. Taip pat byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas nedarbingas, negalintis gauti pajamų ir prisidėti prie savo vaiko išlaikymo. Teismas įvertinęs byloje ištirtas aplinkybes ir įrodymus, vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas darbingas, ieškovei tenka didesnė kasdienių vaiko auginimo rūpesčių našta, atsakovo pareigą išlaikyti savo nepilnametį sūnų, pareigą gauti darbines pajamas, reikalingas ne tik savo poreikiams, bet ir nepilnamečio vaiko išlaikymui, mano, jog bylos šalių sulygtas 200 Eur dydžio išlaikymas patenkins būtinuosius ieškovo N. K. poreikius, todėl atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, į pateiktas ir išnagrinėtas bylos aplinkybes, į geranorišką bylos šalių susitarimą, kuris nepažeidžia nepilnamečio ieškovo teisėtų interesų ir teisių, vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, kuri nurodo, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas priimdamas sprendimą gali surašyti sutrumpintus motyvus, teismas tenkina ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.

Taip pat teismas pažymi, jog nustatydamas priteistino išlaikymo dydį vertino nepilnamečio vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydį ir tėvų galimybę skirti išlaikymui nustatytą sumą teismo sprendimo priėmimo momentu, todėl pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Nepilnamečio N. K. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina O. Z. Šiam ieškinio reikalavimui byloje nepareikšta prieštaravimų, išvadą teikianti institucija taip pat sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Teismas vertina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina atitinka vaiko interesus.

Pažymėtina, kad tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus ir išvadą duodančios institucijos nuomonę, ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas kitokios bendravimo tvarkos nepasiūlė, teismas mano, kad ieškovės ieškinyje pasiūlyta bendravimo tvarka atitinka šalių ir vaiko interesus, todėl ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka nustatytina (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovai nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo yra atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 16 punktą, taip pat, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius, sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, ieškovei teikė 100 procentų valstybės garantuojamą ir apmokamą teisinę pagalbą. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovų reikalavimai patenkinti 100 procentų, todėl byloje mokėtinas žyminis mokestis, antrinės teisinės pagalbos išlaidos, bei DNR ekspertizės atklikimo išlaidos priteistinos iš atsakovų. Žyminis mokestis už tėvystės nuginčijimą ir nustatymą sudaro 75 Eur, todėl ši suma priteisiama lygia dalimi iš abiejų atsakovų, žyminis mokestis už išlaikymo vaikui priteisimą sudaro 54 Eur, todėl atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas priteistas tik iš atsakovo T. U., ši suma priteisiama iš jo asmeniškai, tuo tarpu išlaidos susijusios su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu sudaro 732,50 Eur, todėl šios išlaidos priteisiamos iš abiejų atsakovų lygia dalimi. Bylos nagrinėjimo metu, tai yra 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi teismas paskyrė DNR ekspertizę, įpareigodamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių už DNR ekspertizės atlikimą apmokėti Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijai pagal pateiktą sąskaitą. 2019 m. lapkričio 8 d. teisme gautas DNR ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, jog atsakovas T. U. yra N. K. biologinis tėvas, o R. K. nėra N. K. biologinis tėvas. Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos atliekamų ekspertinių tyrimų įkainiais, nustatyta, jog bylos šalims atlikta DNR ekspertizė kainuoja 440 Eur. Atsižvelgiant į tai, DNR ekspertizės išlaidos priteisiamos iš abiejų atsakovų lygia dalimi.

Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur) procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, tai yra 20,76 Eur, šioje byloje priteistinos iš abiejų atsakovų lygia dalimi (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas ir nuginčyti jo tėvystę N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Panaikinti Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), vaiko N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) duomenis apie tėvą R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pripažinti, kad T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Pakeisti N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę į „U.“.

Įpareigoti Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įrašyti vaiko N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo įraše, Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis apie tėvą T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo mama O. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką tokiomis sąlygomis:

1. T. U. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi N. K. kas antrą mėnesio savaitgalį, pradedant penktadienį 17 val., baigiant sekmadienį 17 val. Susitikimų metu, atsižvelgiant į vaiko norą, sveikatos būklę ir užimtumą, tėvas turi teisę sūnų pasiimti su savimi per naktį. T. U. sūnų pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžiną jį vaiko gyvenamąją vietą.

2. T. U. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi N. K. ir kitu, iš anksto (prieš 24 valandas) su vaiko mama O. Z. suderintu, laiku.

3. T. U. nesant galimybės susitikti su nepilnamečiu sūnumi N. K. nurodyto savaitgalio metu, apie tai informuoti iš anksto (prieš 24 valandas) vaiko mamą O. Z..

Priteisti iš T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo tėvystės nuginčijimo teisme dienos, t. y. nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteistų lėšų vaikui N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo mamą O. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio už tėvystės nuginčijimą ir nustatymą, 10,38 Eur (dešimt eurų 38 ct) teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas – 5660, 586,25 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 25 ct) už valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą ieškovei bei DNR ekspertizės atlikimą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą, nurodytas sumas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“.

Priteisti iš atsakovo T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 91,50 Eur (devyniasdešimt vieną eurą 50 ct) žyminio mokesčio už tėvystės nuginčijimą ir nustatymą, išlaikymo priteisimą, 10,38 Eur (dešimt eurų 38 ct) teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas – 5660, 586,25 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 25 ct) už valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą ieškovei bei DNR ekspertizės atlikimą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą, nurodytas sumas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“.

Teismo sprendimą per vieną darbo dieną po įsiteisėjimo išsiųsti Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, nustatytos tėvystės įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.