Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nustatyti 0.2030 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Geomatininkų“ parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ir ieškovei I. M. priskirti naudotis 0,2030 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 390 kv.m. dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, mėlyna spalva. Viso I. M. priskirti naudotis bendrosios dalinės nuosavybės 390 m² žemės sklypo dalimi; atsakovui, V. M. priskirti naudotis 0.2030 ha žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 111 m² dalimi, plane pažymėta indeksu „A“, raudona spalva ir 1057 m² dalimi, plane pažymėta indeksu „C“, žalia spalva. Viso, V. M. priskirti naudotis bendrosios dalinės nuosavybės 1168 m² žemės sklypo dalimi; ieškovės I. M. ir V. M. bendram naudojimuisi priskirti 0.2030 ha žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 472 m² žemės plotą, plane pažymėtą indeksu „D", ruda spalva;

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise po ½ dalį (duomenys neskelbtini) apylinkėse teismo sprendimo pagrindu priklauso I. M. ir V. M. bei 2030 kv.m. bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šalims t. y.: ¼ dalis pagal apylinkės teismo sprendimą priklauso I. M., o ¾ dalys – V. M. (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 18–19).

Taigi, šalys yra gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo bendraturčiai. Byloje nėra ginčo dėl šalims priklausančio gyvenamojo namo, ūkinio pastato dalių ir žemės sklypo ploto.

Ieškovė kreipėsi į teismą, siekdama atsidalinti jai priklausančio gyvenamojo namo ½ dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes atsakovas nesutiko to padaryti bendru sutarimu.

CK 4.75 str. 1 d. nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. CK 4.75 str. 1 d. nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas buvę sutuoktiniai, santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) ir padalintas turtas (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 12–14). Po santuokos nutraukimo ieškovė ginčo name negyveno ir negyvena, žemės sklypu nesinaudojo, yra išvykusi į Jungtinę Karalystę. Ieškovė teigia, kad ji negali naudotis jai priklausančia nuosavybe, nes grįžusi iš užsienio negali jame apsigyventi. Atsakovas paaiškino, kad jis apie 7 metus negyvena ginčo name, tačiau juo rūpinasi, leido namu naudotis kitiems asmenims, kurie namą ir žemę prižiūri.

Šalys nerado bendro sutarimo dėl gyvenamojo namo ir žemės naudojimosi tvarkos iki kreipimosi į teismą. Taikaus sprendimo būdo šalys nepasiekė ir bylos nagrinėjimo eigoje. Teismas 2019 m. gruodžio 23 d., nutartimi, bylos nagrinėjimą atnaujindamas iš esmės, pasiūlė ieškovei I. M. pateikti gyvenamojo namo atidalijimo projektinius pasiūlymus, kuriuose būtų išspręsti ir inžinierinių komunikacijų klausimai; pateikti žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuriame žemės sklypo naudojimosi tvarka būtų numatyta proporcingai ieškovės bei atsakovo žemės sklypo turimai daliai; pateikti projektinį pasiūlymą, nurodant konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį. Ieškovė nepateikė teismo prašomų papildomų rašytinių įrodymų. 2020 m. liepos 16 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas paaiškino, kad papildomų įrodymų neteiks bei, kad šalims nepavyko rasti bendro sutarimo.

Ieškovė pateikė 2018 m. rugpjūčio mėnesio parengtą vieno buto gyvenamojo namo padalijimo į dviejų butą gyvenamąjį namą projektinių pasiūlymų schemą (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 40–51), kuriuo siūloma ieškovei priklausančių patalpų dalies atidalijimą ir nustatyti ieškovei priskirtinas patalpas, kurios sudaro 89,74 kv.m. - pirmame aukšte: patalpą 01-patalpa, plotas 20,03 kv.m.; Mansardoje: patalpą M 02- Koridorių, plotas 7,44 kv.m. Patalpa M 03-Pagalbinę patalpą, plotas 1,22 kv.m.; Patalpa M 04- Vonią, plotas 1.92 kv.m.. Patalpa M 05-Kambarį su virtuvės zona, plotas 15.66 kv.m; Patalpa M 06-Kambarį, plotas I 1.25 kv.m. Patalpa M 07-PagaIbinę patalpą, plotas 2,53 kv.m; Rūsyje: Patalpa RI-Sandėlį, plotas 7,30 kv.m.ir Patalpa R2-Sandėlį, plotas 20,29 kv.m.

Atsakovo V. M. nuosavybei siūloma priskirti sekančias patalpas: patalpas pirmame aukšte: Patalpa 01- Tambūrą, plotas 4.07 kv.m; Patalpa 02- Koridorių, plotas 1 1.59 kv.m. Patalpa 03- Vonią, plotas 4,63 kv.m, Patalpa 04- Virtuvę, plotas 9.82 kv.m.. Patalpa 05-Pagalbinę patalpą, plotas 2.90 kv.m, Patalpa 06-kambarį. plotas 26,55 kv.m. Patalpa 07- Patalpą, plotas 2,72 kv.m; Rūsyje: Patalpa RI-Koridorių, plotas 1,43 kv.m, Patalpa R2-Sandėiį, plotas 0,77 kv.m,, Patalpa R3- Koridorių, plotas 5,08 kv.m. Patalpa R4-Katilinę, plotas 10.94 kv.m, Patalpa R5-Sandėlį, plotas 7.30 kv.m. Viso atsakovo V. M. naudojimuisi iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti 88.41 kv.m.

Projektinių pasiūlymų schemoje pažymėta, kad buto Nr.1 savininkas turi pritarti buto Nr.2 perspektyviniam užstatymui, kad užtikrinti laiptų iš pirmo aukšto įrengimą patekimui į mansardinį aukštą. Toks namo rekonstravimo techninis darbo projektas būtų rengiamas atskiru projektu.

Šia projektinių pasiūlymų schema nenumatytas ūkinio pastato padalijimas, esantis bendro naudojimo sklype.

Ieškovės teigimu, jos siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimas būdas yra racionalus ir maksimaliai užtikrinantis abiejų bendraturčių interesų pusiausvyrą bei gyvenamąjį namą padalinus į du atskirus butus ir ieškovei apsigyvenus gyvenamojo namo antrame aukšte, o atsakovui gyvenant pirmame aukšte, ateityje bus išvengta bet kokių tarpusavio ginčų dėl naudojimosi gyvenamuoju namu.

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje R. U. v. E. C., byla Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. lapkričio 3 d. civilinėje byloje Z. Č. v. G. P., byla Nr. 3K-3-476/2009).

Atsakovas nesutinka su ieškovės siūlomu projektinių pasiūlymu schema. Nesutinka, nes gyvenamasis namas turi vieną sanitarinį mazgą, vientisą šildymo sistemą, vieną virtuvę, stogą, kaminą, todėl jo atidalinti į du butus neįmanoma, nes nėra jokių realių ir techninių galimybių. Pateiktoje projektinių pasiūlymų schemoje nėra numatyti sprendiniai dėl inžinierinių tinklų atskyrimo – vandentiekio, nuotekų, šilumos mazgų ir kt. Namo atidalijimui į du turtinius vienetus, reikalinga namo rekonstrukcija - perplanuojant šildymo, elektros, vandentiekio ir kitas sistemas, laikančias konstrukcijas ir pan., kuri būtų finansiškai nenaudinga, nes kainuotų apie pusė turto vertės. Be to, ieškovė nenurodė kas ir kokiomis dalimis dengtų rekonstrukcijos kaštus, todėl tokio masto rekonstrukcijos atlikimas, būtų neproporcingas ir padarytų žalą nekilnojamajam turtui.

Pasiūlyme nesprendžiamas inžinierinių tinklų atskyrimo klausimas. Jam priskirtose patalpose yra katilinė iš kurios yra apšildomas namas, todėl jis turėtų apmokėti ne tik savo, po atidalijimo, tenkančius kaštus, be ir ieškovei atitenkančio buto šildymo kaštus. Pateiktas pasiūlymas ydingas, techniškai neįgyvendinamas, ieškovė net nesirūpina, kad butai nebus funkcionalūs, neatskyrus inžinierinių tinklų. Racionaliausias atidalijimo variantas būtų jo arba ieškovės naudai priteisiama gyvenamojo namo dalis, įpareigojant kitą išmokėti rinkos vertę atitinkančią kompensaciją. Šalis sieja konfliktiniai santykiai, namą atidalijus natūra, išliktų daug klausimų, kuriuos turėtų spręsti kaip bendraturčiai.

Ieškovė ieškiniu prašo atidalinti natūra gyvenamąjį namą iš vieno buto gyvenamąjį namą padalijant į dviejų butų gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) pagal UAB ,,J.ARCH“ parengtą projektinių pasiūlymų schemą. Ieškovė pateikė tik projektinius pasiūlymus. Ieškovė siekia atidalinti bendrą dalinę nuosavybę ir sukurti du atskirus turtinius vienetus. Kaip minėta ieškovės teismui pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose pateikta tik gyvenamojo namo atidalijimo schema, kurioje siūlomas namo atidalijimas į du butus. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 18–19) matyti, kad ginčo name yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, vietinis vandentiekis, vietinė kanalizacija (nuotekos), o namas yra vieno buto pastatas. Tačiau ieškovės pasiūlytam variante nėra pasiūlyta inžinierinių komunikacijų (vandentiekio, nuotekų, šildymo sistemos, elektros energijos perdavimo ir elektros skydinių įrengimo) klausimai. Siekiant baigti bendrą dalinę nuosavybę į daiktą ir sukurti savarankiškus, izoliuotus objektus, pateikti projektiniai pasiūlymai turi būti pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Statybos įstatymo, bei atitinkamų Statybos techninių reglamentų reikalavimus bei turi būti išspręsti inžinierinių komunikacijų klausimai, t.y. šios komunikacijos suformavus atskirus objektus negali likti bendros. Teismas turi nustatyti ar ieškovės pasiūlyta schema dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės galima pagal teisės aktų reikalavimus ir ar po atidalijimo bus galima naudotis daiktu pagal jo paskirtį. Kaip minėta, teismas atnaujindamas bylos nagrinėjimą iš esmės pasiūlė ieškovei pateikti gyvenamojo namo atidalijimo projektinius pasiūlymus, kuriuose būtų išspręstas ir inžinierinių komunikacijų klausimas. Ieškovė teismui papildomai jokių projektinių pasiūlymų nepateikė.

Ieškovė ieškiniu taip pat prašė pripažinti teisę jai be atsakovo sutikimo parengti rekonstravimo techninio darbo projektą užstatymui, kad užtikrinti laiptų iš pirmo aukšto įrengimą patekimui į mansardinį aukštą bei savo lėšomis pastatyti priestatą bei įsirengti laiptus; leisti be atsakovo sutikimo ir savo lėšomis pastatyti prieangį laiptams į mansardą įrengti.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jai patekimui į mansardą, reiks įsirengti laiptus, šis techninis darbo projektas bus rengiamas atskiru projektu. Kadangi tarp šalių yra konfliktiniai santykiai, todėl prašoma teismo leisti ieškovei be atsakovo sutikimo ir savo lėšomis parengti techninį darbo projektą dėl priestato bei laiptų įrengimo.

Atsakovas nesutikimą dėl šio reikalavimo argumentuoja kaip teisiškai ydingą, nes jie neaiškūs, nekonkretūs, nes ieškovė nepateikė statybos darbų techninio projekto, nežinoma darbų apimtis, neaišku kurioje konkrečioje namo vietoje prašomas teismo be jo sutikimo suteikti jai teisę atlikti laiptų statybos, priestato prie gyvenamojo namo statybos darbus ir vykdyti namo rekonstrukciją. Pagal ieškovės pateiktą projektą jis realiai techniškai nebūtų įgyvendintas, nes neišspręsti namo inžinierinių sistemų pertvarkymo ir atskyrimo, kiti techninio pobūdžio klausimai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nepateikė jokio projektinio pasiūlymo perspektyviniam užstatymui, kad užtikrintų laiptų iš pirmo aukšto įrengimą patekimui į mansardinį aukštą. Vieno buto gyvenamojo namo padalijimo į dviejų butų gyvenamąjį namą projektinių pasiūlymų schemoje teismui, pastabose nurodyta, kad buto Nr.1 savininkas turi pritarti buto Nr.2 perspektyviniam užstatymui, kad užtikrinti laiptų iš pirmo aukšto įrengimą patekimui į mansardinį aukštą, o toks namo rekonstravimo techninis darbo projektas būtų rengiamas atskiru projektu. Kaip minėta, teismas atnaujindamas bylos nagrinėjimą iš esmės pasiūlė ieškovei patiekti projektinį pasiūlymą, nurodant konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį. Ieškovė teismui papildomai jokių projektinių pasiūlymų nepateikė.

Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas tik ieškovės vieno buto gyvenamojo namo padalijimo į dviejų butų gyvenamąjį namą projektinis pasiūlymas schema teismui, pagal kurią ieškovė prašo padalinti gyvenamąjį namą natūra, teismo posėdyje apklausta liudytoja, šio projekto vadovė patvirtino savo duotą išvadą, kad gyvenamojo namo padalijimas dviem savininkams yra įmanomas, kad yra išvengiama bendro naudojimo patalpų, išskyrus garažą, kad į namo antrą aukštą bus patenkama per garažo patalpas, dėl to reiks pakelti garažo sienas, pratęsti stogą, tam bus reikalingas rekonstravimo techninis projektas.

Pagal Kasacinio teismo praktiką, dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, laikosi, kad būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teismui, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys žalos daiktui ar jo paskirčiai. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo siūlomu atidalijimo projektiniu pasiūlymu schema, turi teisę, bet ne pareigą pateikti alternatyvų projektą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamasis namas yra vieno aukšto su mansarda, kad šiame name yra vienas sanitarinis mazgas, viena šildymo sistema, tačiau ieškove teismui pateiktame projektiniame pasiūlyme nesprendė inžinierinių tinklų: vandentiekio, nuotekų, šilumos mazgo, atskyrimo klausimų. Liudytoja, projekto vadovė J. Š., patvirtino, kad ginčo gyvenamąjį namą padalinti į du butus, reikalingi rekonstravimo darbai, tam reikalingas namo rekonstravimo techninis projektas. Ieškovė nepateikė teismui duomenų (pvz, sąmatos) kiek preliminariai kainuotų atidalijimo darbai, nesprendė, kas už juos mokėtų. Atsakovas teigė, kad tokio masto rekonstravimo darbai (perplanuojant šildymo, elektros, vandentiekio, nuotekų ir kt.) būtų finansiškai nenaudingos nei vienai šaliai, nes kainuotų mažiausiai pusę namo vertės.

Ieškovės pasiūlytam variante nėra pasiūlyta inžinierinių komunikacijų (vandentiekio, nuotekų, šildymo sistemos, elektros energijos perdavimo ir elektros skydinių įrengimo) klausimai. Siekiant baigti bendrą dalinę nuosavybę į daiktą ir sukurti savarankiškus, izoliuotus objektus, pateikti projektiniai pasiūlymai turi būti pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Statybos įstatymo, bei atitinkamų Statybos techninių reglamentų reikalavimus bei turi būti išspręsti inžinierinių komunikacijų klausimai, t.y. šios komunikacijos suformavus atskirus objektus negali likti bendros. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas negali nustatyti ar ieškovės pasiūlyta schema dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės galima pagal teisės aktų reikalavimus ir ar po atidalijimo bus galima naudotis daiktu pagal jo paskirtį.

Be to, ieškovė nepateikė jokio projektinio pasiūlymo perspektyviniam užstatymui, kad užtikrintų laiptų iš pirmo aukšto įrengimą patekimui į mansardinį aukštą, kuriame būtų nurodyta konkretūs statybos darbai, statybos paskirtis, statybos atlikimo orientacinis laikotarpis. Pagal įstatymą bendraturčių sutikimas dėl atidalijimo reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą t.y. sutikimas duodamas ne bendrai, teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo pateikimas t.y. būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimas kitiems bendraturčiams.

Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) teismas, sprendžia, kad ieškovės pateiktas padalijimo projektinis pasiūlymas pažeidžia bendraturčio t.y. atsakovo turtines teises ir teisėtus interesus, dėl to, ieškinys dalyje dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskeolbtini) atidalijimo iš bendraturčio dalinės nuosavybės ir dėl sutikimo parengti rekonstravimo techninį darbo projektą užstatymui, atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Be to, pažymėtina, kad projektinių pasiūlymų schemoje ir kadastro byloje yra plotų nesutapimai t.y. pasiūlyme pažymėtas R5 (sandėlis), sudaro 7,91 kv.m., o pagal kadastro duomenis ta pati patalpa pažymėta indeksu R-5, kurią sudaro 7,30 kv.m., rūsio patalpa R1 pasiūlyme nurodyta 7,30 kv.m. o kadastro duomenimis patalpa R-7, yra 7,91 kv.m., pirmo aukšto patalpos, pasiūlyme pažymėtos indeksu 01, kurią sudaro 20,03 kv.m., o kadastro duomenys tai turėtų būti patalpa pažymėta G-1, kurią sudaro 23,76 kv.m. Dėl šių neatitikimų ieškovė nepasisakė ir neteikė pataisymų, o liudytoja, projekto autorė J. Š., nurodė, kad projektinis pasiūlymas atliktas pagal esamą gyvenamojo namo tūrinė ir planinė konfigūracija. Tačiau neatitikimai yra akivaizdūs, kurie bylo0s nagrinėjimo eigoje taip pat nebuvo patikslinti.

Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Nurodė, kadangi žemės sklypui nėra atlikti geodeziniai matavimai, todėl žemės sklypo atidalinti nėra galimybės, todėl prašoma nustatyta naudojimosi tvarką, pagal UAB ,,Geomatininkų“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis

Byloje yra pateiktas ieškovės žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas. Ieškovė prašo jai priskirti naudotis 390 kv.m., plane pažymėta ,,B“ mėlyna spalva. Atsakovui priskirti naudotis 111 kv.m. plane pažymėta ,,A“ raudona spalva ir 1057 kv.m. plane pažymėta ,,C‘ žalia spalva, viso – 1168 kv.m. Ieškovės ir atsakovo bendram naudojimui priskirti naudotis – 472 kv.m., plane pažymėta ,,D“. Ieškovė nurodo, kad jos pateiktas planas nepažeis atsakovo teisių.

Atsakovas nesutinka su ieškovės pateiktu planu, nurodo, kad juo nustatyta naudojimosi tvarka pažeidžia jo interesus, nes ieškovei priklauso ¼ dalis 2030 kv.m. žemės sklypo t., 507,5 kv.m, o pagal projektą prašo, kad jai būtų priskirta naudotis 623 kv.m. t.y 115,50 kv.m daugiau nei jai priklauso. Ieškovė savo naudojimui prašo priskirti tą žemės sklypo dalį, kuri yra pati vertingiausia, nes joje jo darbu ir lėšomis sukurta laisvalaikio zona, pastatyta pavėsinė, bei ši dalis yra prie gyvenamojo namo. Jam siūlomos žemės sklypo dalys nėra vientisos, tarpusavyje nesiriboja, jas skiria didelė bendro naudojimo žemė. Neracionalu palikti bendram naudojimui beveik 5 arus bendro naudojimo žemės, nes tarp šalių kils nauji ginčai ir konfliktai, todėl bendro naudojimo plotas turi būti minimalus.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB ,,Geomatininkų“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti ieškovei priklauso ¼ dalis 2030 kv.m žemės sklypo, o atsakovui ¾ dalys šio sklypo. Pagal ieškovės pateiktą planą jos asmeniniam naudojimui skiriama 390 kv.m. žemės sklypo dalis, atsakovui asmeniniam naudojimui skiriama dvi žemės sklypo dalys (111 kv.m. ir 1057 kv.m.), o 472 kv.m. žemės sklypo dalis skirtina šalių bendram naudojimui. Bendram naudojimui skirtina sklypo dalis skaičiuotina kaip tenkanti bendraturčiams lygiomis dalimis, todėl pagal pateiktą ieškovės žemės sklypo planą, ieškovei sudaryta galimybė naudotis 626 kv.m. (390 kv.m. +472 kv.m : 2 = 626 kv.m. ), t.y. 118 kv.m. (626 kv.m -508 kv.m. (¼ dalis 2030 kv.m.)) daugiau, nei jai priklauso proporcingai turimai idealiajai daliai bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, ieškovė pageidavo, kad jai būtų sudaryta galimybė naudotis 626 kv.m. t.y. 118 kv.m. daugiau nei jai priklauso proporcingai turimai idealiajai daliai bendrosios dalinės nuosavybės teise Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proporcingumo principas, pagal kurį nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi to daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kaip minėta, teismas atnaujindamas bylos nagrinėjimą iš esmės pasiūlė ieškovei patiekti žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuriame žemės sklypo naudojimosi tvarka būtų numatyta proporcingai ieškovės bei atsakovo žemės sklypo turimai daliai. Ieškovė teismui papildomai jokių projektinių pasiūlymų nepateikė.

Teismas sprendžia, kad ieškovės pateiktame žemės sklypo naudojimo projekte nustatytas esminis nukrypimas nuo CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto principo, kuriuo pažeidžiama bendraturčio t.y. atsakovo turtines teises ir teisėtus interesus, dėl to, yra pakankamas pagrindas ieškinį dalyje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, atmesti.

Ieškinį atmetus visiškai, iš ieškovės atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas V. M. patyrė 1 950,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (elektroninės bylos apyrašo 2 t., b. l. 19–27), iš jų: 900,00 Eur advokato padėjėjos J. G. paslaugoms apmokėti (150,00 Eur – už susipažinimą su bylos dokumentais ir 750,00 Eur – už atsiliepimo į ieškinį surašymą) bei 1 050,00 Eur advokatės paslaugoms apmokėti ( 250,00 Eur – už teisines konsultacijas, susipažinimą su bylos medžiaga, pasirengimą bylos nagrinėjimui; 150,00 Eur – už taikos sutarties sąlygų derinimą ir 650,00 Eur už atstovavimą teisme civilinėje byloje).

Teismo vertinimu, atsakovo patirtos 150,00 Eur išlaidos advokatės Rasos Gradauskienės paslaugoms už taikos sutarties sąlygų derinimą apmokėti vertinamos kaip neįrodytos, nepagrįstos, nes atsakovas nenurodė, kiek laiko jo atstovė sugaišo deryboms, nepateiktas joks taikos sutarties projektas, nepateikti įrodymai, kad vyko derybos su ieškove, be to, teismo vertinimu, jos neatitinka būtinų išlaidų kriterijų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių klausimų naujumą, specialių žinių reikalingumą, atstovo darbo indėlį, todėl, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, šios išlaidos atsakovui ir iš ieškovės nepriteistinos.

Likusios 1 800,00 Eur atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjos pagalba, neviršija maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, jų mažinti pagrindo nenustatyta, todėl, ieškinį atmetus, priteistinos atsakovui iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Taip pat iš ieškovės priteistina 5,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).

Atmetus ieškinį, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 800,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš I. M. 5,75 Eur (penkis eurus 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.