- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-01
- Bylos Nr.
- I-3727-643/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01803-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė, Nijolė Sušinskienė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- D. V.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos
Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Sušinskienės ir Halinos Zaikauskaitės,
dalyvaujant pareiškėjui A. V., atsakovo Vaikų išlaikymo fondo administracijos
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Indrei Apanavičienei
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V.
skundą atsakovui Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui D. V. dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. V. (toliau –Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ( b. l. 1), vėliau su
patikslintu skundu (b. l. 9-11) prašydamas panaikinti Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Atsakovas arba Fondas) direktoriaus 2012 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. V3-154 „Dėl iš vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko“ (toliau –Sprendimas). Sprendimu nutarta išieškoti iš Pareiškėjo 4365,48 Lt skolos Fondo naudai, kurią sudaro iš Fondo išmokėtos išmokos R. V., gim. (duomenys neskelbtini), bei 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo iš Fondo išmokėtų sumų išmokėjimo iki visiško išieškojimo iš skolininko. Pareiškėjas su Atsakovo priimtu sprendimu nesutinka ir nurodo, kad R. V., t.y. jo dukra, nuo 2008 metų gyveno su Pareiškėju, savo tėvu. Jos motina, D. V., nuo 2008 metu gyvena Ukmergės mieste. Apie tai, kad D. V. gaudavo išmokas iš Fondo nei Pareiškėjas, nei R. V. nežinojo. D. V. gyvena amoraliai, girtauja, neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl Pareiškėjas nuo 2008 m. prižiūri dukrą bei ją išlaiko. Dėl D. V. gyvenimo būdo R. V. buvo stebima Anykščių vaiko teisių apsaugos tarnybos. Pareiškėjas nurodo, kad niekada nevengė išlaikyti savo dukters ir savo šią pareigą vykdo. D. V. jokių pinigų R. V. nuo 2008 metų nėra davusi. Pareiškėjas nurodo, kad pats asmeniškai jokių išmokų iš Fondo nėra gavęs. Dėl šių priežasčių mano, kad Atsakovo priimtas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti naikintinas.
Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l. 20-25) prašė Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad D. V. į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi 2009 m. kovo 23 d. dėl išmokų mokėjimo savo dukrai R. V., gim. (duomenys neskelbtini). Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 20 d. išduotame vykdomajame dokumente Nr. AV-59 nurodyta, kad iš A. V. vaikui R. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti nustatyta mokėti po ¼ dydžio visų rūšių jo uždarbio (pajamų) bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį iki dukros pilnametystės išieškotojai D. V.. Antstolės N. J. 2009 m. kovo 23 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2008 m. gruodžio mėn., 2009 m. sausio - vasario mėnesiais vaikui nebuvo mokamas teismo sprendimu nustatytas išlaikymas. D. V. buvo paprašyta pateikti papildomų dokumentų, reikalingų išmokų skyrimui. Gauti dokumentai patvirtino, kad tiek D. V. (nuo 1987-11-02), tiek R. V. (nuo 1994-02-01) deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu Anykščių raj. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. Vadovaujantis pateiktais dokumentais, Fondo administracija 2009 m. liepos 20 d. priėmė sprendimą Nr. 1.35-9457, kuriuo nusprendė R. V. nuo 2009 m. kovo 23 d. kiekvieną mėnesį mokėti 130 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. Sprendime nurodoma, jog išmoka už kiekvieną mėnesį iki kito mėnesio 25 dienos pervedama į D. V. sąskaitą. Apie priimtą sprendimą registruotu laišku deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) pšt, Anykščių raj.) buvo informuotas ir A. V., taip pat jam buvo pranešta, kad Fondo administracija įstatymų nustatytais būdais sieks išreikalauti išmokėtas Vaikų išlaikymo fondo išmokas ir 5 % metinių palūkanų. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog registruotu paštu išsiųstas Fondo administracijos pranešimas su sprendimo nuorašu, nebuvo grąžintas atgal į Fondo administraciją, todėl preziumuojama, kad skolininkas buvo informuotas tinkamai. Fondo administracija 2012 m. balandžio 25 d. priėmė sprendimą Nr. V2-4663 „Dėl sprendimo pakeitimo ir išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“, kuriuo nuspręsta pakeisti Fondų administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 1.35-9457 dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo. Nuspręsta nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 9 d. išmokėti 37,74 Lt dydžio išmoką, o nuo 2012 m. sausio 10 d. nutraukti išmokų mokėjimą. Apie priimtą 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą registruotais laiškais buvo informuoti tiek D. V., tiek ir A. V. Atsakovas nurodo, kad D. V. kreipimosi į Fondų administraciją metu buvo visi išmokų skyrimo ir mokėjimo pagrindai, nes skolininkas A. V. pagal Anykščių raj. apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. AV-59 nemokėjo išlaikymo vaikui. 2012 m. birželio 21 d. Fondo administracijos direktorius priėmė sprendimą Nr. V3-154 dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko A. V. Minėtas sprendimas 2012 m. birželio 21 d. buvo registruotu paštu išsiųstas skolininkui A. V. (deklaruotos gyv. vietos adresu: (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Anykščių raj.). Atkreipė dėmesį, kad D. V. Fondo administracijai nepateikė jokių dokumentų bei jokios papildomos informacijos, apie pasikeitusias aplinkybes (šiuo atveju vaiko gyvenamąją vietą) turinčias įtakos išmokų mokėjimui. Nurodo, kad, jei bus nustatyta, kad nebuvo pagrindo mokėti vaikui išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo už tam tikrą ar už visą kreipimosi į Fondo administraciją laikotarpį, Fondo administracija pakeis sprendimus ir, jei dėl D. V. kaltės atsiras permoka, ji pati turės susidariusią permoką grąžinti Fondo administracijai.
Teismo posėdžio metu atsakovo Vaiko išlaikymo fondo administracijos atstovė su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
2009 m. kovo 23 d. D. V. pateikė Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administracijai prašymą vaiko išmokai gauti (b.l. 26).
2009 m. kovo 23 antstolės N. J. pateiktoje pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pagal Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 20 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. AV-59 iš A. V. vaikui R. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti nustatyta mokėti po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų) bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį iki dukros pilnametystės išieškotojai D. V. Taip pat nurodyta, kad 2008 m. gruodžio mėn., 2009 m. sausio - vasario mėnesiais vaikui nebuvo mokamas teismo sprendimu nustatytas išlaikymas (b.l.27).
Iš 2009 m. birželio 12 d. pažymos matyti, kad R. V., gim. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1994-02-01 yra Anykščių raj. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. (b.l. 29). Tuo pačiu adresu gyvenamąją vietą nuo 1987-11-02 yra deklaravusi ir vaiko motina D. V. (b.l.30).
2009 m. liepos 20 d. Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administracija priėmė sprendimą Nr. 1.35-9457, kuriuo nusprendė R. V. nuo 2009 m. kovo 23 d. kiekvieną mėnesį mokėti 130 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. Sprendime nurodoma, jog išmoka už kiekvieną mėnesį iki kito mėnesio 25 dienos pervedama į D. V. sąskaitą (b.l.31).
2010 m. gruodžio 1 d. Vaikų išlaikymo fondas raštais Nr. (1.34-20427)D2-26468 ir Nr. (1.34-20427)D2-26469 informavo atitinkamai D. V. bei A. V. apie priimtą sprendimą (b.l.32,34).
2012 m. balandžio 25 d. Vaikų išlaikymo fondo administracija priėmė sprendimą Nr. V2-4663, kuriuo nuspręsta pakeisti Fondų administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 1.35-9457 dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo R. V. Nuspręsta nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 9 d. išmokėti 37,74 Lt dydžio išmoką, o nuo 2012 m. sausio 10 d. nutraukti išmokų mokėjimą (b.l.35).
2012 m. balandžio 25 d. Vaikų išlaikymo fondo administracija raštais (1.34-20427)D2-12028 ir Nr. (1.34-20427)D2-12029 informavo atitinkamai D. V. bei A. V. apie priimtą sprendimą (b.l.36,37).
2012 m. birželio 21 d. Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimu Nr. V3-154 „Dėl iš vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko“ nuspręsta išieškoti iš A. V. 4365,48 Lt skolos Vaikų išlaikymo fondui, kurią sudaro iš vaikų išlaikymo fondo išmokėtos išmokos R. V., gim. (duomenys neskelbtini), bei 5 procentus metinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo iš skolininko (b. l. 2-3).
2012 m. birželio 21 d. Vaikų išlaikymo fondo administracija raštu Nr. (1.34-20427) D2-18356 informavo A. V. apie priimtą sprendimą, nurodant, kad Sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas LR CPK nustatyta tvarka (b.l.14).
2012 m. liepos 20 d. antstolės N. J. kontorai buvo pateiktas vykdyti 2012 m. birželio 21 d. Vaikų išlaikymo fondo administracijos sprendimas Nr. V3-154 (b.l.41).
Byloje spręstinas ginčas dėl 2012 m. birželio 21 d. Vaikų išlaikymo fondo administracijos direktoriaus sprendimo Nr. V3-154 „Dėl iš vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko“ pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo A. V. reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Fondo išmokų mokėjimo pagrindus bei tvarką reglamentuoja 2006 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymas Nr. X-987 (toliau – Įstatymas) ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-356 patvirtintas Kreipimosi į vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl vaikų išlaikymo fondo išmokų tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad į Fondo administratorių dėl Fondo išmokų mokėjimo gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Aprašo 5 punkte konkretizuojamas terminas prašymui dėl išmokų mokėjimo pateikti ir nustatyta, kad kai vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo arba gauna tik dalį nustatyto išlaikymo, tuomet galima kreiptis su prašymu. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas pateikti Fondui kartu su prašymu ir kitais nurodytais dokumentais ir antstolio pažymą patvirtinančią, kad vaikas negauna viso arba dalies teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo. Aiškinant šias teisės normas sisteminiu teisės aiškinimo būdu yra svarbu ir reikšminga, kad pareiga mokėti periodines išmokas vaiko išlaikymui ir šių išmokų dydis būtų nustatyti teismo sprendimu ir kad ši pareiga būtų nevykdoma ar vykdoma netinkamai ilgiau kaip mėnesį bei išlaikymo negavimo faktą patvirtinanti antstolio pateikta pažyma.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nagrinėjamai bylai yra reikšminga nustatyti ar buvo priimtas teismo sprendimas dėl R. V. išlaikymo ir ar tas sprendimas buvo vykdomas ar ne. Iš byloje pateiktos antstolės N. J. pažymos (b.l. 27) matyti, kad Anykščių rajono apylinkės teismas 2007 m. balandžio 20 d. išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. AV-59, kuriame nustatyta pareiga A. V. išlaikyti savo vaiką R. V., gim. (duomenys neskelbtini), mokėti po ¼ % dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų) bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį iki dukros pilnametystės išieškotojai D. V. Taip pat nurodyta, kad 2008 m. gruodžio mėn., 2009 m. sausio - vasario mėnesiais vaikui nebuvo mokamas teismo sprendimu nustatytas išlaikymas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad teismo sprendimas dėl R. V. išlaikymo buvo priimtas (nors byloje ir nepateiktas), remiantis juo buvo išduotas vykdomasis raštas sprendimą vykdyti, antstolė vykdydama teismo sprendimu nustatyto išlaikymo išieškojimą pateikė pažymą, patvirtinančią, kad R. V. jau tris mėnesius išlaikymo iš tėvo A. V. negauna. Todėl Fondas, gavęs D. V. prašymą dėl išmokų vaiko išlaikymui iš Fondo gauti, bei įvertinęs visus pateiktus pareiškėjos dokumentus, 2009-07-20 priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą skirti R. V. nuo 2009-03-23 kiekvieną mėnesį po 130 Lt dydžio išmoką, kol atsiras Įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą (b.l.31). Minėtam sprendimui priimti buvo visi teisiniai pagrindai – teismo sprendimas dėl nustatyto R. V. išlaikymo, kuris nebuvo vykdomas, ir antstolės pažyma, patvirtinanti vaikui skirto išlaikymo nemokėjimo faktą. Šio sprendimo teisėtumas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, vadinasi, teismo sprendimas yra galiojantis. Todėl pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad R. V. nuo 2008 metų gyvena su juo, o ne su motina, kurią teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja L. R. (pareiškėjo A. V. sugyventinė), nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga. Teisinis pagrindas Fondo sprendimui priimti dėl skiriamų išmokų vaiko išlaikymui yra ne vaiko faktinė gyvenamoji vieta, o jau minėtas teismo sprendimas ir jo nevykdymas. Be to, Fondas, prieš priimdamas 2009-07-20 sprendimą, nustatė, kad R. V. deklaruota gyvenamoji vieta yra tokia pati kaip ir motinos (b.l. 29-30). Todėl pareiškėjas, žinodamas apie priimtą teismo sprendimą, kuriame jam nustatyta pareiga išlaikyti savo vaiką, pasikeitus vaiko faktinei gyvenamajai vietai, turėjo kreiptis civilinio proceso tvarka į bendros kompetencijos teismą su prašymu, kad būtų pakeista teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nurodant, kad vaikas gyvena su tėvu, bei prašyti vaiko išlaikymą priteisti iš motinos D. V. (Civilinio kodekso 3.174 str., 3.193-194 str.). Tačiau šito pareiškėjas nepadarė, todėl teisiškai lieka galioti teismo sprendimas, kuriame vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, o išlaikymas nustatytas iš tėvo, pareiškėjo A. V..
Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-07-21 įsakymu Nr. A1-355, 9 punkte yra įtvirtinti svarbiausi Fondo administracijos veiklos tikslai ir funkcijos: 1) administruoti Vaikų išlaikymo fondą, 2) vykdyti teisingą duomenų apie pareiškėjus, vaikus dėl kurių kreiptasi į Fondą, ir skolininkus tvarkymą bei Fondo išmokų skyrimą ir mokėjimą jų gavėjams, 3) ir užtikrinti iš Fondo išmokėtų išmokų atgavimą iš skolininkų. Kaip matyti nagrinėjamoje byloje, Fondas visus šiuos tikslus ir funkcijas vykdė tinkamai. Kadangi 2009-07-20 Fondo direktoriaus sprendimas Nr. 1.35-9457 buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, Fondas įgijo teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas Fondo išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų Fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka iki jų visiško išieškojimo iš skolininko. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, skolininkas yra asmuo, kuris teismo sprendimu arba pagal teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį kiekvieną mėnesį privalo mokėti periodines išmokas vaikui išlaikyti, bet nevykdo teismo sprendimo arba nemoka visos teismo priteistos sumos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. V. yra Fondo skolininkas, kadangi už jį Fondas vykdė pareigą ir mokėjo išmokas iš Fondo skirtas R. V. Todėl Fondo administracijos direktorius visiškai pagrįstai bei teisėtai naudodamasis atgręžtinio reikalavimo teise 2012-06-21 priėmė sprendimą Nr. V3-154, kuriuo nuspręsta išieškoti iš A. V. 4365,48 Lt sumą bei 5 procentus metinių palūkanų (b.l.2-3). Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 11 straipsniu bei 2008-05-Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-179 patvirtintu Aprašu dėl išmokėtų iš vaikų išlaikymo fondo išmokų atgavimo iš skolininkų tvarkos. Šio aprašo 4 punkte numatyta, kad Fondo administracijos direktorius arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas priima sprendimą dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko, jeigu nuo išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo pradžios praėjo ne mažiau kaip 24 mėnesiai arba vaikui iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų suma yra ne mažesnė kaip 2500 litų. Kaip matyti ginčo atveju išmokos R. V. iš Fondo buvo mokamos daugiau nei dvejus metus (35 mėnesius) ir išmokėta suma siekia 4365,48 Lt. Be to, teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad pareiškėjas negalėjo žinoti apie iš Fondo mokamas išmokas jo vaiko išlaikymui. Pareiškėjas apie visus priimtus Fondo administracijos sprendimus buvo informuotas vienu ir tuo pačiu jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (b.l.33-34,37,40) ir siųsti sprendimai atgal į Fondą negrįžo. Todėl teismas kritiškai vertina tą faktą, kad pareiškėjas ginčijamą sprendimą savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu gavo ir jį skundžia, o ankstesnius Fondo sprendimus tuo pačiu adresu – ne.
Todėl įvertinus visus byloje esančius įrodymus ir esant dabartiniam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad 2012-06-21 Fondo administracijos direktoriaus sprendimas Nr. V3-154 yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Teismas nenustatė Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo A. V. skundas panaikinti 2012-06-21 Fondo administracijos direktoriaus sprendimą Nr. V3-154 yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. V. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.