- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-09-17
- Bylos Nr.
- 1-157-517/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-88-1-00202-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- D. D.
- Kaltinamasis
- T. R.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. R., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Verškainių km., Ukmergės raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, karo prievolininkas, niekur nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2000m. rugpjūęio 29d. Širvintų raj. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-6 mėn. l/a, LR BK 47¹ str.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija) pagrindu bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui; 2) 2007m. balandžio 04d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 294 str. 2d.-8 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui; 3) 2007m. birželio 07d. Ukmergės raj. apy. teismo pagal LR BK 178 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 9d.,-1m. ir 5 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymą atidedant trejų metų laikotarpiui, 2008m. vasario 04d. Ukmergės raj. apyl. teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą vienerių metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paleistas pagal Kaišiadorių raj. apyl. teismo 2010m. rugsėjo 10d. nutartį, pritaikius LR BVK 157 str. 3d. 3p., lygtinai 4 mėn. ir 21d. l/a, du paskutiniai teistumai neišnykę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis T. R., mušdamas, kitam žmogui sukėlė fizinį skausmą, o būtent:
2013m. kovo 18d., apie 03⁰⁰ val., nakties metu, kaltinamasis T. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grįžęs į nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su su sugyventinės-pil. D. D. šeima, užsipuolė sugyventinę-pil. D. D., po ko kilusio šeimyninio konflikto metu tyčia, prispaudęs savo sugyventinę-pil. D. D. prie spintos ir rankomis sugriebęs už kaklo, pastarąją smaugė, tampė už rankų ir plaukų, išraudamas plaukų kuokštą, ir tokiu būdu kaltinamasis T. R. pavartoto fizinio smurto pasekoje nukentėjusiajai D. D. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis T. R. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos jis neatsimena, konflikto išvakarėse jis su draugais buvo išvažiavęs į Vilnių. Grįždami į namus, užsuko pas vieną iš bendrakeleivių į svečius Molėtų rajone, kur vyko išgertuvės. Buvo išgėręs 1,5 litro alaus. Jo sugyventinė D. D. jam ne vieną kartą skambino mobilaus ryšio telefonu, klausė, kada jis žada grįžti į namus. Jau buvo naktis, kai jis grįžo į namus, tačiau sugyventinė jo neįsileido. Į namus jis įėjo, išlaužęs duris. Kilo konfliktas, kurio metu jis, būdamas labai supykęs ant savo sugyventinės, ją užsipuolė ir, rankomis suėmęs už kaklo, pastarąją buvo prispaudęs prie spintos. Po to jis sugyventinę tampė už plaukų. Nuo triukšmo prabudo kambaryje miegoję sugyventinės D. D. vaikai, iš kurių mažametis sūnus yra jų bendras vaikas. Buvo iškviesta policija.
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis T. R. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. 2d. pagrindu išvardintu nukentėjusiosios D. D. apklausos protokolu, surašytu ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 8-9), ir kitais išvardintais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedama registruotų įvykių suvestine(b.l. 20), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplikoje fakto(b.l. 13), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 2-3) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 4-7) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kadangi nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas tik prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis T. R. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėjas) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.
Iš teisme išvardinto nukentėjusiosios D. D. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji kartu su savo dviem nepilnamečiais vaikais ir sugyventiniu T. R. gyvena nuomojamame name adresu: (duomenys neskelbtini). 2013m. kovo 17d. pas sugyventinį buvo atvažiavę draugai, sakė, kad važiuos į Vilnių. Nesulaukusi sugyventinio, mobilaus ryšio telefonu ji ne vieną kartą skambino T. R. ir liepė grįžti į namus. Telefonu buvo atsiliepęs ir sugyventinio draugas V., kuris pasakė, kad T. R. greitai grįš į namus. Pokalbio metu ji girdėjusi moteriškus balsus ir suprato, kad jos sugyventinis susitikinėja su kitomis moterimis ir yra jai neištikimas. Nesulaukusi sugyventinio, ji su vaikais atsigulė miegoti. Apie 03⁰⁰ val. sugrįžęs į namus, T. R. pradėjo belstis į langus ir duris, tačiau ji jo neįsileido. Buvo išlaužtos durys. Patekęs į namus, buvęs neblaivus sugyventinis iš karto ją užsipuolė, griebė jai už kaklo ir prispaudė prie spintos. Ji sugyventiniui pasakiusi, kad šis eitų ten, kur ir buvo. Kilo konfliktas, kurio metu T. R. pradėjo ją stumdyti ir tampyti už plaukų, ko pasekoje buvo išrautas plaukų kuokštas. Ji juto fizinį skausmą. Taip pat T. R. įspyrė į kairę koją, nes jai po grumtynių pradėjo ją skaudėti. Ji norėjo skambinti į policiją, tačiau sugyventinis iš jos telefoną atėmė. Tada ji sušuko savo vyresniam sūnui, kuris buvo kitame kambaryje, kad šis iškviestų policijos pareigūnus. T. R. pradėjo šaukti, kad santykius reikia aiškintis be policijos. Po konflikto T. R. nuėjo į virtuvę, kur pasiėmė cigaretes ir išėjo iš namų. Tai buvo jau nebe pirmas smurtavimo prieš jos asmenį atvejis per bendrą gyvenimo su sugyventiniu T. R. laikotarpį(b.l. 8-9).
Iš teisme išvardinto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vedamo kompiuterinio įvykių registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2013m. kovo 18d., 03⁰⁶ val., buvo užregistruotas telefoninis pranešimas apie smurtavimo šeimoje faktą(b.l. 20).
Iš teisme išvardinto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio 2013m. kovo 18d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad, 2013m. kovo 18d., 03⁰⁶ val., iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčios dalies OVP specialisto gavus pranešimą apie kilusį konfliktą šeimoje, buvo nuvykta adresu: (duomenys neskelbtini), kur kelių policijos patrulius pasitikusi pil. D. D. papasakojo aplinkybes apie įvykusį konfliktą su į namus grįžusiu neblaiviu kaltinamuoju T. R., po ko buvo pradėta kaltinamojo paieška, tačiau jis surastas nebuvo(b.l. 13).
Iš teisme išvardinto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta, kur įvyko smurtas artimoje aplinkoje, yra pilkomis lentelėmis apkaltas gyvenamasis namas su skliautiniu stogu, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad medinių įėjimo durų pakabinamos spynos kilpa dešinėje pusėje yra nuplėšta, spynos nėra. Iš vidinės lauko durų pusės, dešinėje pusėje matomas sulenktas kabliukas(b.l. 2-7).
Tokiu būdu, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamasis T. R., dėl asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto panaudodamas fizinį smurtą prieš savo sugyventinę-nukentėjusiąją D. D., ko pasekoje pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d.(LR BK 140 str., galiojusio iki 2013m. liepos 13d., redakcija), t.y. fizinio skausmo kitam žmogui sukėlimas, padarytas jį mušant, kaltinime patikslinant kilusio konflikto aplinkybes.
2013m. balandžio 22d. baudžiamoji byla Nr. 1-137-627/2013m. Ukmergės raj. apyl. teismui buvo perduota su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurio pagrindu 2013m. balandžio 29d. Ukmergės raj. apyl. teisme buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas(teisėjas E. Pašilis), kaltinamajam T. R. už padarytą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1d., paskyrus laisvės apribojimo bausmę(b.l. 39-41).
Įstatymas numato, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme(LR BPK 422 str. 1d.). Teismo baudžiamasis įsakymas kaltinamajam T. R. įstatymo nustatyta tvarka buvo įteiktas 2013m. gegužės 08d. Kadangi 2013m. gegužės 13d. teisme buvo gautas nuteistojo T. R. prašymas, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamojo įsakymo procesas yra nutrauktinas, t.y. teismo baudžiamasis įsakymas yra laikytinas neįsiteisėjusiu, kuris jokių teisinių pasekmių nelemia. Kaltinamojo T. R. reikalavimu surengtas baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme yra vykdytinas bendra tvarka pagal LR BPK V dalyje nustatytas taisykles.
Spręsdamas kaltinamojo T. R. baudžiamosios atsakomybės klausimą, paties kaltinamojo prašymu surengus bylos nagrinėjimą teisme, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.
Nors kaltinamojo T. R. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo ir yra priskirtas tik prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), tačiau, svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam T. R. taikymo, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, jau ketvirtą kartą yra teisiamas asmuo, kuris, turėdamas paskutinius neišnykusius teistumus už praeityje padarytas veikas, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir vėl nusikalto, tik šį kartą padarydamas naują nusikaltimą žmogaus sveikatai. Visa tai rodo kaltinamojo T. R. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymo reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis T. R. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis T. R. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę, tačiau su realiu laisvės atėmimu nesusijusią, sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę. Pastarąją aplinkybę teismas laiko atsakomybę lengvinančia.
Įstatymas numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę(LR BK 56 str. 1d.). Kadangi įvyko šeimyninis konfliktas, kuris jokių pasekmių nesukėlė, todėl, atsižvelgiant ne tik į kaltinamojo T. R., kaip praeityje ne vieną kartą buvusio teisto asmens, asmenybę, bet ir į pačios teismo posėdyje dalyvavusios nukentėjusiosios D. D. išreikštą poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų sugyventinio-kaltinamojo T. R., su kuriuo augina ir jų bendrą vaiką, atžvilgiu taikymo, kuri, norėdama išsaugoti šeimą ir tikėdama, kad jos sutuoktinis padarė reikiamas išvadas iš savo netinkamo elgesio, kaltinamajam dovanoja, bei į kaltinimą palaikiusio prokuroro siūlomą bausmės rūšį, ir įvertinus tai, kad anksčiau teistiems ir teistumą turintiems asmenims baudžiamasis įstatymas nenumato sankcijoje už padarytą veiką numatytų alternatyvių bausmių taikymo apribojimų, visgi laikytina, kad kaltinamasis T. R. dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bausmės bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu kaltinamajam T. R., kaip recidyvistui, už padarytą veiką yra paskirtina sankcijoje numatyta alternatyvi, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis-laisvės apribojimas, paskiriant ženkliai mažesnę nei įstatymo numatytos šios bausmės rūšies vidurkis bausmę(LR BK 48 str., 61 str. 1-2 ir 4d.d.). Kaltinamajam T. R. paskirtina bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo T. R. asmenybę, jo, kaip šiuo metu niekur nedirbančio asmens, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtaujančiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Teismo baudžiamojo įsakymo procesą pil. T. R. atžvilgiu pagal LR BK 140 str. 1d.(LR BK 140 str., galiojusio iki 2013m. liepos 13d., redakcija) nutraukti.
T. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d.(LR BK 140 str., galiojusio iki 2013m. liepos 13d., redakcija), ir nuteisti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) įpareigoti nuo 23⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su darbu, persikvalifikavimu pagal darbo biržo siuntimą ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; b) įpareigoti per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti darbo biržoje, o oficialaus darbo susiradimo atveju, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, ir c) privalomai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam T. R. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi.
LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam T. R. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.