- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-20
- Bylos Nr.
- 2A-960-56/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Neringa Švedienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- K. K.
- Atsakovas
- G. A.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. A. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo K. K. ieškinys atsakovui G. A. dėl palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas K. K. kreipėsi į teismą su ieškinio pareiškimu ir prašė priteisti iš atsakovo G. A. 8 285,29 Lt palūkanų pagal vykdomąjį įrašą Nr. 2506, susidariusių nuo 2002-10-09 iki 2007-10-08; nukreipti palūkanų išieškojimą į įkeitimo sutartimis Nr. 2473 ir Nr. 2474 įkeistus butus, priklausančius Alvydui ir A. V. , ir A. V. ; priteisti iš G. A. procesines 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 1993 m. rugpjūčio 3 d. su atsakovu G. A. sudarė paskolos sutartį, registro Nr. 2470, kuria ieškovas atsakovui 1 mėnesio terminui, t.y. iki 1993-09-03 suteikė 16 250 JAV dolerių paskolą, kad paskolos sutartis buvo patvirtinta notarine tvarka. Nurodė, kad šios paskolos įvykdymas buvo užtikrintas notaro biure sudarytomis trejomis įkeitimo sutartimis:
1) 1993-08-03 sudaryta įkeitimo sutartimi, registro Nr. 2472, įkeistas M. K. priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergės m. (2002-12-11 Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ši įkeitimo sutartis buvo panaikinta);
2) 1993-08-03 sudaryta įkeitimo sutartimi, registro Nr. 2473, įkeistas A. V. ir A. V. priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergės m.;
3) 1993-08-03 sudaryta įkeitimo sutartimi, registro Nr. 2474, įkeistas A. V. priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergės m.
Nurodė, kad atsakovas G. A. paskolos per nurodytą terminą negrąžino, todėl ieškovas kreipėsi į notaro biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. 1994-06-16 notarė R. Rasimavičienė išdavė vykdomąjį įrašą, registro Nr. 2506, dėl 36 360,00 Lt išieškojimo pagal 1993-08-03 paskolos sutartį, kurios įvykdymas užtikrintas minėtomis įkeitimo sutartimis. Ieškovas gautą vykdomąjį įrašą pateikė antstoliams vykdyti, tačiau skolos išieškojimas pradėtas vykdyti tik 2006 metais.
Nurodė, kad skola nebuvo grąžinta dėl atsakovo G. A. kaltės, todėl ieškovas patyrė nuostolių. Ieškovas, remdamasis LR CK 6.210 str. 1 d. apskaičiavo metines palūkanas ir pateikė teismui apskaičiavimo lentelę kurioje nurodė, kad palūkanos apskaičiuotos pagal vykdomąjį įrašą Nr. 2506, ir sudaro 8 285,29 Lt sumą.
Nurodė, kad įkeitimo sutartimis yra užtikrinamas visas patenkinimo metu esantis reikalavimas, t.y. ne tik pagrindinė prievolė, bet ir iš jos kylančios šalutinės prievolės, įskaitant palūkanas, netesybas, nuostolius padarytus dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo. Skola pagal vykdomąjį įrašą turi būti išieškota iš galiojančiomis įkeitimo sutartimis įkeisto turto – butų, toks palūkanų išieškojimo nukreipimas į įkeistus turtus leistų išieškojimą vykdyti žymiai operatyviau ir efektyviau, nei į atsakovo G. A. turtą.
Atsakovas G. A., su A. V. pareikštu ieškiniu nesutiko ir teismo prašė ieškinį atmesti, taikant ieškininės senaties terminą.
Nurodė, kad vykdomasis įrašas notarės R. Rasimavičienės buvo išduotas 1994 m. birželio 16 d., todėl ieškovui teisė į ieškinį atsirado 1994 m. birželio 16 d. Suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą todėl priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Pagal bendrąją senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę senaties terminas prasideda nuo teisės į reikalavimą atsiradimo dienos, o teisė į reikalavimą atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Byloje senaties terminas turi būti skaičiuojamas pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos CK reikalavimus -. t.y. trejų metų ieškininės senaties terminas.
Nurodė, kad reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, asmenines savybes, jo veiksmų ar neveikimo įtaką subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes - K. K. visose civilinėse bylose dalyvavo. Bylos užsitęsė beveik 10 metų įskaitant ir baudžiamąją bylą. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimų neskundė, sprendimo turinio aiškinti neprašė.
Nurodė, kad pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam senaties terminui, pasibaigia ir papildomiems reikalavimams nustatyti senaties terminai, nors jiems pareikšti senaties terminai dar ir nėra pasibaigę. Įstatymas numato trumpą antstolio veiksmų apskundimo terminą tam, kad neužvilkinti vykdymo proceso, įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (LR CPK 7 str.). K. K. turėtų atsakyti ta antstolių kontora, kuri netinkamai vykdė išieškojimus jo naudai, jeigu laiku jis kreipėsi turėdamas juridinį pagrindą. Taip pat nurodė, kad ieškovas K. K. apskaičiuojant palūkanų dydį pažeidė 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2000/35 EB, bei nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio 2003 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo reikalavimus.
Tretysis asmuo antstolė D. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Nurodė, kad antstolei D. K. 2002 metų pabaigoje jai buvo perduota vykdomoji byla. Perduodant vykdomąją bylą jai buvo žodžiu pasakyta, kad ji sustabdyta, tačiau jokios teismo nutarties ji neturėjo. Tik 2006 metais K. K. kreipėsi į jos kontorą, nors byla pas ją nuo 2002 metų pabaigos.
Nurodė, kad iš atsakovo G. A. liko neišieškota 1902,46 Lt skola.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Iš atsakovo G. A. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., ieškovo K. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudai teismas priteisė 8 285,29 Lt palūkanų pagal vykdomąjį įrašą Nr. 2506, susidariusias nuo 2002-10-09 iki 2007-10-08; teismo sprendimui įsiteisėjus 2008 m. vasario 20 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti; iš atsakovų G. A. , A. V. , A. V. ir A. V. priteisė po 75,77 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo K. K. naudai; iš atsakovų G. A. , A. V. , A. V. ir A. V. priteisė po 7,12 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisės ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus.
Teismas sprendė, kad paskolos sutartis pasirašyta galiojant 1964 m. CK ir atsakovas turėjo paskolą grąžinti po mėnesio, tačiau neįvykdė pareigos sumokėti priteistą sumą ir tęsė teisės pažeidimą. Ieškovas nepraleido teisės savo teises įgyvendinti ir įsigaliojus 2000 m. CK. Todėl taikė LR CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl palūkanų išieškojimo.
Teismas sprendė, kad pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už galimybę naudotis jo pinigais, po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Pagal įstatymą palūkanų funkcija yra nuostolių kompensavimas, LR CK 6.261 str. nustatyta, kad praleidęs pinginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.
Teismas sprendė, kad naujasis Civilinis kodeksas reikalavimams dėl palūkanų priteisimo numatė 5 metų sutrumpintą senaties terminą (LR CK 1.125 str. 9 d.), ieškinys pareikštas 2007-10-08, tai tęstinio teisių pažeidimo atveju ieškovo teisė gali būti ginama, t.y. įstatymo nustatyto dydžio palūkanos priteisiamos nuo 2002-10-09 dienos. Todėl tenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš skolininko G. A. ieškovo naudai 8 285,29 Lt palūkanų pagal vykdomąjį įrašą Nr. 2506, susidariusių nuo 2002-10-09 iki 2007-10-08.
Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų iš atsakovo G. A. priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kadangi LR CK 6.37 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų.
Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl palūkanų išieškojimo nukreipimo į įkeitimo sutartimis Nr. 2473 ir Nr. 2474 įkeistus butus, priklausančius Alvydui bei A. V. (adresu: (duomenys neskelbtini), Ukmergė) ir A. V. (adresas: duomenys neskelbtini), Ukmergė).
Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas G. A. dirba, kad kas mėnesį yra išieškoma pinigų suma iš jo darbo užmokesčio bei į tai, kad liko neišieškota 1902,46 Lt pagrindinės skolos, taip pat atsižvelgdamas į antstolės D. K. pažymą (b.l. 29), iš kurios matyti, kad per pusantrų metų iš atsakovo G. A. buvo išieškota 28 811,00 Lt skolos suma, sprendė, kad nebūtų tikslinga 8 285,29 Lt palūkanų išieškojimą nukreipti į įkeitimo sutartimis įkeistus butus. LR CPK 663 str. 1 d. nurodyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius, darant išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų.
Teismas sprendė, kad atmetus ieškovo reikalavimą nukreipti palūkanų išieškojimą į įkeitimo sutartimis įkeistus butus, 2008 m. vasario 20 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės-areštas atsakovų A. V. ir A. V. butui, teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinamas.
Teismas sprendė, kad ieškovo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 248,71 Lt žyminis mokestis ir 205,91 Lt viešo paskelbimo spaudoje turėtos išlaidos, iš viso- 454,62 Lt, todėl vadovaudamasis LR CPK 93 str. 2 d. bylinėjimosi išlaidas ieškovui priteisė proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai 303,08 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Iš atsakovų valstybės naudai priteisė 28,50 Lt pašto išlaidų valstybės naudai (LR CPK 96 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas (toliau-apeliantas) apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti taikant ieškinio senaties terminą.
Nurodė, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas. Vykdomasis įrašas notarės R. Rasimavičienės buvo išduotas 1994 m. birželio 16 d., todėl ieškovui teisė į ieškinį atsirado 1994 m. birželio 16 d. Suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą todėl priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Tai yra teisėtų lūkesčių principas (CK 1.2 str.) kurį pažeidė Ukmergės rajono apylinkės teismas.
Nurodė, kad paskolos sutartis buvo sudaryta galiojant 1964 metų civiliniam kodeksui. Šio kodekso 292 str. numatė šalių susitarimu nustatyto dydžio procentus už suteiktą paskolą. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 straipsnio 3 dalį sutartinių prievolių vykdymą po 2001 metų liepos 1 dienos reglamentuoja 2000 metų LR civilinis kodeksas. LR CK 6.37 straipsnis numato, palūkanas už prievolę, jų nustatymo pagrindus, palūkanų dydžio nustatymo tvarką ir sąlygas, jų paskirtį. Bylos šalys nebuvo susitarusios dėl palūkanų mokėjimo. Priteisdamas palūkanas ieškovo naudai, Ukmergės rajono apylinkės teismas pažeidė sąžiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimus (LR CK 6.37 str. 3 ir 4 dalys , LR CK 1.5 str.). Teismas nenustatė konkretaus prievolinio santykio, neatsižvelgė į prievolės pobūdį, padarytą sutarties pažeidimą, jo padarinius, skolininko ir kreditoriaus elgesį, prievolės sumą, jos santykį su palūkanų dydžiu.
Vadovaudamasis LR CK 1.5 straipsniu teismas turi teisę mažinti tiek pagal sutartį nustatytą šalių palūkanų dydį, kaip pelno ir atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais dydį, tiek palūkanų kaip netesybų dydį. Teismas gindamas kreditorių nuo netinkamų skolininko veiksmų, piniginės prievolės neįvykdymo laiku, pažeistą teisę turi ginti taip, kad kreditoriui būtų pašalinta galimybė gauti neprotingai dideles palūkanas.
Teismas neteisingai taikė ieškinio senaties institutą. Ieškinio senaties terminus reglamentuojančias nuostatas derinant su specialiomis ieškinio senaties terminų skaičiavimo taisyklėmis, nustatoma konkreti ieškinio senaties termino eigos pradžia ( CK 1.118 str.), pabaiga (LR CK 1.119 str. -1.121 str.). Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba, įgyvendinti subjektines teises išnyksta. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 metų gruodžio 20 dienos nutarimo Nr. 39, 5.3 punktu, jeigu senaties termino eiga pagal 1964 metų ir kitus CK ar įstatymus tam tikriems reikalavimams pareikšti prasidėjo iki 2001 metų liepos 1 dienos, tai senaties terminų eigos pradžiai nustatyti, 2000 metų Lietuvos Respublikos CK taisyklės negali būti taikomos, nes turi būti taikomos tos normos, kurios galiojo senaties termino eigos pradžios momentu.
Jeigu senaties termino eiga tam tikriems reikalavimams pareikšti prasidėjo iki 2001 metų liepos 1 dienos, 2000 metų LR CK nustatyti nauji senaties terminų sustabdymo pagrindai arba naujos senaties termino eigos nutraukimo taisyklės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai senaties terminas, įsigaliojus 2000 metų LR CK dar nebuvo pasibaigęs ir 2000 metų Lietuvos Respublikos CK numatytos naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą senaties terminą sustabdyti arba aplinkybės, sudarančios senaties termino eigos nutraukimo pagrindą, atsirado įsigaliojus 2000 metų CK (2000 metų Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 2 d.).
Jeigu tokios aplinkybės atsirado iki 2000 m. Lietuvos Respublikos CK įsigaliojimo, bet egzistavo ir po 2001 m. liepos 1 d., tai 2000 m. Lietuvos Respublikos CK numatyti nauji senaties terminų sustabdymo pagrindai arba naujos senaties termino eigos nutraukimo taisyklės taikomos tik nuo 2001 m. liepos 1 d. (nutarimo 7.1.punktas).
Pagal bendrąją senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę senaties terminas prasideda nuo teisės į reikalavimą atsiradimo dienos, o teisė į reikalavimą atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma tada, jeigu kitos, Lietuvos Respublikos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju senaties terminas turi būti skaičiuojamas pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos CK reikalavimus -. t.y. trejų metų ieškininės senaties terminas.
Nurodė, kad sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista. Reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, asmenines savybes, jo veiksmų ar neveikimo įtaką subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarimą 2002 m. gruodžio 20 d. Nr. 39, 11 p. nurodyta, kad senaties termino eiga pasibaigia praėjus įstatyme nustatytam senaties terminui, jeigu šio termino eiga nebuvo sustabdyta (LR CK 1.129str.), nutraukta (CK 1.130 straipsnis) ar įstatymų arba Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais pratęsta (CK 1.13 straipsnio 1 dalis, 1.125 straipsnio 2 ir 11 dalys, 1.127 straipsnio 3 dalis). Ieškovas visose civilinėse bylose dalyvavo. Šios bylos tesėsi beveik 10 metų įskaitant ir baudžiamąją bylą. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimų neskundė, sprendimo turinio aiškinti neprašė. Todėl jo reikalavimai šiai dienai parodo jo nesąžiningumą, o nesąžiningo ieškovo įstatymas negina.
Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 1.135str. pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam senaties terminui, pasibaigia ir papildomiems reikalavimams nustatyti senaties terminai, nors jiems pareikšti senaties terminai dar ir nėra pasibaigę. Pavyzdžiui, pasibaigus senaties terminui reikalauti grąžinti ar sumokėti lėšas (pagrindinis reikalavimas), pasibaigia ir senaties terminai reikalauti sumokėti netesybas; pasibaigus senaties terminui reikalauti grąžinti nepagrįstą praturtėjimą arba nepagrįstai gautą turtą (pagrindinis reikalavimas), pasibaigia ir senaties terminas reikalavimui priteisti nuostolius. Tačiau senaties termino pasibaigimas papildomam reikalavimui pareikšti nėra pagrindas pasibaigti senaties terminui pagrindiniam reikalavimui pareikšti, kadangi pagal bendrą taisyklę senaties terminai pagrindiniam ir papildomam reikalavimams pareikšti skaičiuojami nepriklausomai vieni nuo kitų. Senaties terminų eigos nutraukimo pagrindai nurodyti CK 1.130 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Kitais pagrindais senaties termino eiga negali būti nutraukta, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba įstatymai nenumato ko kita (CK 1.13 straipsnio 1 dalis, 1.132 straipsnis).
Nurodė, kad trumpas antstolio veiksnių apskundimo terminas paaiškinamas siekiu neužvilkinti vykdymo proceso. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau ( LR CPK 7str.). Vykdymo procese dalyvaujantys asmenys turi domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir operatyviai reaguoti į pastebėtus pažeidimus. Be to, vykdymo procesas vyksta nuosekliai. Atlikus vienus vykdymo veiksmus, seka kiti vykdymo veiksmai. Todėl jeigu skundas paduodamas praėjus ilgesniam laiko tarpui, neretai nebūna galimybės ištaisyti klaidą. Manau, kad K. K. turėtų atsakyti ta antstolių kontora, kuri netinkamai vykdė išieškojimus jo naudai, jeigu laiku jis kreipėsi turėdamas juridinį pagrindą. Už tarnybos pareigų neatlikimą yra numatyta net baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 220 str. Antstolių atsakomybė yra numatyta LR Vyriausybės nutarimu Nr.89-3787.
Nurodė, kad ieškovas apskaičiuodamas palūkanų dydį pažeidė 2000 m, birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2000/35 EB, bei nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio 2003 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo reikalavimus. Tai - specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš Lietuvos Respublikos CK 6.210str. reikalavimus.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti teismo nutartį.
Nurodė, kad teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bei įvertinusi bylos medžiagą, pirmos instancijos teismo nustatytos bei įvertintos faktinės bylos aplinkybės, apelianto skundo argumentus, sprendžia, kad pirmos instancijos teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimas iš esmės atitinka faktines bylos aplinkybes, materialinės teisės normas, reguliuojančias ginčo šalių materialinį teisinį santykį bei CK 1.5 str. nustatytus sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus.
Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimo argumentais, jų nebekartoja, o apeliacinį skundą atmeta sekančiais argumentais:
CK 292 str. (1964 m. redakcija) nustatė, kad procentų dydis pagal paskolos sutartį gali būti nustatytas šalių susitarimu, jeigu ko kita nenustato įstatymai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas paskolos ieškovui nebuvo sugražinęs ir įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, todėl ginčo šalių materialiniam teisiniam santykiui taikytini CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 2 d. bei 46 str., kadangi įstatymo leidėjas jau tiesiogiai apibrėžė skolininko, neįvykdžiusio piniginę prievolę, materialinę atsakomybę.
Sutinkamai su CK 6.261 str., skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Palūkanos šiuo atveju atlieka kompensavimo funkciją.
CK 6.200 str. 1 d. nustatė, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai.
Atsakovas šio įstatymo reikalavimo nevykdė, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus, jog ieškovas, reikalaudamas to, ką jam nustato įstatymas (CK 6.210 str. 1 d.), elgėsi nesąžiningai, o pirmos instancijos teismas nepagrįstai iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kuriuo palūkanos yra tapatinamos su netesybomis.
Atsakovas, o ne ieškovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus, todėl įstatymo leidėjui nustačius paskolos davėjo teisę reikalauti įstatymų nustatytą palūkanų dydį (CK 6.210 str. 1 d.) bei trukmę, už kokį laikotarpį galima išsireikalauti palūkanas (CK 1.125 str. 9 d.), akivaizdu, kad ieškovas pasinaudojo jam įstatymu nustatyta teise, o pirmos instancijos teismas, tinkamai aiškindamas ir taikydamas materialinės teisės normas, patenkino ieškovo ieškinį dalyje, kurioje ieškovo reikalavimas pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 str., 265 str. 1 d.).
Esant nurodytoms aplinkybėms akivaizdu, jog ieškovas ieškinį pareiškė įstatymu nustatyta ieškininės senaties ribose, taigi į atsakovo lūkesčius ieškovas atsižvelgti neprivalėjo.
Nurodytais argumentais apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo G. A. apeliacinį skundą atmesti.