- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-03
- Bylos Nr.
- ATP-198-300/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-07-3-00329-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutarties, kuria G. Š. skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012-01-23 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto V. Č. nutarimu G. Š. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį 100 Lt bauda už tai, kad ji 2012-01-17, apie 20 val. 41 min., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vairuodama automobilį „Opel Signum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko eismui saugaus važiavimo greičio, slidžiame kelyje nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai.
G. Š. skundu dėl 2012-01-23 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto V. Č. nutarimo kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 9 d. nutartimi G. Š. skundo netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui G. Š. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-03-09 nutartį ir bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad nesutinka su Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimu ir mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė būtinojo reikalingumo požymių visumą. Apeliantė teigia, kad ji veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, ką, nubaustosios nuomone, patvirtina požymių visuma – jos tėčiui grėsė mirtis, pavojus buvo realus, kadangi nepanaudojus laiku vaistų įvyksta infarktas, kas sukelia mirtį. Apeliantės teigimu, keletą dienų iki įvykusios avarijos jos tėvui buvo kviesta greitoji med. pagalba ir teigia, kad tuo metu pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, kadangi durys buvo užrakintos, o tėvukas buvo antrame aukšte, padaryta žala tik transporto priemonei, kuri negali būti vertinama su žmogaus gyvybe. Dėl paminėto nubaustoji mano, kad apylinkės teismas nuspręsdamas nepatenkinti jos skundo nepilnai įvertino situaciją bei to, kad pavojus gyvybei grėsė jos tėvukui.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atmestas G. Š. skundas dėl 2012-01-23 nutarimo, kuriuo pareiškėja pripažinta kalta dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir jai paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Pareiškėja neginčija, kad, vairuodama automobilį, nesilaikė saugaus greičio, ko pasėkoje nesuvaldė savo automobilio ir atsitrenkė į kitą transporto priemonę, bet apeliaciniame skunde nurodo, kad tai padarė būtino reikalingumo būklėje, nes jos tėčiui grėsė mirtis.
Tačiau aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administracinėn atsakomybėn patrauktos G. Š. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą yra visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais, kaip ir visiškai pagrįstai atmesta pareiškėjos iškelta versija dėl jos veikimo būtinojo reikalingumo sąlygomis.
Būtinojo reikalingumo, administracinę atsakomybę šalinančios aplinkybės, definicija pateikta ATPK 17 straipsnyje. Nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Iš šios normos matyti, kad norint veiką vertinti kaip būtinąjį reikalingumą reikia nustatyti šias sąlygas – gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, nuosavybei, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; šis pavojus gali būti pašalinamas tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala turi būti mažesnė nei išvengtoji. Pažymėtina, kad būtinasis reikalingumas yra teisėtas tik esant visoms sąlygoms.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 str.). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
Apeliantės teiginiai, kad ji padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes jos tėčiui grėsė mirtis, yra nepagrįsti ir pirmosios instancijos teisme paneigti tiek pačios G. Š., tiek liudytos A. U. parodymais. Net ir tikint apeliantės versija, kad galimai jos tėvui ir buvo iškilęs pavojus, būtina pastebėti tai, kad vien ši aplinkybė neduoda pakankamo pagrindo daryti administracinį teisės pažeidimą ir rizikuoti kito, tuo metu kartu su apeliante viename automobilyje važiavusio asmens – A. U. sveikata ar net gyvybe. Tuo labiau, kad iš G. Š. paaiškinimo (b. l. 7) matyti, kad ji atsitrenkė į kitą automobilį ne todėl, kad būtų veikusi būtinojo reikalingumo sąlygomis, o todėl, kad dėl slidžios kelio dangos nesuvaldė automobilio, o apie tėvui grėsusį pavojų net neužsiminė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, G. Š. argumentai dėl būtinojo reikalingumo vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Tad, įvertinęs byloje surinktus duomenis, apygardos teismas sprendžia, kad G. Š. administracinėn atsakomybėn patraukta pagrįstai. Dėl šių priežasčių Šiaulių miesto apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o G. Š. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
G. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.