- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- A8.-5337-1122/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04527-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Pažeidėjas
- N. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) Juridinių asmenų registro departamento Vilniaus skyriaus vyriausioji registratorė J. A. 2019 m. spalio 17 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. RC-ANR_P-290-2019 N. B. už tai, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir bendrovė, įmonė) vadove, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro (toliau – ir Registras) tvarkytojui 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Protokole nurodoma, jog, vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jei įstatymai nenumato kito termino. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės. 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys Registro tvarkytojui pateiktas 2019 m. spalio 10 d. Už tai numatyta atsakomybė Administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje (b. l. 2).
Teismo posėdžio metu N. B. nurodė, kad ji asmeniškai nepateikė dokumentų laiku už 2018 m., nes sudaryta sutartis su buhalterines paslaugas teikiančia įmone, kuriai perleista teisė. Sutartyje numatyta, kad būtent ši įmonė turi laiku ir tinkamai rengti ir pateikti visus dokumentus, numatytus įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Kadangi jiems N. B. perleido teises, tai suprato, kad jie tai (ataskaitas, dokumentus) turi ir teikti. Kad ji juos dar turi tikrinti, kad jai gresia administracinė nuobauda, ji nežinojo. Ji nebuvo susidūrusi su tokia situacija. Prašė neskirti jai baudos, o įspėjimą. Kitais metais ji tikrai kontroliuos, kad visos ataskaitos būtų sutvarkytos laiku. Į klausimą, ar buvo kviečiama atvykti dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo į VĮ Registrų centrą 2019 m. rugpjūčio 14 d. ir ar buvo atvykusi, nurodė, kad nepamena, ar būtent tada buvo atvykusi, bet buvo atvykusi ir pateikė sutartį, pasirašytą su buhalterines paslaugas teikiančia įmone. Ji tuomet nesutiko, kad jai būtų rašomas protokolas, nes galvojo, kad perleisdama teisę tvarkyti dokumentus, ji nėra įsipareigojusi, o minėta įmonė turi viską sutvarkyti. Tačiau VĮ Registrų centras atsakė, kad ji vis tiek atsakinga. Nepamena, ar buvo kviečiama pakartotinai. Su VĮ Registrų centru susirašinėjo elektroniniu paštu. Kai VĮ Registrų centrui nusiuntė sutartį ir raštą dėl protokolo surašymo, manė, kad VĮ Registrų centras susisieks su buhalterines paslaugas teikiančia įmone. Taip pat nurodė, jog gali būti, kad bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys už 2018 m. buvo pateiktas 2019 m. spalio 10 d., kadangi po to, kai VĮ Registrų centras ją iškvietė, ji kalbėjo su buhalterija, kad ši sutvarkytų dokumentus, po to praėjo apie mėnuo laiko ir dokumentai buvo pateikti vėliau. Už 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentai taip pat buvo pateikti ne laiku, o 2018 m. spalio mėnesį, tačiau tą kartą atsakomybė nebuvo taikyta. Kadangi dabar sužinojo, jog teisės aktuose numatyta atsakomybė už tai tenka įmonės vadovui, ji ateityje kontroliuos buhalterines paslaugas teikiančias bendroves. Prašė neskirti baudos, o pirmą kartą tik įspėjimą. Nieko blogo nepadarė, nebuvo taip, kad neteikė iš viso finansinės atskaitomybės dokumentų. Bendrovės balansas, kurį pateikė, yra minusinis. Yra nelengva finansiškai, todėl bet kokios išlaidos, baudos, būtų sunki našta. Tiek ji, tiek vyras dirba toje pačioje įmonėje, tai jų tiesioginės pajamos. Šiuo metu ji yra vaiko priežiūros atostogose trečius metu, dirba tik po kelias valandas per mėnesį. Todėl ir minimalią 200 Eur baudą būtų sunku sumokėti.
Teismo posėdžio metu nedalyvavo VĮ Registrų centras įgaliotas atstovas, apie posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta, nebuvo gautas prašymas bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui sutikus ir teismui nutarus, byla išnagrinėta VĮ Registrų centro įgaliotam atstovui nedalyvaujant.
2019 m. rugsėjo 6 d. rašytiniame N. B. paaiškinime, nurodoma, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 2 d. buvo pasirašyta Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. 2018/01-01, kurios 4.3.1 punkte numatyta, kad „laiku ir tinkamai rengti ir pateikti mokesčių bei kitus Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytus dokumentus Valstybės Mokesčių inspekcijai, socialinio draudimo įstaigoms ir kitoms Lietuvos Respublikos kontroliuojančioms institucijoms“. Taigi, vadovaujantis sutarties 4.3.1 punktu, atsakingi už duomenų pateikimą VĮ Registrų centrui yra ne UAB (duomenys neskelbtini), o UAB (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo protokolas, jei toks būtų surašomas, turėtų būti surašomas asmeniui, taip pat ir juridiniams, neatlikusiems pareigos pagal sutartį (b. l. 8).
Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2019 m. spalio 17 d. išplėstinio išrašo matyti, kad N. B. nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. paskirta (išrinkta) UAB (duomenys neskelbtini) vadove. Įmonės finansinių metų pradžia – sausio 1 d., finansinių metų pabaiga – gruodžio 31 d. Įmonės metiniai finansinių ataskaitų rinkiniai už 2018 m. pateikti 2019 m. spalio 10 d. (b. l. 3–7).
Motyvuojamoji dalis
ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims, be kita ko, ir už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
Įvertinus bylos medžiagą, teismo posėdžio metu N. B. duotus paaiškinimus, darytina išvada, kad N. B. kaltė dėl nurodyto administracinio nusižengimo padarymo yra įrodyta. Iš N. B. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės, t. y. N. B., UAB (duomenys neskelbtini) vadovė, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip tai numatyta Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje, o įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys už 2018 m. pateiktas 2019 m. spalio 10 d. (b. l. 2). Protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad N. B. nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. paskirta (išrinkta) UAB (duomenys neskelbtini)“ vadove, ji yra vienasmeniškai juridinio asmens vardu veikiantis asmuo. Pažymėtina, kad bendrovės finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., finansinių metų pabaiga yra gruodžio 31 d. (t. y. bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, 37 straipsnio 12 dalies 10 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, o 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Taigi, šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., tačiau, kaip matyti iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija, įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys už 2018 m. pateiktas tik 2019 m. spalio 10 d. Kaip minėta, bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, todėl šiuo atveju N. B., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovė, buvo už tai atsakinga.
Tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudariusios Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo laiku ir tinkamai rengti ir pateikti mokesčių bei kitus Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytus dokumentus Valstybinei mokesčių inspekcijai, socialinio draudimo įstaigoms ir kitoms Lietuvos Respublikos kontroliuojančioms institucijoms (sutarties 4.3.1 p.), nereiškia, jog UAB (duomenys neskelbtini) buvo ir yra atsakinga už duomenų pateikimą VĮ Registrų centrui, o UAB (duomenys neskelbtini) vadovė atleidžiama nuo atsakomybės. Pagal CK 2.67 straipsnį už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip, taip pat pagal Nuostatų 38 bei 41 punktus duomenis, informaciją ir dokumentus apie Registro objektus Registro tvarkytojui teisės aktų ir Nuostatų nustatyta tvarka teikia juridinio asmens valdymo organas arba kitas asmuo, kai taip nustatyta įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose, be to, kaip minėta, pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 10 punktą bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalį bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Šiuo atveju nei kiti įstatymai, nei bendrovės (UAB (duomenys neskelbtini)) steigimo dokumentai minėtos funkcijos nebuvo delegavę UAB (duomenys neskelbtini), kaip UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei, todėl UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis negali pakeisti ar panaikinti teisės aktuose nustatytų įmonės vadovo pareigų santykiuose su kitais (trečiaisiais) asmenimis bei valstybės institucijomis. Šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) vadovė N. B., vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 bei 16 punktais, būdama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą, pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnį būdama atsakinga už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, turėjo taip organizuoti bendrovės veiklą (šiuo aspektu taip pat kontroliuoti ir buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės darbą), kad finansinių ataskaitų rinkiniai Juridinių asmenų registro tvarkytojui būtų pateikti laiku. Kaip matyti šias pareigas ji vykdė aplaidžiai. Nors teismo posėdžio metu N. B. ir nurodė, kad nežinojo teisės aktuose nustatytos jos atsakomybės už finansinių ataskaitų teikimą Registro tvarkytojui, tačiau pabrėžtina, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 str. 2 d.).
Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis nurodytų teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad už UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinio pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui iki 2019 m. birželio 1 d. šiuo atveju buvo atsakinga UAB (duomenys neskelbtini) vadovė – N. B., o to nepadariusi, ji pagrįstai traukiama administracinėn atsakomybėn už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.
Kadangi šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. B. iš esmės apie galimybę patraukti ją administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį VĮ Registrų centro buvo informuota, kviesta buvo nuvykusi į VI Registrų centrą 2019 m. rugsėjo 4 d., vėliau 2019 m. rugsėjo 9 d. teikė VĮ Registrų centrui paaiškinimą raštu (elektroniniu paštu) bei kitus dokumentus (UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį), pakartotinai buvo informuota apie kvietimą atvykti į VĮ Registrų centrą 2019 m. spalio 11 d. dėl nusižengimo tiek registruotu paštu, tiek elektroniniu paštu, o jai neatvykus, vadovaujantis ANK 608 straipsnio 1 dalimi, administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas jai nedalyvaujant (b. l. 2, 8–28), nors faktiškai administracinio nusižengimo protokolo ji nurodo negavusi (teismo posėdžio metu nurodė, kad su VĮ Registrų centru susirašinėjo elektroniniu paštu ir jai pateikus paaiškinimą bei dokumentus, buvo atsakyta, kad ji vis tiek yra atsakinga už finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimą Registro tvarkytojui, o byloje duomenų apie administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimą nėra), tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. B. ginčo dėl to nekelia ir teismo posėdžio metu davė parodymus dėl pažeidimo esmės, teismas dėl galimų procesinių (procedūrinių) pažeidimų, atliekant administracinio nusižengimo tyrimą bei surašant administracinio nusižengimo protokolą (t. y. kad N. B. administracinio nusižengimo protokolo nėra gavusi), nepasisako.
ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė administracinė nuobauda – bauda nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika), pažeidėjos kaltės formą ir rūšį (pažeidimas padarytas dėl nerūpestingumo), N. B. asmenybę (dirbanti, anksčiau už šio pobūdžio nusižengimus traukta administracinėn atsakomybėn nebuvo, Lietuvos teismų informacinėje sistemos LITEKO duomenimis neteista). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, padariusi administracinį nusižengimą N. B. savo kaltę pripažino ne iš karto, poelgio nevertino kritiškai (nurodydama, jog nieko blogo nepadarė, nebuvo taip, kad neteikė iš viso finansinės atskaitomybės dokumentų), nustatytas pažeidimas buvo pašalintas. Taigi, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant N. B. minimalią ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą (ANK 34 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog N. B. nenurodė išskirtinių aplinkybių bei nepateikė jas pagrindžiančių dokumentų, kurie sudarytų prielaidas jai taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą arba švelnesnę nuobaudos rūšį ar jos iš viso neskirti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,
nutaria:
N. B. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19106987225.
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.