Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. A. M. taip pat pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, ir jam skirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. M. skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. M. paskirta bausmė – 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir A. M. paskirta galutinė bausmė – 4 (keturi) metai ir 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 4 dalimis, A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo dienos, kai A. M. atliks laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 357 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalimis, A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – UAB „S.“ priklausančio automobilio „Lexus RX450H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskavimas valstybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.6. Daroma išvada, jog nagrinėjamu atveju įstatymui nesudarant kliūčių A. M. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju galėjo būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnis), kaltinamajam skiriant daugiau įpareigojimų (BK 75 straipsnio 2, 3 dalys), kurie darytų teigiamą įtaką jo elgesiui bei užtikrintų efektyvų priklausomybės ligos gydymą.

3.7. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą bei neteisingai paskyrė bausmę (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 metų spalio mėnesio 26 dienos nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-2199-369/2022 keistinas, paskiriant nuteistajam A. M. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, arba sumažinant paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir peržiūrėti pateikti vaizdo įrašai prie kitų objektų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 13).

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Kitus bylos aspektus teismas vertina tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų buvimą. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą tikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.

Dėl kaltės

8. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. neneigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau nurodo, kad byloje nėra objektyviai nustatyta, jog jis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė tyčia, t. y. nenustatyta, kad prieš pradedant vairuoti ar vairavimo metu A. M. žinojo ar suprato, kad alkoholio koncentracijos kiekis jo organizme viršija 1,5 promilės, todėl jo kaltė kvalifikuotina kaip neatsargumas (nusikalstama veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo). Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

9. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje be kitų veikų numatyta baudžiamoji atsakomybė už motorinės transporto priemonės vairavimą asmeniui būnant neblaiviam, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, ši veika įstatyme apibrėžta formalia sudėtimi, t. y. atsakomybė už šios veikos padarymą kyla nenustačius jokių dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo kilusių padarinių, kaip tai numatyta BK 281 straipsnyje. Ši aplinkybė svarbi kaltės nustatymo aspektu, kadangi pagal baudžiamąjį įstatymą abiejų neatsargios kaltės rūšių turinį sudaro visų pirma kaltininko psichinis santykis su dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo kilusiais atitinkamais padariniais. Šiuo atveju, kaip minėta, atsakomybei pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kilti pakanka fakto, kad asmuo neblaivus vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, papildomai nereikalaujant padarinių kilimo, todėl tokia veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje įrodyta, jog A. M. tyčia vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Tai patvirtina paties nuteistojo prisipažinimas, kai jis įvykio vietoje atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad vartojo alkoholį maždaug prieš pusę valandos (t. 1, b. l. 4, 8) ir jo duoti parodymai, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, įvykio dieną 2022 m. gegužės 24 d. pradėjo gerti 18 val. vakare prie savo namo, adresu (duomenys neskelbtini), gėrė alų, prisimena, kad išgėrė 6 buteliukus 0,5 l talpos alaus iki 20 val. vakaro, paskui pirko dar alaus bare, esančiame netoli jo namų (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 79); neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio parodymų kvitai (t. 1, b. l. 65-67), iš kurių matyti, kad 2022 m. gegužės 24 d. 23.34 val. alkotesteriu A. M. pirmu patikrinimu nustatytas 2,38 promilių girtumas, 23.54 val. antru patikrinimu nustatytas 2,39 promilių girtumas; liudytoju apklausto G. S. parodymai, kad 2022 m. gegužės 24 d. 23.20 val. pastebėjo pavojingai ir keistai manevruojantį automobilį „Lexus Rx“ su prancūziškais numeriais (duomenys neskelbtini). Automobilis suko į Dzūkų g., Vilniuje, iš jos – į Tyzenhauzų g., Vilniuje ir pajudėjo link Aušros vartų. Kadangi minėtas automobilis keistai – pavojingai manevravo, kelis kartus atsitrenkė į kelkraštyje esančius bordiūrus, jis iškart pranešė policijos pareigūnams bei važiavo iš paskos minėto automobilio ir tuo pat metu bendravo su policijos pareigūnais, su operatoriumi, kuriam pranešinėjo, link kur juda minėtas automobilis. Minėtas automobilis sustojo netoli Aušros vartų, prie stotelės, vairuotojas sėdėjo už vairo palenkęs galvą ant vairo. Jo automobilio variklis veikė, tik išjungtos šviesos. Vairuotojas visą laiką taip ir prabuvo miegodamas, kol atvyko policijos pareigūnai. Tik tada vairuotojas pabudo (t. 1, b. l. 11).

11. Teismas kritiškai vertina apeliaciniame skunde iškeltą versiją, kad nusikalstama veika galimai padaryta nuteistajam esant patologinio girtumo būsenoje. Iš byloje užfiksuotų apelianto parodymų apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes matyti, kad jis detaliai atsiminė aktualias aplinkybes tiek iki įvykio, tiek po jo. Nuteistasis pirmosios instancijos teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2022 m. gegužės 24 d. vakare pradėjo vartoti alkoholį apie 18.00 val. vakare prie savo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, išgėrė 6 buteliukus 0,5 l talpos alaus. Dar prisimena, kad pirko alaus bare, esančiame netoli jo namų. Įvykio vietoje A. M. policijos pareigūnams nurodė tikslų laiką, kada vartojo alkoholį, t. y. nurodė, kad vartojo maždaug prieš pusvalandį. Taip pat atsiminė aplinkybes, kaip kalbėjo su policijos pareigūnais. Apie neblaivų vairuotoją pranešęs liudytojas nurodė, kad stebėtas automobilis „Lexus Rx“ su prancūziškais numeriais (duomenys neskelbtini) suko į Dzūkų g., Vilniuje, iš jos – į Tyzenhauzų g., Vilniuje ir pajudėjo link Aušros vartų, automobilis keistai – pavojingai manevravo, kelis kartus atsitrenkė į kelkraštyje esančius bordiūrus, t. y. A. M. buvo pakankamai sąmoningas, kad galėtų automobilį vairuoti, nors ir pavojingai manevruodamas dėl nustatyto neblaivumo. Apeliacinės instancijos teismui peržiūrėjus kūno kamerų vaizdo įrašus taip pat nekilo jokių abejonių, kad A. M. elgesys iškarto po aktualaus įvykio keltų abejonių dėl jo psichinės būsenos ir dėl to reikėtų atlikti specialių žinių reikalaujantį tyrimą.

12. Kaip nustatyta, apeliantas tiksliai atsiminė savo veiksmus ir jų seką, buvimo vietą ir aktualų laiką tiek prieš, tiek po įvykio, darydamas nusikalstamą veiką buvo sąmoningas, t. y. vairavo automobilį iki tol, kol sustojo prie Aušros vartų, atvykus policijos pareigūnams, sugebėjo paaiškinti įvykio aplinkybes. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma paneigia apelianto skundo argumentą, kad jis neatsimena išimtinai su įvykiu susijusių aplinkybių, ir patvirtina, jog jis įvykio metu iš esmės suprato savo veiksmų reikšmę, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas paprasto girtumo būsenoje. Šiuo atveju priežastys, kurios sąlygojo nusikalstamus nuteistojo veiksmus (motyvas) veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Pastebėtina, jog nustatytas nuteistojo girtumo laipsnis – 2,38 (2,39) prom. beveik siekia sunkaus girtumo laipsnį, todėl šiuo atveju nustačius, kad dėl tokio girtumo apeliantas nepamena tam tikrų su įvykiu susijusių aplinkybių, tai jo atsakomybės už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką nešalina ir neleidžia daryti išvados, kad veika buvo padaryta dėl neatsargumo, o ne tyčia. Kaip nurodė pats nuteistasis, jis prieš vairuodamas automobilį išgėrė didelį kiekį alkoholio – mažiausiai 3 l alaus, dar pirko alaus bare, taigi jis suvokė, kad jo neblaivumo laipsnis gali viršyti baudžiamajame įstatyme numatytą minimalią alkoholio koncentraciją, kuriai esant asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

13. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. M., 2022 m. gegužės 24 d. apie 23.34 val. Bazilijonų g. 14, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairuodamas automobilį „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,38 promilės etilo alkoholio koncentracija, suvokė pavojingą daromos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Dėl bausmės individualizavimo

15. BK 41 straipsnio 2 dalis numato, kad bausme siekiama: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti arba apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; ir 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

16. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; ir 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas skiria bausmę pagal to BK specialiosios dalies straipsnio, kuris numato atsakomybę už kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

17. Konstitucinėje bei kasacinėje jurisprudencijoje pripažįstama, kad paskirta bausmė turi būti proporcinga ir teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-449-942/2016, 2K-209-222/2018, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

18. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. A. M. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. M. paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. mažesnė bausmė nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

19. Byloje nustatyta, kad A. M. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,38 promilės etilo alkoholio koncentracija, kas ženkliai viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją, taip pat ženkliai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, bet pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas, kas rodo nuteistojo padarytos veikos pavojingumą.

20. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirdamas nuteistajam A. M. griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės rūšį baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

21. Įvertinus pirmosios instancijos teismo bausmės skyrimo motyvus, matyti, kad skundžiamame nuosprendyje skiriant bausmę atsižvelgta į visas nuteistąjį charakterizuojančias ir bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistasis A. M. padarė nesunkų, baigtą nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, veikdamas tiesiogine tyčia. A. M. anksčiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 1, b. l. 95), Liteko ir Administracinių nusižengimų registro duomenimis 2014 m. sausio 31 d., 2016 m. gegužės 27 d., 2016 m. lapkričio 25 d., 2020 m. rugpjūčio 21 d., 2022 m. vasario 22 d. baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą neblaiviam, teistas šešis kartus, tame tarpe tris kartus už analogiškas nusikalstamas veikas (transporto priemonių vairavimą neblaiviam) (t. 1, b. l. 98-100), teismo nagrinėjamoje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nuteistasis sukūręs šeimą, dirba ir turi išlaikytinių. A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pilnai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamų veikų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors nuteistasis nesutiko su nustatyta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė paskutiniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu, taigi nusikalstamų veikų padarymo metu buvo laikomas teistu (BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas), A. M. ankstesniais įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, padarė naujas tyčines nusikalstamas veikas, taigi skundžiamu nuosprendžiu A. M. pagrįstai nustatytas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis).

22. Kaip minėta, baudžiamajame įstatyme yra numatyti bausmei keliami tikslai, todėl skiriant bausmę turi būti siekiama visų šių tikslų, be kita ko, teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, pagrįstai akcentavo, jog A. M. naują nusikalstamą veiką padarė jau būdamas šešis kartus teistas, iš kurių tris kartus teistas už vairavimą esant neblaiviam. Anksčiau taikytos švelnesnės bausmės poveikio nuteistojo elgesiui nepadarė, nuo analogiškų nusikalstamų veikų jo nesulaikė. Nurodytos aplinkybės rodo, jog A. M. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis nepadarė išvadų dėl savo netinkamo elgesio ir yra linkęs nusikalsti, be kita ko, sistemingai vairuoti transporto priemones, būdamas neblaivus. Taigi, sprendžiant dėl bausmės nuteistajam taikymo, turi būti atsižvelgta ne tik į nuteistojo interesą, kad bausmei nustatytų tikslų būtų galima siekti laisvėje, bet ir į visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų aplinkybių kontekste nebuvo jokio pagrindo spręsti apie skyrimą nuteistajam švelnesnės bausmės nei laisvės atėmimas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Nuteistajam paskirta artima vidurkiui šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, sumažinus vienu trečdaliu subendrintą bausmę – galutinė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl, atsižvelgus į minėtas nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, paskirtos bausmės laikyti per griežta nėra pagrindo.

23. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad A. M. yra vedęs, turi šeimą – žmoną ir du nepilnamečius vaikus, vienam iš kurių nustatytas neįgalumas ir būtina nuolatinė priežiūra; yra bendrovių „S.” vadovas bei akcininkas, „G.” akcininkas, šios bendrovės vykdo aktyvią ūkinę komercinę veiklą, jose dirba darbuotojai; iš esmės vienas išlaiko visą savo šeimą, rūpinasi jos gerove, be to, dėl savo veikloje gaunamų pajamų užtikrina ir savo neįgalaus mažamečio vaiko gydymą, reabilitaciją ir priežiūrą; serga alkoholizmu, nuo kurio pasveikti yra būtinas gydymas, kurį jis gauna laisvėje, t. y. pasiuntus A. M. atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, jo šeima, tame tarpe nepilnamečiai vaikai, liktų be išlaikytojo, neįgalus vaikas – be reikalingo gydymo, juridiniai asmenys turėtų nutraukti aktyvią veiklą, ko pasėkoje atsirastų grėsmė tiek bendrovės ir jos darbuotojų, tiek ir kreditorių interesams, nesulaikė A. M. nuo pakartotinės nusikalstamos veikos padarymo, taigi jis pats nurodytų aplinkybių nelaikė svarbiomis. Taip pat, nors skunde prašoma skirti švelnesnę bausmę arba atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pastebėtina, jog nuteistajam už padarytus nusikaltimus jau buvo taikytos švelnesnės bausmės rūšys, tačiau jos nebuvo veiksmingos, taip pat ne vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau nuteistasis pakartotinai nusikalsdavo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė proporcingą padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, visapusiškai įvertino nusikalstamas veikas apibūdinančias ir nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes ir tinkamai individualizavo A. M. taikytiną bausmės rūšį ir jos dydį.

24. Nuteistasis A. M. nurodė, kad jo paskaičiavimu jis turi atlikti 4 metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę, teismas į bausmės laiką neįskaitė sulaikyme ir suėmime išbūto laiko.

25. Kaip matyti iš skundžiamo 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su 2021 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir A. M. paskyrė galutinę bausmę – 4 (ketverius) metus ir 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.

26. BK 64 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. (BK 64 straipsnio 3 dalis).

27. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad bausmių bendrinimo BK 64 straipsnio pagrindu motyvai jame nenurodyti, tačiau iš šio procesinio sprendimo rezoliucinės dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėjo skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, aiškiai nenurodant iš dalies sudedamų bausmių dydžių, kas leido nuteistajam A. M. abejoti subendrintos bausmės dydžio pagrįstumu.

28. Kolegija pastebi, kad BK 64 straipsnio nuostatų taikymo atveju turi būti nustatyta, kokia yra pirmuoju nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalis, taip pat aiški kitu nuosprendžiu iš dalies pridedamos bausmės dalis.

29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nuosprendžiu A. M. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityta A. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. kovo 31 d. iki 2021 m. balandžio 8 d. (imtinai) ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nuosprendį įskaitytas laikotarpis, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 3 d. 17.50 val. iki 2019 m. gegužės 4 d. 14.22 val. (1 diena), vieną sulaikymo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nuosprendžiu A. M. paskirta neatliktos bausmės dalis sudaro 3 (tris) metus 10 (dešimt) mėnesių ir 20 dienų. Prie kurios pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, kuri negalėjo būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas nekonkretizavo pirmuoju nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalies bei bendrindamas bausmes vadovavosi BK 64 straipsnio 3 dalimi, t. y. bendrindamas bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu skundžiamame teismo nuosprendyje nenurodė, jog prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nuosprendžio neatliktos bausmės dalies pridedama šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir jos dydžio, o nurodė tik, kad vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrina su 2021 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, apeliacinės instancijos teismas šias aplinkybes vertina nuteistojo A. M. naudai ir tikslina taikytą nuosprendžių subendrinimą.

30. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nuosprendžio (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartimi A. M. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę) A. M. paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies – 3 metų 10 mėnesių ir 20 dienų pridėti šioje byloje Vilniaus miesto 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 mėnesius ir A. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 1 mėnesiui ir 20 dienų. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartimi A. M. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, bausmės pradžia jam skaičiuotina nuo faktinio jo sulaikymo vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nuosprendį, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 28 d.

Dėl galimybės atidėti A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą

32. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi pagal šį teisinį reguliavimą bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik esant įstatymo įtvirtintoms sąlygoms, o jo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

33. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje įtvirtintoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje esančių bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar asmeniui pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo visų aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, kurios susijusios su padaryta veika bei nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį pobūdį.

34. Nagrinėjamu atveju egzistuoja formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnį, t. y. apeliantui paskirta laisvės atėmimo bausmė nesiekia BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto ketverių metų termino. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad turi būti nustatytas ir materialusis BK 75 straipsnio taikymo pagrindas. Kartu pažymėtina, kad pagal kasacinę praktiką, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-91/2014).

35. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio išvadai, jog siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo nuteistajam A. M. privaloma skirti realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į jau aptartus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, be kita ko, tai, kad jis yra linkęs į naujų nusikalstamų veikų darymą, nedaro išvadų dėl savo neteisėto ir pavojingo elgesio modelio ar dėl savo veiksmų galimai kilsiančių pasekmių. Nuteistajam buvo taikomos vis griežtesnės bausmės, ne kartą atidėtas bausmės vykdymas, tačiau nuteistasis vėl padarė nusikalstamą veiką – neblaivus vairavo transporto priemonę, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Taigi, paskirtos kitos, alternatyvios bausmės nepasiekė bausmės tikslų. Nors A. M. ankstesniais teismo sprendimais jau buvo ne kartą pripažintas pasitikėjimo vertu asmeniu ir jo atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau to nepakako, norint sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, dėl teismo įpareigojimų nevykdymo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartimi jam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, todėl reali laisvės atėmimo bausmė A. M. laikytina proporcinga, adekvačia ir tinkama bausme. A. M. skirta trumpesnė laisvės atėmimo bausmė, nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo laikyti teismo skirtą bausmę per griežta – nuteistajam paskirta bausmė, atsižvelgiant į sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą ir jos pobūdį, asmenį charakterizuojančią medžiagą, taip pat ir ankstesnius teistumus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam nurodytą bausmę ir netenkindamas prokurorės prašymo atidėti bausmės vykdymą, baudžiamojo įstatymo nepažeidė, pagrįstai sprendė, kad tai prieštarautų BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatoms ir teisingumo principui.

36. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžiu skyrė nuteistajam A. M. proporcingą, adekvačią ir tinkamą bausmę bei realų jos vykdymą, išsamiai įvertino nuteistąjį charakterizuojančias ir bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais jo keisti nėra teisinio pagrindo.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

37. 2023 m. vasario 13 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. APD-2023-02719 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 100.00 Eur už A. M. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

38. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 106 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgusi į nuteistojo turtinę padėtį, – A. M. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, turi išlaikytinių, sprendžia, kad pažymoje nurodyta suma iš nuteistojo A. M. neturi būti išieškota (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Be kita ko, gynėjo būtiną dalyvavimą imperatyviai numato BPK, tai reiškia, kad asmuo neturi teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Tuo tarpu teismas, siekdamas nepažeisti teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nuosprendį, panaikinant jo dalį dėl A. M. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nuosprendžiu A. M. paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies – 3 metų 10 mėnesių ir 20 dienų pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 mėnesius ir A. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 1 (vienam) mėnesiui ir 20 (dvidešimčiai) dienų.

Bausmės pradžią A. M. skaičiuoti nuo 2022 m. lapkričio 28 d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 100 Eur iš nuteistojo A. M. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.