Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-02-04 · Civilinė byla Nr. 2A-336-258/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-04
Bylos Nr.
2A-336-258/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-03152-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Alma Urbanavičienė, Andrutė Kalinauskienė
Ieškovas
UAB “Secus”
Atsakovas
UAB „Provisus“
Advokatai
Evaldas Dūdonis
Civilinė byla Nr. 2A-336-258/2012Proceso Nr. 2-02-3-03152-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 54.;121.14.;121.21;121.22.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. vasario 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Ritos Kisielienės,

teisėjų Almos Urbanavičienės, Andrutės Kalinauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB “Secus” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB “Secus” ieškinį atsakovui UAB „Provisus“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovo 22 314,74 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2001 m. lapkričio mėn. 10 d. pasirašė su atsakovu UAB ,,Provisus“ buhalterinių paslaugų sutartį, pagal kurią atsakovas teikė ieškovui Sutarties 1 d. 1.2. p. numatytas buhalterines paslaugas, o ieškovas UAB „Secus", kaip užsakovas, įsipareigojo mokėti atsakovui 100 Lt už kiekvieną specialisto darbo valandą, už suteiktas minėtas buhalterines paslaugas. 2009 m. pradžioje ieškovas pastebėjo, kad yra vienašališkai pakeista sutarties nuostata dėl valandinio specialisto darbo įkainio, atsakovas savavališkai padidino jį nuo 100 Lt iki 150 Lt už vieną darbo valandą. Dėl to, ieškovo paskaičiavimu, jis sumokėjo atsakovui 45063,85 Lt daugiau, nei numato sutartis. Atsakovo permokėta 22314,74 Lt suma (ieškovas nurodo, kad sutinka išskaičiuoti iš 45063,85 Lt permokėtos sumos atsakovo nurodytą 22749,11 Lt skolą) grąžintina jam.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė atmesti ieškovo ieškinį visa apimtimi ir panaikinti 2011-04-13 Vilniaus apylinkės 2-ojo teismo nutartimi atsakovui UAB „Provisus" pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, taip pat atsakovo naudai iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis tvarkė ieškovo buhalteriją, todėl išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų jam paštu nesiųsdavo, tačiau visada informuodavo ieškovą apie atliktas paslaugas ir išrašytas sąskaitas bei pateikdavo jam išsamias atsakovo specialistų atliktų darbų ataskaitas. Apie planuojamą pakeisti valandinio tarifo kainą, t.y. nuo 100 Lt iki 150 Lt, atsakovas elektroniniu paštu informavo ieškovą 2004 m. balandžio 13 d., be to, tų pačių metų birželio mėn. apie tai buvo sutarta su ieškovu ir žodžiu. Su naujais įkainiais ieškovas sutiko apmokėdamas pagal tai išrašytas naujas sąskaitas faktūras.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo UAB „Secus“ atsakovo UAB „Provisus“ naudai 4177,89 Lt išlaidų už advokato teisines paslaugas. Panaikino Vilniaus miesto 2 apylinkės 2010 m. balandžio 13 d. teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Priteisė iš ieškovo UAB „Secus“ valstybės naudai 16,00 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Nurodė, kad elektroniniu būdu atsakovas informuodavo ieškovą apie atliktas paslaugas ir išrašytas sąskaitas bei pateikdavo jam išsamias atsakovo specialistų atlikto darbo ataskaitas, kuriose buvo detalizuota darbų apimtis su konkrečiais darbų pavadinimais ir tam sugaištu laiku nurodomu valandomis, minutėmis ir sekundėmis. Be to, visi ieškovo dokumentai, įskaitant ir originalias ieškovo sąskaitas-faktūras, atlikus apskaitą, kiekvienais metais buvo grąžinami pačiam ieškovui pasirašytinai. Vadinasi, ieškovas turėjo visas galimybes laiku susipažinti su jais ir anksčiau pareikšti savo nesutikimą dėl padidinto valandinio užmokesčio tarifo, o ne praėjus beveik 6 metams, kai buvo atlikta žymi dalis apmokėjimų jau pagal naują tarifą. Nei LR CK 1.73 straipsnyje, nei juo labiau LR CK 1.74 straipsnyje buhalterinė paslaugų teikimo sutartis neįvardinta kaip sutartis, kuriai privaloma rašytinė forma ar net notariškai patvirtinta. Vadinasi, ši sutartis galėjo būti sudaryta ir žodžiu, atitinkamai vėlesni pakeitimai taip pat daromi žodžiu. Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, tame tarpe ir liudytojų parodymus, atsižvelgęs į tarp šalių susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką, į ilgalaikį paslaugų apmokėjimo faktą (kad pats ieškovas pagal naują įkainį po 150 Lt/val. mokėjo jau nuo 2004 m. iki 2009 m. pabaigos), teismas padarė išvadą, kad ieškovas apie pasikeitusį įkainį nuo 2004 m. birželio mėn. žinojo, tam neprieštaravo ir savo konkliudentiniais veiksmais (apmokėdamas sąskaitas) patvirtino, jog su atsakovo pasiūlymu dėl įkainio pakeitimo sutinka. Teismas atkreipė dėmesį, kad prašomą priteisti iš atsakovo 22 317,74 Lt sumą ieškovas matematiškai apskaičiuoja iš 45 063,85 Lt permokėtos sumos atėmęs atsakovo nurodytą skolą, t.y. 22 749,11 Lt, tačiau ši suma atsakovo yra apskaičiuota pagal naują valandinį tarifą. Tokiu būdu ieškovas pripažįsta, kad už atsakovo specialistų teikiamas paslaugas mokamas 150 Lt/val., o ne 100 Lt/val. atlyginimas.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Secus“ prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2005-08-25 dokumentų perdavimo aktas įrodo tik to laikotarpio perduotus dokumentus, o ne visus ginčo laikotarpiu ieškovui atsakovo perduotus dokumentus. Kai kurie buhalteriniai dokumentai, kaip ir PVM sąskaitos faktūros, taip ir likdavo pas atsakovą. Todėl teismo teiginiai, kad kasmet ieškovui buvo grąžinamos sąskaitos-faktūros, kuriose akivaizdžiai išskirtas paslaugų įkainio dydis, yra nepagrįsti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad abi šalys išreiškė valią pakeisti paslaugų įkainius. Teismas rėmėsi tik atsakovo liudytojų parodymais, kurie prieštarauja ieškovo liudytojų parodymams, dėl ko jais remtis nebuvo pagrindo. Šalys buhalterinių paslaugų sutartį, kurios viena iš esminių sąlygų yra paslaugų įkainis, sudarė raštu, be to, nors sutarties pakeitimo neaptarė, numatė, kad pranešimai apie sutarties nutraukimą turi būti rašytiniai. Vadinasi, raštu turėjo būti padaryti ir esminių šalių sąlygų pakeitimai. Ieškovas niekada nebuvo gavęs iš atsakovo ne tik pasiūlymo padidinti paslaugų įkainius, bet ir duomenų apie tai, kad didinti paslaugų kainas yra neišvengiamai būtina. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis CK 6.720 str., ieškovas neprivalėjo apmokėti atsakovui padidėjusios paslaugų kainos. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai iš jo priteisė 4 177,89 Lt bylinėjimosi išlaidų, nors maksimali, rekomendacijas dėl užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą atitinkanti suma tesiektų 2 760 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Provisus“ prašė UAB „Secus“ apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą, priteisti iš apelianto 1 210 Lt atstovavimo išlaidų. Nurodė, kad apelianto argumentas, kad kai kurie buhalteriniai dokumentai, taip pat PVM sąskaitos faktūros, likdavo pas atsakovą, neatitinka tikrovės. Įrodinėdamas tai papildomai pateikė 2004-05-12, 2009-08-16, 2010-09-14 dokumentų perdavimo aktus. PVM sąskaitos faktūros atsakovui buvo siunčiamos elektroniniu paštu, dėl to neprarado nei vieno iš joms privalomų rekvizitų, vadinasi, atsakovas apie valandinio paslaugų įkainio dydžio pasikeitimus žinojo ir, kaip juridinis asmuo, turėjo domėtis savo buhalterine apskaita. Atsakovas nuolat gaudavo PVM sąskaitas – faktūras elektroniniu paštu su jose nedviprasmiškai nurodomu 150 Lt valandiniu specialisto darbo įkainiu, niekuomet jokių prieštaravimų dėl tariamai neteisėtai pakeisto įkainio nepateikė ir PVM sąskaitas - faktūras apmokėdavo. Vadinasi, apelianto veiksmai patvirtino jo valią akceptuoti sutarties pakeitimą. Be to, jis iš atsakovo priteistiną sumą apskaičiuoja pagal naują valandinį atlyginimą, kas rodo, jog tai su juo buvo suderinta. Civilinėje byloje Nr.2-1101-653/2011 yra išnagrinėtas ir patenkintas atsakovo ieškinys ieškovui dėl skolos. Keldamas šią bylą, atsakovas siekia vilkinti teisingą ir greitą civilinės bylos Nr.2-1101-653/2011 išnagrinėjimą. Atsakovas prašė palikti nepakeistas jam priteistas atstovavimo išlaidos, nes jos pagrįstos ir atitinka rekomenduotinus maksimalius dydžius.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys 2001 m. lapkričio 10 d. sudarė buhalterinių paslaugų sutartį, pagal kurią UAB „Provisus“ įsipareigojo teikti UAB „Secus“ buhalterines paslaugas, o pastarasis apmokėti UAB „Provisus“ po 100 Lt už kiekvieną specialisto darbo valandą pagal pateiktas sąskaitas (t. 1, b.l.11-13). Nuo 2004-05-31 atsakovas išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodė 150 Lt valandinį tarifą už specialisto darbo valandą (t. 1, b.l.17-86). Dėl to tarp šalių kilo ginčas.

Buhalterinių paslaugų sutartis yra atlygintinų paslaugų sutartis, kuriai taikytinos CK 6.716 str. – 6.724 str. nuostatos. Pastarosios teisės normos nenumato privalomos formos tokiai sutarčiai sudaryti, todėl ją šalys gali pasirinkti pačios. Nagrinėjamu atveju šalys rašytine forma sudarė buhalterinių paslaugų sutartį, tačiau joje nenumatė, kad sutartis gali būti pakeista ar pratęsta šalims pasirašant dvišalį vieningą susitarimą. Kaip matyti iš sutarties 4.2 p., šalys susitarė , kad po 2002 m. lapkričio 10 d. sutartis bus atnaujinama vieneriems metams, jeigu šalys nenuspręs kitaip ir nepraneš viena kitai apie tai raštu prieš mėnesį. Tai rodo, kad šalys numatė supaprastintą sutarties sąlygų pakeitimą, kuris galimas tik šalių tarpusavio sutarimu. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, jis apie planuojamą didinti valandinio tarifo kainą iki 150 Lt, informavo ieškovą 2004m. balandžio 13d. šalims įprastu bendravimo būdu- elektroniniu laišku. Ieškovui nuo 2004 m. gegužės 31d. buvo išrašomos ir elektroniniu laišku siunčiamos ieškovui PVM sąskaitos faktūros su apmokėjimo detalizavimu, nurodyta 150 Lt valandinio apmokėjimo kaina (b.l. 89-132). PVM sąskaitos-faktūros ieškovui buvo pateikiamos ir originaliu būdu, t.y. grąžinamos kiekvienų metų pabaigoje. Šią aplinkybę atsakovas papildomai pagrindė pateikęs daugiau dokumentų perdavimo aktų, nei jų buvo pateikta pirmos instancijos teismui (t.2,b.l.14-16). Atsakovo paaiškinimus, liudytojų A. J., H. B. parodymus, kuriuos papildomai pagrindžia faktinis 6 metus trukęs šalių elgesys, kuomet ieškovui 6 metus buvo siunčiamos sąskaitos-faktūros su pasikeitusiu apmokėjimo už buhalterines paslaugas tarifu, o metų pabaigoje perduodamos originalios PVM sąskaitos faktūros ir ieškovo apmokėtos. Tai rodo, jog ieškovas akceptavo atsakovo pasiūlymą. Šią aplinkybę pagrindžia ir įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimas priteisti UAB „Provisus“ skolą UAB „Secus“ pagal tą pačią buhalterinių paslaugų sutartį. Vilniaus apygardos teismas pastarojoje nutartyje konstatavo, kad padidintas valandinis tarifas (150 Lt) už specialisto darbo valandą skaičiuotas teisėtai, nes UAB „Secus“, gaudamas PVM sąskaitas-faktūras su padidinta mokesčio suma, sutarties nenutraukė, teikiamomis buhalterinėmis paslaugomis naudojosi toliau, vadinasi, konkliudentiniais veiksmais išreiškė valią tęsti sutartinius teisinius santykius atsakovui pranešus apie padidėjusią teikiamą paslaugos kainą. Todėl apelianto argumentai dėl CK 59 str. taikymo netenka teisinės reikšmės, nes sutartis nebuvo pakeista vienašališkai.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad šalims pakeitus buhalterinių paslaugų sutarties sąlygą dėl atlyginimo už specialisto darbo valandą ir šį pakeitimą patvirtinus faktiniu elgesiu (6 metus trukusiu sąskaitų su padidintu tarifu siuntimu ir jų faktiniu apmokėjimu), nėra pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir jo reikalaujamą sumą priteisti iš atsakovo.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas atsakovui už jo atstovavimą pirmosios instancijos teisme priteisė 4 177,89 Lt atstovavimo išlaidų. Ši suma vertintina kaip per didelė, nes neatitinka LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytų maksimalių dydžių. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovą atstovavo advokatas Evaldas Dūdonis (t.1, b.l.169). Jis dalyvavo dviejuose parengiamuosiuose posėdžiuose, kurių trukmė nesiekė pusės valandos (t. 1, b.l. 183-184; 189), todėl už juos atstovavimo išlaidos nepriteisiamos (rekomendacijų 9 p.), ir 2011-10-24 teismo posėdyje, trukusiame 1 val. (t.1, b.l. 215-225), už kurį maksimali priteistina suma yra 120 Lt. Taip pat advokatas E. Dūdonis parengė atsiliepimą į ieškinį, už kurį maksimali priteistina suma – 2 400 Lt (rekomendacijų 8.2.p). Taigi iš viso maksimali priteistina atsakovui suma už atstovavimą pirmosios instancijos teisme – 2 520 Lt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byla nėra nei specifiška, nei sudėtinga, nes nors byloje kilęs ginčas dėl vienos buhalterinių paslaugų teikimo sutarties sąlygos pakeitimo, tačiau sąlyga dėl kainos yra įprastinė visų atlygintinų sutarčių sąlyga, jokie specifiniai buhalteriniai aspektai byloje nebuvo nagrinėjami, todėl byla nevertintina kaip reikalaujanti daugiau papildomo laiko ir pastangų jos pasirengimui. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme, nėra pagrindo remtis rekomendacijų 11 p. ir priteisti visą prašomą 4 177,89 Lt sumą už atstovavimą. Ji mažintina iki 2 520 Lt.

Atsakovas pateikė įrodymus, kad Vilniaus apygardos teisme patyrė 1 210 Lt atstovavimų išlaidų (t. 2, b.l. 17-19). Bylos duomenys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismui atsakovo atstovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad 1 210 Lt suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą iš esmės neviršija LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintose rekomendacijose 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, ji priteistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Sumažinti iš ieškovo UAB „Secus“ į.k. 124656291 atsakovui UAB „Provisus“ .k. 123953838 priteistą 4 177,89 Lt atstovavimo išlaidų sumą iki 2 520 Lt pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovui UAB „Provisus“ iš ieškovo UAB „Secus“ 1 210 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Rita KisielienėAlma UrbanavičienėAndrutė Kalinauskienė