- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-19
- Bylos Nr.
- e2-12432-631/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07136-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gitana Butrimaitė
- Ieškovas
- UAB „Fire Experts“
- Atsakovas
- I. N.
- Advokatai
- Solveiga Gečaitė, Simona Jašmontaitė
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovo UAB „Fire Experts“ atstovei advokatei Solveigai Gečaitei, atsakovės I. N. atstovei advokato padėjėjai Simonai Jašmontaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Fire Experts“ ieškinį atsakovei I. N. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau-darbo ginčų komisija) 2019-02-07 sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovės 731,65 Eur materialinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė nuo 2018-05-14 dirbo UAB „Fire Experts“ vyriausiosios buhalterės pareigose. Atsakovė darbo santykių pradžioje pasirašytinai buvo supažindinta su vyriausiojo buhalterio pareiginiais nuostatais, pagal kuriuos atsakovė be kitų pareigų privalėjo koordinuoti ir vykdyti įmonės direktoriaus teisėtus nutarimus, įsakymus, nurodymus, užtikrinti racionalų įmonės ir jos padalinių buhalterinės apskaitos ir atsiskaitymų organizavimą, kontroliuoti įmonės darbuotojams skirtas pareigines algas. Atsakovė, vykdydama vyr. buhalterės funkcijas ir gavusi 2018-08-17 UAB „Fire experts“ direktoriaus įsakymą Nr.2018/P-27, privalėjo darbuotojui S. K. apskaičiuoti bei išmokėti visas su darbo santykiais susijusias išmokas iki 2018-08-31, kadangi su S. K. 2018-08-17 buvo nutraukta darbo sutartis ir pasirašytas papildomas susitarimas, kad bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Suėjus terminui su išėjusiu iš darbo darbuotoju S. K. atsiskaityta nebuvo. Ieškovas remiasi įmonės vadovo elektroniniu susirašinėjimu su atsakove, kad ji buvo ne kartą raginama sumokėti darbo užmokesčius darbuotojams, tačiau to nepadarė, neįvykdė savo kaip buhalterės pareigų. 2018-10-02 S. K. kreipėsi į darbo ginčų nagrinėjimo komisiją dėl nesumokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, komandiruotpinigių ir netesybų už pradelstą sumokėti visas priklausančias su darbo santykiais susijusias išmokas priteisimo. 2018-10-03 atsakovės buvo pareikalauta pasiaiškinti, kodėl atleistiems darbuotojams (jų buvo ne vienas) pavėluotai paskaičiavo ir pervedė ar iš viso nepervedė darbo užmokesčio ir kompensacijų už nepanaudotas atostogas. Tik po to, kai S. K. kreipėsi į darbo ginčų komisiją, o ieškovas sužinojęs, jog su atleistais darbuotojais nėra tinkamai ir laiku atsiskaityta bei buvo pareikalauta ieškovės pasiaiškinti, kodėl atleistiems darbuotojams (jų tarpe ir S. K.) pavėluotai paskaičiavo ir pervedė ar iš viso nepervedė darbo užmokesčio ir kompensacijų už nepanaudotas atostogas, 2018-10-03 S. K. į jo sąskaitą buvo pervestas paskaičiuotas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas (424,92 eurai). Atsakovė aiškinosi darbdaviui, kad dėl papildomo (ne buhalterinio pobūdžio) darbų apimties jai trūko laiko atlikti savo tiesioginius darbus. Atsakovė nurodė, jog nuo 2018-09-03 pavadavo personalo vadybininkę, kuri turėjo nedarbingumo lapelį, todėl dėl darbų gausos negalėjo atlikti savo tiesioginio darbo. Ieškovas pažymi, kad I. N. visus paskaičiavimus jau turėjo būti atlikusi iki 2018-08-31, kadangi tai buvo galutinė atsiskaitymo diena su S. K., o personalo vadybininkė iki 2018-08-31 dirbo ir jokių papildomų darbo funkcijų atsakovė nevykdė. 2018-10-10 atsakovė raštiškai buvo įspėta dėl galimo atleidimo, kadangi atsakovės padarytas pažeidimas buvo akivaizdus aplaidaus darbo funkcijų vykdymas. Sprendžiant darbo ginčų komisijoje ieškovo ir S. K. ginčą dėl pavėluoto atsiskaitymo atleidžiant iš darbo, su juo buvo sudaryta taikos sutartis ir susitarta, jog ieškovas sumokės 352 eurų komandiruotpinigių ir 801,78 (636,22 eurų į rankas) netesybų už pradelstą mokėtinų sumų nutraukus darbo sutartį sumokėjimą, viso 988,22 eurų į rankas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai įsiteisės Darbo ginčų komisijos sprendimas, patvirtinantis šalių sudarytą taikos sutartį. Sutartas sumas ieškovas sumokėjo S. K. 2018-11-29. Netesybų sumokėjimui ieškovas papildomai turėjo sumokėti 72,16 eurų sveikatos draudimą bei pensijų ir socialinį draudimą, gyventojų pajamų mokestį 93,40 eurų, iš viso 801,78 eurų. Nuo šios sumos pagal atsakovės skaičiavimus papildomai buvo apskaičiuotas ir turėjo būti sumokėtas valstybinio socialinio draudimo mokestis (31,18 proc.), kuris sudarė 250 eurų, taigi iš viso, dėl S. K. mokėtinų netesybų į rankas 636,22 eurų už pradelstą sumokėti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias sumas už 23 darbo dienas, ieškovas su visais priskaičiuotais mokėtinais mokesčiais turėjo patirti 1051,78 Eur išlaidų, kuriuos, kaip nuostolius ir prašė darbo ginčų komisijos 2018 12 19 prašymu priteisti iš atsakovės, kaip atsakingo už žalą asmens. Tačiau darbo ginčų komisija sprendė, kad netesybų S. K. sumokėjimas nesuteikia atgręžtinio reikalavimo teisės. Be to, Komisija sprendimą grindė neteisingais dar atsakovės atliktais paskaičiavimais (S. K. atlyginimas netesyboms apskaičiuoti buvo imamas 1011,02 eurų, nors jo vidutinis mėnesio darbo užmokestis sudarė 751,56 eurų). Tikslinant atsakovės VSDFV teiktus pranešimus, buvo išsiaiškinta, jog už netesybas valstybinio socialinio draudimo įmokų (250 eurų), kurias ieškovas pagal atsakovės skaičiavimus privalėjo sumokėti už S. K., mokėti nereikia, todėl faktiškai ieškovo patirta žala dėl atsakovės netinkamo darbo funkcijų vykdymo yra 636,22 eurų sumokėtos netesybos S. K. į rankas ir 95,43 eurai nuo šios sumos gyventojų pajamų mokestis, viso 731,65 eurų, kurią ieškovas ir prašo priteisti iš atsakovės. Atsakovės atsakomybei kilti yra visos tam reikalingos sąlygos. Žala padaryta neteisėta atsakovės veika (veiksmais, neveikimu), t.y. atsakovei nevykdant UAB „Fire experts“ direktoriaus įsakymo Nr.2018/P-27 dažytojui-sandarintojui S. K. apskaičiuoti bei išmokėti visas su darbo santykiais susijusias išmokas iki 2018-08-31. Tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės netinkamo pareigų vykdymo ir žalos atsiradimo - atsakovė iki S. K. kreipiantis į darbo ginčų komisiją ne kartą buvo paraginta sumokėti atleistiems darbuotojams priskaičiuotus darbo užmokesčius bei kitas priklausančias išmokas, tačiau darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas buvo sumokėta tik 2018-10-03, t.y. pradelsus 23 darbo dienas. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti. Atsakovė savo pareigas vykdė aplaidžiai, atsakovė žalą ieškovui sukėlė dėl didelio neatsargumo. Atsakovė ir ieškovas teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais, atsakovė pažeidimą padarė galiojant tarp šalių pasirašytai darbo sutarčiai, žala ieškovui kilo iš atsakovės darbo veiklos. Ieškovas nesutinka su atsakovės argumentais, kad ji laiku nesumokėjo darbo užmokesčio S. K. dėl jai tekusių vykdyti personalo vadybininkės pareigų, padidėjusio darbo krūvio jos nedarbingumo laikotarpiu, kol buvo priimta kita personalo vadybininkė. Ieškovas tvirtina, kad atsakovė neatliko visų personalo vadybininkės funkcijų, o tik darbo sutarties šablone įrašydavo priimamų į darbą darbuotojų duomenis ar atleidžiamų į darbą darbuotojų darbo sutarties nutraukimo datas. Pagal laiko apskaitos žiniaraščius, atsakovės darbo laikas nesikeitė, darbo valandų skaičius nepadidėjo, darbu atsakovė perkrauta nebuvo. Atsakovė pati pripažino, jog pavaduoti sutiko geranoriškai, pinigų už tai nereikalavo. Užmokesčio pareikalavo tik ieškovui užvedus darbo bylą ir pareikalavus atlyginti atsakovės padarytą žalą. Be to, atsakovė pavadavo personalo vadybininkę jai turint nedarbingumą, o ši aplinkybė niekaip nuo ieškovo valios nepriklausė. Ieškovas prašo Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2019-02-07 sprendimą Nr.(duomenys neskelbtini) dalyje, kuria atsakovės I. N. priešinis reikalavimas dėl užmokesčio už papildomus darbus priteisimo tenkintas, panaikinti ir jos reikalavimą pilna apimtimi atmesti, bei tenkinti ieškovo reikalavimą dėl žalos iš atsakovės priteisimo (el.b.l.1-6, t.I).
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą visa apimtimi, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė savo atsiliepimą grindžia tuo, kad ieškovė savo ieškiniu neįrodo atsakovės kaip darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygų. Atsakovė neneigia turėjusi pareigą vykdyti įmonės direktoriaus teisėtus nutarimus, įsakymus, nurodymus, užtikrinti racionalų įmonės ir jos padalinių buhalterinės apskaitos ir atsiskaitymų organizavimą, bet vėluojantį atsiskaitymą (ne tik su ginčo byloje nurodomu darbuotoju S. K., bet ir kitais įmonės kreditoriais) grindžia buvusia bloga įmonės finansine padėtimi ir vadovo neveikimu tokiai situacijai spręsti. Būtent direktorius jai teikdavo sąskaitas apmokėjimui ir nurodydavo, kada jas apmokėti, arba pavesdavo sumokėti darbuotojams darbo užmokesčius, bei atlikti kitus veiksmus. Direktoriui visą laiką, nuo atsiskaitymo su atleidžiamu S. K. mokėjimo termino pabaigos 2018-08-31 iki 2018-09-28 buvo žinoma, kad su darbuotoju nėra atsiskaityta ir tokį pažeidimą jis toleravo bei neprašė vyr. buhalterės nedelsiant jį pašalinti ir pasiaiškinti dėl netinkamai atliekamų pareigų. Pasiaiškinti vadovas atsakovės paprašė tik tuomet kai S. K. kreipėsi į Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją. Direktorius tik grasino finansininkei, kad jeigu bus darbuotojų reikalaujama atlyginti už pavėluotą atsiskaitymą, tokios išlaidos bus išieškomos iš vyr. buhalterės. Direktorius taip pat piktinosi, kad tokia situacija jam nepriimtina, nes sklinda neigiamos kalbos apie įmonę, kad nemoka pinigų. Kitaip tariant vadovas žinojo apie neatsiskaitomus, bet kartu leido suprasti atsakovei, kad sau atsakomybės neprisiims, o permes būtent atsakovei. Atsakovės tvirtinimu, vadovas 2018-09-28 žinodamas apie vėluojamą atsiskaitymą ir galimas to pasekmes pats nesiekė, kad pažeidimas būtų pašalintas nedelsiant, nedavė aiškaus nurodymo iš karto atsiskaityti su darbuotojais. Direktorius nesiėmė jokių priemonių, kad esama pavėluoto atsiskaitymo situacija pasikeistų. Priekaištai atsakovei dėl apie įmonę sklindančių kalbų apie blogą įmonės finansinę padėtį ir grasinimai, kad galimą žalą už pradelsimą atsiskaityti su darbuotojais teks atlyginti jai, neatitinka protingo vadovo elgesio standarto tokioje situacijoje, nes pats vadovas nesiekė kuo operatyviau atsiskaityti su darbuotojais, stengdamasis atsakomybę permesti ant kitų, konkrečiai, atsakovei. 2018-09-28 įmonės sąskaitoje likusi buvo tik 3,73 Eur suma, buvo naudojamos apyvartinės lėšos, skirtos kreditui, tad įmonės vadovas puikiai žinojo esamą situaciją ir tik jam buvo spręsti, kam pirmiau sumokėti. Atsakovė, be direktoriaus tiesioginių nurodymų jokių mokėjimų neatlikinėjo, ypač esant tokiai situacijai, kai trūko lėšų. Vyr. buhalterė nuolatos sulaukdavo kreditorių skambučių, grasinant, kad nedelsiant bus nutrauktos paslaugos, arba įmonei nebus tiekiamos prekės, jeigu nedelsiant nebus apmokėtos skolos. Vadovui buvo žinoma ir suprantama faktinė reikalų padėtis, t.y. jog įmonė vėluoja atsiskaityti su daugybe kreditorių, tame tarpe ir atleistais darbuotojais ne dėl vyr. buhalterės neveiklumo, bet dėl nuolatinio apyvartinių lėšų trūkumo, ir jis kaip įmonės vadovas nesiėmė jokių priemonių, kad tokie pažeidimai nebūtų daromi. Atsakovės vertinimu, ieškovas, nesiėmęs priemonių dėl drausminių priemonių atsakovei skyrimo, pats pripažino, kad vyr., buhalterė nebuvo atsakinga dėl pavėluotų atsiskaitymų. Atsakovė mano, kad pačiam direktoriui esant atsakingam dėl vėluojamų atsiskaitymų, netesybų susidarymas yra jo neveikimo pasekmė, todėl ir atsakomybė kyla pačiam vadovui. Atsakovė, laikydama, kad nėra nustatyta jos neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, dėl kitų atsakomybės sąlygų nepasisako. Atsakovė nesutinka su reikalavimu panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimo dalį, kuria buvo priteista jos naudai 750 Eur. Nurodo, kad ginčo laikotarpiu vyr. buhalterės darbo funkcijų vykdymas nebuvo įprastas, nes ji turėjo papildomų personalo vadybininkės funkcijų, pavadavo sergančią darbuotoją. Nesutinka su ieškovo teiginiais, kad ji neatliko visų personalo vadybininkės funkcijų, o tik darbo sutarties šablone įrašydavo priimamų į darbą darbuotojų duomenis ar atleidžiamų į darbą darbuotojų darbo sutarties nutraukimo datas ir pan., nes akivaizdu, kad darbdavys pavesdamas atlikti sergančio darbuotojo užduotis ir neįformindamas to kaip papildomo darbo, siekė taupyti lėšas kito asmens sąskaita. Atsakovė kreipėsi į vadovą dėl apmokėjimo už papildomą darbą, bet direktorius net nesileido į kalbas, kad atsiskaitytų už pavadavimą. Personalo vadybininkės įmonė neturėjo dėl darbuotojos nedarbingumo nuo 2018-09-03 iki 2018-10-19. Nauja personalo vadybininkė buvo priimta 2018-10-22. Personalo vadybininkės atlyginimas į rankas buvo apie 1000 Eur. Kadangi atsakovė personalo vadybininkės darbus atliko ne pilna apimtimi, todėl viso darbo užmokesčio ji atlyginti neprašė. Pavaduojant personalo vadybininkę atsakovė nurodė atlikusi šias funkcijas: rengusi naujai atėjusiam darbintis darbuotojui dokumentų, siekiant pasitikrinti sveikatą med. įstaigoje, darbo sutartis, konfidencialumo sutartis, nekonkuravimo sutartis, pareiginių nuostatų sudarymą, darbuotojo prašymo įdarbinti bei NPD taikymo prašymo priėmimą bei nurodytų duomenų sutikrinimą (dažniausiai prašymai būdavo ne vieną kartą perrašomi, nes mažai raštingi darbininkai paprastai parašydavo taisyklingai tik iš antro ar trečio karto), pravedusi pokalbius apie įmonės vidaus tvarkos taisykles, supažindinimą su priešgaisrinės saugos reikalavimais, darbų sauga ir higienos normomis dirbant su aukštalipio kategorija; suvedinėjusi įdarbinto darbuotojo duomenis į buhalterinės apskaitos programą, personalo modulį; rengusi darbuotojų atleidimo dokumentus. Viso per ginčo laikotarpį buvo atleisti šeši darbuotojai, o priimti penki. Viso vienuolika asmenų, per dvidešimt devynias pavadavimo dienas, t.y. nuo rugsėjo 3 d. iki spalio 11 d. Didžiausios laiko sąnaudos pavaduojant personalo vadybininkę buvo patiriamos darbo laiko žiniaraščių sudarymui. Tam reikėjo susirinkti visų darbuotojų prašymus atostogoms (kaip taisyklė vienai dienai), informaciją iš Lietuvos ir Latvijos padalinių apie tėvadienius, neatvykimus administracijai leidus, pravaikštas ar prašymus nemokamoms atostogoms. Atsakovė laiko, kad jai, atsižvelgiant į papildomai dirbtą laiką ir darbo krūvį, darbo ginčų komisijos sprendimu pagrįstai buvo priteistas 750 Eur atlygis už atliktus papildomus darbo sutartyje nesulygtus darbus. Ieškovės ieškinį visa apimtimi laiko nepagrįstu ir prašo atmesti (el.b.l.140-146, t.I).
Šalies argumentai
Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė visus ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir argumentus, nurodė, jog atsakovė, dirbusi vyr. buhalterės pareigose, privalėjo laiku ir tinkamai atsiskaityti su įmonės atleidžiamais darbuotojais, tačiau ji net paraginta įmonės vadovo, to nepadarė, nesilaikė terminų, teisinosi vadybininkės pavadavimu, nors iš tiesų pavadavo visai kitu laikotarpiu, todėl jos atsikirtimai nėra pagrįsti, darbdavys patyrė žalos, sumokėdamas darbuotojui netesybas pagal taikos sutartį, už jas yra atsakinga atsakovė ir privalo atlyginti žalą, o Komisijos priteisti 750 Eur jos naudai nėra pagrįsti jokiom teisinėm nuostatom, nes nebuvo susitarimo, kad atsakovei bus sumokėta už personalo vadybininkės pavadavimą, ji geranoriškai sutiko, darbo nebuvo tiek daug, pavadavo neilgą laikotarpį, ir reikalavimus apmokėti iškėlė tik darbdaviui pareikalavus iš jos žalos atlyginimo už patirtus nuostolius išmokant S. K. netesybas. Prašo tenkinti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus nesutikimo su ieškovo reikalavimais motyvus ir nurodė faktines aplinkybes, detalizuodama susirašinėjimą tarp atsakovės ir ieškovo vadovo. Nurodė, kad jokio pavedimo atsakovė negalėjo atlikti, negavusi vadovo nurodymo, jis spręsdavo, kam atlikti prioritetinius mokėjimus, švelninti sudėtingą finansinę situaciją, todėl eklektroninis susirašinėjimas su vadovu rodo, kad pats darbdavys ir turi prisiimti atsakomybę dėl pavėluoto atsiskaitymo bei sutartų netesybų išmokėjimo, neperkeldamas tų pasekmių atsakovei. O atsakovė atliko personalo vadybininkės pareigas, jai ženkliai buvo padidėjęs darbo krūvis ir už tai darbdavys privalo atlyginti, apmokėti už atliktą darbą. Prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo UAB „Fire Experts“ ir atsakovės I. N. 2018-05-14 buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią atsakovė nuo 2018-05-15 ėjo vyr. buhalterės pareigas. Darbo sutartis su atsakove nutraukta nuo 2018 m. lapkričio 30 pagal DK 55 str. 1 d. (el. b. t I, b.l. 55-57)
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 731,65 Eur dydžio materialinę žalą, bei atmesti jos reikalavimą dėl užmokesčio už papildomus darbus, pavaduojant personalo vadybininkę, priteisimo, būtent – panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą, taip pat ir ta apimtimi, kuria toks darbuotojos reikalavimas buvo patenkintas iš dalies ir nuspręsta išieškoti iš darbdavio 750 Eur I. N. naudai.
2019 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi UAB „Fire experts“ prašymą dėl žalos priteisimo iš I. N. ir I. N. reikalavimą dėl atlygio už papildomą darbą, priėmė bendrą sprendimą Nr.(duomenys neskelbtini), kuriuo darbdavio prašymą dėl žalos atlyginimo išieškojimo atmetė, o I. N. prašymą patenkino iš dalies ir priteisė 750 Eur sumą už papildomus darbo sutartyje nesulygtus darbus (el.b.l. 7-11, t.I). Darbdavys, nesutikdamas su tokiu Komisijos sprendimu, kreipėsi ieškiniu į teismą (el.b.l. 1-6, t.I).
Darbdavys 731,65 Eur materialinę žalą grindžia tuo, kad nuostolius patyrė, sumokėdamas atleistam iš darbo darbuotojui S. K. netesybas dėl pavėluoto darbo užmokesčio atleidus jį iš darbo sumokėjimo. Ieškovas nurodo, kad darbo užmokesčio sumokėjimas įėjo į atsakovės pareigas, ji jų tinkamai nevykdė, dėl ko darbdavys patyrė nuostolių, darbuotojui pasikreipus į darbo ginčus nagrinėjančius organus ir sudarius šalims taikų susitarimą dėl galutinio atsiskaitymo, visų sumų, kartu ir netesybų – 731,65 eurų su mokesčiais. Reikalavimą panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta I. N. naudai išieškoti iš UAB „Fire Experts“ 750 eurų, grindžia tuo, kad komisija nepagrįstai padarė išvadas dėl tokio darbo kaip papildomo, apmokėjimo, nes I. N. buvo geranoriškai sutikusi pavaduoti vadybininkę jos nedarbingumo laikotarpiu, be jokio atlygio, be to, 750 Eur suma yra didesnė už pusę vadybininkės mėnesinio darbo užmokesčio, o atsakovė tokia didele apimtimi jos darbo funkcijų neatliko.
Iš šalių atstovų teismo posėdyje paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad vykdydama savo darbines funkcijas, atsakovė pasirašytinai buvo supažindinta su vyriausiojo buhalterio pareiginiais nuostatais (el.b.l.67-71, t.I). Pagal Nuostatus, atsakovė privalėjo vykdyti įmonės direktoriaus teisėtus nutarimus, įsakymus, nurodymus (8.3. p.), užtikrinti racionalų įmonės ir jos padalinių buhalterinės apskaitos ir atsiskaitymų organizavimą, maksimaliai centralizuojant apskaitos skaičiavimo darbus ir skatinant naudoti šiuolaikines technines priemones ir informacines technologijas, pažangias apskaitos ir kontrolės formas bei metodus (8.15. p.), užtikrinti, kad būtų vykdomi veiksmai, stiprinantys finansinę discipliną (8.17 p.); kontroliuoti įmonės darbuotojams skirtas pareigines algas (8.25. p.), vykdyti kitas (pareiginiuose nuostatuose neįvardintas) žodines bei rašytines įmonės vadovo užduotis (8.55 p.). Byloje esantis elektroninis susirašinėjimas tarp I. N. ir įmonės vadovo A. L. patvirtina, jog atsakovė mokėjimus atlikdavo, gavusi konkrečius nurodymus iš vadovo.
Ginčas kilęs dėl nesavalaikio atsiskaitymo atleidžiant iš darbo UAB „Fire Experts“ darbuotoją S. K.. 2018-08-17 UAB „Fire Experts“ direktoriaus įsakymu Nr. 2018/P-27 S. K. buvo atleistas iš darbo ir sutarta su juo atsiskaityti iki 2018-08-31 (el.b.l.41, t.I). Suėjus šiam terminui, su S. K. atsiskaityta nebuvo. S. K. 2018-10-02 kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu dėl išieškojimo darbo užmokesčio ir netesybų. 2018-10-23 sprendimu darbo ginčų komisija patvirtino šalių taikos sutartį, kuria UAB „Fire Experts“ įsipareigojo sumokėti S. K. netesybas dėl pavėluoto atsiskaitymo atleidžiant iš darbo (el.b.l.58-59, t.I). Taikos sutartyje nurodyta netesybų suma 801,78 Eur („į rankas“ 636,22 Eur), viso bendra suma pagal taikos sutartį 988,22 Eur, kuri buvo sumokėta S. K. 2018-11-29 (el.b.l.60, t.I).
Kaip matyti iš ieškovo vadovo ir atsakovės elektroninio susirašinėjimo apie privalomus atlikti mokėjimus atleidžiamiems darbuotojams, jų tarpe ir S. K., atsakovė tiksliai atsakinėjo A. L. į užklausimus apie atleidžiamiems darbuotojams privalomas sumokėti sumas ir terminus (el.b.l.61-65, t.I). Atsakovė mokėjimus atlikdavo, atsižvelgdama į vadovo nurodymus, bei UAB „Fire experts“ sąskaitą, nes nuolat buvo trūkumas apyvartinių lėšų, ir mokėjimus, kam skirti prioritetus, ji derino su vadovu. Šiuos atsakovės atstovės žodinius paaiškinimus teismo posėdyje patvirtina tiek elektroninis susirašinėjimas, tiek UAB „Fire experts“ AB Swedbank sąskaitos išrašai byloje, patvirtinantys apyvartinių lėšų trūkumą (el.b.l.87-91, t.I).
Dėl materialinės atsakomybės ir žalos atlyginimo
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 151 straipsnis numato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat neturtinę žalą. Darbuotojo materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojui nustatytas pareigas. Šios atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytą turtinę (tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos) ir neturtinę žalą. Darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti būtinos šios sąlygos: 1) darbdaviui padaryta reali turtinė žala; 2) žala padaryta darbuotojo neteisėtais veiksmais, jam vykdant darbines pareigas; 3) tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo egzistuoja priežastinis ryšys; 4) darbuotojo kaltė dėl žalos padarymo. Civilinėje teisėje kaltė preziumuojama, pareiga įrodyti savo nekaltumą dėl padarytos žalos tenka darbuotojui. Tačiau visų pirma, darbdavys turi įrodyti kitas darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygas.
Nagrinėjamu atveju, teismas negali sutikti su darbdavio argumentais, kad būtent dėl atsakovės – vyr. buhalterės neatliktų pareigų, jis patyrė nuostolius dėl mokėtų netesybų atleistam iš darbo S. K.. Visuma aptartų, esančių byloje įrodymų patvirtina, kad ne atsakovė aplaidžiai vykdė savo darbines pareigas, o bendra įmonės finansinė ir organizacinė būklė buvo tokia, kuri trukdė atsakovei tinkamai atlikti jos pareiginiuose nuostatuose įtvirtintas funkcijas. Jau paminėti elektroniniai susirašinėjimai ir sąskaitų išrašai rodo, kad vyko nemaža darbuotojų kaita, vėlavo atsiskaitymai su tiekėjais, trūko lėšų, buvo naudojamos net kredito lėšos einamiesiems atsiskaitymams, taigi, nėra pagrindo įmonės verslo organizavimo, priklausančio nuo paties įmonės vadovo veiksmų ir verslo santykių su trečiaisiais asmenimis, sieti su atsakovės, vykdžiusios vyr. buhalterės pareigas (ir kartu - įmonės vadovo nurodymus), veiksmais ir jų ryšiu su vėluojančiais atsiskaitymais su darbuotojais.
Be to, viena iš būtinųjų materialinės atsakomybės sąlygų yra ta, kad darbuotojas darbdaviui turi būti padaręs savo neteisėta veika materialinę žalą. Įstatymų nustatyta, kad atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos (DK 152 str.). Žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra fakto klausimas, priklausantis nuo konkrečių aplinkybių, todėl teismas jį privalo individualizuotai nustatyti, nes tik tuo atveju, jeigu materialinė žala darbdaviui konkretaus darbuotojo neteisėta veika yra padaroma, šiam darbuotojui gali atsirasti pareiga tą žalą atlyginti. Pagal proceso įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigos taisyklę, padarytos žalos dydį įrodyti privalo darbdavys (CPK 178 straipsnis).
Vertintina, kad darbdavys neįrodė ir konkrečios žalos dydžio ir nuostolių tiesioginio priežastinio ryšio su atsakovės veiksmais. Nustatyta, kad darbo ginčų komisijai darbdavys nurodė vienokią žalą - 1051,78 Eur, iš kurios 636,22 Eur netesybos, pačiam DGK sprendime 2018-10-23 suma su mokesčiais nurodyta 801,78 Eur, o į teismą kreipėsi dėl 731,65 Eur priteisimo, motyvuodamas, kad pati atsakovė neteisingai buvo paskaičiavusi netesybas su mokėtinais mokesčiais, dėl to žala sudaro ne 1051,78 Eur, o 731,65 Eur. Teismas tokius darbdavio svarstymus dėl patirtų nuostolių vertina, kaip jo netikrumą dėl apskritai į buvusią darbuotoją nukreiptino reikalavimo dydžio, tikėtinų nuostolių susiejimo su atsakovės veiksmais. Tačiau tai negali būti pripažinta realiai patirtais nuostoliais, juo labiau, kad su S. K. (kuriam buvo pavėluotai išmokėtos su darbo santykiais suėjusios sumos) buvo susitarta dėl netesybų dydžio taikos sutartimi, t.y. pats darbdavys savo valia prisidėjo prie jo nurodomų nuostolių susidarymo. Tad, nenustatyta ir teisiškai reikšmingo bei pakankamo priežastinio ryšio tarp atsakovės I. N. veiksmų ir ieškovo nurodytos žalos.
Priežastinis ryšys yra nustatomas atsižvelgiant į civilinės atsakomybės prigimtį (CK 6.247 str.). Pagrindą materialinei atsakomybei taikyti sudaro tik teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, o teisinė reikšmė visais atvejais yra įvertinama per teisingumo ir protingumo kriterijus bei prievolės atsiradimo aplinkybes.
Taigi, pats ieškovas pasirinko tokį elgesio modelį, t.y. susitarė su S. K. dėl netesybų dydžio. Tokiame kontekste atsakovės, kaip vyr. buhalterės, pareigų vykdymas nesusietinas su darbdavio sutartu netesybų dydžiu. Šie ieškovo veiksmai vertintini pačios bendrovės darbo organizavimo praktika, stengiantis išvengti ilgesnių teisminių ginčų su atleistu iš darbo darbuotoju.
Teismo vertinimu, iš visų byloje nustatytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė nedirbo pakankamai atidžiai ir rūpestingai. Priešingai, susirašinėjimas tarp jos ir darbdavio vadovo A. L. patvirtina, kad atsakovė sąžiningai vykdė direktoriaus paliepimus dėl atitinkamų mokėjimų eiliškumo, atsižvelgiant į nestabilią įmonės finansinę padėtį, įvertinant einamųjų lėšų trūkumą atsiskaitymams, bei jai tekusį papildomą darbo krūvį, susijusį su personalo vadybininkės pareigų vykdymu.
Šiame kontekste pasisakytina apie darbo ginčų komisijos išspręstą atsakovės reikalavimą dėl kompensavimo už jos papildomus darbus, nenurodytus jos darbo sutartyje, t.y. personalo vadybininkės pavadavimą. Nėra ginčo, kad atsakovė geranoriškai sutiko pavaduoti nesančią darbe personalo vadybininkę, nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki pat 2018 m. spalio 19 d. (kol buvo priimta nauja darbuotoja). Jai už pavadavimą atlyginta nebuvo. Nenuneigti darbdavio tvirtinimai, kad personalo vadybininkei buvo mokamas 1000 Eur atlyginimas, todėl laikytina pagrįstu, sąžiningu ir teisingu, vadovaujantis DK 139 straipsniu, kad už pagal darbo sutartį atliekamą darbą turi būti mokamas darbo užmokestis, kuris apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą, priteisti atsakovei iš ieškovo 750 Eur sumą. Nors ieškovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovės atlikti pavadavimo darbai nebuvo sudėtingi, jų buvo nedaug, buvo įdarbinti šeši nauji žmonės ir atleisti septyni, kas reiškia, jog turėjo forminti jų dokumentus, teismas vertina, jog realiai išmatuoti darbų apimties nėra galimybės, nebuvus pavadavimo įforminimo jokiu įsakymu, be to, atsakovei kartu turėjus vykdyti ir vyr. buhalterės darbines funkcijas. Todėl darbo ginčų komisijos nurodyta 750 Eur suma laikytina adekvačia ir proporcinga pavadavimo darbų apimčiai ir laikotarpiui.
Teismas taip pat įvertina tai, jog minimu personalo vadybininkės pavadavimo laikotarpiu atsakovei ir buvo metami kaltinimai dėl neteisingų ir nesavalaikių darbo užmokesčių paskaičiavimų. Teismas sprendžia, jog būtent dėl padidėjusio atsakovei darbo krūvio, nuolatinių įmonės vadovo besikeičiančių nurodymų, kam, kokias sumas išmokėti, apyvartinių lėšų bendrovėje trūkumo, atsakovė nebeaprėpė jai pavestų visų einamųjų ir papildomų darbinių funkcijų, kas matyti ir iš jos teikto 2018-10-09 pasiaiškinimo ieškovo direktoriui (el.b.l.73, t.I).
Ieškinio tenkinimas nagrinėjamu atveju prieštarautų darbo teisėje taikomos darbuotojo materialinės atsakomybės paskirčiai, kadangi tai darbdaviui sudarytų galimybę bet kokias ūkinės ar finansinės veiklos išlaidas perkelti darbuotojui. Atsakovės neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp jos veiksmų ir žalos, kaip būtinos materialinės atsakomybės sąlygos, konkrečiu atveju nenustatytos, todėl materialinė atsakomybė negalima. Teismas ieškinį atmeta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 515 Eur patirtų išlaidų už advokato teisines paslaugas byloje. Ieškovė prašo priteisti 550 Eur patirtų atstovavimo išlaidų. Patirtas abiejų šalių išlaidas patvirtina pateikti įrodymai (el.b.l. 30-31, 149-150, 152-153 t.I). Ieškinį atmetus, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.). Įvertinus suteiktų teisinių paslaugų mastą, turėtas išlaidas, teismas laiko, kad atsakovės patirtos išlaidos yra pagrįstos ir atitinka įkainius, nustatytus teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (įsakymo redakcija nuo 2015-03-20). Iš ieškovo atsakovės naudai priteisiama 515 eurų teisinio atstovavimo išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (1,79 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepaskirstomos (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 307 str., 410 str., teismas
NUSPRENDĖ:
Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Fire Experts“ ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Fire Experts“, juridinio asmens kodas 300622635, 750 Eurų (septyni šimtai penkiasdešimt eurų, atskaičius mokesčius) atlyginimo už darbo sutartyje nesulygtus papildomus darbus.
Priteisti atsakovei I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Fire Experts“, juridinio asmens kodas 300622635, 515 Eur (penkis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. vasario 7 d. sprendimą Nr.(duomenys neskelbtini) darbo bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios (DK 231 str. 7 d.).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.