Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant pareiškėjui I. I., pareiškėjo ir suinteresuoto asmens A. S. atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui, suinteresuotam asmeniui J. I., išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Irenai Šiaulytei, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. I. pareiškimą dėl įvaikinimo, suinteresuoti asmenys J. I., A. S., išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti.

Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė byloje pateiktą išvadą ir siūlė pareiškėjo prašymą tenkinti.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kuri patvirtina, kad A. S. ikiteisminė įvaikinimo procedūra yra atlikta tinkamai ir nėra teisės aktuose numatytų kliūčių įvaikinti šį vaiką. Tarnyba neprieštarauja, jog pareiškėjas I. I. įvaikintų sutuoktinės J. I. dukrą A. S., nes įvaikinimas geriausiai atitinka mergaitės interesus augti šeimoje, gauti tinkamą priežiūrą ir gyvenimo sąlygas, reikalingas normaliam jos fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi (b. l. 80-82).

Išvadą teikianti institucija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kuri patvirtina, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius palaiko prašymą, siūlo jį tenkinti (b. l. 87-88).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Įvaikinamoji A. S., gimusi 2007-11-07, motina yra J. I. (buvusi S), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas – A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) Santuoka tarp A. S. tėvų nutraukta 2009-04-14, mergaitės gyvenamoji vieta nustatyta su mama, mergaitės tėvas šeimą paliko, kai dukrai buvo trys savaitės ir nuo to laiko su dukra nebendrauja, dukra nesirūpina. Santuoka tarp J. I. (iki santuokos sudarymo S) ir I. I. įregistruota 2012-06-20, sutuoktiniams 2012-11-08 gimė dukra V. I.. Pareiškėjo paaiškinimu jis su J. I. kartu pradėjo gyventi, kai J. I. dukra A buvo 2,5 metų amžiaus, nuo to laiko pareiškėjas rūpinasi, prižiūri, auklėja, išlaiko A, tarp jų yra susiklostę tėvo ir dukros santykiai. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-09-10 nutartimi patvirtino A. S. sutikimą įvaikinti jo dukrą A. S.. Prie pareiškimo pateiktas pareiškėjo sutuoktinės J. I. notaro patvirtintas rašytinis sutikimas dėl jos dukros įvaikinimo. Medicininis pažymėjimas patvirtina, kad A. S. nustatytas mitralinio vožtuvo, prolapsas, toliaregystė, astimagtizmas, žvairumas.

Iš medicininio pažymėjimo nustatyta, kad pareiškėjas yra sveikas, įvaikinimui kliūčių nėra. Informatikos ir ryšių departamento duomenimis pareiškėjas yra neteistas, duomenų, kad pareiškėjo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ar pareikštas kaltinimas privataus kaltinimo byloje, nėra. Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro 2014-10-10 pažymoje nurodoma, kad pareiškėjas nuo 2003 iki 2012 metų keturis kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjo vardu įregistruotas žemės sklypas, gyvenamas namas, esantys (duomenys neskelbtini), šiame name gyvena pareiškėjas su sutuoktine J. S., jų dukra V. I., sutuoktinės dukra A. S., pareiškėjo sūnumi iš pirmos santuokos V I. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada patvirtina, kad namuose sudarytos tinkamos sąlygos A vystymuisi, poilsio leidimui, žaidimams. Pareiškėjas turi pastovų darbą, jo gaunamų pajamų pakanka šeimos poreikių tenkinimui. Pateikta Gargždų socialinių paslaugų centro 2014-11-17 išvada Nr. (8.7) S-14/11/17/01 patvirtina, kad pareiškėjas yra tinkamas asmuo įvaikinti A. S..

1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje teigiama, kad vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas šeimoje, jausdamas laimę, meilę ir supratimą. Įvaikinimo instituto tikslas – apsaugoti vaiko interesus. Jis patenkina svarbius ne tik įvaikinamųjų, bet ir įtėvių poreikius. Įvaikinimu vaikas įgyja naują šeimą, o įtėviai patenkina motinystės ir tėvystės jausmus. Įvaikinimu tarp įtėvio ir įvaikio sukuriami tokie teisiniai santykiai, kokie yra tarp tėvų ir vaikų, įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims suteikiamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, kaip giminaičiams pagal kilmę. Įvaikinimas – valios aktas, kuris negalimas be valios pasireiškimo iš įvaikintojo pusės ir be būtinojo sutikimo iš įvaikinamojo pusės, bet įvaikinimas – ne sutartis, nes įvaikinimas negali pasibaigti įvaikintojo ar įvaikinamojo pageidavimu, įvaikinimo santykiai yra tęstiniai. Atsiradę įvaikintojo noru ir teismo sprendimo pagrindu, jie tęsiasi iki gyvenimo pabaigos ir baigiasi vienam iš tų santykių subjektų mirus. Tai atitinka įvaikinimo instituto tikslus ir paskirtį, nes tik ilgai besitęsiantys santykiai sukuria pagrindą vaikui saugiai augti ir tapti visaverte asmenybe.

Įvaikinimas galimas tik vaiko interesais (Konstitucija, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.209 straipsnio 1 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kuri Lietuvoje įsigaliojo 1992 m. kovo 1 d., o ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I–983).

Objektyviai, visapusiškai ir išsamiai įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, vaiko interesus atstovaujančių ir ginančių institucijų pateiktas išvadas, teismo nuomone, yra pagrindas išvadai padaryti, kad įvaikinimas nepažeis vaiko interesų, pareiškėjas I. I. turi tinkamas sąlygas ir yra deramai pasirengęs įsivaikinti savo sutuoktinės dukrą A. S.. Pareiškėjas yra tvirtai apsisprendęs, nori materialiai įvaikinamąją išlaikyti bei auklėti kaip savo vaiką, šeimoje vyrauja geranoriški ir šilti santykiai. A. S. neįrašyta į Galimų įvaikinti vaikų sąrašą, nes mergaitę pageidauja įvaikinti jos motinos sutuoktinis, mergaitė yra vyresnė nei 3 metų amžiaus (CK 3.209 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Duomenų, kad šiuo įvaikinimu būtų siekiama materialinės ar kitokios naudos, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad yra pagrindas pareiškėjui leisti įsivaikinti A. S. bei ją pripažinti pareiškėjo dukra, o pareiškėją jos tėvu (CK 3.209 - 3.211 straipsniai, 3.212 straipsnio 1 dalis, 3.217- 3.221 straipsniai).

Pareiškėjui išaiškintinos įvaikinimo pasekmės, tai yra įvaikinimu panaikinamos tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos ir sukuriamos įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos kaip giminaičiams pagal kilmę, įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (CK 3.227 straipsnio 1, 2 dalis).

Kadangi įvaikintojas laikomas vaiko tėvu pagal įstatymą nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo, pareiškėjo prašymas - pakeisti įvaikinamo vaiko pavardę tenkintinas (CK 3.227 straipsnio 2 dalis, 3.228 straipsnio 1 dalis, CPK 480 - 485 straipsniai).

Civilinės būklės aktų įrašų įstaiga, įsiteisėjus teismo sprendimui, turi pagrindą pakeisti įvaikio gimimo įrašą ir išduoti naują gimimo liudijimą (CK 3.296 straipsnis, CPK 487 straipsnio 3, 5, 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 487 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Leisti I. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įvaikinti A. S., gimusią 2007-11-07, asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pripažinti A S, gimusios 2007-11-07, asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu – I. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti A. S. pavardę - iš „S“ į „I“.

Kiti vaiko individualybę išsaugantys duomenys - vardas, gimimo data, gimimo vieta - nekeičiami.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, per 3 darbo dienas sprendimą išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą - Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriui, kad būtų pakeistas įvaikio gimimo įrašas ir išduotas naujas gimimo liudijimas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.