- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-23
- Bylos Nr.
- 2-744-260/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00200-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- N. V., Z. V.
- Atsakovas
- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno
- Trečiasis asmuo
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Advokatai
- Nijolė Reimerienė
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
dalyvaujant ieškovams N. V. ir Z. V., jų atstovei advokatei Nijolei Reimerienei, atsakovės atstovei D. A.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr.2-744-260/2018 pagal ieškovų N. V. ir Z. V. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikos, tretieji asmenys – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje ir Viešoji įstaiga Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai
Ieškovai N. V. ir Z. V. 2017-02-20 pateikė ieškinį ( 1 t., b. l. 3-12), kuriame prašė priteisti jiems iš atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos po 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovai nurodė, kad V. V. (toliau – ir Pacientas), gimęs (duomenys neskelbtini) . miręs (duomenys neskelbtini)., yra ieškovo N. V. tėvas ir ieškovės Z. V. sutuoktinis. V. V. 2014 m. (duomenys neskelbtini). kelyje Vilnius – Kaunas, ties Kaišiadorių m., pateko į autoįvykį, kurio metu jam buvo padarytas sveikatos sutrikdymas. Kaišiadorių rajono policijos pareigūnų iškviesta greitoji medicininė pagalba (toliau – GMP), kuri į įvykio vietą atvyko 19 val. 19 min., V. V. 19 val. 40 min. pristatė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikos (toliau – Kauno klinikos). GMP kvietimo kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuota, kad Pacientui buvo nustatyti stiprūs galvos skausmai, kraujavo veidas, įtariamas smegenų sukrėtimas; papildomos informacijos dalyje nurodyta, kad Pacientas nukentėjo eismo įvykio metu, skundėsi galvos skausmu, pervežimo metu išsivystė prieširdžiu virpėjimo paroksizmas, nurodyta diagnozė – smegenų sukrėtimas. Atvykus į Kauno klinikų priėmimo skyrių prie įvažiavimo į Kardiologijos ligonių priėmimo poskyrį, be apžiūros Pacientas buvo išsiųstas į Kauno klinikinę ligoninę. GMP kvietimo kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2014-10-29 19 val. 53 min. Kauno GMP stoties dispečerinėje buvo užregistruotas kvietimas pervežti Pacientą iš Kauno klinikų į Kauno klinikinę ligoninę; 20 val. 04 min.
Pacientas buvo pristatytas į Kauno klinikinę ligoninę. Šioje gydymo įstaigoje Pacientas buvo konsultuotas neurologo. Dėl įtariamos subduralinės hematomos, indikuoto skubaus galvos KT tyrimo bei neurochirurgo konsultacijos tikslingumo buvo nuspręsta Pacientą pervežti atgal į LSMU Kauno klinikas, nes neurochirurginio profilio paslauga buvo galima tik šioje sveikatos priežiūros įstaigoje. GMP kvietimo kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2014-10-29 20 val. 37 min. gautas iškvietimas pervežti pacientą V. V. iš Kauno klinikinės ligoninės į LSMU ligoninę Kauno klinikos kompiuterinės tomografijos tyrimui atlikti. 20 val. 59 min. atvykus į LSMU ligoninę Kauno klinikos, Pacientui buvo suteiktos vidaus ligų gydytojo, traumatologo, neurologo konsultacijos, buvo atlikta stuburo kaklines dalies 2-jų krypčių, krūtinės tiesinė, dubens tiesinė bei šoninė krūtinkaulio rentgenogramos, galvos KT tyrimas, radiologo konsultacija, taip pat skirta NaCl 0,9% - 1000 ml infuzija. Šiose sveikatos įstaigose buvo manoma, kad pacientas yra neblaivus, tačiau atlikus kraujo tyrimus alkoholio organizme nebuvo rasta. Po maždaug tris valandas trukusių tyrimų V. V. artimiesiems buvo pranešta, kad jam nustatytas insultas ir jį reikalinga pervežti atgal į Kauno klinikinę ligoninę. 2014 m. spalio 30 d. 00 val. 56 min., t. y. praėjus daugiau nei 5 valandoms po eismo įvykio, Pacientas buvo pristatytas į Kauno klinikinę ligoninę, GMP kvietimo kortelėje pažymint diagnozę – insultas. Šioje ligoninėje V. V. buvo paguldytas į neurologijos skyrių, jis kentėjo insulto pasekmes – sunkiai kalbėjo, buvo silpnas, nevaldė kairės pusės. 2014 m. lapkričio mėnesio pabaigoje V. V. ištiko antrasis insultas. Po antrojo insulto jis prarado galimybe kalbėti, buvo pradėtas maitinti dirbtiniu būdu. Tyrimų metu buvo nustatyta, kad yra susidarę krešuliai, kurie kyla link plaučių ir širdies, todėl gydymui Pacientas buvo perkeltas į kardiologijos skyrių. Po perkėlimo į kardiologijos skyrių, V. V. sveikata ėmė staigiai prastėti, jį kankino dusulys. 2014 m. gruodžio 24 d. vakare, apie 22 val., ieškovas N. V., atvažiavęs aplankyti tėvo, rado jį dūstantį ir itin sunkios būklės. Ieškovui pareikalavus gydytojų, Pacientas buvo išvežtas į reanimaciją, kur buvo pravalyti plaučiai ir suteikta būtinoji pagalba. Tą patį vakarą jis buvo grąžintas į savo palatą, aprimo ir užmigo. 2014-12-25 apie 3 val. nakties V. V. mirė. Jo mirties liudijime nurodyta mirties priežastis 169.3, pagal TLK klasifikatorių – smegenų infarkto pasekmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad V. V. mirė dėl ligos – insulto (smegenų infarktas), kuri galėjo būti nustatyta, jeigu Pacientui būtų suteikta medicininė pagalba iškart, kai tik GMP buvo pristatytas į LSMU ligoninę Kauno klinikos. 2014 m. spalio 29 d. 19 val. 40 min. GMP iš autoįvykio vietos pristačius pacientą V. V. į LSMU ligoninės Kauno klinikos priėmimo skyrių ir jam nesuteikiant būtinosios medicinos pagalbos, bet pervežant jį į Kauno klinikinės ligoninės priėmimo skyrių, kai buvo akivaizdžiai matyti sunki Paciento būklė (skaudėjo galvą, buvo dezorientuotas, neatliko judesių, nustatytas pulsas - 150 k/min.) iš esmės buvo pažeistos Paciento teisės gauti skubią būtinąją medicininę pagalbą.
2015-12-21 ieškovai kreipėsi su skundu į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, prašė įvertinti LSMU ligoninės Kauno klinikos suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, šios sveikatos priežiūros įstaigos medicinos gydytojų veiksmus/neveikimą, asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą/netinkamą suteikimą, kompleksiškai įvertinant visas Pacientui suteiktas/nesuteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2014-10-29 iki 2014-12-25 ir pateikti atsakymą į klausimą, ar gydymo įstaigose nebuvo pažeista Paciento sveikatos priežiūros paslaugos teikimo tvarka ir sąlygos. 2016 m. birželio mėnesį ieškovai gavo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016-05-31 sprendimą Nr. D2-4811- (1.20) dėl pateikto 2015-12-21 skundo dėl pacientui V. V. teiktų paslaugų. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2016-05-30 įsakymu Nr. T4-148 „Dėl pacientui V. V. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ nustatyta, jog 2014-10-29 LSMU Kauno klinikose pacientui V. V. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės akto ir įstaigos vidaus dokumento reikalavimus.
2016 m. rugpjūčio 1 d. ieškovai pateikė LSMU ligoninei Kauno klinikos pretenziją dėl atlyginimo 40 000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl V. V. laiku nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, kas galimai sąlygojo paciento sveikatos blogėjimą ir mirtį. 2016 m. rugsėjo 1 d. ieškovai gavo 2016 m. rugpjūčio 26 d. LSMU ligoninės Kauno klinikos atsakymą į pretenziją, kuriame nurodyta, kad Kauno klinikinės ligoninės siuntimu atvežtam pacientui V. V. Kauno klinikose sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos tinkamai, medikų klaidų nenustatyta, pagrindo atlyginti neturtinę žalą nėra. Atsakyme taip pat nurodoma, kad Pacientas 2014-10-29 19 val. 40 min. GMP personalo nebuvo perduotas Kauno klinikų personalui, duomenų apie Pacientą skundžiamuoju laikotarpiu klinikų duomenų bazėje nėra. Akivaizdu , kad tokie LSMU ligoninės Kauno klinikos argumentai yra nepagrįsti, prieštaraujantys su skundu pateikiamiems rašytiniams įrodymams bei Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos kontrolės ataskaitoje nustatytiems faktams.
Ieškovai, nesutikdami su LSMU ligoninės Kauno klinikos atsakymu į pretenziją, kadangi jis, jų nuomone, akivaizdžiai neteisingas, prieštaraujantis faktinėms aplinkybėms užfiksuotoms paciento medicininiuose dokumentuose bei Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016-05-30 įsakymu Nr. T4-148 „Dėl pacientui V. V. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ padarytai išvadai , jog 2014-10-29 LSMU ligoninėje Kauno klinikos pacientui V. V. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės akto ir įstaigos vidaus dokumento reikalavimus, 2016-09-26 pateikė pareiškimą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl neturtinės žalos nustatymo nesuteikus tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų LSMU ligoninėje Kauno Klinikos. Šios komisijos 2017-01-24 sprendimu Nr. 56-4 prašymas dėl žalos atlyginimo buvo atmestas, nurodant, kad žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas V. V. nebuvo padaryta.
Šalies argumentai
Ieškovai 2017-02-20 kreipės į teismą, pateiktame ieškinyje nurodydami, kad remiantis paciento V. V. medicininiuose dokumentuose esančiais įrašais, GMP kvietimo kortelėse esančiais įrašais konstatuotina, kad LSMU ligoninė Kauno klinikos nesuteikė tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų, nes, GMP pristačius pacientą V. V. į LSMU ligoninės Kauno Klinikos priėmimo poskyrį, be apžiūros išsiuntė pacientą į kitą gydymo įstaigą, t. y tinkamai ir laiku neįvertino paciento būklės, neskyrė tyrimų ir nesiėmė atitinkamų veiksmų, kad kuo greičiau išsiaiškinti paciento sveikatos būklę, nustatyti diagnozę, taip pat pacientą nepagrįstai laikant neblaiviu laiku nenustatė ir net neįtarė insulto diagnozės, ir netinkamai suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos galimai sąlygojo paciento V. V. sveikatos blogėjimą ir mirtį 2014-12-25. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas nustato paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus. Įstatymo 3 str. nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, savo garbės ir orumo nežeminančias sąlygas ir pagarbų sveikatos priežiūros specialistų elgesį, o įstatymo 13 str. įtvirtina, kad pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Pacientui V. V. laiku netaikius tinkamų tyrimų ir neskiriant gydymo, jo būklė blogėjo. Ištikus insultui, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytojus ir pradėti gydymą nedelsiant, kas sumažina galimų insulto neigiamų pasekmių riziką. Manytina, kad LSMU ligoninė Kauno klinikos neparinko tinkamų gydymo metodų, medikamentų, elgėsi nepakankamai rūpestingai, atidžiai ir atsargiai, ko pasėkoje V. V. mirė. Paciento mirtis buvo itin netikėta ir skaudi artimiausiems asmenims – sutuoktinei Z. V. ir sūnui N. V.. Paciento mirtį lėmė po autoįvykio ištikęs insultas, kurio gydymo nebuvo imtasi laiku. Mirus sutuoktiniui ir tėvui, ieškovai buvo sukrėsti, patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, kadangi juos siejo artimi ryšiai. Ieškovų šeima gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, be to ieškovas turi sūnų ir dukrą, kurių ryšys taip pat buvo labai artimas su seneliu, kadangi nuo mažų dienų augo senelio šeimoje. Neturtinės žalos dydį sunku įvertinti pinigais, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dėl LSMU ligoninės Kauno klinikos gydytojų nesuteiktų medicininių paslaugų, nenustačius laiku diagnozės, kai buvo objektyvūs duomenys įtarti insultą ir skirti reikalingus tyrimus buvo uždelsta skirti būtiną medicininę pagalbą ir gydymą, dėl ko buvo prarasta V. V. gyvybė, ieškovai neturtinę žalą vertina 40 000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos pateiktame atsiliepime į ieškinį (1 t. b. l. 51-54) prašė atmesti ieškovų N. V. ir Z. V. ieškinį LSMU ligoninei Kauno klinikos dėl neturtinės žalos atlyginimo kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pacientas V. V. greitosios medicinos pagalbos automobiliu 2014 m. spalio 29 d. 21 val. 02 min. VšĮ Kauno klinikinės ligoninės siuntimu buvo atvežtas į LSMU ligoninę Kauno klinikos skubiam galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimui dėl įtariamos subdurinės hematomos. Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje Pacientas buvo apžiūrėtas, jam atliktas galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimas, stuburo kaklinės dalies dviejų krypčių, krūtinės tiesinė, dubens tiesinė, šoninė krūtinkaulio rentgenogramos. Pacientas buvo konsultuotas gydytojo neurologo bei gydytojo ortopedo-traumatologo. Gydytojas neurologas, remdamasis anamneze, objektyviu neurologiniu ištyrimu (akių obuolių nuokrypis kairėn, įtariama homoniminė hemianopatija kairėje, pacientas nesupranta sudėtingesnių paliepimų, neigimo simptomas iš kairės) pagrįstai įtarė išeminį galvos smegenų insultą. Kadangi specializuotas insulto gydymas esamu atveju nebuvo galimas bei nenustačius galvos smegenų pažeidimų, reikalaujančių neurochirurginio gydymo, Pacientas nukreiptas tolimesniam gydymui į Kauno klinikinę ligoninę. Nėra duomenų, kad Pacientas iš autoįvykio vietos 2014 m. spalio 29 d. 19 val. 40 min. buvo pristatytas į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių ir perduotas Kauno klinikų medicinos personalui. Paciento perdavimo faktas sveikatos priežiūros įstaigai turi būti patvirtintas priėmusio į ligoninę asmens spaudu ir parašu. Tokia nuostata yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V -1234 patvirtintų „Formos Nr. 110/a „Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė“ pildymo pateikimo ir tikslinimo taisyklių“ 34.3 punkte. Esamoje situacijoje ši kortelės dalis yra neužpildyta, todėl negalima teigti, kad Pacientas buvo perduotas Kauno klinikų medikams, o vėliau be jokios apžiūros išsiųstas į kitą sveikatos priežiūros įstaigą. Nėra jokių įrodymų, kad Pacientas tikrai buvo atvežtas į Kauno klinikas ir medicinos personalo priimtas ar nepriimtas. Nei patys ieškovai, nei Viešoji įstaiga Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stotis negali įvardinti jokių konkrečių darbuotojų, kurie būtų atsisakę priimti Pacientą. Taigi, pagal turimą bylos medžiagą, pagrįstai galima teigti, kad Pacientas 2014 m. spalio 29 d. 19 val. 40 min. nebuvo perduotas Kauno klinikų medikams, o todėl negalėjo būti ir teikiamos tuo metu jam sveikatos priežiūros paslaugos. Paciento artimieji, pareikšdami ieškinį sveikatos priežiūros įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų netinkamų veiksmų, turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo nerūpestingumo ir padarytos žalos. Įvertinus ieškinyje pateikiamus argumentus, darytina vienareikšmiška išvada, jog ieškovai nepateikė jokių įrodymų šiuo konkrečiu atveju egzistuojant Kauno klinikų civilinės atsakomybės sąlygoms.
Ieškovai N. V. ir Z. V. 2017 m. balandžio 18 d. pateikė dubliką (b. l. 73-76), kuriame nurodė, kad su atsakovės LSMU ligoninės Kauno klinikos atsiliepime nurodytais argumentais nesutinka. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016-05-26 kontrolės ataskaitoje Nr.T3-407-1/2015 konstatuota, kad šios tarnybos konsultantas medicinos specialistas gydytojas neurologas, vertinęs V. V. klinikinį atvejį, nurodė, kad 2014 m. spalio 29 d. Kauno klinikose paciento pirmo apsilankymo metu buvo galima pradėti galimų trauminių pažeidimų diagnostinius tyrimus, nesiunčiant paciento į Kauno klinikinę ligoninę. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Neurologijos smegenų kraujotakos sutrikimais skyriaus vedėjas A. V., atsakydamas į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016-12-01 rašte Nr. PKŽ-2-907 pateiktus klausimus nurodė, kad „ 3.Pacientai iš vienos gydymo įstaigos į kitą gali būti pervežami po gydytojo apžiūros ir sveikatos būklės įvertinimo. Sprendimą dėl pervežimo tikslingumo ir saugumo priima pacientą apžiūrėjęs gydytojas“. LSMU ligoninė Kauno klinikos 2016-10-17 rašte Nr. S-(1.20)-10693 Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė 2016-08-22 Komisijos tyrimo pažymą, kurios 3-iame punkte nurodyta : „Gydytojas neurologas, remdamasis amanneze, objektyviu neurologiniu ištyrimu, pagrįstai įtarė išeminį galvos smegenų insultą. Kadangi specializuotas insulto gydymas, atliekant intraveninę trombolizę nebuvo galimas dėl tiksliai nežinomo susirgimo laiko bei nenustačius trauminių galvos smegenų pažeidimų, reikalaujančių neurochirurginio gydymo, Pacientas nukreiptas tolimesniam gydymui į Kauno klinikinę ligoninę“. Iš šio atsakymo matyti, kad Pacientui specializuotas insulto gydymas nebuvo taikytas dėl nežinomo susirgimo laiko. Taigi akivaizdu, kad Pacientą 19 val. 40 min. pristačius į LSMU ligoninę Kauno klinikos, jei jam iškart būtų suteikta medicininė pagalba, buvo galima nustatyti tikslią diagnozę ir taikyti specializuotą gydymą. Taip pat ieškovai nurodė, jog nepagrįstai atsakovė teigia, kad nėra duomenų, jog Pacientas 2014-10-29 19 val. 40 min. buvo pristatytas į LSMU ligoninę Kauno klinikos. Tą patvirtina GMP kvietimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)
Atsakovė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos 2017-05-22 pateiktame triplike (1 t., b. l. 93-95) nurodė, kad ieškovų ieškinį prašo atmesti. Paaiškino, kad kreipėsi į Viešąją įstaigą Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis, prašydama pateikti informaciją, koks LSMU ligoninės Kauno klinikos darbuotojas nepriėmė, kaip kad teigia ieškovai 2014 m. spalio 29 d. 19 val. 40 min. paciento V. V., tačiau ši atsakė, kad tokių duomenų pateikti negali. Greitosios medicininės pagalbos darbuotojų pildytose formose nėra nurodyti duomenys, koks Kauno klinikų darbuotojas atsisakė priimti Pacientą. Nėra jokių įrodymų , kad Pacientas buvo atvežtas į Kauno klinikas ir, tuo labiau, perduotas medicinos personalui, kuris jį atsisakė priimti. Vien tas faktas, kad yra Greitosios medicinos pagalbos darbuotojo įrašas apie atsisakymą priimti Pacientą Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje dar neįrodo, jog taip iš tikrųjų buvo. Pacientas buvo GMP automobiliu 2014 m. spalio 29 d. 21 val. 02 min. buvo atvežtas Kauno klinikinės ligoninės siuntimu į Kauno klinikas skubiam galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimui dėl įtariamos subduralinės hematomos, jam tyrimas buvo atliktas ir, neradus galvos smegenų traumai būdingų pakitimų, nustačius, kad siuntusioji įstaiga toliau gali teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, Pacientas buvo grąžintas gydytis į siuntusią įstaigą. Šiuo atveju Kauno klinikos buvo konsultuojanti įstaiga ir atliko tyrimą, kurio negalėjo atlikti siuntusi įstaiga. Kad Paciento pervežimas toliau gydytis į siuntusią įstaigą neturėjo Paciento sveikatai neigiamų pasekmių, patvirtino ir VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Neurologijos smegenų kraujotakos sutrikimais skyriaus vedėjas A. V., atsakydamas į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktus klausimus.
Trečiasis asmuo „Baltikums Vienna Insurance Group“ AAS Lietuvos filialas, apdraudęs LSMU ligoninės Kauno klinikos civilinę atsakomybę už žalą, padarytą pacientui draudėjo (LSMU ligoninės Kauno klinikos) darbuotojų neteisėtais veiksmais, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, 2017-05-02 pateikė atsiliepimą į ieškinį (1 t., b. l. 82-84). Šiame procesiniame dokumente nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, mano, jog ieškovų reikalavimai yra nepagrįsti. Ieškovai remiasi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos dokumentuose padarytomis išvadomis, kad LSMU ligoninėje Kauno klinikos sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos pažeidžiant teisės akto ir įstaigos vidaus dokumento reikalavimus. Tačiau šios tarnybos priimti sprendimai nesusiję su tinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu Pacientui, nenurodyti atsakovės darbuotojų neteisėti veiksmai, kurie leistų vertinti, kad buvo kokiu nors būdu pakenkta paciento sveikatai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, į kurią privalo kreiptis reikalaujantys atlyginti pacientui padarytą žalą asmenys, 2017 m. sausio 24 sprendime Nr.56-4 „Dėl N. V. ir Z. V. pareiškimo“ konstatavo, kad žala sveikatai , teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas V. V. LSMU ligoninėje Kauno klinikos nebuvo padaryta. Ieškovai nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos išvadas. Taip pat nurodė, kad trečiojo asmens nuomone, iš byloje esančių įrodymų galima pagrįstai teigti, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos LSMU ligoninėje Kauno klinikos ieškovų artimajam V. V. buvo teiktos laiku, tinkamai ir kokybiškai, žala asmens sveikatai padaryta nebuvo, todėl jis prašo ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo Viešoji įstaiga Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas
Byloje dalyvaujančių asmenų pateiktais procesiniuose dokumentuose paaiškinimais, ieškovų, jų atstovės ir atsakovės atstovais paaiškinimais teismo posėdžiuose, byloje surinktais rašytiniais įrodymais, ekspertizės išvada bei ekspertų paaiškinimais teismo posėdyje nustatytos tokios reikšmingos bylai išspręsti aplinkybės:
V. V. (toliau – ir Pacientas), gimęs (duomenys neskelbtini)., miręs (duomenys neskelbtini)., yra ieškovo N. V. tėvas ir ieškovės Z. V. sutuoktinis.
V. V. (duomenys neskelbtini) kelyje Vilnius – Kaunas, vairuodamas automobilį pateko į autoįvykį, kurio metu jam buvo padarytas sveikatos sutrikdymas. Greitosios medicininės pagalbos (toliau – GMP) medikai V. V. 2014 m. spalio 29 d. 19 val. 40 min. pristatė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikos (toliau – Kauno klinikos). GMP kvietimo kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuota, kad Pacientui buvo nustatyti stiprūs galvos skausmai, kraujavo veidas, įtariamas smegenų sukrėtimas; papildomos informacijos dalyje nurodyta, kad Pacientas nukentėjo eismo įvykio metu, skundėsi galvos skausmu, pervežimo metu išsivystė prieširdžiu virpėjimo paroksizmas, nurodyta diagnozė –smegenų sukrėtimas. Atvykus į Kauno klinikų priėmimo skyrių prie įvažiavimo į Kardiologijos ligonių priėmimo poskyrį, be apžiūros Pacientas buvo išsiųstas į Kauno klinikinę ligoninę, į kurią, pagal GMP kvietimo kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus duomenis, buvo atvežtas 2014-10-29 20 val. 04 min.
Šioje gydymo įstaigoje Pacientas buvo konsultuotas neurologo. Dėl įtariamos subduralinės hematomos, indikuoto skubaus galvos kompiuterinės tomografijos tyrimo bei neurochirurgo konsultacijos tikslingumo buvo nuspręsta Pacientą pervežti atgal į LSMU Kauno klinikas, nes neurochirurginio profilio paslauga buvo galima tik šioje sveikatos priežiūros įstaigoje. GMP kvietimo kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2014-10-29 20 val. 37 min. gautas iškvietimas pervežti pacientą V. V. iš Kauno klinikinės ligoninės į LSMU ligoninę Kauno klinikos kompiuterinės tomografijos tyrimui atlikti. 20 val. 59 min. atvykus į LSMU ligoninę Kauno klinikos, Pacientui buvo suteiktos vidaus ligų gydytojo, traumatologo, neurologo konsultacijos, buvo atlikta stuburo kaklines dalies 2-jų krypčių, krūtinės tiesinė, dubens tiesinė bei šoninė krūtinkaulio rentgenogramos, galvos KT tyrimas, radiologo konsultacija, taip pat skirta NaCl 0,9% - 1000 ml infuzija. Po maždaug tris valandas trukusių tyrimų V. V. artimiesiems buvo pranešta, kad jam nustatytas insultas ir jį reikalinga pervežti atgal į Kauno klinikinę ligoninę. 2014 m. spalio 30 d. 00 val. 56 min. Pacientas buvo pristatytas į Kauno klinikinę ligoninę, GMP kvietimo kortelėje pažymėta diagnozė – insultas. Šioje ligoninėje V. V. buvo paguldytas į neurologijos skyrių, jis, ieškovų teigimu, kentėjo insulto pasekmes – sunkiai kalbėjo, buvo silpnas, nevaldė kairės pusės. 2014 m. lapkričio mėnesio pabaigoje V. V. ištiko antrasis insultas. Vėliau tyrimų metu buvo nustatyta, kad yra Pacientui susidarė krešuliai, kurie kyla link plaučių ir širdies, todėl gydymui Pacientas buvo perkeltas į kardiologijos skyrių. Po perkėlimo į kardiologijos skyrių, V. V. sveikata, ieškovų teigimu, ėmė staigiai prastėti, jį kankino dusulys. 2014 m. gruodžio 24 d. vakare, apie 22 val., ieškovas N. V., atvažiavęs aplankyti tėvo, rado jį dūstantį ir itin sunkios būklės. Ieškovui pareikalavus gydytojų, Pacientas buvo išvežtas į reanimaciją, kur buvo pravalyti plaučiai ir suteikta būtinoji pagalba. Tą patį vakarą jis buvo grąžintas į savo palatą, aprimo ir užmigo. 2014-12-25 apie 3 val. nakties V. V. mirė. Jo mirties liudijime nurodyta mirties priežastis – 169.3, pagal Tarptautinį ligų kodų klasifikatorių tai – smegenų infarkto pasekmės.
Ieškovai 2015-12-21 kreipėsi su skundu į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, prašė įvertinti LSMU ligoninės Kauno klinikos suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, šios sveikatos priežiūros įstaigos medicinos gydytojų veiksmus/neveikimą, asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą/netinkamą suteikimą, kompleksiškai įvertinant visas Pacientui suteiktas/nesuteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2014-10-29 iki 2014-12-25 ir pateikti atsakymą į klausimą, ar gydymo įstaigose nebuvo pažeista Paciento sveikatos priežiūros paslaugos teikimo tvarka ir sąlygos.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atsakydama ieškovui, 2016-05-31 atsiuntė jam šios tarnybos 2016-05-19 Kontrolės Nr. T3-407-2/2015 ataskaitą Nr. D17-107-(1.27.) bei Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2016-05-20 įsakymą Nr. T4-140 „Dėl pacientui V. V. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“, taip pat šios tarnybos 2016-05-26 Kontrolės Nr. T3-407-2/2015 ataskaitą Nr. D17-113-(1.27.) bei Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2016-05-20 įsakymą Nr. T4-148 „Dėl pacientui V. V. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ (t. 1, b. l. 28-34; t. 2, b. l. 18-20).
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2016-05-30 įsakyme Nr. T4-148 „Dėl pacientui V. V. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ konstatuota, jog nustatyta, kad 2014 m. spalio 29 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikos pacientui V. V. asmens sveiktos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės akto ir įstaigos vidaus dokumento reikalavimus, t. y. 2014-10-29 19.40 val. į Kauno klinikas dėl širdies ritmo sutrikimo po eismo įvykio greitosios medicininės pagalbos atvežtas pacientas V. V. nebuvo užregistruotas Kardiologijos ligonių priėmimo poskyryje, nebuvo apžiūrėtas gydytojo, neįvertinus jo sveikatos būklės ir nesprendus klausimo dėl skubios medicininės pagalbos teikimo masto ir indikacijų suteikti skubią medicininę pagalbą Kardiologijos ligonių priėmimo poskyryje ir/ar nukreipti į centrinį skubios pagalbos skyrių, pacientas buvo nukreiptas į Kauno klinikinę ligonine, tuo pažeidžiant Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 patvirtintą Skubios medicinos pagalbos teikimo tvarką ir Kauno klinikų direktoriaus 2012 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-507 patvirtintą „Būtinosios medicinos pagalbos teikimo Kauno klinikose tvarką“. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2016-05-30 įsakymu Nr. T4-148 VšĮ Kauno klinikos įspėta dėl nurodyto teisės akto ir vidaus dokumento pažeidimo. Atsakovė, kaip matyti iš jos teismui pateiktos informacijos (7 t., b. l. 3) šio Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymo įstatymo nustatyta tvarka neskundė. Todėl teismas vertina, kad aptariamame įsakyme aplinkybės apie 2014-10-29 19 val. 40 min. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus nesuteikimą pacientui V. V. būtinosios pagalbos Kauno klinikose nurodytos visiškai pagrįstai.
Ieškovai N. V. ir Z. V. 2016-09-26 pateikė pareiškimą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl neturtinės žalos nustatymo nesuteikus tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų LSMU ligoninėje Kauno Klinikos. Ieškovai prašė nustatyti, kad dėl jų tėvo ir sutuoktinio V. V. mirties, LSMU ligoninės Kauno klinikos nesuteiktos būtinosios medicinos pagalbos, netinkamai ir nekokybiškai suteiktų medicininių paslaugų, jie patyrė neturtinę žalą, prilyginamą 40 000 Eur, po 20 000 Eur kiekvienam pareiškėjui.
Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017-01-24 sprendimu Nr. 56-4 „Dėl N. V. ir Z. V. pareiškimo“ buvo nuspręsta, kad žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas V. V. LSMU Kauno klinikose nebuvo padaryta, ir ieškovų prašymas atlyginti neturtinę žalą netenkintinas (1 t., b. l. 38-41).
Šiame sprendime nurodyta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija įvertino Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūrai veiklos tarnybai vertinimą dėl pacientui V. V. 2014-10-29 – 2014-10-30 LSMU ligoninėje Kauno klinikos teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės teikusio gydytojo neurologo profesoriaus D. J. išvadą, kad letalinę išeitį lėmė komplikuota ligos eiga ir daugybinė patologija – insulto komplikacijos ir sunkios gretutinės ligos, kurių gydymą apsunkino didelė kraujavimų rizika, sunkios anksčiau nediagnozuotos gretutinės ligos; negalima paneigti, kad prieširdžių virpėjimo epizodų nebuvo ir iki 201-10-29; nediagnozuotas ir negydytas paroksizminis prieširdžių virpėjimas galėjo būti pirmojo smegenų infarkto priežastimi, dėl kurio Pacientas pateko į gydymo įstaigas, nes kitų akivaizdžių insulto priežasčių nerasta.
Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. sausio 24 d. sprendime taip pat nurodė, kad ji, siekdama visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ieškovių pareiškimą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, kreipėsi į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę dėl informacijos, reikalingos Komisijos sprendimui priimti. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Neurologijos smegenų kraujotakos sutrikimais skyriaus vedėjas A. V. pateikė atsakymus į Komisijos pateiktus klausimus, nurodė, kad negali įvertinti LSMU ligoninės Kauno klinikos Kardiologijos ligonių priimamojo gydytojų veiksmų atvežus pacientą V. V. 2014 m. spalio 29 d. 19 val. 40 min., nes nėra medicininės dokumentacijos, tačiau GMP pacientą į daugiaprofilinę ligoninę atvežė teisingai, teikiant medicininę diagnostinę pagalbą Pacientui LSMU ligoninėje Kauno klinikos, jį atvežus į šią įstaigą 20 val. 59 min., pagalbą, klaidų nepadaryta, o nustačius diagnozę, Pacientas tolimesniam gydymui galėjo būti pervežtas į kitą gydymo įstaigą, neigiamų poveikių Paciento sveikatai tai neturėjo.
Atsižvelgdama į tai Komisija pripažino, jog neteisėta kalta veika LSMU ligoninėje Kauno klinikos nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta, nes komisija nenustatė priežastinio ryšio tarp LSMU ligoninės Kauno klinikos 201-10-29 19 val. 40 min. gydytojų veikos ir Paciento tolimesnių sveikatos sutrikimų, lydinčių ligų ir letalinės baigties, t. y. Paciento mirties; komisija taip pat nustatė, kad LSMU Kauno klinikose nuo 2019-10-29 20 val. 59 min. iki 2014-10-30 asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai.
2017 m. vasario 20 d. ieškovai kreipėsi į teismą, pateikdami ieškinį atsakovei LSMU ligoninei Kauno klinikos, kuriame prašė priteisti jiems po 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nurodydami, kad jiems (kokiu būdu) buvo padaryta neturtinė žala.
Nagrinėjant ieškovų ieškinį teisme, teismas patenkino ieškovų prašymą ir 2017 m. liepos 14 d. nutartimi paskyrė deontologinę ekspertizę. Atlikę šią ekspertizę ekspertai išvadose, atsakydami į jiems užduotus klausimus, nurodė:
V. V. 2014-10-29 19 val. 40 min. į LSMU ligoninę Kauno klinikos nebuvo pristatytas, todėl negalima atsakyti, ar tuo metu buvo galima įtarti insulto diagnozę ir pradėti gydymą. Specializuotas insulto gydymas yra pradedamas tada, kai yra nustatyta tiksli diagnozė ir nėra kontraindikacijų trombolizei.Insultą galima įtarti, kai pacientui konstatuojama vienos pusės jutimo ir funkcijos, kalbos ir regėjimo sutrikimų.Insulto gydymui taikyti trombolizę, kai nėra priešparodymų, yra tikslinga laikotarpyje iki 4,5 valandų nuo simptomų atsiradimo pradžios.Sprendžiant iš V. V. sveikatos būklės pagal 2014-10-29 19 val. 40 min. GMP kortelėje fiksuotus duomenis, insulto klasikinių požymių tuo metu nebuvo, todėl nėra pagrindo teigti, kad pagalbos nesuteikimas LSMU ligonėje Kauno klinikos 2014-10-29 19 val. 40 min. turėjo turėti neigiamų padarinių V. V. tolimesnei būklei ir sveikatai.V. V. 2014-10-29 20 val. 59 min. pristatytam iš VšĮ Kauno Klinikinės ligoninės į LSMU ligoninę Kauno klinikos pradėti taikyti specialų insulto gydymą trombolize nebuvo pakankamų diagnostinių duomenų. Tuo metu jam konstatuoti neurologiniai sutikimai (hipesteziją kairėse galūnėse. Sausgysliniai refl. k>d (+), patologiniai Babinskio s. k (±), meningizmas (±)) buvo įvertinti kaip eismo įvykyje galimai patirtos subdurinės hematomos pasekmė. Atlikus galvos kompiuterinę tomogramą ir nenustačius traumai būdingų pakitimų, paryškėjus insultui būdingiems neurologiniams sutikimams (sunkiau supranta sudėtingesnius paliepimus, galva ir akių obuoliai pasukti į kairę, žvilgsnio parezė kairėn), išeminis insultas, sprendžiant iš gyd. neurologės A. J. įrašo, buvo įtartas 2014-10-29 23 val. 50 min.Kadangi V. V. išeminis insultas buvo įtartas 2014-10-29 23 val. 50 min., o iš turimų duomenų negalima nustatyti tikslaus insulto pradžios laiko, todėl negalima teigti, kad tarp paciento transportavimo iš vienos gydymo įstaigos į kitą, nepradėjus specialaus insulto gydymo, ir paciento sveikatos būklės pablogėjimo yra priežastinis ryšys.2014-10-29 LSMU ligoninėje Kauno klinikos teikiant V. V. medicinos diagnostinę pagalbą diagnostinių klaidų nebuvo padaryta.Tarp V. V. 2014-12-04 įvykusio pakartotino smegenų išeminio insulto ir 2014-10-29 medikų veiksmų LSMU ligoninėje Kauno klinikos priežastinio ryšio nėra.Tarp V. V. mirties nuo smegenų infarkto pasekmių ir 2014-10-29 medikų veiksmų LSMU ligoninėje Kauno klinikos priežastinio ryšio nėra.
10) Viena iš sąlygų taikyti specializuotą insulto gydymą (trombolize) yra žinomas tikslus insulto atsiradimo laikas ir nebuvimas priešparodymų. Be to, pažymėtina, kad moksliniais tyrimais įrodyta, kad trombolizės taikymas neturi įtakos insulto išeičiai (mirčiai), gali tik sumažinti neįgalimo reiškinius, tuo pačiu pagerinant gyvenimo kokybę.
Konkrečiu atveju V. V. mirtį lėmė pirmojo insulto komplikacijos – kojos giliųjų venų trombozė, plaučių arterijos tromboembolija, esant sunkioms gretutinėms ligoms paroksizminiam prieširdžiu virpėjimui, cukriniam diabetui, šlapimo pūslės tumorui (Ekspertizės aktas Nr.EDM 8(54)/2018 (0) – t. 1., b. l. 165-172).
III. Teisiniai sprendimo argumentai
Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 str., 24 str. 1 d.). Pagal CK 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs nuoseklią sveikatos priežiūros įstaigų deliktinės civilinės atsakomybės ir jai taikyti būtinų sąlygų nustatymo praktiką. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 straipsniai). Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).
Ieškovai, reikalaudami priteisti jiems neturtinę žalą mirus jų sutuoktiniui ir tėvui V. V., nurodo, kad atsakovės LSMU ligoninės Kauno klinikos medikai 2014 m. spalio 29 d. 19 val. 40 min. nesuteikė pacientui V. V. būtinosios medicininės pagalbos, laiku nenustatė diagnozės, neparinko tinkamos gydymo taktikos insulto diagnozės atveju, ir šių veiksmų/neveikimo visuma sąlygojo paciento sveikatos pablogėjimą ir mirtį.
Teismas, remdamasis ieškovų paaiškinimais, Kauno miesto greitosios medicininės pagalbos stoties duomenimis apie jos vykdytus 2014 m. spalio 29 d. paciento V. V. pervežimus, o taip pat Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2016-05-30 įsakyme Nr. T4-148 „Dėl pacientui V. V. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ konstatuotomis aplinkybėmis, pripažįsta nustatytu, kad 2014 m. spalio 29 d. 19 val. 40 min. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikos pacientui V. V. asmens sveiktos priežiūros paslaugos faktiškai nebuvo suteiktos, jis, pažeidžiant teisės akto ir įstaigos vidaus dokumento reikalavimus, nesuteikus būtinosios pagalbos buvo nukreiptas į kitą gydymo įstaigą, kas vertintina kaip paciento teisių pažeidimas.
Tačiau, teismo vertinimu, būtinosios pagalbos pacientui V. V. nesuteikimas
2014-10-29 19 val. 40 min. negali būti laikomas priežastiniu ryšiu susijusiu su ieškovų nurodytomis kilusiomis pasekmėmis – paciento sveikatos būklės pablogėjimu ir jo mirtimi. Taip teismas vertina, kadangi deontologinę teismo medicinos ekspertizę atlikę ekspertai padarė išvadas: 1) sprendžiant iš
V. V. sveikatos būklės pagal 2014-10-29 19 val. 40 min. GMP kortelėje fiksuotus duomenis, insulto klasikinių požymių tuo metu nebuvo, todėl nėra pagrindo teigti, kad pagalbos nesuteikimas LSMU ligonėje Kauno klinikos 2014-10-29 19 val. 40 min. turėjo turėti neigiamų padarinių V. V. tolimesnei būklei ir sveikatai; 2) kadangi V. V. išeminis insultas buvo įtartas
2014-10-29 23 val. 50 min., o iš turimų duomenų negalima nustatyti tikslaus insulto pradžios laiko, todėl negalima teigti, kad tarp paciento transportavimo iš vienos gydymo įstaigos į kitą, nepradėjus specialaus insulto gydymo, ir paciento sveikatos būklės pablogėjimo yra priežastinis ryšys; 3) tarp
V. V. mirties nuo smegenų infarkto pasekmių ir 2014-10-29 medikų veiksmų LSMU ligoninėje Kauno klinikos priežastinio ryšio nėra; 4) 2014-10-29 LSMU ligoninėje Kauno klinikos teikiant
V. V. medicinos diagnostinę pagalbą diagnostinių klaidų nebuvo padaryta.
Teismas atsižvelgia ir į tai, kad į ieškovų ekspertams užduotą klausimą Nr. 11 „Ar įvertinus visą paciento V. V. ligos eigą, fiksuotą medicininiuose dokumentuose (tiek Kauno klinikose, tiek ir vėliau gydantis kitose gydymo įstaigose, bei paciento lėtines ligas), galima teigti, kad pacientui po autoįvykio (įvertinant tai, kad tikslus autoįvykio laikas nėra žinomas, taip pat nesant objektyvios paciento anamnezės) buvo galima teikti specializuotą insulto gydymą, dėl ko būtų buvę galima išvengti paciento mirties?“ ekspertai pateikė išvadą, jog „viena sąlygų taikyti specializuotą insulto gydymą (trombolizę) yra žinomas tikslus insulto laikas ir nebuvimas priešparodymų. Be to, pažymėtina, kad moksliniais tyrimais įrodyta, kad trombolizės taikymas neturi įtakos insulto išeičiai (mirčiai), gali tik sumažinti neįgalumo reiškinius, tuo pačiu pagerinant gyvenimo kokybę“, o 2018 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje ekspertas A. V. paaiškino, kad trombolizė V. V. negalėjo būti taikoma pagal konkrečią jo sveikatos būklę (2018-05-16 teismo posėdžio garso įrašas, laikas 00:59 – 01: 02; 01:07 – 01: 11).
Teismas neturi pagrindo nesutikti su ekspertų išvadomis ir paaiškinimais, kadangi kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, vertinant gydytojų veiksmus teisėtumo (gydytojo standarto) aspektu, lemiamą reikšmę turi turėti specialiosios medicinos mokslo žinios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).
Teismas sprendžia, kad nenustačius priežastinio ryšio tarp būtinosios medicininės pagalbos pacientui V. V. nesuteikimo LSMU ligoninėje Kauno klinikos 2014-10-29 19 val. 40 min. ir šio Paciento mirties 2014 m. gruodžio 25 d., negalima pripažinti, kad yra pagrindas ieškovams iš atsakovės priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Todėl teismas ieškinį atmeta (CPK 178 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 268 ir 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.