Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-10-14 · Civilinė byla Nr. 2A-737-252/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-14
Bylos Nr.
2A-737-252/2013
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-03642-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Birutė Jonaitienė
Ieškovas
J. B.
Atsakovas
A. Š.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 737 - 252 - 2013

Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03642-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 24.4; 63.1; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Jonaitienės, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Valiulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4756-452-2013 pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas J. B. prašė priteisti iš atsakovo A. Š. 6 600 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1997-11-20 jis su atsakovu pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovui iki 1998-12-01 paskolino 6 600 Lt. Tačiau iki šiol atsakovas paskolos negrąžino. Anksčiau jis į teismą dėl skolos priteisimo nesikreipė, nes nežinojo apie atsakovo buvimo vietą. Tik iš kitų asmenų girdėjo, jog atsakovas gyvena užsienyje. Apie atsakovo sugrįžimą į Lietuvą sužinojo 2013 metais ir iš karto kreipėsi į teismą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 10 d. galutiniu sprendimu panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-05-17 preliminarų sprendimą ir ieškovo ieškinį atmetė. Nustatė, kad 1997-11-20 Panevėžio miesto 4-ojo notaro biuro notarė V. K. patvirtino paskolos sutartį tarp fizinių asmenų, pagal kurią A. Š. neatlygintinai pasiskolino iš J. B. 6 600 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 1998-12-01. Paskolos sutartis įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčyta. Konstatavo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių 6 600 Lt skolos grąžinimą. Ieškovas į teismą su skolos reikalavimu kreipėsi 2013-05-15, t. y. praėjus daugiau nei dešimt metų po prievolės įvykdymo termino. Atsižvelgdamas į tai, kad J. B. nuo 1998-12-01 nesikreipė su ieškiniu į teismą dėl skolos priteisimo, ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė, teismas, nenustatęs svarbių termino praleidimo priežasčių, sprendė, jog yra pagrindas taikyti atsakovo prašomą ieškinio senatį (CK 1.131 str. 1 d.). Aplinkybių, kad nuo 1997 metų A. Š. gyveno Ispanijoje ir J. B. nebuvo žinoma jo gyvenamoji vieta, teismas nelaikė pateisinančiomis ar svarbiomis priežastimis, dėl ko ieškovas būtų negalėjęs per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-05-17 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad ieškinio senaties taikymo klausimas buvo sprendžiamas nepagrįstai, neteisėtai ir formaliai, atsižvelgiant išimtinai į atsakovo interesus. Byloje buvo nurodęs, kad atsakovas nuo 1997 m. iki pat bylos iškėlimo teisme dienos buvo pakeitęs savo gyvenamąją vietą, tačiau apie tai ieškovo neinformavo. Prieš išvykstant į užsienį atsakovas žadėjo grįžęs skolą sugrąžinti. Ieškovui objektyviai nebuvo galimybių nustatyti atsakovo gyvenamosios vietos, nes visi pastarojo artimieji nurodė nežinantys, kur jis gyvena. Tokiu būdu, anksčiau pateiktas ieškinys dėl skolos priteisimo būtų neperspektyvus, kažin ar būtų priimtas. Mano, jog neteisinga teismo išvada, kad ieškovas neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino. Tiek savo atsiliepime į atsakovo prieštaravimus, tiek teismo posėdžio metu prašė netaikyti ieškinio senaties. Tai tapatu prašymui atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes jis taip suvokė šį klausimą reguliuojančius įstatymus bei jų taikymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. galutinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis. Įstatymai nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, o atskirų rūšių reikalavimams pareikšti – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus (CK 1.125 str.).

Byloje nustatyta, kad 1997-11-20 ieškovas J. B. pagal sudarytą sutartį atsakovui A. Š. iki 1998-12-01 paskolino 6 600 Lt (b. l. 10). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai, sistemiškai vertindamas visos sutarties turinį, aiškino šalių pasirašytos sutarties nuostatas bei aplinkybes dėl kiekvienai iš šalių tenkančius įsipareigojimus ir jų vykdymą. Iš esmės ginčo dėl paskolintų pinigų nėra. Taip pat nustatyta, jog ieškovas į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi praėjus daugiau nei dešimt metų (2013-05-15), t. y. praleidęs bendrąjį ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 1 d.). Priešingai apelianto argumentams dėl praleistos ieškinio senaties taikymo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo išaiškinimus, kad ieškinio reikalavimas, pareikštas praleidus įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą, iš esmės reiškia tai, jog teismui, sprendžiančiam dėl termino atnaujinimo, reikia vertinti teisės kreiptis į teismą ribojimo terminu atitiktį teisėtam tikslui apginti pažeistą teisę. Šiuo atveju apeliantas apskritai neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino. Kritiškai vertintinas skundo argumentas apie J. B. prašymą netaikyti ieškinio senaties, neva prilygstančio prašymui atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Tiek savo atsiliepime į atsakovo prieštaravimus (b. l. 30), tiek teismo posėdžio metu (b. l. 37-39) J. B. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog prašo netaikyti ieškinio senaties termino, tačiau apie termino atnaujinimą net neužsimena, tuo, labiau, kad ieškovą atstovavo advokatė, kuri taip pat tokio prašymo nepareiškė. Be to, apelianto teigimu, teismas neįvertino to, kad atsakovas nuo 1997 m. iki pat bylos iškėlimo teisme dienos buvo pakeitęs savo gyvenamąją vietą, apie kurią ieškovas nežinojo, dėl ko ieškovas nematė prasmės kreiptis į teismą. Tačiau iš ginčijamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog dėl tokių J. B. nurodytų aplinkybių teismas aiškiai pasisakė, spręsdamas, jog tai nėra pateisinančios ar svarbios priežastys, trukdžiusios per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo. Apelianto pasvarstymai apie tai, kad nežinant atsakovo buvimo vietos ieškinys būtų neperspektyvus, vargu ar būtų priimtas, vertintini kaip paties aplaidumas, nesirūpinimas savo pažeistomis teisėmis per pakankamai ilgą laiko tarpą – 10 metų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors ir nebuvo ieškovo konkretaus prašymo atnaujinti praleistą ieškininės senaties termino, tačiau teismas sprendime dėl termino praleidimo ir galimybių jį atnaujinti esant pateisinamoms ir svarbioms priežastims, išsamiai pasisakė ir taikė ieškinio senatį, nesant pagrindų jai atnaujinti.

Esant aukščiau minėtoms aplinkybėms ir atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.), ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ir jį apeliantui atnaujinti pažeistoms teisėms ginti (CK 1.131 str. 2 d.). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas ir kvalifikuodamas byloje nustatytas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties institutą bei teismų praktiką šiuo klausimu, todėl padarė teisėtą išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudarė pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Birutė JonaitienėNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė