- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-22
- Bylos Nr.
- 1-188-927/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-01572-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- M. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
M. M. (M. M.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, išsiskyręs, dirbantis UAB „Loro“, šaltkalviu, neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, žinodamas apie savo pareigą pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimą, mokėti lėšas nepilnamečių vaikų A. M., gim. (duomenys neskelbtini)ir Jekaterinos E. M., (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį po 300 Lt kiekvieno vaiko išlaikymui nuo 2009-09-01 iki vaikų pilnametystės, laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2010-02-24 ir nuo 2011-02-26 iki 2011-06-02 vengė išlaikyti savo vaikus.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad turi du nepilnamečius vaikus A. M. ir J E. M.. 2009 metų rugsėjo mėnesį išsiskyrė su žmona, vaikai liko gyventi su motina. Vilniaus rajono apylinkės teismas priteisė jam mokėti lėšas vaikų išlaikymui, kiekvieną mėnesį po 300 litų kiekvienam vaikui. Apie priimtą sprendimą žinojo, nes pats dalyvavo teisme. Nuo teismo sprendime nurodytos dienos, t.y. nuo 2009-09-01 iki 2010-02-24 nemokėjo lėšų, nes niekur nedirbo, darbo biržoje registruotas nebuvo, kodėl neužsiregistravo darbo biržoje, pasakyti negali. Po teismo sprendimo buvusi žmona ir vaikai gyveno kartu su juo (duomenys neskelbtini) jo tėvui priklausančiame name, gyveno skirtinguose kambariuose. Jis prižiūrėjo vaikus kol įsidarbino 2011-06-02. Per tą laikotarpį, jei turėjo pinigų, duodavo vaikams, taip pat, jei turėjo pinigų, pirko maistą, rūbus. 2011 metų vasarą buvusi žmona su vaikais išsikraustė gyventi į Vilnių. 2011-06-02 įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau darbe atlyginimą mokėdavo nepastoviai, kiek galėdavo vaikams padėdavo finansiškai. Į žmonos sąskaitą banke nebuvo nei karto pervedęs pinigų, nes nežinojo jos sąskaitos numerio, niekas jam jos nenurodė. Nuo 2012-06-19 dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Dabar žmona su dukra išvyko į užsienį, o sūnus nuo 2012-06-25 gyveno su juo.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais:
Nukentėjusiosios N. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2009-10-06 išsituokė su vyru M. M.. Pagal teismo sprendimą jų vaikai A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. E. M., gim. (duomenys neskelbtini) liko gyventi su ja. M. M. pagal teismo sprendimą turėjo vaikų išlaikymui į jos banko sąskaitą mokėti 800 litų. Iš pradžių jis alimentus mokėjo. Vėliau teismas šią sumą sumažino iki 600 litų, t.y. 300 litų kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį. Po skyrybų ji su vaikais gyveno Vilniaus r., Mickūnų mstl., Darbininkų g. 1, pas buvusio vyro M. M. tėvus. Gyveno atskirai name, turėjo kambarį. Ten gyvendama mokėjo už elektrą. Būdavo, kad vyras M. M. kažkiek laiko mokėjo už vandenį, po to jis nemokėjo, jai teko pačiai mokėti. Nuo 2010 metų spalio mėnesio M. M. nemoka pinigų vaikų išlaikymui. 2011 metų balandžio mėnesį kreipėsi į antstolių kontorą dėl pinigų išieškojimo, tuo pačiu metu kreipėsi ir į Vaikų išlaikymo fondą, kur jai paskaičiavo 180 litų kiekvienam vaikui, t.y. iš viso 360 litų. Po to ji su vaikais išsikraustė gyventi į Vilnių. 2011 metų gruodžio mėnesį M. M. davė naudotis automobiliu. Šiuo metu automobiliu nesinaudoja, nes jis yra netvarkingas, reikia remontuoti. Kol gyveno Mickūnuose, buvęs vyras nedirbo, pinigų nedavė vaikams, maisto produktų nepirko. Viską pirko pati, pinigų jis jai nedavė (b.l. 12-3)
Mažametės liudytojos J. E. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad ji gyvena kartu su mama ir broliu Artiomu, maždaug prieš tris metus jos tėvai išsiskyrė, tėvas gyvena atskirai. Po tėvų skyrybų, ji su mama ir broliu kurį laiką gyveno pas senelius (duomenys neskelbtini) miestelyje. Name gyveno kartu su tėvu M. Ten gyveno iki 2011 metų vasaros, per tą laikotarpį tėvas rūpinosi ja, bendravo su ja, būdavo, kad, kai paprašydavo, tėvas duodavo jai 2, 5 litus. Retkarčiais pirkdavo maisto produktų. Per mėnesį tėvas duodavo apie 15 litų. Kiek pamena, tėtis tuo metu, kai jie gyveno pas senelius, neturėdavo pinigų. Rūbus ir maistą dažniausiai pirkdavo mama (b.l. 23);
Nepilnamečio liudytojo A. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad jis gyvena kartu su mama ir seserimi J. E. M.. Po tėvų skyrybų jis su mama ir seserimi gyveno tėvo Michailo name, ten gyveno iki 2011 metų vasaros, po to persikraustė su mama gyventi į Vilnių. Kol gyveno senelių namuose, tėvas rūpinosi jais, prižiūrėjo. Kartais pirko maisto, duodavo po 10,20 litų, kai paprašydavo. Per mėnesį išeidavo apie 50 litų. Būdavo, kad tėvas neturėdavo pinigų, nes nedirbo. Pagrinde juo ir seserimi rūpinosi mama, ji rengė ir maitino juos (b.l. 25 ).
-daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad 2011-08-30 pateikti: Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-09-03 sprendimo civilinėje byloje kopija Nr. 2-2958-577/2009, Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-2958-577/2009, kopija, A. M., gimimo liudijimo kopija, J. E. M. gimimo liudijimo kopija (b.l. 15-21);
Vykdomosios bylos Nr. 3256/11 kopija pateikta antstolės I. B.. (b.l. 27-49);
Vilniaus teritorinės darbo biržos pažyma, kad M. M. darbo biržoje buvo registruotas 2010-02-24 – 2011-02-25, darbo paiešką nutraukė savo noru (b.l. 51);
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikyti vaikus yra civilinė pareiga ir jos nevykdymas besąlygiškai baudžiamosios atsakomybės nesukelia. Baudžiamas tik sąmoningas vengimas išlaikyti savo vaikus, esant įsigaliojusiam teismo sprendimui mokėti nustatyto dydžio išlaikymą ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma iš dalies. Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-491/2005).
Kaltinamasis nurodė, kad kaltę pripažįsta, nemokėjo lėšų vaikų išlaikymui nes neturėjo pajamų. Kai gaudavo pajamų, savo šeimą išlaikydavo, duodavo vaikams pinigų. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad tėvas vaikams išlaikymo neteikė. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai dėl susidariusio įsiskolinimo bei kiti rašytiniai įrodymai. Teismas, vertindamas kaltinamojo parodymus atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis neneigė kaltės. Teismui yra pagrindo vertinti, kad kaltinamasis turėjo galimybę teikti išlaikymą, jo neteikė, nors turi tokią pareigą, nepriklausomai nuo to, kad gyveno atskirai. Tėvo pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus, teikti jiems visapusišką pagalbą, rūpintis jų auklėjimu, ugdymu ir kita išlieka iki vaikų pilnametystės, be to ir vėliau, konkrečiais įstatymo numatytais atvejais. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis turi sveikatos problemų, yra nedarbingas. Tokių aplinkybių jis nenurodė ir duomenų nepateikė. Iš visumos nustatytų aplinkybių yra pagrindo išvadai, kad kaltinamasis elgėsi neatsakingai, suvokdamas savo pareigą, vengė pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, mokėti lėšas jų išlaikymui. Ištyrus ir įvertinus visumą įrodymų kaltinamojo parodymus, nukentėjusiosios parodymus, byloje nustatytas faktines aplinkybes, papildančias viena kitas, yra pagrindo išvadai, kad kaltinamasis, turėdamas galimybę mokėti lėšas jų išlaikymui, ieškoti darbo ir registruotis darbo biržoje kai nedirbo, per du metus sumokėjo tik nedidelę dalį vaikų išlaikymui priteistų lėšų, o visą likusį laiką sąmoningai, tyčia vengė išlaikyti savo vaikus ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kadangi nuoširdaus jo gailėjimosi dėl padarytos veikos teisme nebuvo, teisme kaltinamasis nurodė, kad yra truputį kaltas, todėl vien formalus prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nelaikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas nesunkiems, į jo padarymo aplinkybes, kaltės formą - tyčią, į kaltinamojo asmenybę, kuris dabar dirba, kad administracine tvarka nebaustas, anksčiau neteistas, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skirtina mažesnė negu vidutinė su laisvės atėmimu nesusijusi laisvės apribojimo bausmė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 1 d., 273 str., 303 str. 2 d.
nusprendė:
M. M. (M. M.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 164 str. ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 2 p., 3 p., įpareigoti M. M. dirbti arba būti registruotam darbo biržoje bei bausmės vykdymo laikotarpiu sumokėti alimentų įsiskolinimą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.