- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-20
- Bylos Nr.
- I-5575-815/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05174-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- S. P.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjai S. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. P. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo, neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėja S. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su 2014 m. lapkričio 28 d. skundu prašydama (b. l. 1–9):
1.1. panaikinti atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba, ir VSDFV) 2014 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. (6.5) I-8702 „Dėl 213-10-29 skundo ir atsisakymo atnaujinti terminą skundui paduoti“ (toliau – ir sprendimas Nr. (6.5) I-8702) dalį, kurioje atsisakyta įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) išmokėti pareiškėjai valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau – ir senatvės pensija) nepriemoką, susidariusią dėl antikonstitucinių Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo;
1.2. priteisti iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus 11 155,37 Lt senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.
2. Pareiškėja mano, kad skundžiama sprendimo Nr. (6.5) I-8702 dalis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina, kaip sukelianti pareiškėjai neigiamas teisines pasekmes ir sudaranti kliūtis apginti pareiškėjos pažeistas teises, t. y. teisę gauti senatvės pensijos nepriemoką, už kurios išmokėjimą atsakingas VSDFV Kauno skyrius. Pareiškėjos skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Fondo valdyba sprendimą Nr. (6.5) I-8702 priėmė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, išnagrinėjusi pareiškėjos 2013 m. spalio 29 d. skundą dėl VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2013 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. (10.1)S-74293 „Dėl neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies“ (toliau – ir sprendimas Nr. (10.1)S-74293) panaikinimo ir 2014 m. spalio 17 d. pareiškimą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-6267-580/2014 (toliau – ir Teismo sprendimas) nevykdymo.
2.2. Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nurodo, kad yra lojali valstybei pilietė, todėl pagrįstai tikėjo, jog po šio Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo Seimas ir Vyriausybė tinkamai įvykdys jiems nustatytą pareigą ir priimtuose teisės aktuose nustatys neišmokėtos senatvės pensijos (nuosavybės) kompensavimo mechanizmą bei grąžins dėl ekonominės krizės neišmokėtą senatvės pensijos dalį. Pareiškėjos lūkestis buvo pagrįstas per visuomenės informavimo priemones šalies vadovų kartojamais pažadais, kad senatvės pensijų nepriemokos artimiausiu laiku bus grąžintos. Įsitikinusi, kad įstatymų leidėjas nėra parengęs jokių teisės aktų projektų dėl teisės gauti pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį neišmokėtos senatvės pensijos nepriemoką, pareiškėja ėmėsi teisėtų veiksmų apginti savo pažeistą teisę į senatvės pensiją (nuosavybę).
2.3. Pareiškėja kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių su 2013 m. spalio 17 d. prašymu apskaičiuoti ir išmokėti senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. VSDFV Kauno skyrius sprendime Nr. (10.1)S-74293 pateikė detalų neišmokėtos senatvės pensijos dalies apskaičiavimą (iš viso 11 155,37 Lt), iš kurio pareiškėja sužinojo, kad jai paskirtos senatvės pensijos dydis perskaičiuotas ir mažintas tiek pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, tiek 8 straipsnio 1 dalį, taip pat atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, motyvuodamas tuo, jog nėra galiojančio teisės akto, reglamentuojančio pagal Laikinąjį įstatymą perskaičiuotų pensijų kompensavimo tvarką ir terminus.
Šalies argumentai
2.4. Pareiškėja, nesutikdama su sprendimu Nr. (10.1)S-74293, laikydamasi privalomos išankstinio ginču nagrinėjimo ne teismo tvarkos, pateikė Fondo valdybai 2013 m. spalio 29 d. skundą, prašydama panaikinti nurodytą sprendimą ir įpareigoti VSDFV Kauno skyrių patenkinti pareiškėjos prašymą ir išmokėti 11 155,37 Lt senatvės pensijos nepriemoką. Fondo valdyba 2013 m. lapkričio 8 d. sprendime Nr. (6.5) I-7430 „Dėl 2013-10-29 skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (6.5) I-7430) atsisakė panaikinti sprendimą Nr. (10.1)S-74293, kadangi jį traktavo kaip informacinio pobūdžio raštą, be to, nurodė, jog yra rengiamas sumažintų senatvės pensijų kompensavimo įstatymo projektas, o kol kompensavimo tvarką nustatantys teises aktai nepriimti, Fondo valdyba neturi teisinio pagrindo įpareigoti VSDFV Kauno skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių išmokėti pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo taikymo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. negautą senatvės pensijos dalį.
2.5. Pareiškėja, siekdama apginti savo pažeistas teises, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris įsiteisėjusiame 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6267-580/2014 panaikino sprendimą Nr. (6.5) I-7430 ir įpareigojo Fondo valdybą pareiškėjos 2013 m. spalio 29 d. skundą išnagrinėti iš naujo.
2.6. Fondo valdyba, vykdydama Teismo sprendimą, 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendime Nr. (6.5) I-7883 „Dėl 2013-10-17 prašymo ir 2013-10-29 skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (6.5) I-7883), be kita ko, nurodė, jog: 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendime įpareigojo VSDFV Kauno skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių panaikinti sprendimo Nr. (10.1)S-74293 dalį, kurioje atsisakyta išmokėti pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo nuostatų sumažintos senatvės pensijos dalį, ir apie tai informuoti pareiškėją; pareiškėjos skundą toliau nagrinės tik po to, kai pareiškėja pateiks paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti dėl pateikto 2013 m. spalio 17 d. prašymo.
2.7. VSDFV Kauno skyriaus 3-iasis pensijų skyrius 2014 m. spalio 3 d. rašte Nr. (10.1)S-64603 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2013-10-29 rašto Nr. (10.1)S-74293 dalies panaikinimo“ (toliau – ir raštas Nr. (10.1)S-64603) informavo pareiškėją, kad panaikino rašte nurodytą sprendimo Nr. (10.1)S-74293 dalį.
2.8. Pareiškėja Fondo valdybai pateiktame 2013 m. spalio 29 d. skunde aiškiai apibrėžė keliamo ginčo ribas (VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. spalio 29 d. atsisakymas išmokėti senatvės pensijos nepriemoką nepagrįstumas) ir nurodė nesutikimo su gautu atsisakymu išmokėti senatvės pensijos nepriemoką motyvą. Fondo valdyba, nors ir nurodė kitokius VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. spalio 29 d. atsisakymo išmokėti senatvės pensijos nepriemoką neteisėtumo motyvus ir įpareigojo VSDFV Kauno skyrių šią sprendimo dalį panaikinti, tačiau tokį sprendimą priėmė nagrinėdama pareiškėjos 2013 m. spalio 29 d. skundą, kurį dėl nesuprantamų priežasčių tik dirbtinai išskaidė į dvi atskiras dalis, neturėdama tam jokio pagrindo, tokiu būdu tik vilkino Teismo sprendimo įvykdymą.
2.9. Pareiškėja 2014 m. spalio 17 d. pateikė Fondo valdybai pareiškimą, kuriame nurodė, jog Teismo sprendimas negali būti laikomas tinkamai įvykdytu, kadangi Fondo valdyba sprendime Nr. (6.5) I-7883 išdėstė tik nustatytus VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. spalio 29 d. sprendimo neteisėtumo motyvus, bet visiškai nepasisakė dėl pareiškėjos motyvų, kuriais ji ginčijo atsisakymą išmokėti priklausančią senatvės pensijos nepriemoką, pagrįstumo. Pareiškėja 2014 m. spalio 17 d. pareiškime neteikė Fondo valdybai jokio prašymo atnaujinti kokį nors terminą, bet tikėdamasi, kad Fondo valdyba tinkamai įvykdys teisės aktuose jai priskirtas funkcijas, papildomai paaiškino, kad po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo turėjo pagrįstą lūkestį, kad pareiškėjos pažeista teisė bus apginta, teisės aktuose nustatyta tvarka grąžinant priklausančią nepriemoką, o įsitikinusi, kad įstatymų leidėjas net nėra parengęs teisės aktų projektų dėl pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį neišmokėtos senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo, buvo priversta reikalauti priklausančios senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo.
2.10. Fondo valdyba sprendime Nr. (6.5) I-8702 nepateikė jokių argumentų, kuriais galimai būtų ginčijama ar kaip nors kitaip siekiama paneigti pareiškėjos teisė gauti priklausančią, bet neišmokėtą, senatvės pensijos dalį pagal VSDFV Kauno skyriaus nurodytą senatvės pensijos nepriemokos dydį, taigi, sprendime Nr. (6.5) I-8702 Fondo valdyba tik įvardijo tam tikras priežastis, kurios, jos nuomone, trukdo išmokėti pareiškėjai priklausančią senatvės pensijos nepriemoką. Taigi, Fondo valdyba, vykdydama Teismo sprendimą, faktiškai skundą išnagrinėjo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir išreiškė valią dėl pareiškėjos keliamo ginčo, pasisakydama dėl jo esmės. Sprendimo Nr. (6.5) I-8702 neteisėtumą ir nepagrįstumą lemia šio sprendimo turinio prieštaringumas ir atsisakymas netaikyti Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.
2.11. Pareiškėja, pagrįsdama skundą, remiasi, be kita ko, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalimi, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, 13 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija (2002 m. liepos 2 d., 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 22 d., 2010 m. balandžio 20 d., 2011 m. birželio 9 d., 2012 m. vasario 6 d., 2013 m. vasario 22 d., 2014 m. kovo 7 d. baigiamaisiais aktais), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A469-2166/2006, Nr. AS11-296/2007, Nr. A143-816/2014, Nr. Al46-631/2014, Nr. Al43-1123/2014, Nr. Al43-1090/2014, Nr. A143-1294/2014, Nr. A143-1231/2014, Nr. Al43-1246/2014),
II
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutinka, remiasi Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnyje (redakcija, galiojusia iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytu terminu skųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus pensijų klausimais, taip pat LVAT 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, nurodo, kad sprendimai Nr. (6.5) I-7883 ir Nr. (6.5) I-8702 yra teisėti, pagrįsti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 29–35).
1. Pareiškėjai senatvės pensija paskirta ir mokama nuo 2009 m. liepos 6 d., 2009 m. gruodžio mėn. ji buvo 829,82 Lt, nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį. VSDFV Kauno skyriaus 3-iasis pensijų skyrius, atsakydamas į pareiškėjos kreipimąsi, sprendime Nr. (10.1) S-74293 informavo pareiškėją, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti jai senatvės pensijos nepriemoką, nes nėra galiojančio teisės akto, reglamentuojančio pagal Laikinąjį įstatymą perskaičiuotų pensijų kompensavimo tvarką ir terminus.
2. Pareiškėja per įstatymuose nustatytą 3 metų terminą savo pažeistų teisių dėl senatvės pensijos sumažinimo ir nepriemokos išmokėjimo Fondo valdybai neskundė, praleisto termino atnaujinti neprašė ir nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas terminas turėtų būti atnaujintas, todėl Fondo valdyba sprendime Nr. (6.5) I-7430 atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo.
3. Fondo valdyba, vykdydama Teismo sprendimą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos 2013 m. spalio 29 d. ir priėmė sprendimą Nr. (6.5) I-7883, kuriame, be kita ko, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi ir Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakyme Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20 punktu, pasiūlė pareiškėjai iki 2014 m. spalio 26 d. pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą VSDFV Kauno skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus sprendimams nuo 2010 m. sausio 1 d. pradėti mokėti pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją ji praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą.
4. VSDFV Kauno skyriaus 3-asis pensijų skyrius, vadovaudamasis sprendimu Nr. (6.5) I-7883, jame nurodytą 2013 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. (10.1)S-74293 dalį panaikino.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja su 2014 m. spalio 17 d. raštu kreipėsi į Fondo valdybą, prašydama atnaujinti praleistą 3 m. terminą skundui dėl sumažintų pensijų dalių išmokėjimo. Fondo valdyba sprendime Nr. (6.5) I-8702, vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, atsisakė atnaujinti praleistą terminą sprendimams apskųsti ir pareiškėjos 2013 m. spalio 29 d. prašymo dalį, kurioje pareiškėja prašė įpareigoti VSDFV Kauno skyrių patenkinti jos 2014 m. spalio 17 d. prašymą ir išmokėti senatvės pensijos nepriemoką (11 155,37 Lt), kaip paduotą praleidus iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 m. apskundimo terminą. Sprendime Nr. (6.5) I-8702 išsamiai paaiškinta, kad pareiškėjos argumentai neįrodo, kad ji terminą praleido dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių.
6. Fondo valdybos sprendimai Nr. (6.5) I-7883 ir Nr. (6.5)I-8702 yra teisėti bei pagrįsti, kadangi pareiškėja pirmąją sumažintą senatvės pensiją gavo 2010 m. sausio mėn., todėl 3 metų apskundimo terminas skaičiuojamas nuo šios datos. Pareiškėja per nustatytą 3 m. terminą savo pažeistų teisių dėl senatvės ir nukentėjusių asmenų pensijų sumažinimo ir nepriemokos išmokėjimo Fondo valdybai neskundė ir nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas terminas turėtų būti atnaujintas. Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.), ginčams dėl sprendimų pensijų klausimais inicijuoti buvo įtvirtintas pakankamai ilgas terminas, todėl termino atnaujinimą turėtų lemti tikrai svarbios, ekstraordinarios priežastys, objektyviai užkirtusios kelią paduoti skundą per įstatyme nustatytą terminą, tačiau pareiškėja jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji negalėjo objektyviai inicijuoti savo teisių gynimo, nepateikė.
III
Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia iš esmės tokius argumentus (b. l. 48–53).
Šalies argumentai
1. Pareiškėja, prašydama panaikinti sprendimą Nr. (10.1)S-74293 ir įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti jai senatvės pensijos nepriemoką (11 155,37 Lt), su 2013 m. spalio 29 d. skundu kreipėsi į Fondo valdybą kaip privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Fondo valdyba sprendime Nr. (6.5) I-7430, vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą ir nurodė, kad pareiškėja iki 2013 m. lapkričio 28 d. gali pateikti papildomus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti.
2. Pareiškėja, nepateikdama Fondo valdybai jokių įrodymų, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama atnaujinti terminą skundui pateikti, panaikinti sprendimą Nr. (6.5) I-7430 ir sprendimą Nr. (10.1)S-74293, įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti jai senatvės pensijos nepriemoką (11 155,37 Lt) už 2010 m.–2011 m. Teismas 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendime pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, be kita ko, įpareigodamas Fondo valdybą pareiškėjos 2013 m. spalio 29 d. skundą išnagrinėti iš naujo. Fondo valdyba, vykdydama Teismo sprendimą, sprendime Nr. (6.5) I-7883 iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos 2013 m. spalio 29 d. skundą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Dėl sprendimo Nr. (6.5) I-7883 dalies, kurioje pasisakyta dėl pareiškėjos prašymo panaikinti sprendimą Nr. (10.1)S-74293
Fondo valdyba konstatavo, kad VSDFV Kauno skyriaus neveikimas dėl pareiškėjos 2013 m. spalio 17 d. prašymo dalies, kurioje ji reikalavo išmokėti sumažintą senatvės pensijos dalį, t. y. nepersiuntimas nagrinėti Fondo valdybai pagal kompetenciją, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl 2013 m. spalio 29 d. rašto Nr. (10.1)S-74293 dalis, kurioje pareiškėjai paaiškinta, kad nėra galiojančio teisės akto, reglamentuojančio pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotų pensijų kompensavimo tvarką ir terminus, ir atsisakyta išmokėti dėl Laikinojo įstatymo sumažintos senatvės pensijos dalį, yra naikintina. VSDFV Kauno skyriaus 3-iasis pensijų skyrius 2014 m. spalio 3 d. rašte Nr. (10.1)S-64603 įvykdė Fondo valdybos įpareigojimą panaikinti 2013 m. spalio 29 d. rašto Nr. (10.1)S-74293 dalį, kurioje atsisakyta išmokėti pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo sumažintos senatvės pensijos dalį, ir apie tai informuoti pareiškėją.
4. Dėl sprendimo Nr. (6.5) I-7883 dalies, kurioje pasisakyta dėl pareiškėjos prašymo įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai sumažintos senatvės pensijos dalį
Fondo valdyba remiasi LVAT praktika (administracinėmis bylomis Nr. A438-818/2013, Nr. AS602-716/2013, Nr. AS502-849/2013, Nr. AS520-789/2013, Nr. Al43-816/2014) dėl ginčui aktualių Pensijų įstatymo 45 straipsnio ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio redakcijų, nurodo, kad terminas skundui dėl Laikinojo įstatymo taikymo negautos pensijos dalies išmokėjimo paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo. Pareiškėjai pirmoji pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažinta senatvės pensija išmokėta 2010 m. sausio mėn., apie VSDFV Kauno skyriaus sprendimą (kaip valinį aktą, veiksmą) mokėti ne viso dydžio paskirtą senatvės pensiją pareiškėja sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėn. Pareiškėja į VSDFV Kauno skyrių su 2013 m. spalio 17 d. prašymu, prašydama, be kita ko, išmokėti 2010 m.–2011 m. sumažintą senatvės pensijos dalį, kreipėsi praėjus Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytam 3 m. terminui, todėl Fondo valdyba padarė išvadą, kad VSDFV Kauno skyriaus sprendimo nuo 2010 m. sausio mėn. mokėti pareiškėjai sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją (kaip valinio akto, veiksmo) apskundimo terminą ji praleido. Remiantis Taisyklių 20 punktu, pareiškėjai buvo pasiūlyta iki 2014 m. spalio 26 d. pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą VSDFV Kauno skyriaus sprendimui nuo 2010 m. sausio 1 d. pradėti mokėti jai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą; pareiškėja informuota, kad pateikus įrodymus, prašymo dalies dėl senatvės pensijos išmokėjimo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo, o per nustatytą laiką nepateikus įrodymų arba nusprendus, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą, jos 2013 m. spalio 17 d. prašymo dalis dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo būtų palikta nenagrinėta, kaip pateikta praleidus nustatytą skundo padavimo terminą (Taisyklių 31 punktas).
5. Fondo valdyboje gautas pareiškėjos 2014 m. spalio 17 d. pareiškimas, kuriame pareiškėja pateikė, jos nuomone, svarbias priežastis dėl VSDFV Kauno skyriaus 2010 m. sausio mėn. sprendimo (valinio akto, veiksmo) mokėti jai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją apskundimo termino atnaujinimo. Fondo valdyba sprendime Nr. (6.5) I-8702 nusprendė neatnaujinti praleisto termino VSDFV Kauno skyriaus sprendimui (kaip valiniam aktui, veiksmui) mokėti pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją apskųsti ir atsisakė nagrinėti jos 2013 m. spalio 29 d. skundo dalį, kurioje prašyta įpareigoti VSDFV Kauno skyrių patenkinti pareiškėjos 2013 m. spalio 17 d. prašymą ir išmokėti senatvės pensijos nepriemoką (11 155,37 Lt).
6. Fondo valdyba sprendime Nr. (6.5) I-8702, be kita ko, nurodė, kad nustatydama (skaičiuodama) VSDFV Kauno skyriaus 2010 m. sausio mėn. sprendimo (kaip valinio akto, veiksmo) apskundimo terminą, vadovavosi Pensijų įstatymo 45 straipsniu (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.), LVAT praktika panašaus pobūdžio bylose, kuriose pažymėta, kad terminas skundui Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų (veiksmų), mokant pagal Laikinąjį įstatymą sumažintas pensijas, paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo. Pareiškėjos argumentas, neva ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, buvo atmestas. LVAT praktikoje akcentuojamas teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, kurį nulėmė tai, jog įstatymų leidėjas nebuvo sureguliavęs institucijų, mokančių pareigūnų ir karių valstybines pensijas, veiksmų apskundimo tvarkos; pareiškėjai mokama valstybinė socialinio draudimo pensija, o ginčams dėl sprendimų valstybinių socialinio draudimo pensijų klausimais yra teisės aktuose nustatyta aiški tvarka, ką konstatavo ir LVAT. Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) buvo nustatytas pakankamai ilgas Fondo valdybos teritorinių skyriaus sprendimų apskundimo Fondo valdybai terminas – net 3 m.; remiantis LVAT 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, termino atnaujinimą turėtų lemti tikrai svarbios, ekstraordinarios priežastys, objektyviai užkirtusios kelią paduoti skundą per įstatyme nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos 2014 m. spalio 17 d. pareiškime nurodyta aplinkybė, kad ji yra lojali Lietuvos pilietė, buvo tik nuo jos valios priklausiusi aplinkybė ir savaime nebuvo tikrai svarbi, ekstraordinari priežastis, nulėmusi jos galimybę kreiptis į Fondo valdybą ir objektyviai užkirtusi kelią per 3 m. paduoti skundą. Fondo valdyba manė, jog pareiškėjos argumentas, kad ji buvo įsitikinusi, jog 2012 m. rugsėjo 21 d. įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimui, jai bus kompensuota teisėkūros institucijų nustatyta tvarka be nepagrįsto delsimo, atmestinas, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą bei Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. KT8-S5/2014.
Taigi, Fondo valdyba konstatavo, kad pareiškėjos 2014 m. spalio 17 d. prašyme nurodytos 3 metų apskundimo termino praleidimo priežastys nelaikytinos tikrai svarbiomis, objektyviai užkirtusiomis jai kelią paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą, todėl, remdamasi išdėstytais motyvais, taip pat sprendime Nr. (6.5) I-7883 nurodytais motyvais, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 31 punktu, pagrįstai nusprendė neatnaujinti praleisto termino VSDFV Kauno skyriaus sprendimui (kaip valiniam aktui, veiksmui) mokėti pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją apskųsti ir atsisakė nagrinėti jos 2013 m. spalio 29 d. prašymo dalį, kurioje prašyta įpareigoti VSDFV Kauno skyrių patenkinti pareiškėjos 2013 m. spalio 17 d. prašymą ir išmokėti senatvės pensijos nepriemoką (11 155,37 Lt), kaip paduotą praleidus Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą 3 m. skundo padavimo terminą.
Taigi, pareiškėjos 2013 m. spalio 17 d., 2013 m. spalio 29 d. ir 2014 m. spalio 17 d. prašymų reikalavimas dėl 2010 m.–2011 m. negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo Fondo valdyboje nėra išnagrinėtas iš esmės privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti jai iš VSDFV Kauno skyriaus 11 155,37 Lt senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo už 2010 m.–2011 m. teisme negali būti nagrinėjamas iš esmės.
IV
Teismo posėdyje pareiškėja S. P. rėmėsi skunde nurodytais argumentais ir prašė skundo reikalavimus tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. Pareiškėjai valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija paskirta nuo 2009 m. liepos 6 d. ir sudarė 829,82 Lt (VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus 2009 m. spalio 20 d. sprendimas Nr. 10.33.S-19978 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo S. P.“ (b. l. 38)); nuo 2010 m. liepos 6 d. – 853,90 Lt (VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus 2010 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas Nr. 10.33.S-12459 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo S. P.“ (b. l. 40)), nuo 2011 m. liepos 6 d. – 879,03 Lt (VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas Nr. 10.33.S-11711 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo S. P.“ (b. l. 42)). Pareiškėjai paskirta senatvės pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. mažinta pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2013 m. spalio 29 d. raštas Nr. (10.1)S-74293 „Dėl neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies“ (b. l. 19–21, 44–46, 58–60)).
2. Fondo valdyba, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-6267-580/2014 (šiame sprendime pareiškėjos S. P. skundą tenkinus iš dalies, be kita ko, panaikintas Fondo valdybos sprendimas Nr. (6.5) I-7430 ir Fondo valdyba įpareigota pareiškėjos 2013 m. spalio 29 d. skundą išnagrinėti iš naujo), ir atsakydama į pareiškėjos 2013 m. spalio 17 d. prašymą (b. l. 43, 57) bei 2013 m. spalio 29 d. skundą (b. l. 54–56), priėmė 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. (6.5) I-7883 „Dėl 2013-10-17 prašymo ir 2013-10-29 skundo“, kuriame, be kita ko, nurodyta (b. l. 15–17, 63–65):
2.1. Raštas Nr. (10.1)S-74293 tiek, kiek jame atsakyta dėl pareiškėjos 2013 m. spalio 17 d. prašymo dalies, kurioje prašyta apskaičiuoti neišmokėtą senatvės pensijos dalį laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. yra tinkamas, pagrįstas, jame pateikta informacija tiksli ir teisinga, tačiau VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus neveikimas dėl 2013 m. spalio 17 d. prašymo dalies, kurioje reikalaujama išmokėti sumažintą senatvės pensijos dalį, t. y. nepersiuntimas nagrinėti Fondo valdybai pagal kompetenciją, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, rašto Nr. (10.1)S-74293 dalis, kurioje pareiškėjai paaiškinta, kad šiuo metu nėra galiojančio teisės akto, reglamentuojančio pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotų pensijų kompensavimo tvarką ir terminus, ir atsisakyta išmokėti dėl Laikinojo įstatymo nuostatų sumažintos senatvės pensijos dalį, yra naikintina. Fondo valdyba įpareigojo VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyrių panaikinti nurodytą rašto Nr. (10.1)S-74293 dalį ir apie tai informuoti pareiškėją.
2.2. Fondo valdyba dėl prašymo įpareigoti VSDFV Kauno skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių išmokėti pareiškėjai sumažintos senatvės pensijos dalį, remdamasi Pensijų įstatymo 45 straipsniu (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsniu, LVAT praktika (administracinėmis bylomis Nr. A438-818/2013, Nr. AS602-716/2013, Nr. AS502-849/2013, Nr. AS520-789/2013, Nr. Al43-816/2014), konstatavo, kad pareiškėja, kuriai pirmoji pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažinta senatvės pensija buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn. ir kuri į VSDFV teritorinį skyrių dėl 2010 m.–2011 m. sumažintos senatvės pensijos dalies išmokėjimo kreipėsi tik su 2013 m. spalio 17 d. prašymu, praleido VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo nuo 2010 m. sausio mėn. mokėti pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją (kaip valinio akto, veiksmo) apskundimo terminą, ir, vadovaudamasi Taisyklių 20 punktu, pasiūlė pareiškėjai iki 2014 m. spalio 26 d. pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą VSDFV Kauno skyriaus 3-iąjį pensijų skyriaus sprendimui nuo 2010 m. sausio 1 d. pradėti mokėti pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją pareiškėja praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą, išaiškino, kad pateikus įrodymus prašymo dalies dėl senatvės pensijos išmokėjimo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo, o per nustatytą laiką nepateikus įrodymų arba nusprendus, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą, pareiškėjos 2013 m. spalio 17 d. prašymo dalis dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo būtų palikta nenagrinėta, kaip pateikta praleidus nustatytą skundo padavimo terminą (Taisyklių 31 punktas).
3. VSDFV Kauno skyriaus 3-iasis pensijų skyrius 2014 m. spalio 3 d. rašte Nr. (10.1)S-64603 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2013-10-29 rašto Nr. (10.1)S-74293 dalies panaikinimo“ informavo pareiškėją, kad panaikina VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2013 m. spalio 29 d. rašto Nr. (10.1)S-74293 dalį, kurioje atsisakyta pareiškėjai išmokėti pensijos dalį, t. y. dalį, kurioje nurodyta: „Paaiškiname, kad šiuo metu nėra galiojančio teisės akto, reglamentuojančio pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotų pensijų kompensavimo tvarką ir terminus, todėl nėra teisinio pagrindo patenkinti Jūsų prašymą dėl pensijos dalies išmokėjimo.“ (b. l. 18, 47).
4. Fondo valdyba, atsakydama į pareiškėjos 2014 m. spalio 17 d. pareiškimą, kuriame pareiškėja, be kita ko, nurodė, jos nuomone, priežastis, sudariusias objektyvias kliūtis anksčiau kreiptis su prašymu dėl 11 155,37 Lt senatvės pensijos nepriemokos grąžinimo (b. l. 66–68), 2014 m. spalio 29 d. sprendime Nr. (6.5) I-8702 „Dėl 213-10-29 skundo ir atsisakymo atnaujinti terminą skundui paduoti“, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsniu, Pensijų įstatymo 45 straipsniu (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.), LVAT praktika (administracinėmis bylomis Nr. A756-174/2012, Nr. A602-167/2013, Nr. A552-432/2013, Nr. A552-519/2013, Nr. AS602-716/2013, Nr. A438-818/2013, Nr. AS444-2232/2013, Nr. A502-400/2014, Nr. Al43-816/2014), konstatavo, kad pareiškėjos 2014 m. spalio 17 d. prašyme nurodytos 3 m. apskundimo termino praleidimo priežastys nelaikytinos tikrai svarbiomis, objektyviai užkirtusiomis pareiškėjai kelią paduoti skundą per įstatyme nustatytą terminą, ir remdamasi, be kita ko, sprendime Nr. (6.5) I-7883 išdėstytais motyvais, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi bei Taisyklių 31 punktu, nusprendė neatnaujinti pareiškėjai praleisto termino VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus sprendimui (kaip valiniam aktui, veiksmui) mokėti pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją apskųsti ir atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013 m. spalio 29 d. prašymo dalį, kurioje pareiškėja prašė įpareigoti VSDFV Kauno skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių patenkinti jos 2013 m. spalio 17 d. prašymą ir išmokėti senatvės pensijos nepriemoką (11 155,37 Lt), kaip paduotą praleidus Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcijos, galiojusios iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą 3 metų skundo padavimo terminą (b. l. 11–14, 69–72).
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. P. skundą sprendžiama, ar atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. (6.5) I-8702 „Dėl 213-10-29 skundo ir atsisakymo atnaujinti terminą skundui paduoti“ (b. l. 11-14, 69-72) dalis, kurioje atsisakyta įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl antikonstitucinių Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, yra teisėta bei pagrįsta, taip pat, ar yra teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus 11 155,37 Lt senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.
2. Pabrėžtina, kad skundžiamame sprendime Nr. (6.5) I-8702 konstatuota, jog pareiškėjos 2014 m. spalio 17 d. prašyme (b. l. 66-68) nurodytos 3 m. apskundimo termino praleidimo priežastys nelaikytinos tikrai svarbiomis, objektyviai užkirtusiomis pareiškėjai kelią paduoti skundą per įstatyme nustatytą terminą, ir nuspręsta neatnaujinti pareiškėjai praleisto termino VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus sprendimui (kaip valiniam aktui, veiksmui) mokėti pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją apskųsti bei atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2013 m. spalio 29 d. prašymo dalį, kurioje pareiškėja prašė įpareigoti VSDFV Kauno skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių patenkinti jos 2013 m. spalio 17 d. prašymą ir išmokėti senatvės pensijos nepriemoką (11 155,37 Lt), kaip paduotą praleidus Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcijos, galiojusios iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą 3 metų skundo padavimo terminą. Teismas sutinka su tokia skundžiamame sprendime pateikta argumentacija, nes pareiškėjos 2014 m. spalio 17 d. prašyme (b. l. 66-68) nurodytos 3 m. apskundimo termino praleidimo priežastys nėra įgalinančios atnaujinti praleistą terminą. Todėl skundžiamas sprendimas Nr. (6.5) I-8702 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
3. Pareiškėjos S. P. reikalavimas priteisti iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus 11 155,37 Lt senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. tėra išvestinis, todėl nepanaikinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. (6.5) I-8702 „Dėl 213-10-29 skundo ir atsisakymo atnaujinti terminą skundui paduoti“ nėra pagrindo tenkinti ir šio pareiškėjos reikalavimo. Teismas ypač pabrėžia, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymui, pareiškėjai jos skunde prašoma priteisti suma bus kompensuota minėtame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Administraciniai teismai negali ignoruoti tokio įstatymo, jame nustatytų tvarkos ir sąlygų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos S. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.