Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-394-185-2011-59

Teisėja Audra Kriščiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-66-1-01162-2010-7

Procesinio dokumento kategorija 1.1.8; 2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. gegužės 23 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. M. nuteistas už tai, kad 2010 m. gruodžio 2 d., apie 11.00 val., M. M. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) , apgaule, t.y. pažadėdamas atvežti 10 m³ malkų, savo naudai įgijo svetimą turtą: M. M. priklausančius 600, 00 Lt.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nuteistasis A. M. savo kaltės padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. neneigia, tačiau prašo švelninti pirmos instancijos teismo skirtą bausmę.

Bausmės skyrimas - viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, o įstatymų leidėjo įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo principai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, todėl bausmė turi būti individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 56 straipsnis reglamentuoja bausmių skyrimą recidyvistams už tyčinių nusikaltimų padarymą, numatantį, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. tyčinį nusikaltimą padarė, esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui už tyčinius nusikaltimus. Pagal BK 27 str. 1 d. nuostatą tai vertintina kaip nusikaltimų recidyvas, o nusikaltimus padaręs asmuo laikomas recidyvistu. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai už A. M. padarytą nusikalstamą veiką nustatė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą (BK 56 str. 1 d.).

Nustatydamas bausmės dydį, pirmos instancijos teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį (veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau žala nukentėjusiajam neatlyginta), kaltinamojo asmenybę (teistas už savanaudiškas veikas, teistumas neišnykęs, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirbo nuo 2010-12-17 iki 2011-02-03, iš darbovietės charakterizuojamas teigiamai), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltu padaręs nusikaltimą pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė ir nukentėjusysis prašė teismo griežtos bausmės neskirti). Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas A. M. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė, nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Tokia bausmė, kolegijos nuomone, atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, nuostatas (BK 61 str.), neprieštarauja bausmės paskirčiai (BK 41 str.) ir savo dydžiu nėra per griežta.

Vienas iš apeliacinio skundo bausmės švelninimo motyvų nurodyta tai, kad nusikalto dėl sunkios materialinės padėties grįžus iš laisvės atėmimo vietos. Tačiau, kolegija pažymi, kad sistemingas savanaudiškų nusikalstamų veikų darymas negali būti pateisintas bloga materialine padėtimi.

Kolegija daro išvadą, kad keisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

N U T ARIA:

Nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.