Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui V. Č. ir jo bei ieškovės G. L. atstovei advokatei Justinai Murauskaitei – Darvidei,

nedalyvaujant ieškovei G. L. ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Molėtų skyriaus atstovui (apie teismo posėdį pranešta),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų V. Č. ir G. L. ieškinį atsakovei J. M. dėl teisės patikrinti ir patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenis be sklypo savininko sutikimo, tretysis asmuo byloje Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Molėtų skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šioje byloje pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Visiško atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turėta bendrosios dalinės nuosavybės teisė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (Lietuvos Respublikos CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju šalių turėta bendroji dalinės nuosavybės teisė yra pasibaigusi įsiteisėjus teismo sprendimui, tačiau dėl bendrosios nuosavybės objekto (žemės) ypatumų, savininko nuosavybės teisės įforminimas toliau turi vykti pagal teisės aktų nustatytą administracinę procedūrą. Atitinkamai ginčas tarp buvusių bendrasavininkų yra galimas tik dėl administracinių procedūrų. Nagrinėjamu atveju ieškovai siekia, kad būtų priimtas teismo sprendimas, prilygstantis atsakovės parašui, kadangi laiko, jog atsakovė nepagrįstai atsisako pasirašyti ant žemės sklypo kadastro duomenų bylos dokumentų ir trukdo ieškovams įforminti savo nuosavybę.

Iš bylos medžiagos matyti, kad remiantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl atsakovės J. M. nuosavybės atidalijimo 2023-07-13 buvo priimtas Molėtų rajono savivaldybės mero potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, kuriuo nustatyti naujai suformuoti žemės sklypai: Nr. 2-1 – 0,8312 ha, priklausantis atsakovei J. M. ir Nr. 2-2 – 7,5490 ha, priklausantis ieškovams V. Č. ir G. L.. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 8 dalį, patvirtinus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka atliekami kadastriniai matavimai. Pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą suformuoti žemės sklypai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka registruojami Nekilnojamojo turto registre. Suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 10 dalis).

Nuostatų 19 punktas numato, jog nekilnojamieji daiktai formuojami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnyje nustatytais būdais. Žemės sklypų formavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas. Nuostatų 15.1 punktas numato, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami įregistruotus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją. Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių 1 punktas nurodo, kad šios taisyklės reglamentuoja žemės sklypo ribų ženklinimo riboženkliais tvarką, o 2 punktas numato, kad žemės sklypo ribų ženklinimą atlieka matininkas. Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių 5.1 ir 5.2 punktai numato, kad riboženkliais ženklinamos sausuma einančios žemės sklypo ribos riboženklius įtvirtinant žemės sklypo ribų posūkio taškų vietose. Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių 7 punktas numato, kad už riboženklius bei jų įrengimą apmoka žemės sklypo savininkas, valstybinės žemės sklypo patikėtinis, kitas valstybinės žemės sklypo naudotojas arba, jeigu žemės sklypo ribos ženklinamos iki sprendimo suformuoti žemės sklypą, asmuo, kuriam valstybinės žemės sklypas parduodamas, išnuomojamas, perduodamas naudotis neatlygintinai arba patikėjimo teise. Taisyklių 19 punktas numato, kad paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas Taisyklių 2 priede nustatytos formos žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji ženklinant žemės sklypo ribas: žemės sklypo savininkas (esamas arba būsimas) ar naudotojas arba įgaliotas asmuo ir suinteresuotieji asmenys – gretimų sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys (toliau – kviestiniai asmenys) ir matininkas. Taisyklių 21 punktas ir jo papunkčiai nurodo, kaip turi būti užpildomas paženklinimo-parodymo aktas ir kokie duomenys turi būti nurodyti. Jeigu kviestiniai asmenys sutinka su žemės sklypo ribomis, sutikimą patvirtina parašu, nurodydami datą (Taisyklių 21.5 punktas), o jeigu kviestiniai asmenys atsisako pasirašyti, nurodoma atsisakymo priežastis (Taisyklių 21.6 punktas). Kviestiniams asmenims pateikus pastabas akte arba atskiru raštu, matininkas Nuostatuose nustatyta tvarka išnagrinėja pastabas. Nuostatų 32.1.1.4. punktas numato, kad paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Patikslinami Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo kadastro duomenys, t. y. pokyčiai žemės sklypo viduje (žemės naudmenų pasikeitimai ar pasikeitimai dėl pastatytų naujų ar rekonstruotų statinių ir panašiai). Nuostatų 32.1.1.5. punktas numato, kad kviestiniams asmenims pateikus pastabų raštu, vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (ženklinamo ir besiribojančių) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir kitą kartografinę medžiagą) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas nuo pastabų pateikimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų ribas vietovėje. Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Apie priimtą sprendimą vykdytojas raštu informuoja pastabas raštu pateikusius kviestinius asmenis ir nurodo tokio sprendimo priėmimo motyvus. Nuostatų 63¹ punktas numato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla rengiama vadovaujantis kadastro tvarkytojo parengta ir patvirtinta specifikacija. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pateikimo, tikrinimo, derinimo, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į kadastrą ir jų pakeitimo, panaikinimo, pataisymo darbai atliekami elektroninėmis ryšio priemonėmis: žemės sklypo – Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“. Nuostatų 65 punktas numato, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ar šių Nuostatų 65¹ punkte nustatytu atveju – kadastro tvarkytojui ir apie tai informuoja užsakovą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Nuostatų 67 punktas numato, kad jeigu žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas turi teisę suderinti žemės sklypų planus, kuriuose nėra šių žemės sklypų savininkų parašų, tuo atveju, kai visi šie žemės sklypai ar jų dalis bus paimami visuomenės poreikiams. Nuostatų 68 punktas numato, kad tuo atveju, kai patikrinimo metu nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus. Nuostatų 69 punktas numato, kad vykdytojas, pašalinęs trūkumus, pateikia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą žemėtvarkos skyriui pakartotinai suderinti. Nuostatų 12 punktas numato, kad žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą). Prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas kartu su nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (Nuostatų 84 punktas).

Iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad šalys 2023-07-28 asmeniškai dalyvavo matininkės K. S. vietovėje atliktame žemės sklypų ribų ženklinime. Teismo posėdžio metu atsakovė J. M. nurodė, kad į ženklinimą buvo atvykusi su savo matininku. 2023-07-28 žemės sklypo 0,8312 ha ribų paženklinimo - parodymo akte yra ranka J. M. padarytas įrašas „Matavimuose dalyvavau bet su matavimais nesutinku, dėl to, kad kelio servitutas atžymimas visai kita vieta, pelke – negalėsiu įsirengti naujo kelio, kurį atžymėjo K. S.. 2. Nesutinku su suprojektuoto žemės sklypo riba, kadangi atitinka tik dvi kraštinės, o kitos nutemptos į pelkės vidurį, kurios man nedovanojo. Brėžinys dovanojimo yra (Utenos „Registrų centre“). J. M..“ 2023-07-28 žemės sklypo 7,5490 ha ribų paženklinimo - parodymo akte yra ranka J. M. padarytas įrašas „Matavimuose dalyvavau bet su matavimais nesutinku, dėl to, kad kelio servitutas atžymimas visai kita vieta, pelke – negalėsiu įsirengti naujo kelio, kurį atžymėjo K. S.. 2. Nesutinku su suprojektuoto žemės sklypo riba, kadangi atitinka tik dvi kraštinės, o kitos dvi neatitinka pirminių man dovanotų ribų, nutemptos į pelkės vidurį, kurios man B. Č. nedovanojo. Dovanojimo brėžinys yra Utenos Reg. Centre. J. M..“ Matininkė K. S. 2023-08-02 išsiuntė J. M. pranešimą, kad kadastrinių matavimų darbai bus tęsiami toliau, kadangi J. M. išsakytos pastabos yra nepagrįstos. Matininkė K. S. 2023-09-12 pateikė prašymą NŽT Molėtų skyriui patikrinti naujai suformuotų žemės sklypų kadastro duomenų bylas kartu su paaiškinimu, kad atsakovė J. M. nesutiko suderinti kadastrinių matavimų planus ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovams priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo patikrinta ir suderinta, ką patvirtina atsakingų darbuotojų R. M. ir D. P. 2023-09-20 parašai. Taip pat, 2023-09-20 buvo surašytas NŽT Molėtų skyriaus žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo aktas, kuriame nurodoma, kad atsakovei J. M. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų byla turi pažeidimų: žemės sklypo planas ir sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas nesuderintas su sklypo savininku. Kaip buvo minėta, Nuostatų 67 punktas numato, kad žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas turi teisę suderinti žemės sklypų planus, kuriuose nėra šių žemės sklypų savininkų parašų tik vieninteliu atveju - kai visi šie žemės sklypai ar jų dalis bus paimami visuomenės poreikiams. Taigi, visais kitais atvejais žemės sklypo savininko parašo nebuvimas yra kliūtis patvirtinti nustatytus kadastro duomenis ir tuo pačiu kliūtis tolesnėms procedūroms, siekiant nekilnojamo daikto įregistravimo teisės aktų nustatyta tvarka. Iš to seka išvada, jog ieškovai atsakovei nesutinkant pasirašyti dokumentų toliau vykdyti administracinių procedūrų negali. Taigi, atsakovės pozicija, kad ieškovai įgyvendindami žemės sklypo pertvarkymo projektą ir tvarkydami dokumentus gali įgyvendinti savo nuosavybės teises be atsakovės dalyvavimo yra nepagrįsta.

Matininkės K. S. parengtas žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį teismo 2023-01-12 sprendimu buvo atidalinta savininkės J. M. nuosavybės dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo yra Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS), t. y., elektroninėje erdvėje esantys duomenys (projekto sprendiniai, brėžiniai, koordinatės ir kt.) yra viešai prieinami. Teismas susipažinęs su ieškovams priklausančio žemės sklypo 2023-07-31 planu ir atsakovei priklausančio žemės sklypo 2023-07-31 planu nustatė, kad šis sklypas dešimtyje posūkio taškų ribojasi su atsakovei priklausančiu žemės sklypu ir šių taškų koordinatės sutampa bei atitinka žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis. Be to, ieškovų žemės sklypo 2023-07-31 plane yra pažymėtas tarnaujantis servitutas S3, nors atsakovė atsiliepime nurodo, kad to nėra padaryta. 2023-07-28 žemės sklypo 0,8312 ha ribų paženklinimo - parodymo akto 6 punkte yra nurodyta, kad bendras riboženklių skaičius yra 13, iš kurių 9 yra nauji riboženkliai. Taigi, šie duomenys patvirtina, kad ženklinant žemės sklypo ribas buvo laikomasi Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių 5.1 ir 5.2 punktų reikalavimų. Nei Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklės, nei kiti teisės aktai nenumato, kad ženklinant žemės sklypo ribas turi būti privalomai ženklinami (pažymimi) servitutai (nagrinėjamu atveju kelio servitutas), ką savo dublike pagrįstai nurodo ir ieškovai. Čia būtina pažymėti, kad Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių 7 punktas numato, kad už riboženklius bei jų įrengimą apmoka žemės sklypo savininkas. Nuostatų 32.1.1.4. punktas numato, kad paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas bei patikslinami Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo kadastro duomenys, t. y. pokyčiai žemės sklypo viduje (žemės naudmenų pasikeitimai ar pasikeitimai dėl pastatytų naujų ar rekonstruotų statinių ir panašiai), ką savo dublike pagrįstai nurodo ir ieškovai.

Teismo įsitikinimu, pačios atsakovės 2023-07-28 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktuose padaryti įrašai ir jos teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai atskleidžia, kokios yra tikrosios priežastys jos atsisakymo pasirašyti ant žemės sklypo kadastro duomenų bylos dokumentų. Atsakovė iki dabar negali susitaikyti su jai nepalankiu teismo sprendimu ir mano, kad atsisakydama suderinti dokumentus gali pakeisti situaciją sau naudinga linkme. Atsakovės triplike reiškiama taikos pozicija „neatsisako užbaigti bylą taikiai, jeigu bus leista naudotis senuoju įvažiavimu į jos žemės sklypą keliu iki ieškovai kitoje vietoje įrengs servitutinį kelią S3 per jiems priklausantį žemės sklypą iki jos žemės sklypo ribos“, įvertinus Lietuvos Respublikos CK. 114 straipsnyje įtvirtintas servituto turėjo pareigas, leidžia teigti, kad atsakovė šioje byloje turi ir kitų nepagrįstų teisinių lūkesčių. Atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodomi argumentai dėl servituto vietos nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, be to, dėl servituto vietos labai aiškiai pasisakyta ir Panevėžio apygardos teismo 2023-06-29 nutarties 29 punkte. Kitus atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodomus argumentus paneigia aukščiau sprendime išdėstytos aplinkybės. Esant aptartų aplinkybių visumai, konstatuotina, kad atsakovės pasirinktas elgesys nepagrįstai riboja ieškovų teises įforminant savininko nuosavybės teisę į atidalintą žemės sklypą, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti visiškai ir priimti teismo sprendimą, kuris leis tai padaryti be atsakovės parašų ir jos asmeninio dalyvavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovus teisme atstovavo advokatė J. Murauskaitė – Darvidė pagal atstovavimo sutartį, kurios teisinės pagalbos išlaidos yra sekančios: už ieškinio parengimą 726 Eur, už dubliko parengimą 726 Eur, už atstovavimą teismo posėdyje 250 Eur. Visas išlaidas mokėjimo pavedimais apmokėjo ieškovas V. Č., kuris taip pat apmokėjo už ieškinį 109 Eur žyminį mokestį. Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovės J. M. yra priteistina bendra 1811 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų suma ieškovui V. Č., kuris bylos duomenimis patyrė šias išlaidas. Dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybė patyrė 6,64 Eur išlaidų, kurios dėl savo dydžio nėra priteisiamos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Suteikti ieškovams V. Č. ir G. L. (ar juos atstovaujančiam matininkui) teisę pateikti kadastro duomenų tikrinimui ir tvirtinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Molėtų skyriui po žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimo naujai suformuoto 0,8312 ha ploto žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 2-1, kadastro duomenis pagal matininkės K. S. 2023-07-31 parengtą šio žemės sklypo planą bei parengtą šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą be sklypo savininkės (atsakovės) J. M. sutikimo, įskaitant be atsakovės J. M. parašų 2023-07-31 šio žemės sklypo plane bei 2023-07-28 šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, ir leisti patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenis be atsakovės J. M. prašymo ir sutikimo.

Priteisti iš atsakovės J. M., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovui V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), 1811 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.