Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei vyriausiajai tyrėjai Erikai Kliaugienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo S. R. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4650-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 27 d. nutarimu S. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 10 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2023 m. kovo 19 d., 04.04 val., Ganyklų g., Palangoje, Palangos miesto savivaldybėje, vairavo automobilį, ir jį sustabdžius, vairuotojas S. R. tikrinančiam policijos pareigūnui nepateikė jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento.

2. Pareiškėjas S. R., nesutikdamas su Institucijos 2023 m. balandžio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4650-2023, kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus, prašydamas jį panaikinti.

II. Skundo bei atsiliepimo argumentai

3. Pareiškėjas skunde nurodo, kad policijos pareigūnui pareikalavus asmens dokumento, jis pasakė, kad su savimi neturi, tačiau paaiškino, kad gyvena netoliese nuo sustabdymo vietos, todėl paskambinus, dokumentas tuoj pat bus pristatytas. Tuomet policijos pareigūnas paprašė pasakyti savo asmens kodą, ir jam atsakius teigiamai, policijos pareigūnas nurodė, kad dokumento pristatyti nereikia. Policijos pareigūnai patikrinę automobilio duomenis, nustatė, kad jis neva tai 2023 m. vasario 5 d. viršijo leistiną greitį Kaune. Jis paaiškino pareigūnams, kad vairuojamą automobilį mato pirmą kartą, kad automobilis priklauso ne jam, tačiau policijos pareigūnai į jo paaiškinimus nekreipė dėmesio ir vis tiek surašė administracinio nusižengimo protokolą už greičio viršijimą. Policijos pareigūnai jam nepaminėjo, kad gali būti surašytas protokolas ir už dokumentų nepateikimą. Mano, kad jis buvo nubaustas tik todėl, kad ginčijosi su policijos pareigūnais, aiškino neturintis nieko bendrov su nusižengimu dėl greičio viršijimo. Apie tai, kad buvo nubaustas už dokumentų nepateikimą sužinojo tik iš VMI elektroninio laiško. Nors jam paskirta bauda nėra didelė, tačiau jis gyvena tik iš 184 Eur šalpos-neįgalumo pensijos. Atsižvelgdamas į tai, kad jis buvo nubaustas neteisingai, prašo panaikinti skundžiamu nutarimu jam paskirtą baudą.

4. Institucija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą. Nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo teismo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Įrodymai, kad S. R. padarė jam inkriminuotą nusižengimą, surinkti ir pateikti administracinio nusižengimo byloje. Institucijos įsitikinimu, S. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo ar asmens tapatybės patvirtinančio dokumento, teigdamas, kad dokumentai yra namuose.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. R. palaikė savo skundą jame nurodytų argumentų pagrindu ir prašė jį tenkinti bei panaikinti skundžiamu nutarimu paskirtą baudą. Pareiškėjas neneigė, kad policijos pareigūnams nepateikė jokio dokumento, t. y. nei vairuotojo pažymėjimo, nei asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, tačiau mano, kad jis nubaustas nepagrįstai. Pažymėjo, kad policijos pareigūnai už asmens dokumentų neturėjimą galėjo jam paskirti įspėjimą, o ne baudą, nes kiek jam yra žinoma už tokį nusižengimą vairuotojai nėra baudžiami, tačiau, jo manymu, dėl to, kad jis ginčijosi su pareigūnais dėl kito nusižengimo, jam iš principo buvo paskirta bauda už dokumentų neturėjimą.

6. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundo netenkinti, nes jis nepagrįstas, bei palikti skundžiamą nutarimą galioti. Paaiškino pareiškėjui paskirtos nuobaudos bei jos dydžio argumentus, nurodydama, kad pareiškėjui paskirta bauda yra minimali, ji buvo paskirta, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, todėl mano, kad paskirta piniginė bauda ir jos dydis yra teisingi ir atitinka administracinės nuobaudos skyrimo tikslus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Teismo argumentai ir išvados

7. Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neneigia, kad sustabdžius jo vairuojamą automobilį, jis policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir jokio asmens tapatybės patvirtinančio dokumento, nes juos buvo palikęs namuose. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad policijos pareigūnai galėjo jam neskirti baudos ir apsiriboti tik įspėjimu, tačiau jam buvo paskirta bauda tik dėl to, kad jis ginčijosi su policijos pareigūnais dėl kitos administracinio nusižengimo bylos už greičio viršijimą.

8. Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs skundžiamą nutarimą, pareiškėjo ir teismo posėdžio metu bei Institucijos atsiliepime išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4650-2023, yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas įvertinus visas byloje esančias faktines aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu. S. R. Institucijos nubaustas pagrįstai ir teisėtai. Byloje esami įrodymai yra pakankami daryti neabejotiną išvadą, jog S. R. vairavo motorinę transporto priemonę, ir jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams nepateikė jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimus ir jo veikoje yra ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis.

9. Bendrieji administracinių nuobaudų skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje. Remiantis komentuojamu straipsniu administracinė nuobauda skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Administracinės nuobaudos rūšies parinkimas, baudos dydžio nustatymas reglamentuotas ANK 34 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Į tas pačias aplinkybes atsižvelgiama ir nustatant baudos dydį, kuris nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį atitinkamai baudos dydį nuo jos vidurkio mažinant arba didinant (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Be to, individualizuojant asmeniui skirtiną nuobaudą vadovaujamasis ir ANK 22 straipsnyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtimi.

10. Pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Šiuo atveju neginčijamas faktas, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas, pažeidėjo veiksmai kvalifikuoti teisingai. Nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas S. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punktą, kuriame be kita ko nustatyta, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį atitinkamai vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Kelių eismo taisyklėse nustatytus dokumentus (...). Šio įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuriam Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimo, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai pripažino pats pareiškėjas, kad jis policijos pareigūnams nepateikė nei vairuotojo pažymėjimo, nei kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nes šių dokumentų tikrinimo metu neturėjo, ir teigė, kad šiuos dokumentus buvo palikęs namuose. Už šį administracinį nusižengimą S. R. buvo paskirta minimali nuobauda – 10 Eur dydžio bauda.

11. Pareiškėjas teigia, kad jam nuobauda – bauda, buvo paskirta neteisingai, tačiau teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka, todėl jie atmetami kaip nepagrįsti. Teismas sprendžia, jog S. R. paskirta administracinė nuobauda tinkamai individualizuota. Institucija, skirdama administracinę nuobaudą atsižvelgė į S. R. nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis. Taip pat buvo nustatyta ir pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinumas. ANK 40 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo, S. R. 2022 m. birželio 8 d. nubaustas administracine nuobauda 30 Eur bauda pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį (b. l. 21). Administracinė nuobauda sumokėta 2022 m. birželio 23 d., t. y. nuobauda įvykdyta 2022 m. birželio 23 d., kas suponuoja išvadą, jog pareiškėjas šį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarė nesuėjus vienerių metų terminui nuo administracinės nuobaudos pagal ANK 417 straipsnio 3 dalyje įvykdymo dienos, t. y. padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl Institucija pagrįstai pripažino, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai ir visiškai teisingai S. R. nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte.

12. Pareiškėjas teismo posėdžio metu vertino, kad jam turėjo būti taikyta švelnesnė nuobauda, nei numato įstatymas, - įspėjimas. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kuriose nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

13. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Aplinkybėmis, teikiančiomis pagrindą taikyti vertinamo ANK straipsnio nuostatas, gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos.

14. Pareiškėjas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą grindžia iš esmės tuo, kad jis yra neįgalus, dėl to paskirtos baudos sumokėjimas yra jam per sunki finansinė našta, taip pat jo manymu, už jo padarytą nusižengimą paprastai baudos nėra skiriamos, o policijos pareigūnai jam specialiai paskyrė nuobaudą, nes jis ginčijosi dėl kito nusižengimo, susijusio su greičio viršijimu, dėl kurio jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

15. Bylos duomenimis patvirtintas tik vienas pareiškėjo nurodytas faktas, t. y., kad pareiškėjas yra neįgalus, kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos faktiniais duomenimis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tai, jog pareiškėjas yra neįgalus, jau buvo atsižvelgta skiriant jam nuobaudą, t. y. pripažįstant šią aplinkybę jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir parenkant minimalų nuobaudos dydį. Be to, pažymėtina, kad iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad pareiškėjas ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kaip antai, už pareigos apdrausti transporto priemonę civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nevykdymą, už vairavimą be privalomosios techninės apžiūros, už greičio viršijimą, už vairavimą nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio ir kt.) (b. l. 18-29). Pareiškėjo anksteni baustumai, nors kai kurių nuobaudų galiojimas ir išnykęs, yra asmenybę charakterizuojantys duomenys, į kuriuos pagal įstatymą privalu atsižvelgti skiriant nuobaudą, ir, kurie parodo pareiškėjo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Visų pirmiau paminėtų aplinkybių kontekste, teismas neturi pagrindo pripažinti pareiškėjo nurodytų aplinkybių kaip išimtinių ir pritaria Institucijos atsiliepime, taip pat ir Institucijos atstovės teismo posėdžio metu išdėstytai nuomonei, jog S. R. turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį, jis privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Kaip minėta pirmiau, Institucija paskyrė ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą, tad dar labiau ją mažinti nėra objektyvaus pagrindo. Teismas pažymi, kad pareiškėjas teigdamas, jog jo finansinė situacija yra tokia, kad tik paskirta nuobauda – įspėjimas užtikrintų paskirtos administracinės nuobaudos tikslus, jokių tokius teiginius patvirtinančių dokumentų nepateikia, todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo taikyti švelnesnę nuobaudą, nei įstatyme numatytoji.

16. ANK 27 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo.

17. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad paskirtos administracinės nuobaudos vykdymas neabejotinai sukelia tam tikrus nepatogumus ar suvaržymus, tačiau tai yra natūrali už padarytą teisės pažeidimą taikytinos atsakomybės pasekmė, nusižengimą padariusio asmens teisei priešingų veiksmų rezultatas. Administracinės nuobaudos švelninimas vien administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patiriamų neigiamų pasekmių pagrindu, neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų ir paskirties, teisingumo principo.

18. Apibendrindamas tai, kas aptarta pirmiau, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4650-2023 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti be pakeitimų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo S. R. skundo netenkinti ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4650-2023 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.