Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-12-21 · Byla Nr. ATP-624-519/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-21
Bylos Nr.
ATP-624-519/2012
Teisminio proceso Nr.
4-35-3-01094-2012-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gražvydas Poškus
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-624-519/2012Teisminio proceso Nr. 4-35-3-01094-2012-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.; 45.4.3.; 45.4.4.; 79.1.
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 21 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarimo, kuriuo A. J. G. pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d. - teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

A. J. G. pagal LR ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės specialistas 2012 m. spalio 1 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 81P-2003437-12 A. J. G. už tai, kad jis 2012 m. rugsėjo 30 d. 14.16 val., (duomenys neskelbtini) namo Nr. 139 kieme, važiuodamas atbuline eiga ir vairuodamas automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovėjusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pastarąjį apgadindamas. Iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai. Po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholinius gėrimus. Tokiais veiksmais padarė Kelių eismo taisyklių 9, 234, 233 p. pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarime nustatyta, kad A. J. G. 2012 m. rugsėjo 30 d. apie 14.16 val. (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. 139 kieme, važiuodamas atbuline eiga ir vairuodamas automobilį „Audi 80“,valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovėjusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“,valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pastarąjį apgadindamas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. ir padarė teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. Teismas, priėmęs skundžiamą nutarimą, pripažino A. J. G. kaltu pagal LR ATPK 127 str. 2 d. ir nubaudė teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. A. J. G. pagal LR ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Apeliaciniu skundu (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarimą ir paskirti A. J. G. administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytus teisės pažeidimus.

Mano, kad neteisingai įvertintos padaryto pažeidimo aplinkybės, nes administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai duomenų įrodančių A. J. G. kaltę dėl pažeidimo padarymo, taip pat jo veiksmuose yra visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Teismas nesirėmė įvykį mačiusių liudytojų parodymais, pažeidėjo parodymų nevertino kritiškai, t. y. kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės.

Atsiliepimas

A. J. G. atsiliepimu prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad teismas protingai, teisingai ir objektyviai įvertino jo padaryto pažeidimo aplinkybes, nagrinėdamas bylą rėmėsi liudytojų parodymais. Nukentėjusioji jam pretenzijų neturėjo, prašė jam skirti kuo mažesnę nuobaudą. Pažymėjo, kad jokių tyčinių veiksmų jis nedarė, iš įvykio vietos nuvažiavo, nes buvo įsitikinęs, kad nieko blogo nepadarė. Ant jo mašinos nebuvo jokios žymės, o ant kitos mašinos nežymus įbrėžimas. Be to, buvę paaugliai jam pasakė, kad įbrėžimas padarytas jau iš anksčiau.

(duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato apeliacinis skundas atmestinas.

Ginčo dėl A. J. G. padaryto LR ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo nėra, jis kyla dėl A. J. G. kaltės padarius LR ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (LR ATPK 302¹¹ str.).

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl kaltės kaip subjektyvios pusės požymio buvimo bei nuobaudos už padarytą pažeidimą skyrimo.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (LR ATPK 9 str., 256 str., 284 str.). LR ATPK 9 str. nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, norint taikyti administracinę teisinę atsakomybę už padarytą pažeidimą, privaloma nustatyti, kad asmuo veikė kaltai.

LR ATPK 10 str. numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir patikrinęs surinktus įrodymus tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad A. J. G. kaltė padarius LR ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus nėra įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais ir jų visuma.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, A. J. G. vairuodamas savo automobilį „Audi 80“ atsitrenkęs į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, išlipo, apžiūrėjo abu automobilius. Nustatė, kad jo automobiliui nėra padaryta jokio sugadinimo, o kitas automobilis akivaizdžiai nesugadintas, buvo nežymus bei nedidelis įbrėžimas. Nors jis nėra specialistas, tačiau esamą situaciją įvertino subjektyvia nuomone, bei manė, kad pažeidimų nėra. Juo labiau, kad, kaip tvirtina administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei liudytoja I. M., pribėgę vaikai pasakė, kad įbrėžimai buvo iš anksčiau, kas galimai šiuo konkrečiu atveju ir suklaidino A. J. G.. Jis bandė išsiaiškinti automobilio savininką, klausė ten buvusių vaikų, tačiau tokių duomenų jam niekas nepateikė. Būtent minėti A. J. G. veiksmai rodo, kad tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nebuvo, jis ėmėsi priemonių išsiaiškinti įvykio aplinkybes, o nustatęs, kad pažeidimas nepadarytas, išvažiavo. Šiuos A. J. G. parodymus iš dalies tvirtina liudytoju apklaustas mažametis, buvęs įvykio vietoje bei kiti teisme apklausti liudytojai.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai duomenų įrodančių A. J. G. kaltę dėl pažeidimo padarymo, tačiau nenurodoma konkrečiai, kokie įrodymai pagrindžia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra įrodymų apie A. J. G. sąmoningą tyčią, t. y. subjektyviosios pusės požymio kaltės, todėl administracinės teisės pažeidimų bylų teisena A. J. G. atžvilgiu pagal LR ATPK 126 str. 6 d. ir 130 str. 1 d., teisėtai ir pagrįstai nutraukta.

Taip pat teismas atkreipia institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėmesį, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, o ne Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, todėl apeliaciniame skunde nurodytas prašymas spręsti klausimą dėl apeliacinio skundo neapmokestinimo žyminiu mokesčiu vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d. 10 p., nespręstinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinių teisės pažeidimų bylą, įvertino ir išanalizavo surinktus byloje įrodymus, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas, todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gražvydas Poškus