Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės N. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ad rem“ ieškinį atsakovei N. E. dėl 5179,20 Lt skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad šalys pasirašė „krovinio pervežimo sutartį autotransportu“. Šia sutartimi ieškovas UAB „Ad rem“ įsipareigojo pervežti atsakovės krovinį. Krovinys sutartyje apibūdintas nurodant jo svorį brutto – 15 tonų. Vietų skaičius ir krovinio tūris sutartyje nenurodyti. Šalys taip pat susitarė dėl už pervežimą sumokamos sumos – 2000 eurų. Sutartyje numatyta, kad apmokėjimo už pervežimą suma perskaičiuojama pasikeitus atvykusio krovinio svoriui ir išmatavimams. Automobilio tipas, markė ir valstybinis numeris sutartyje nenurodyti. Byloje nustatyta, kad atsakovei priklausantys daiktai buvo pervežti dviem automobiliais. Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovės 5179,20 Lt skolos ir kitas susijusias sumas teigia, kad 2000 eurų užmokestį šalys sulygo tik už pirmąjį pervežimą, t.y. už vieno automobilio reisą. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu nurodo, kad ši kaina buvo sutarta už visų jos daiktų pervežimą.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį vadovavosi LR CK 6.1 - 6.6, 6.37, 6.38, 6.205, 6.210, 6.807, 6.808, 6.813, 6.814 str., tačiau jų taikymo nedetalizavo. Pagal išvardintas įstatymo normas ir skundžiamo sprendimo motyvus matyti, kad teismas padarė išvadą, jog atsakovė turėjo teisę atsisakyti krauti krovinį į automašinas, jeigu manė, kad UAB „Ad rem“ neįvykdė įsipareigojimų ir susitarimų, tačiau to nepadarė, o jos sutikimą gabenti krovinį dviem mažesnės talpos automobiliais patvirtina krovinio pakrovimas į vežėjo atsiųstas transporto priemones ir CMR važtaraštis Nr. 000546. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios apylinkės teismas klaidingai įvertino nustatytas bylos aplinkybes ir todėl netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą (LR CPK 330 str.).

LR CK 6.808 str. 2 d. yra nustatyta, kad vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu. Tačiau LR CK 6.807 str. 1 d. nurodyta, kad kroviniai [...] vežami pagal vežimo sutartis. Šioje byloje, esant ir šalių pasirašytai sutarčiai, ir dviems važtaraščiams, reikia išaiškinti šių dokumentų sudarymo aplinkybes ir jų tarpusavio santykį. Atsižvelgiant į pervežimo paslaugos specifiką, į tai, kad pervežimo, ypač tarptautinio, sutartis sudaro toli viena nuo kitos esančios šalys, kad tokios sutartys dažnai turi būti sudarytos skubiai, įstatymas važtaraštį pripažįsta vežimo sutarties sudarymą patvirtinančiu dokumentu. Tokia pat nuostata įtvirtinta ir šioje byloje netaikytinoje Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijoje (CMR). Tačiau įstatymas nenumato, kad važtaraštis pakeičia šalių pasirašytą sutartį. Esant šalių nesutarimams dėl sulygtų sąlygų, sutartis turi būti aiškinama vadovaujantis LR CK 6.193 str. nuostatomis. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad turi būti atsižvelgiama į šalių darybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo. Byloje nustatyta, kad atsakovė informavo ieškovą, jog bus vežami būsto apstatymo daiktai persikraustant. Neginčijama aplinkybė, kad ieškovė negalėjo tiksliai nurodyti pervežamo krovinio svorio, tūrio ar vietų skaičiaus. Tačiau iš liudytojos Ž. Š. (ieškovo vadybininkės) parodymų matyti, kad atsakovė sąžiningai atskleidė visas jai žinomas aplinkybes ir apie krovinį, ir apie privažiavimo prie pakrovimo vietos galimybes. Esant tokioms vežimo sutarties sudarymo sąlygoms būtent ieškovas, kaip profesionali, pervežimu besiverčianti įmonė privalėjo įvertinti visas aplinkybes ir pasiūlyti atitinkamas priemones, o ne siūlyti atsakovei pačiai pasirinkti tinkamą transporto priemonę. Tačiau ieškovas (jo darbuotojai) pasielgė priešingai – į sutartį įrašė atsakovės įvardintą krovinio svorį, o jo nesutalpinimą į pateiktą automobilį aiškina tuo, kad atsakovė pati prašė mažesnės mašinos. Ieškovo neapdairumą vykdant sutartį patvirtina ir aplinkybė, kad klausimą dėl antro automobilio atsakovas iškėlė tik paaiškėjus, jog visas krovinys į atsiųstą automašiną negali būti sutalpintas (atsakovės paaiškinimai, liudytojų Ž. Š. , R. S. parodymai). Iš šių asmenų tik Ž. Š. parodė, kad atsakovė sutiko apmokėti antro automobilio važiavimą, o atsakovė ir R. S. paaiškino priešingai. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad šalys susitarė dėl 15 tonų krovinio pervežimo už 2000 eurų. Rašytinis susitarimas dėl šalių sutarties pakeitimo ar kita sutartis dėl papildomo pervežimo nesudaryti. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad abiem automobiliais buvo pervežta maždaug 8,5 tonų krovinio. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Rašytinėje šalių sutartyje sulygta, kad apmokėjimo už pervežimą suma perskaičiuojama pasikeitus atvykusio krovinio svoriui ir išmatavimams. Tokia sutarties nuostata neleidžia perskaičiuoti mokėtinos sumos ieškovo naudai. Esant tokioms aplinkybėms apylinkės teismas atsakovės sutikimą gabenti krovinį dviem automobiliais klaidingai įvertino kaip jos sutikimą sudaryti antrą pervežimo sutartį kitu automobiliu. Šis atsakovės sutikimas vertintinas kaip sutikimas, kad ieškovas prisiimtą prievolę įvykdytų jam priimtinu būdu (LR CK 6.39 str.). Patvirtindama tokį sutikimą atsakovė pasirašė CMR važtaraštį Nr. 000546, kuris vertintinas kaip būtinas kelionės dokumentas, bet ne kaip antra vežimo sutartis. Kadangi ieškovas ėmėsi priemonių pervežti visą krovinį (atsiuntė antrą automobilį), atsakovei nebuvo būtinybės pasinaudoti LR CK 6.814 str. 2 d. numatyta teise atsisakyti netinkamos transporto priemonės. Reziumuojant aptartą teisinę situaciją daroma išvada, kad ieškovas, perveždamas atsakovės užsakytą krovinį dviem automobiliais įvykdė prisiimtą prievolę savo pasirinktu būdu. Atsakovė už pervežimą sumokėjo sutartyje nustatytą užmokestį (LR CK 6.813 str. 1 d.) ir savo prievolę taip pat tinkamai įvykdė (LR CK 6.123 str. 1 d.). Ieškovas, sudarydamas bei vykdydamas sutartį nesielgė kaip profesionalas (LR CK 6.38 str. 2 d.) ir pareiškė nepagrįstą ieškinį, kuris turi būti atmestas. Skundžiamas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Priėmus naują sprendimą atitinkami perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1, 4 d., 98 str.). Iš ieškovo atsakovei priteisiamas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis - 155 Lt, atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme - 1040 Lt ir atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 300 Lt, iš viso 1495 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas

nusprendė:

Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo UAB „Ad rem“ ieškinį atmesti.

Iš ieškovo UAB „Ad rem“ atsakovei N. E. priteisti 1495 (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt penkis) Lt bylinėjimosi išlaidų.