Kauno apygardos teismo nutartis

2010-10-06 · Civilinė byla Nr. 2A-1618-259/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-06
Bylos Nr.
2A-1618-259/2010
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-02341-2009-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Albinas Čeplinskas, Algimantas Kukalis
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
L. K.
Trečiasis asmuo
V. K.
Išvadą teikia
Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Advokatai
Edita Marija Šlapikienė, Virginija Bradulskienė
Civilinė byla Nr.2A-1618-259/2010(Proceso Nr.2-17-3-02341-2009-4)
Pirmos instancijos teismo teisėja Lidija Deksnienė(S)Procesinio dokumento kategorija 78.2.1, 121.15, 121.21KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko, Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovui V. K., jo atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, atsakovei L. K., jos atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-90-722/2010 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei L. K., trečiajam asmeniui V. K., institucijai, teikiančiai išvadą – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio sumažinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. K. ieškiniu (t.1, b.l.43-45) prašė pakeisti išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams ir sumažinti jį iki 150 Lt/mėn., t. y. I. K. - 150 Lt/mėn., G. K. - 150 Lt/mėn. ir A. K. 150 Lt/mėn.

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2010-05-10 sprendimu (t.2, b.l.49-54) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo ir atsakovei 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat priteisė iš ieškovo valstybei 13,09 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-07-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1794-660/2006 (t.1, b.l.46-47) buvo patvirtinta V. K. ir L. K. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, 2006-08-08 nutartimi (t.1, b.l.48) ištaisytas rašymo apsirikimas. Šalys susitarė, kad V. K. savo vaikų I. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokės po 400 Lt kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis, mokant jas kas mėnesį nuo santuokos nutraukimo dienos iki vaikų pilnametystės. Teismas nustatė, jog santuokos nutraukimo momentu ieškovas dirbo UAB „Lintera“, gaudavo pakankamai aukštas pajamas (t.1, b.l.50), ieškovo vidutinis darbo užmokestis už 2009 sausio-kovo mėnesių laikotarpį buvo 3 455,66 Lt (t.1, b.l.99). Todėl ieškovas galėdavo mokėti išlaikymą vaikams. Tačiau 2009 m. kovo mėnesį ieškovas buvo atleistas iš darbo LR Darbo kodekso 127 str. 1 d. pagrindu (t.1, b.l.100), t. y. paties darbuotojo prašymu. Nuo 2009-04-01 iki 2009-11-09 ieškovas buvo registruotas Jonavos darbo biržoje (t.1, b.l.101), nuo 2009-04-08 iki 2009-07-16 jam buvo paskirta nedarbo socialinė išmoka – 1 041,60 Lt (t.1, b.l.51). 2009-08-07 ieškovui neatvykus be pateisinamų priežasčių pratęsti registracijos darbo biržoje, ieškovui buvo sustabdytas bedarbio statusas nuo 2009-08-07 iki 2009-11-09, po 2009-11-09 ieškovui neatvykus atstatyti bedarbio statuso, registracija darbo biržoje nuo 2009-11-09 jam buvo nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius (t.1, b.l.101). Teismas nustatė, jog po santuokos nutraukimo 2006 m. lapkričio mėnesį ieškovas su SEB banku sudarė kredito sutartį (t.1, b.l.52-60), pagal kurią paėmė kreditą gyvenamajam būstui įsigyti. Ieškovui šiuo metu nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas su kitais statiniais (t.1, b.l.19-24). Pagal kredito sutartį kiekvieną mėnesį ieškovas turi mokėti bankui 1 470,03 Lt, šiai dienai ieškovas yra skolingas bankui 208 360,23 Lt (t.1, b.l.67-68). Ieškovas paskolą ir palūkanas bankui mokėjo (t.2, b.l.5), paskolą jam padeda padengti dabartinė sutuoktinė V. K.. Ieškovo vardu registruoti automobiliai Citroen Xantia, 1995 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ford Transit FT 100, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l.27). Iš ieškovo pateiktų dokumentų teismas nustatė, jog ieškovas bandė ieškotis darbo internetu (t.2, b.l.10, 22-23). Šiuo metu ieškovas dirba inžinieriumi mechaniku UAB „Ineta ir draugai“, ieškovui mokamas 9,70 Lt/val. valandinis atlygis (t.1, b.l.86-87), ieškovas dirba 1 valandą per dieną (5 valandas per darbo savaitę) (t.1, b.l.102). Vertindamas atsakovės turtinę padėtį, teismas nustatė, jog jai po santuokos nutraukimo liko teismo sprendimu priteistas nekilnojamas turtas - žemės sklypas ir nebaigtas statyti gyvenamasis namas su kitais statiniais (t.1, b.l.136-138) bei prisiimti kreditoriniai įsiskolinimai už jį (t.1, b.l.127-135). Teismas nustatė, jog atsakovė iš viso kas mėnesį turi grąžinti apie 800-1000 Lt paskolos bankams ir paskolą suteikusiems asmenims (t.1, b.l.120-122). Atsakovė taip pat turi kitų būtinų išlaidų: transporto priemonės draudimas (t.1, b.l.110-111), būsto draudimas (t.1, b.l.113-114), vaiko investicinis draudimas (t.1, b.l.115), žemės mokesčio mokėjimas (t.1, b.l.116), mokėjimai už vaikų darželį, televiziją, namo šildymą, elektrą, vandenį ir kt. patarnavimus (t.1, b.l.118-119, 123-126). Teismas nustatė, jog ieškovas 2009 vasario ir kovo mėnesiais neteikė vaikams sutarto išlaikymo dydžio (t.1, b.l.142), o 2009-11-11 dienai ieškovo vaikų materialinio išlaidymo įsiskolinimas sudarė 7700 Lt (t.1, b.l.80). Spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, teismas nustatė, jog ieškovas teismui pateikė tik dalį įrodymų, kuriais remiantis galima daryti išvadą, jog jo turtinė padėtis pablogėjo esant objektyvioms priežastims. Teismas sprendė, jog yra būtina atsižvelgti į pablogėjusią šalies ekonominę situaciją, dėl kurios galimybės susirasti darbą yra objektyviai sumažėjusios, tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovas, gaudamas gana nemažą atlyginimą, paties prašymu išėjo iš darbo UAB „Lintera“, tokiu būdu dirbtinai sumažindamas savo gaunamų pajamų dydį ir siekdamas pagrįsti savo turimos turtinės padėties pablogėjimą, kad būtų sumažintas jo nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymo dydis. Teismas nustatė, jog UAB „Lintera“ 2009-09-26 rajoniniame laikraštyje „Alio Jonava“ jau po ieškovo išėjimo iš darbo skelbė, kad ieško medienos apdirbimo įrankių pardavimo vadybininkų (t.1, b.l.108-109), 2010-01-08 laikraštyje „Naujienos“ darbo birža skelbė, kad reikalingi 4 pardavimų vadybininkai (t.1, b.l.106-107). Todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovas turi galimybę įsidarbinti, juo labiau, kad ieškovas yra darbingo amžiaus, sveikas žmogus, nuosavybės teise turi žemės sklypą, gyvenamąjį namą su kitais statiniais, dvi transporto priemones, kitoje santuokoje nepilnamečių vaikų ar išlaikytinių neturi. Teismas nurodė, jog nors šiuo metu ieškovas uždirba mažiau, tačiau vaikų materialinio išlaikymo įsiskolinimą galės padengti vėliau. Teismas atkreipė dėmesį, jog nepilnamečiai vaikai gyvena su atsakove, ji vaikams teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, jais rūpinasi, prižiūri, t. y. atlieka tuos veiksmus, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad ieškovo turtinė padėtis pablogėjo dėl subjektyvių priežasčių - jo paties veiksmų, siekiant dirbtinai sumažinti savo gaunamas pajamas, o atsakovės turtinė padėtis nepasikeitė, ieškovas neprašo sumažinti materialinio išlaikymo vaikams dydį remiantis tuo, kad atsakovės turtinė padėtis pagerėjo, teismas sprendė, jog sumažinti priteisto išlaikymo dydį nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (t.2, b.l.66-70) ieškovas V. K. su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - sumažinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-07-05 sprendimu nustatytą 400 Lt materialinio išlaikymo dydį per mėnesį trims nepilnamečiams vaikams - I. K., G. K. ir A. K. iki 150 Lt išlaikymo per mėnesį kiekvienam vaikui, dėl šių motyvų:

1) teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas pateikė teismui tik dalį įrodymų, kurias vadovaujantis būtų galima daryti išvadą, jog ieškovo turtinė padėtis pablogėjo dėl objektyvių priežasčių. Ieškovas, įrodinėdamas pasikeitusią savo turtinę padėtį, nurodė, jog po santuokos su atsakove nutraukimo jis būsto neturėjo, todėl gavęs banko paskolą, įsigijo kaimo sodybą Ruklos kaime, nuo 2009 m. kovo neteko darbo UAB „Lintera“, kurioje jo pajamos buvo vidutiniškai po 4 500 Lt per mėnesį. Toks darbo užmokestis užtikrino ieškovui galimybę mokėti po 400 Lt išlaikymą per mėnesį trims vaikams bei vykdyti įsipareigojimus bankui, mokant eilines mėnesines paskolos įmokas (prieš netenkant darbo šios įmokos siekė po 1 470 Lt per mėnesį). Netekęs darbo, ieškovas aktyviai ieškojo darbo, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Jis iš karto kreipėsi į Darbo biržą, siekdamas gauti socialines bedarbio išmokas, dalyvauti siūlomose kvalifikacijos kėlimo/persikvalifikavimo programose bei gauti darbo pasiūlymų. Siekdamas susirasti darbą, ieškovas siuntė savo gyvenimo aprašymą Europass formate (t.2, b.l.22-23), atsiliepdavo į jo išsilavinimą ir kvalifikaciją atitinkančius darbo pasiūlymus, rastus internetiniuose darbo portaluose (t.2, b.l.10), tačiau nei vieno pasiūlymo dirbti negavo Nuo 2009-10-06 ieškovas dalyvavo aktyviose darbo rinkos programose. Negavęs darbo Lietuvoje, 2009 m. rugpjūčio mėn. ieškovas vyko jo ieškoti į Belgiją, tačiau negavęs jokių pasiūlymų darbui, grįžo į Lietuvą. Šias aplinkybes ieškovas nurodė teismo posėdžio metu, jas patvirtino liudytoja apklausta jo sutuoktinė V. K., tačiau teismas šių paaiškinimų sprendime nevertino, nepagrįstai nurodydamas, jog ieškovas neįrodė savo ieškinyje išdėstytų aplinkybių. Ieškovas pateikė teismui ir kitus jo turtinę padėtį patvirtinančius dokumentus - į VĮ Registrų centro pažymą apie turtą, VĮ Regitra pažymą, banko paskolos dokumentus, savo dabartinio uždarbio pažymą, povedybinę sutartį (t.2, b.l.7-8). Šeimos bylose teismui priskirtas aktyvus vaidmuo (CPK 376 str.), todėl teismui abejojant dėl pateiktų įrodymų, teismas turėjo teisę ir pareigą pats išreikalauti reikiamus įrodymus ar dokumentus teisingam sprendimui priimti. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovas dirbtinai sumažino savo gaunamų pajamų dydį. Ieškovas buvo atleistas, mažinant darbuotojų skaičių, tačiau nurodžius tokį atleidimo pagrindą, darbdavys turėtų išmokėti ieškovui didelę kompensaciją. Todėl nutraukiant darbo sutartį, buvo įrašyta, jog ieškovas atleidžiamas savo noru. Dėl blogos ekonominės situacijos šalyje toks atleidimas yra masinis reiškinys ir, nors teisme ieškovas bei jo sutuoktinė V. K. davė paaiškinimus šiuo klausimu, teismas į tai neatsižvelgė. Teismas taip pat nevertino svarbių aplinkybių, paneigiančių išvadą, jog ieškovas savo pajamas sumažino dirbtinai – ieškovas jau nuo 2009 m. gegužės nevykdo savo įsipareigojimų bankui (t.1, b.l.67-68), todėl gavo banko pranešimą apie kredito sutarties nutraukimą nuo 2009-11-10. Šios aplinkybės reiškia, kad ieškovui priklausantis vienintelis nekilnojamas turtas bus parduodamas priverstine tvarka. Šie duomenys turėjo būti vertinami, nes jie tiesiogiai patvirtina sudėtingą ieškovo finansinę padėtį;

2) teismas pažeidė šalių proporcingumo principą, netinkamai vertino ginčo šalių turtinę padėtį, nepagrįstai nesivadovavo CK 3.198 str., numatančiu, kad priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Teismas nevertino, kokie šiuo metu yra vaikų minimalūs poreikiai, o apsiribojo išvada, jog šalys 2006 m. nutraukiant santuoką susitarė, kad kiekvieno iš vaikų išlaikymui pakanka 800 Lt ir jų poreikiai nuo 2006 m. yra pasikeitę. Teismas nevertino byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių šalių galimybių teikti išlaikymą pasikeitimą. LAT Senatas 2005-06-23 nutarime Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 11 punkte nurodė, kad „nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d). Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties, turi būti nustatyta kiekvieno iš tėvų dalis vaiko išlaikymo prievolėje ir konkretus išlaikymo jos dydis (CK 3.192 str. 3 d.)“. Tuo tarpu teismas šioje byloje iš viso nenustatinėjo proporcijų tarp galimo išlaikymo ir tėvų turtinės padėties. LAT 2005-06-23 apžvalgos Nr. 54 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus“ 7 skyriuje nurodė, kad turi būti išlaikytas proporcingumo principas tarp privalančiojo teikti išlaikymą asmens galimybių ir vaiko poreikių (CK 3.201 str. l d.). Nustačius, kad teismo sprendimu nustatytas teikiamas vaikui išlaikymo dydis neatitinka įstatymo nuostatų dėl jo proporcingumo, yra pagrindas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, nors šalių turtinė padėtis realiai nepasikeitė (LAT civ. byla 3K-3-337/2005). Ieškovo turtinė padėtis, jam netekus darbo, pasikeitė kardinaliai. Šiuo metu ieškovo darbo užmokestis yra 9,70 Lt per valandą (95 Lt per mėnesį), tuo tarpu iš byloje esančios atsakovės darbo užmokesčio pažymos matyti, kad ji per mėnesį uždirba 3 300 Lt. Be to, VĮ Registrų centro pažymos patvirtina, kad atsakovei priklausantis nekilnojamas turtas yra 2,5 karto vertingesnis, negu ieškovui priklausanti namų valda Ruklos kaime. Tačiau teismas šalių turimo turto taip pat nevertino, tokiu būdu pažeisdamas šalių proporcingumo principą ir ieškovo turtines teises. Ieškovui priklausančių automobilių vertė nedidelė: For Tranzit – 200 Lt (nes tai 1981 m. laidos transporto priemonė), o Citroen Xantia – 1 000 Lt (1995 m. laidos). Tuo tarpu atsakovei priklausančios transporto priemonės Opel Zafira (1998-1999 m. laidos) vertė – 10 000 Lt. Teismas nevertino ir šalių įsipareigojimų tretiesiems asmenims proporcijų, t.y. aplinkybių, jog ieškovas turi bankui mokėti 1 470,03 Lt įmokas, o atsakovė - po 260 Lt. Šiuo metu ieškovo įsiskolinimo bankui suma yra 208 623,18 Lt, dėl įmokų nemokėjimo bankas nutraukė sutartį su ieškovu, kas dar pablogimo jo turtinę padėtį, nes ieškovui yra rizika netekti vienintelio nekilnojamojo turto ir gyvenamojo būsto. Blogą ieškovo turtinę padėtį patvirtina ir atsakovės pateikta antstolio pažyma, patvirtinanti, jog ieškovo įsiskolinimas atsakovei už vaikų išlaikymą sudaro 7 700 Lt. Pažymėtina, kad įsiskolinimas atsirado ieškovui netekus darbo ir šiuo metu kas mėnesį didėja. Teismo išvada, kad atsakovė kas mėnesį turi įvykdyti nuo 800-1000 Lt kreditorinių įsipareigojimų, nepagrįsta, kadangi įrodymų apie tai, kad moka mėnesinės įmokas pagal su fiziniais asmenimis sudarytas paskolos sutartis, atsakovė teismui nepateikė. Vadinasi, teismas neteisingai įvertino atsakovės turimų įsipareigojimų dydį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, akivaizdu, kad ieškovo teikiamas išlaikymo dydis trims vaikams po 400 Lt kiekvienam vaikui, neatitinka įstatymo nuostatų dėl jo proporcingumo, todėl ieškovas turėjo įstatymo suteiktą pagrindą ir teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, net šalių turtinei padėčiai realiai nepasikeitus. Teismas privalėjo nustatyti vaikų poreikius ir atitinkamai vaikų išlaikymo naštą paskirstyti tarp tėvų, nustatant, kad ieškovo dalis vaikų išlaikyme yra 150 Lt per mėnesį, o atsakovės - 650 Lt, kas atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovo V. K. apeliacinį skundą (t.2, b.l.76-81) atsakovė L. K. prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:

1) nors skunde nurodoma, jog teismas turėjo būti aktyvus, turėjo pareigą ir teisę rinkti savo iniciatyva įrodymus, būtinus objektyviam bylos išnagrinėjimui, tačiau ieškovas nenurodo, kokius įrodymus teismas atsisakė išreikalauti, kokius prašymus dėl įrodymų išreikalavimo ieškovas teismui teikė ir teismas atsisakė šiuos įrodymus išreikalauti, bei kokius įrodymus teismas savo iniciatyva privalėjo išsireikalauti iš trečiųjų asmenų;

Žemesnės instancijos teismas

2) teismas nustatė reikšmingas bylos aplinkybes: vaikų poreikius; kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir jos pasikeitimą po santuokos nutraukimo; būtiną išlaikymo dydį, proporcingą vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; nuo kurio momento vaiko tėvas nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Teismas atsižvelgė į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str. ir 1.5 str.);

3) tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeimyninių ryšių susiformavimu, išvykimu, turtinės padėties pablogėjimu dėl kitų kreditorinių įsipareigojimų vykdymo ar kitokiomis priežastimis. Nepilnamečių vaikų išlaikymo tvarka ir forma nustatyta šalių bendru susitarimu (CK 3.192 str. 1 d.) nutraukiant santuoką. Ieškovas gyveno skyrium, tačiau jo pareiga prižiūrėti vaikus ir įgyvendinti tėvų valdžią turinys nesikeičia, kinta tik jų vykdymo sąlygos, todėl ieškovo įsipareigojimas mokėti materialinį išlaikymą po 400 Lt atitinka proporcingumo principus. Nepilnamečiai vaikai nuo 2006 m. liepos mėn. paaugo, todėl ir jų poreikiai išaugo. Kadangi dukra G. ir sūnus A. yra dvynukai, išlaidos jų išlaikymui iš karto dvigubėja, nes būtina pirkti drabužius abiems vienu metu, nėra jokios galimybės pasinaudoti kitų vaikų drabužėliais ar kitaip bandyti sumažinti vaikų išlaikymo išlaidas. Be to, dvynukai šiais mokslo metais pradės lankyti mokyklą, todėl jiems vienu metu teks nupirkti mokymo priemones, drabužius, paruošti kambarius mokymuisi, nupirkti baldus ir kitas būtinas priemones. Sūnui A. nebus kompensuojama už ortopedinę avalynę, todėl teks už vienų batelių porą sumokėti apie 200 Lt. Sūnui I.būtina ortodontinė pagalba - jam teks koreguoti dantų sąkandį briketais, tam vėl bus būtina skirti papildomai lėšų. Dukra pareiškė norą lankyti muzikos mokyklą, todėl tektų pirkti instrumentą. Taigi, nors vaikų poreikiai padidėjo, tačiau suprasdama ekonominę šalies padėtį, atsakovė reikalavimų šioje dalyje ieškovui nepareiškė, o tik nurodė aplinkybes, kad vaikų poreikiai kas metai didėja ir jų išlaikymui būtina skirti vis daugiau išlaidų. Tačiau pasikeitusių vaikų priežiūros aplinkybių ieškovas neįvertina ir net nenori žinoti. Atsižvelgiant į vaikų kultūrinio ugdymo galimybes, šiuo metu kiekvienam vaikui būtina skirti po 1 100 Lt. Iš ieškovo yra priteista tik po 400 Lt, todėl likusią dalį teikia atsakovė;

4) sumažinti vaikų poreikius dėl neatsakingo ieškovo gyvenimo būdo, neatsakingumo kreditorių atžvilgiu, kai po santuokos nutraukimo ieškovas nusipirko gyvenamąjį būstą, statytą 1936 m., už 192 000 Lt, o vėliau papildomai paėmė ir 19 000 Lt vartojamąją paskolą, tokiu būdu padidindamas skolinius įsipareigojimus, negalima. Atsakovė po santuokos nutraukimo su trimis nepilnamečiais vaikais liko gyventi nebaigtame rekonstruoti name, prisiėmė 15 729 Lt dydžio kreditorinius įsipareigojimus bankui. Siekdama sudaryti tinkamas gyvenimo, buities, mokslo sąlygas nepilnamečiams vaikams, ji atsakingai skolinosi pinigus gyvenamojo būsto remontui ir įsikūrimui. Atsakovė liko dirbti tame pačiame darbe, vieną darbo sutartį nutraukė, nes dėl darbo krūvio negalėjo tinkamai prižiūrėti vaikų. Dėl šios priežasties jos pajamos sumažėjo. Nors ieškovas nurodo, jog jis gauna tik kelis litus darbo užmokesčio, tačiau ši aplinkybė priklauso nuo paties ieškovo valios - gali būti, kad ieškovas nepanorės gauti didesnio darbo užmokesčio iki vaikų pilnametystės, tačiau dėl to vaikų poreikiai nukentėti negali;

5) skundo motyvai dėl proporcingumo principo taikymo, priteisiant išlaikymą, nepagrįsti. Ieškovo motyvai, jog jo mokama bankui paskola ir palūkanos yra didesnės, negu atsakovės, taip pat nepagrįsti. Ieškovas privalėjo įvertinti skolinių įsipareigojimų įvykdymo galimybes, prieš paimdamas banko paskolą. Be to, bankas, suteikdamas paskolą, įvertino ir ieškovo išlaidas, tarp jų ir išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams. Atsakovė kas mėnesį dviem kreditoriams sumoka po 800 Lt, po 260 Lt - banko paskolą, viso - po 1 860 Lt kas mėnesį;

6) nors CK 3.201 str. numato, kad teismas gali sumažinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, tačiau būtina įvertinti, dėl kokių priežasčių ieškovo turtinė padėtis pasikeitė. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovas sąmoningai pablogino turtinę padėtį, siekdamas sumažinti nepilnamečių vaikų išlaikymą. Nors ieškovas nurodo, kad neteko darbo 2009 m. kovo mėn., tačiau byloje pateikti įrodymai - UAB „Lintera“ ir Jonavos darbo biržos pažymos patvirtina, jog darbo sutartis su ieškovu nutraukta ne mažinant darbuotojų skaičių, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, bet ieškovui pačiam prašant pagal DK 127 str. UAB „Lintera“ ieškovo darbo vietos nepanaikino, į ieškovo darbo vietą ieškojo naujo darbuotojo, ką patvirtina pateikti skelbimai spaudoje. UAB „Lintera“ sėkmingai vykdo savo veiklą ir yra viena iš pirmaujančių įmonių rajone. Ieškovas pripažįsta, kad jo pajamos UAB „Lintera“ buvo pakankamai geros, jis gaudavo 3 465 Lt vidutinį darbo užmokestį. Ieškovas privalėjo įvertinti savo turtinę padėtį, kreditorinius įsipareigojimus ir jų dydį, ryždamasis nutraukti darbo sutartį su darbdaviu. Pažymėtina, jog ieškovui buvo ir yra galimybė vėl įsidarbinti UAB „Lintera“, nes ši įmonė nuolat skelbia skelbimus spaudoje ir nuolat ieško darbuotojų. Po darbo sutarties nutraukimo ieškovas registravosi Jonavos darbo biržoje, gaudavo išmokas po 1 041,60 Lt. Tačiau ieškovas nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos, pažeidė registravimosi Jonavos darbo biržoje tvarką, todėl išmokos jam buvo sustabdytos nuo 2009-08-07 iki 2009-11-09, o vėliau, kai ieškovas neatvyko registruotis darbo biržoje po 2009-11-09, registracija buvo nutraukta. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis vėl būtų bandęs registruotis darbo biržoje, ieškodamas darbo šiuo metu arba bent siekdamas gauti bedarbio išmokas. Šios aplinkybės įrodo ieškovo neatsakingą elgesį kreditorinių įsipareigojimų atžvilgiu, dėl ko ieškovo motyvas, kad jis negali turėti pajamų, yra nepagrįstas. Ieškovo veiksmai įrodo, kad jis net nesistengė turėti bent minimalių pajamų. Ieškovas turi aukštąjį išsilavinimą - pramonės technologijų inžinerija bei staliaus kvalifikaciją, turi vadybininko darbo patirtį, todėl turi realias galimybes susirasti darbą. Tuo labiau, kad apelianto sutuoktinė V. K. taip pat nutraukė darbo sutartį UAB „Lintera“, taip blogindama šeimos turtinę padėtį;

7) ieškovo motyvai, jog dėl rizikos nutraukti sutartį su banku ir iš to galimai kilsiančių pasekmių turėtų būti sumažintinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, nepagrįsti. Banko paskolos paėmimas yra tik ieškovo turtinės padėties pagerinimas, nes jis įsigijo nekilnojamąjį turtą. Kreditorinių įsipareigojimų bankui vykdymas yra tik ieškovo reikalas. Dėl šių skolinių įsipareigojimų nepilnamečių vaikų poreikiai nesumažėjo, vaikų padėtis nepasikeitė. Situacija, kuomet nepilnamečių vaikų išlaikymo sąskaita ieškovas bando išsispręsti kreditorinių įsipareigojimų bankui vykdymą, grubiai pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus ir teises;

Šalies argumentai

8) ieškovas nepagrįstai nurodo, kad jo turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, nes atsakovės nekilnojamojo turto vertė yra didesnė, negu ieškovo. Atsakovės gyvenamasis būstas pastatytas 1956 m., po santuokos nutraukimo atsakovė jį tik rekonstravo ir pritaikė gyvenimo sąlygoms. Iki paskolos paėmimo atsakovės gyvenamasis būstas įvertintas 35 900 Lt verte. Jis yra pagerintas atsakovės asmeninėmis lėšomis, asmeninėmis paskolomis ir kredito lėšomis, gautomis iš banko. Tai, kad atsakovė susitvarkė gyvenamąjį būstą, įrodo, jog ji protingai naudoja turimas lėšas, jas proporcingai paskirstydavo, priešingai negu ieškovas;

9) ieškovas nepagrįstai remiasi pablogėjusia šalies ekonomine padėtimi, tuo norėdamas sumažinti vaikams skiriamas išlaidas ir perkelti vaikų išlaikymo pareigą vienai atsakovei;

10) analizuodamas konkrečius nepilnamečių vaikų poreikius, jų turinį ir apimtį, teismas atsižvelgė į teisės aktuose įtvirtintas vaikų teises, į poreikius būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti. Tam, kad būtų patenkinti vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, išlaikymas buvo nustatytas iš ieškovo kiekvienam vaikui po 400 Lt, nors vaikų poreikiai šiuo metu yra didesni. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio, konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (LAT 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), taip pat yra būtina užtikrinti vaikų teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis). Atsakovė nepilnamečiams vaikams sudarė visas sąlygas dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, kad jie įgytų reikiamų priemonių gabumams lavinti, vaikams skiriamos išlaidos atitinka protingumo kriterijus. Sumažinti vaikų poreikius ieškovo turtinės padėties pagerinimo sąskaita būtų nesąžininga vaikų atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatytos tos faktinės aplinkybės, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-07-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1794-660/2006 (t.1, b.l.46-47) ir 2006-08-08 nutartimi (t.1, b.l.48) buvo patvirtinta V. K. ir L. K. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriuo šalys susitarė, kad V. K. savo vaikų I. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokės po 400 Lt kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis, mokant jas kas mėnesį nuo santuokos nutraukimo dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškovas V. K. 2009 10 02 ieškiniu (t.1, b.l. 1-3, 43-45) prašė pakeisti išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams ir sumažinti jį iki 150 Lt/mėn., t. y. I. K. - 150 Lt/mėn., G. K. - 150 Lt/mėn. ir A. K. 150 Lt/mėn. Tokį reikalavimą grindė tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog iš esmės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis-jis atleistas iš darbo, negauna išlaikymo nustatymo metu gauto 4 500 Lt atlyginimo kas mėnesį, turi įsipareigojimų bankui, kas mėnesį turi mokėti 1470 lt kreditui grąžinti. Mano, kad jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, dėl ko jis negali teikti nustatyto išlaikymo vaikams.

Jonavos rajono apylinkės teismas 2010-05-10 sprendimu (t.2, b.l.49-54) ieškinį atmetė.

Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 05 10 sprendimą, skundą iš esmės grindžia tais motyvais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pateiktus įrodymus ir to pagrindu nustatytas bylos aplinkybes, dėl to priėmė neteisingą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Jonavos rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams teikiamo materialinio išlaikymo principus, šio išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus, taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Pagal šio straipsnio 6 dalį tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Šios konstitucinės normos yra detalizuotos CK trečiosios knygos straipsniuose, reglamentuojančiuose tėvų valdžios turinį (3.155 straipsnis), tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus (3.192 straipsnis), išlaikymo priteisimą (3.194 straipsnis), išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą (3.201 straipsnis) ir kt. CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Visos šios įstatymo nuostatos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios ir sudaro vientisą sistemą, užtikrinančią harmoningą vaiko asmenybės raidą. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Pagal CK 3.192 straipsnį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Sinkevičius v. A. Balod, bylos Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.

Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines išmokas yra tęstinio pobūdžio, todėl natūralu, kad kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis, atsiranda teisinis pagrindas vienam iš tėvų kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nustatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuojama nuostata, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Bagdonienė v. V. Bagdonas, byla Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Jakimavičienė v. P. Jakimavičius, byla Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Jakimavičienė v. P. Jakimavičius, byla Nr. 3K-7-96/2003).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai ir teisingai nustatė, kad ieškovas teismui pateikė tik dalį įrodymų, kuriais remiantis galima daryti išvadą, jog jo turtinė padėtis pablogėjo esant objektyvioms priežastims. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo išvadomis, jog ieškovas, gaudamas gana nemažą atlyginimą, paties prašymu išėjo iš darbo UAB „Lintera“, tokiu būdu dirbtinai sumažindamas savo gaunamų pajamų dydį ir siekdamas pagrįsti savo turimos turtinės padėties pablogėjimą, kad būtų sumažintas jo nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymo dydis. Teisėjų kolegija nelaiko pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, jog turimi ieškovo kreditoriniai įsipareigojimai bankui turi lemti nustatyto išlaikymo vaikams dydžio sumažinimą. Esant laisvanoriškiems ieškovo materialiniams įsipareigojimams bankui, jis turi pat laisvanoriškai varžyti savo asmeninius poreikius, o ne perkelti šią naštą savo išlaikytiniams. Byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jis yra nedarbingas arba iš dalies darbingas. Apeliantas privalo imtis priemonių, jog gautų jo darbingumą atitinkančias pajamas, iš kurių galėtų teikti vaikų jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Įvertinus byloje surinktą įrodymų visumą laikytina, kad palikus galioti skundžiamą teismo sprendimą, vaikams teikiamas išlaikymas yra ne per didelis, nei reikalingas vaikų minimaliems būtiniems poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo priteistas nustatytas išlaikymo dydis atitinka išlaikymo dydį reglamentuojančias Civilinio kodekso normas ir susiformavusią teismų praktiką.

Dėl šių motyvų teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, jog teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir atsakovo pateiktus įrodymus.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir aukščiau išdėstytų motyvu pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 d.).

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovo priteistinos 500 lt turėtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti

Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-05-10 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti L. M. K. (a.k(duomenys neskelbtini) iš V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 500 lt (penkis šimtus litų) turėtų atstovavimo išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Arvydas ŽibasKolegijos teisėjai Albinas ČeplinskasAlgimantas Kukalis