- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-28
- Bylos Nr.
- 1-357-1112/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15870-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė
- Kaltinamasis
- K. Ž. I.
- Advokatai
- Juta Kareivė
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Ž. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), našlys, administracine tvarka nebaustas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. Ž. I. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent:
2021 m. gegužės 18 d. 12.15 val. (duomenys neskelbtini) ties namu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu („Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas 2,25 prom. girtumas, vairavo jam priklausančią transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais K. Ž. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis K. Ž. I. kaltu prisipažino visiškai, dėl padaryto nusikaltimo gailėjosi. Nurodė, kad buvo atvykęs iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pas draugę, susipyko, jis išgėrė ir išvažiavo. Jam toks pirmas kartas, nebuvo kaimyno, jis būtų parvežęs. Atvyko blaivus, alkoholį vartojo, kol pykosi. Gėrė vyną, buvo nevalgęs. Galvojo pas ją pasilikti, bet ji nepriėmė. Kaimyno nebuvo, V. neatsiliepė, pagalvojo, kad parvažiuos. Labai gailisi dėl to. Nurodė, kad savanoriauja kaip mokytojas futbolo klube, dirba su vaikai, turi vieną grupę. Vežiodavo vaikus į (duomenys neskelbtini) ir kitur. Pirmas toks nusikaltimas per daug metų. Santykiai su dukra I. labai puikūs, turi tris anūkes. Dukra anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini), bet dabar (duomenys neskelbtini), netoli nuo jo namų. Susitinka kiekvieną dieną. Su drauge tebebendrauja, ji jo elgesį vertina blogai. Pažadėjo, kad tokie atvejai nebepasikartos. Prašo nekonfiskuoti automobilio, konfikuoti jo vertę, nes jam jo reikia, samdys vairuotoją.
Teismo posėdžio metu I. P. patvirtino pateikusi prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nes yra verta teismo pasitikėjimo ir galės daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Negali suvokti, kaip tai atsitiko. Su tėčiu santykiai geri, palaiko, dažnai susitinka. Mano, kad kitą kartą paskambintų, nėra, kad kažką slėptų. Mano, kad daugiau toks atvejis nepasikartos. Kiek kalbėjo, jam pačiam buvo gėda, matosi, kad pergyvena. Nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), yra ištekėjusi, turi tris dukras, ketina įsidarbinti (duomenys neskelbtini). Išvykti į užsienį gyventi neplanuoja.
Kaltinamasis savo kaltę pripažino, sutiko duoti parodymus ir bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. Su tokiu įrodymų tyrimo būdu taip pat sutikus prokurorui, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):
– 2021 m. gegužės 18 d. įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Prie namo stovi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliui apgadintas priekinis kairės pusės sparnas ir buferis. Daugiau apgadinimų nematyti (b. l. 12-20);
– 2021 m. gegužės 18 d. 12.23 val. alkoholio kiekio matuokliu K. Ž. I. nustatytas 2,25 prom. girtumas, 12.40 val. 2,42 prom. girtumas (b. l. 8-10);
– 2021 m. gegužės 18 d. 12.55 val. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte užfiksuota, kad transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduota saugoti įmonei UAB "(duomenys neskelbtini)" adresu, (duomenys neskelbtini) (b. l. 11)
– 2021 m. gegužės 19 d. iš K. Ž. I. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26-31).
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama K. Ž. I. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis K. Ž. I. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę, vairavęs automobilį neblaivus, pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina byloje esantys įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu, alkoholio kiekio registracijos žurnalas ir kiti. K. Ž. I. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tačiau nepaisydamas to vairavo būdamas neblaivus. Kaltinamojo veika teisI.i kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
K. Ž. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Baudžiamojoje byloje pateiktas I. P. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Teismo posėdžio metu I. P. paaiškino sutinkanti laiduoti už savo tėtį, įvykį vertina neigiamai, gyvena netoli ir daug bendrauja, todėl gali daryti teigiamą įtaką. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad I. P. nėra teista ar atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka nebausta (b. l. 53-54). I. P. seniūnijoje charakterizuojama teigiamai, turi šeimą, šiuo metu ieško darbo (b. l. 70-72).
BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik joms esant yra pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Įvertinęs visas aplinkybes teismas daro išvadą, kad laiduotoja I. P. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką K. Ž. I.. Atsižvelgtina į tai, kad K. Ž. I. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis nusikaltimą padarė pirmą kartą, duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėti kokie nors ikiteisminiai tyrimai nėra, administracine tvarka nebaustas, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Visi šie duomenys teismui leidžia pagrįstai manyti, kad K. Ž. I. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Todėl, esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį K. Ž. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jį perduodant laiduotojos I. P. atsakomybei, laidavimo terminą nustatant vieneriems metams, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, nes asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą, privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus K. Ž. I. 2021 m. gegužės 19 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – naikintina (b. l. 51-52).
BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje.
Atsižvelgtina į tai, kad K. Ž. I. savo veiksmais padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 2,25 promilių neblaivumas, neteisėti K. Ž. I. veiksmai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina ir tai, kad šiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, administracine tvarka nebaustas, jo procesinis elgesys vertintinas kaip tinkamas ir sąžiningas, nes prisipažino vairavęs neblaivus ir nuoširdžiai gailėjosi. Būtina pažymėti, kad kaltinamojo veika sukėlė grėsmę aplinkai ir potencialiai galėjo sukelti realias neigiamas pasekmes, kurių metu galėjo nukentėti žmonės. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, kaltinamajam paskirtas prokuroro siūlomas mažesnis nei baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis, t. y. 2 metų naudotis teise vairuoti transporto priemones uždraudimas, sukels pakankamai suvaržymų ir nepatogumų, atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, o šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius bus pasiektas.
Be to, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai valstybės nuosavybėn paimamas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, esant pagrindui, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme (BK 72 straipsnio 3 dalis). Taigi, turto konfiskavimas – imperatyvi norma. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad nusikaltimo padarymo priemone pripažįstama transporto priemonė, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje 2011 m. lapkričio 29 d. Nr. 2K-534/2011, Lietuvos Apeliacinio Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296/2014).
Nagrinėjamu atveju automobilis „(duomenys neskelbtini)“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. K. Ž. I. veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonės savininkas yra kaltinamasis K. Ž. I., jokių kitų priežasčių, dėl kurių automobilio negalima paimti, nenustatyta, todėl transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), BK 72 straipsnio 3 dalies pagrindu konfiskuotina. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nenustačius šioje byloje BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo pagrindų, transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimas laikytinas pagrįstu ir taikytinas (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. gegužės 25 d. pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo yra 178,56 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš kaltinamojo K. Ž. I. priteistina valtybės naudai 178,56 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
– automobilis „(duomenys neskelbtini)“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas įvykio vietos apžiūros metu ir 2021 m. gegužės 18 d. transporto priemonės nuvežimo aktu nuvežtas ir saugomas aikštelėje (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas ir perduotinas valstybės nuosavybėn;
– K. Ž. I. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, perduotinas Valstybės įmonei „Regitra“;
– automobilio „(duomenys neskelbtini)“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, perduotinas valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 432 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas,
nusprendžia:
K. Ž. I., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei 1 (vienerių) metų terminui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu paskirti K. Ž. I. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo uždraudimo naudotis specialia teise dienos – 2021 m. gegužės 19 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, paskirti K. Ž. I. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį „(duomenys neskelbtini)“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini).
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti K. Ž. I. 2021 m. gegužės 19 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
– automobilis „(duomenys neskelbtini)“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas įvykio vietos apžiūros metu ir 2021 m. gegužės 18 d. transporto priemonės nuvežimo aktu nuvežtas ir saugomas aikštelėje (duomenys neskelbtini) konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn;
– K. Ž. I. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, perduoti Valstybės įmonei „Regitra“;
– automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, perduoti valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone.
Priteisti iš kaltinamojo K. Ž. I. 178,56 Eur (vieną šimtą septyniadešimt aštuonis eurus 56 ct) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant įmokos kodą – 5630).
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
3. Teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone.
4. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Išaiškinti laiduotojai I. P., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl K. Ž. I. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar K. Ž. I. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisI.i paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.