Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Artūro Rudzinsko ir Neringos Venckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo neįtraukto į bylą suinteresuoto asmens L. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4982-91/2009 pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (suinteresuotas asmuo Marijampolės apskrities VMI) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. B. su 2009-07-17 pareiškimu dėl termino priimti palikimą po sutuoktinės R. B. mirties 2008-03-31 atnaujinimo (b. l. 1-2) kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą (b. l. 1-2). Pareiškėjas pateikė 2009-07-15 liudijimą, kad į notarą niekas nesikreipė ir kad paveldėjimo byla nėra užvesta, bei nurodė, kad apie sutuoktinės, su kuria gyveno atskirai, mirtį sužinojo tik 2008 m. rugsėjo mėn. gavęs iš advokatų raštą, jog jo žmona mirė nesuspėjusi priimti pusseserės iš JAV palikimo, į kurį jis dabar pretenduoja.

2009-09-15 Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo gautas mirusiosios sesers L. K. prašymas įtraukti ją trečiuoju asmeniu ir nustatyti terminą atsiliepimui pareikšti (b. l. 16). Prašyme nurodyta, kad ji palikimą priėmė faktiniu valdymu, nes sesuo iki mirties pas ją gyveno, ir kad pagal jos 2009-07-13 pareiškimą teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4861-301/2009 dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Kauno apygardos teismui atsiųstas nagrinėti L. K. atskirasis skundas, kuriuo ji prašo 2009-09-16 nutartį panaikinti ir jos prašymą dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu patenkinti. Apeliantė nurodo, kad CPK 443 str. 3 dalyje nurodyta, kad suinteresuotas asmuo yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4982-91/2009 yra susijusi su apeliantės teisėmis ir pareigomis. Apeliantės sesuo R. B. (Abraitytė), kuri buvo susituokusi su A. B., tačiau daugiau kaip 20 metų iki mirties su sutuoktiniu kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė, mirė 2008-03-31. Jų šeima faktiškai buvo iširusi. R. B. susirgus, A. B. savo žmona nesirūpino, jai mirus, laidotuvėse nedalyvavo. A. B. mirusios sutuoktinės palikimo nepriėmė. Vaikų sutuoktiniai neturėjo. Kitų įpėdinių taip pat nebuvo. Nuo 2004 m. vidurio iki pat mirties sesuo gyveno kartu su apeliante. Seseriai susirgus, apeliantė ja rūpinosi, o jai mirus, ją deramai palaidojo. Po sesers mirties visi jos kilnojamieji daiktai (drabužiai, avalynė, rankinė, dienoraštis) bei dokumentai liko apeliantės bute. Likusius sesers daiktus apeliantė naudojo kaip savus. CK 5.50 str. 4 dalyje nurodyta, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Palikėjos sutuoktiniui A. B. nustatytu laiku nepriėmus palikimo, paveldėjimo teisė atsirado apeliantei, kaip ketvirtos eilės įpėdinei pagal įstatymą. Savo sutikimą priimti palikimą ji išreiškė ir palikimą priėmė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Jeigu šioje byloje būtų tenkinamas pareiškėjo A. B. prašymas, tai atsirastų teisiniai padariniai, numatyti CK 5.57 str. 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Kadangi atskiruoju skundu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, be to, kai skundžiama nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, apeliacinis procesas dėl tokios nutarties yra nutraukiamas (CPK 334 str.1 d., 315 str. 2 d. 3 p. ir 5 d.). Nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme (pvz., atsisakymas įtraukti kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, atsisakymas įtraukti į bylą kaip teisių perėmėją ir pan.). Pirmosios instancijos teismo nutartis vertintina kaip užkertanti kelią tolesnei proceso eigai ne tik kai ji apskritai baigia procesą, bet ir kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui ir jis negali savo interesų ginti pareikšdamas savarankišką ieškinį. Kadangi skundžiama nutartis, kuria atsisakyta įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, gali pažeisti asmens, kurį atsisakyta įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, interesus, ir užkirsti galimybę tolesnei bylos eigai, pripažintina, kad L. K. galėjo pateikti atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties. Tokią išvadą patvirtina formuojama teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2006-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-192/2006, 2007-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-409/2007).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2008 nurodyta, kad civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas - užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 str.), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą ginti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Esminiai trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ir trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų teisinio statuso skirtumai yra nulemti skirtingo jų teisinio santykio su bylos dalyku: tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi savarankišką, ginčo šalims priešpastatomą, materialinę teisę į ginčo dalyką, todėl ją gali ginti naudodamiesi visomis šalių procesinėmis teisėmis, tarp jų - ir teise pasirinkti teisių gynimo būdą (pareikšti ieškinį jau prasidėjusiame procese ar pradėti naują procesą). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai, jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2002; 2004-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2004). Teismas privalo įtraukti trečiąjį asmenį dalyvauti byloje, jeigu ginčijamas materialusis teisinis santykis tarp bylos šalių ir materialusis teisinis santykis tarp jų ir trečiojo asmens yra tarpusavyje susiję, liečia vieną dalyką ir byloje gali būti priimtas sprendimas, pagal kurį vienai iš šalių atsiras tam tikros teisės ar pareigos trečiojo asmens atžvilgiu.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimą į bylą (CPK 47 str.) bei procesinių dokumentų trūkumų šalinimo nuostatas (CPK 115 str.).

Šioje byloje pareiškėjas prašė atnaujinti terminą priimti palikimą po sutuoktinės R. B. mirties 2008-03-31. Apeliantė savo 2009-08-26 prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kuris Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo gautas 2009-09-15, grindė tuo, kad ji palikimą po savo sesers R. B. mirties priėmė faktiniu valdymu, nes sesuo iki mirties pas ją gyveno, ir kad pagal jos 2009-07-13 pareiškimą Marijampolės rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4861-301/2009 dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Kolegija pritaria apeliantei, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4982-91/2009 yra susijusi su apeliantės teisėmis ir pareigomis. Nustatyta, kad apeliantės sesuo R. B. (Abraitytė), kuri buvo susituokusi su A. B., tačiau iki mirties su sutuoktiniu kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė (šią aplinkybę pripažįsta pats pareiškėjas), mirė 2008-03-31. R. B. mirus, A. B. laidotuvėse nedalyvavo. A. B. per įstatyme nustatytą terminą mirusios sutuoktinės palikimo nepriėmė, tačiau, paaiškėjus, kad jo žmona mirė nesuspėjusi priimti pusseserės iš JAV palikimo, 2009-07-17 pareiškimu kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo. CK 5.50 str. 4 dalyje nurodyta, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Konstatuotina, jog palikėjos sutuoktiniui A. B. nustatytu laiku nepriėmus palikimo ir nesant kitų pirmos, antros ar trečios eilės įpėdinių, teisė paveldėti atsirado apeliantei, kaip ketvirtos eilės įpėdinei pagal įstatymą, kuri, įgyvendindama savo teisę, 2009-07-13 kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, įrodinėdama, kad savo sutikimą priimti palikimą ji išreiškė ir palikimą priėmė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (civilinė byla Nr. 2-4861-301/2009). Akivaizdu, kad tarp šalių skundžiamos nutarties priėmimo metu jau buvo kilęs ginčas dėl to, kas iš tiesų ir kokiomis dalimis turi paveldėti R. B. turtą po jos mirties – jos sutuoktinis A. B. (CK 5.13 str.) ar L. K. (mirusiosios sesuo), pretenduojanti į palikimą kaip ketvirtos eilės įpėdinė (CK 5.11 str. 1 d. 4 p., 2 d.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad priimtas sprendimas šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje galėjo turėti įtakos L. K. teisėms ir pareigoms, dėl ko apeliantės prašymas dėl jos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kolegijos nuomone, negalėjo būti atmestas. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje neįvertinęs tos aplinkybės, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, kas iš tiesų ir kokiomis dalimis turi paveldėti R. B. turtą po jos mirties, kurio kilimą patvirtino civilinės bylos Nr. 2-4861-301/2009 nagrinėjimas teisme, padarė neteisingą išvadą, jog, priėmus šioje byloje sprendimą, L. K. neatsirastų jokių juridinių pasekmių.

Ta pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjos pateiktas prašymas buvo su trūkumais, nes buvo pateikta permažai prašymų egzempliorių, kolegijos nuomone, galėjo būti pagrindu pateikto procesinio dokumento trūkumams pašalinti pagal CPK 115 str. nuostatas, bet jokiu būdu nesuteikė teismui teisės netenkinti prašymo.

Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė procesinės teisės normas, dėl ko galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla (CPK 329 str. 1 d.), kolegija skundžiamą nutartį panaikina. Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad Marijampolės raj. apylinkės teismas šioje civilinėje byloje Nr. 2-4982-91/2009 jau yra priėmęs 2009-09-16 sprendimą atnaujinti terminą pareiškėjui priimti palikimą po sutuoktinės mirties 2008-03-11, praleistą dėl svarbių priežasčių, šis sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka ir yra įsiteisėjęs (CPK 279 str.), kas reiškia, kad byla yra baigta nagrinėti iš esmės (CPK 259 str.), kolegija nesprendžia apeliantės prašymo dėl jos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Tačiau L. K. išaiškintina, kad tuo atveju, kai priimtas teismo sprendimas pažeidžia neįtrauktų į bylą asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus, teismo sprendimui įsiteisėjus, nurodyti asmenys gali kreiptis su prašymu atnaujinti procesą CPK XVIII skyriaus nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti.