- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-06
- Bylos Nr.
- eI-4844-595/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02974-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Vita Valeckaitė, Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- A. B., A. B. T.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai, Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijai
- Trečiasis asmuo
- S. S.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Jolantos Vėgelienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. T. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai ir Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, trečiasis suinteresuotas asmuo S. S., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. T (toliau- ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinęs prašo: 1. Panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. liepos 24 d. posėdžio protokolo Nr. 101-P-15 dalį, kuria nutarta atsižvelgus į Komisijos narių motyvus, tyrimo nepradėti; 2. Įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisiją iš naujo spręsti pareiškėjo 2019 m. sausio 22 d. skundo priėmimo ir/ar tyrimo pradėjimo klausimą, arba alternatyviai, įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisiją pradėti tyrimą dėl politiko (duomenys neskelbiami) S. S. 2018 m. gruodžio 6 d. išsakytų teiginių apie pareiškėją; 3. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (e.b.l. 76-86).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2018 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbiami) S. S. (toliu – trečiasis asmuo) susitikime su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija paskelbė tikrovės neatitinkančias, pareiškėjo garbę ir orumą bei žurnalisto reputaciją žeminančias žinias. 2019 m. sausio 3 d. pareiškėjas kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį su reikalavimu paneigti tikrovės neatitinkančias ir jo garbę bei orumą žeminančias žinias. Trečiasis suinteresuotas asmuo tai daryti atsisakė. 2019 m. sausio 22 d. pareiškėjas kreipėsi į Komisiją ir pareikalavo atlikti trečiojo suinteresuoto asmens elgesio atitikties Lietuvos Respublikos politikų elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo įstatymu (toliau – ir Kodeksas), principams tyrimą, konstatuoti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pažeidė Kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus valstybės politiko elgesio principus ar reikalavimus, rekomenduoti trečiajam asmeniui suderinti savo elgesį ar veiklą su Kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais, rekomenduoti trečiajam asmeniui viešai atsiprašyti pareiškėjo, įtarus nusikalstamos veikos požymių, perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigoms ar prokuratūrai. 2019 m. vasario 8 d. Komisija priėmė sprendimą Nr. S-2019-748 „Dėl kreipimosi bei Seimo narių nedalyvavimo posėdžiuose“ nepradėti tyrimo dėl trečiojo asmens išsakytų teiginių apie pareiškėją. 2019 m. kovo mėn. 7 d. pareiškėjas kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti 2019 m. vasario 8 d. Komisijos sprendimą bei įpareigoti Komisiją išnagrinėti pareiškėjo skundą. 2019 m. birželio mėn. 12 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eI-2711-1047/2019, kurioje iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir nusprendė: 1. Panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2019 m. vasario 6 d. sprendimą nepradėti tyrimo pagal 2019 m. sausio 22 d. A. B. T. skundą, įformintą 2019 m. vasario 8 d. rašto Nr. S-2019-748 „Dėl kreipimosi bei Seimo narių nedalyvavimo posėdžiuose“ dalyje; 2. įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisiją iš naujo spręsti 2019 m. sausio 22 d. A. B. T. skundo priėmimo klausimą ir savo sprendimą motyvuoti. 2019 m. liepos 18 d. Komisija priėmė sprendimą „Dėl kreipimosi“ Nr. S- 2019-4384, kuriuo atsižvelgiant į tai, kad Komisijos narių balsai pasiskirstė po lygiai, nusprendė nepriimti sprendimo ir padaryti klausimo svarstymo pertrauktą iki artimiausio Komisijos posėdžio. 2019 m. liepos mėn. 25 d. Komisija priėmė sprendimą „Dėl kreipimosi“ Nr. S- 2019-4525 (toliau - Skundžiamas spendimas), kuriuo Komisija nusprendė nepradėti tyrimo dėl trečiojo asmens išsakytų teiginių pareiškėjo atžvilgiu ir rekomendavo pareiškėjui kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo gynimo arba į teisėsaugos institucijas dėl galimo šmeižimo.
Žemesnės instancijos teismas
Skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-2711- 1047/2019 konstatavo, kad Komisija balsuodama turi teisę teisės aktuose nurodytais pagrindais (dėl praleisto termino, anonimiškumo, pakartotinumo, pareiškėjo neveiksnumo ir t. t.) nuspręsti nepradėti tyrimo pagal fizinio ar juridinio asmens skundą. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau- ir LVAT) savo praktikoje dėl savivaldybių etikos komisijų diskrecijos teisės (ne)pradėti tyrimą nurodė, kad etikos komisijos diskrecija spręsti dėl tyrimo nepradėjimo nėra absoliuti Etikos komisija yra saistoma Kodekso nuostatų bei jo tikslų (2014 m. sausio 13 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2370/2013, 2018 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-396-1062/2018).
Pažymi, kad pareiškėjo skunde yra išsamiai nurodyta kokius konkrečius valstybės politikų elgesio principus, kokias konkrečias nuostatas ir kokias teisės aktuose valstybės politikui nustatytus konkrečius reikalavimus pažeidė trečias asmuo pasisakydamas pareiškėjo atžvilgiu. Komisija negalėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą šiuo pagrindu. Skundžiamo sprendimo motyvuose yra nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas trečio asmens žodžius vertina kaip neatitinkančius tikrovės, žeminančius jo garbę bei orumą, taip pat padariusius neigiamos įtakos jo bei jo vadovaujamos (duomenys neskelbiami) reputacijai, o garbės ir orumo gynimas, taip pat nusikaltimų tyrimas nepriklauso Komisijos kompetencijai, Komisija nutarė tyrimo nepradėti. Komisija skundžiamo sprendimo motyvuose visiškai nepagrįstai nepasisako dėl pareiškėjo skunde nurodytų politikų elgesio kodekso principų pažeidimų, kurie sukėlė pasekmes žurnalisto pareiškėjo dalykinei reputacijai, jo garbei ir orumui. Aplinkybė, jog pareiškėjas gali ginti savo garbę ir orumą kreipdamasis į teismą arba dėl galimų nusikalstamų veikų kreiptis į prokuratūrą taip pat nėra teisės aktuose numatytas pagrindas atsisakyti pareiškėjo skundą, todėl toks pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ir pradėti tyrimą yra neteisėtas.
Pažymi, kad Komisija nagrinėjant pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes atliko veiksmus, kurie yra valstybės politikų elgesio tyrimo dalis. Susidarė situacija, kai tyrimas pagal pareiškėjo skundą Komisijos vertinimu nebuvo pradėtas, tačiau Komisija dalį trečio asmens išsakytų teiginių nagrinėjo ir tai nurodė Skundžiamo sprendimo motyvuose. LVAT 2018-04-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-396-1062/2018 yra konstatavęs, kad sprendimas nepradėti valstybės politiko elgesio tyrimo turi būti priimamas nepradėjus valstybės politiko elgesio tyrimo. Atsižvelgiant į nurodytą LVAT praktiką bei į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. el- 2711-1047/2019 yra konstatavęs, kad Komisijos teisė atsisakyti priimti fizinio asmens skundą dėl politiko elgesio nėra absoliuti, atsisakyti priimti skundą galima tik teisės aktuose numatytais pagrindais ir tik tinkamai motyvuojant sprendimo motyvus, Komisijos sprendimas nepriimti pareiškėjo skundo buvo priimtas nesilaikant Kodekso reikalavimų, todėl Komisijos sprendimas nepradėti tyrimo pagal pareiškėjo skundą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Skundžiamame sprendime nėra motyvų, nurodančių, kokiu įstatyme nurodytu pagrindu atsisakoma pradėti tyrimą.
Atsiliepimas
Atsakovė Komisija savo atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (e.b.l. 45-51).
Atsiliepime nurodoma, kad visi Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje gauti kreipimaisi yra priimami ir registruojami Prašymų, ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Seime ir Seimo kanceliarijoje taisyklėse, patvirtintose Seimo valdybos 2007 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 1795 bei Seimo kanceliarijos reglamento, patvirtinto Seimo valdybos 2016 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. SV-S-1508 nustatyta tvarka.
Nei Seimo statutas, nei Kodeksas, nei Komisijos darbo tvarkos taisyklės, patvirtintos 2012 m. gruodžio 12 d. Komisijos posėdyje (2017 m. rugsėjo 13 d. redakcija) (toliau - Taisyklės), kuriais savo darbe vadovaujasi Komisija, nenumato kreipimųsi nagrinėjimo stadijos, kurioje būtų priimami ar nepriimami fizinių ir juridinių asmenų, kreipimaisi (skundai, pareiškimai, ir pan.).
Gavusi kreipimąsi Komisija artimiausiame posėdyje sprendžia dėl šio kreipimosi žinybingumo, t. y. pradėti ar ne tyrimą pagal kreipimesi išdėstytus faktus. Priimdama sprendimą, Komisija turi teisę išsamiau susipažinti su pareiškėjų išdėstytais faktais, kas buvo padaryta ir šiuo atveju: perskaityti pareiškėjo nurodyti straipsniai, peržiūrėtas vaizdo Įrašas, kuriame (duomenys neskelbiami) S. S. pasakė skundžiamą frazę. Išsamiau nesusipažinusi su kreipimusi Komisija negalėtų priimti konkretaus objektyvaus sprendimo. Komisijos posėdžio metu Komisijos nariai pasisako dėl gautų kreipimųsi, išdėsto savo pastebėjimus, argumentus dėl vienokio ar kitokio sprendimo priėmimo. Jei tyrimas nepradedamas, šie pasisakymai gali būti išdėstomi kaip motyvai atsakyme pareiškėjui.
Šalies argumentai
Pažymi, kad Komisija, išsamiai susipažinusi su pareiškėjo skunde išdėstytais faktais bei atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nurodė patyręs žalą dėl išsakytų (duomenys neskelbiami) žodžių, priėmė sprendimą rekomenduoti pareiškėjui savo garbę ir orumą ginti teisme ar kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl šmeižimo. Komisija negali ir neturi teisinių įgaliojimų vertinti, ar pareiškėjo nurodyti 16 procentų asmenų pasisakymai, jog (duomenys neskelbiami) išsakyti žodžiai pakeitė nuomonę apie pareiškėją, padarė žymią neigiamą, įtaką pareiškėjo dalykinei reputacijai. Taip pat neturi galimybių nustatyti, ar apklausą, vykdytą socialiniame tinkle, galima laikyti kaip objektyvų įrodymą, jog pareiškėjo dalykinei reputacijai tikrai yra pakenkta. Komisija neturi galimybių nustatyti, ar dėl nurodyto asmenų, pasisakiusių, jog po (duomenys neskelbiami) išsakytų žodžių jie ėmė vertinti pareiškėją neigiamai, pareiškėjo vadovaujama (duomenys neskelbiami) patyrė finansinių nuostolių. Įvertinti nurodytas aplinkybes Komisijos nuomone galimybes turi teisėsaugos institucijos bei teismas, todėl Komisija, suprasdama, kad šių aplinkybių vertinimas nėra jos kompetencija rekomendavo pareiškėjui kreiptis į nurodytas institucijas.
Atsakovė prašo pareiškėjo skundą dalyje, kurioje prašoma pripažinti Komisijos sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi tokio sprendimo Komisija nepriėmė. Atsakovė nesutinka, jog jos argumentai, dėl kurių nebuvo pradėtas tyrimas, yra nenumatyti teisės aktuose. Nepradėti, tyrimo Komisija gali ir tuo atveju, jei aišku, jog skundžiamų aplinkybių tyrimas nėra Komisijos kompetencija. Valstybės politiko elgesio tyrimo pradėjimas savaime nereiškia, kad bus konstatuota, jog valstybės politikas pažeidė Kodekse įtvirtintus valstybės politiko elgesio principus ir reikalavimus ir jis bus įpareigotas viešai atsiprašyti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija atsiliepime prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra (e.b.l. 40-41). Pažymi, kad skunde nenurodyti jokie jų neteisėti veiksmai bei nekeliami reikalavimai jų atžvilgiu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepimo į skundą nepateikė.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas A. B. T palaikė skunde nurodytus argumentus, prašė skundą tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas A. Š. prašė skundą tenkinti remdamasis jame nurodytais argumentais. Pažymėjo, kad Komisija pardėjo nagrinėti skundą, svarstė pateiktą informaciją, tačiau nepriėmė teisės akte numatyto sprendimo. Akcentavo, kad Kodekse numatytas 1 metų terminas neturėtų būti pagrindas neišnagrinėti pareiškėjo skundo, kadangi Komisija, galimai iš politinių sumetimų, piktybiškai vengia skundo išnagrinėjimo.
Atsakovų atstovai bei trečias asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį jiems pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2019 m. liepos 24 d. Komisijos sprendimo nepradėti tyrimo pagal pareiškėjo 2019 m. sausio 22 d. kreipimąsi teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamas sprendimas Komisijos buvo priimtas 2019 m. liepos 24 d. posėdžio protokolu Nr. 101-P-15, o sprendimo motyvai pareiškėjui nurodyti Komisijos 2019 m. liepos 25 d. rašte Nr. S-2019-4525 „Dėl kreipimosi“.
Byloje nustatytos sekančios aplinkybės reikšmingos ginčo išsprendimui.
2018 m. gruodžio 6 d. (duomenys neskelbiami) S. S. susitikimo su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija metu pasisakė apie pareiškėją A. B. T..
2019 m. sausio 3 d. pareiškėjas kreipėsi į trečiąjį asmenį su reikalavimu paneigti tikrovės neatitinkančias ir pareiškėjo garbę ir orumą žeminančias žinias.
2019 m. sausio 22 d. pareiškėjas su skundu kreipėsi į Komisiją ir reikalavo atlikti trečiojo asmens elgesio atitikties Lietuvos Respublikos politikų elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo įstatymu, principams tyrimą, konstatuoti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pažeidė Kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus valstybės politiko elgesio principus ar reikalavimus, rekomenduoti trečiajam suinteresuotam asmeniui suderinti savo elgesį ar veiklą su Kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais, rekomenduoti trečiajam suinteresuotam asmeniui viešai atsiprašyti pareiškėjo, įtarus nusikalstamos veikos požymių, perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigoms ar prokuratūrai (e.b.l. 16-26).
2019 m. vasario mėn. 8 d. Komisija priėmė sprendimą „Dėl kreipimosi bei Seimo narių nedalyvavimo posėdžiuose“ Nr. S-2019-748, kuriuo nusprendė nepradėti tyrimo dėl trečio asmens išsakytų teiginių pareiškėjo atžvilgiu (e.b.l. 13-14). Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl nurodyto sprendimo panaikinimo.
Iš Teismų informacinės LITEKO sistemos nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eI-2711-1047/2019 ir 2019 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo buvo panaikintas Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2019 m. vasario 6 d. sprendimas nepradėti tyrimo pagal 2019 m. sausio 22 d. A. B. T. skundą, įformintą 2019 m. vasario 8 d. rašto Nr. S-2019-748 „Dėl kreipimosi bei Seimo narių nedalyvavimo posėdžiuose“ dalyje bei įpareigojo Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisiją iš naujo spręsti 2019 m. sausio 22 d. A. B. T. skundo priėmimo klausimą ir savo sprendimą motyvuoti (toliau – ir Teismo sprendimas).
2019 m. liepos 18 d. Komisija raštu Nr. S-2019-4384 „Dėl kreipimosi“ informavo pareiškėją, kad įsigaliojus Teismo sprendimui Komisija iš naujo svarstė pareiškėjo 2019 m. sausio 22 d. kreipimąsi dėl (duomenys neskelbiami) S. S. pasisakymų (e.b.l. 12, 52). Rašte nurodė, kad nusišalinus Komisijos pirmininkei, Komisijos narių balsai pasiskirstė po lygiai. Seimo statuto 55 str. 1 d. numato, kad balsams pasiskirsčius po lygiai, priimamas sprendimas, už kurį balsavo komiteto pirmininkas. Tuo atveju, kai komiteto pirmininkas balsavime nedalyvauja negali būti taikoma analogija ir nėra priimamas sprendimas, už kurį balsavo komiteto pirmininko pavaduotojas. Atsižvelgiant į tai Komisija nusprendė padaryti klausimo svarstymo pertrauką iki artimiausio Komisijos posėdžio.
2019 m. liepos 24 d. vyko Komisijos posėdis, kuriame Komisija priėmė sprendimą nepradėti tyrimo pagal pareiškėjo kreipimąsi bei pateikti motyvuotą atsakymą pareiškėjui (e.b.l. 53).
2019 m. liepos 25 d. Komisija informavo pareiškėją raštu Nr. S-2019-4525 „Dėl kreipimosi“, kad nusprendė nepradėti tyrimo dėl trečiojo suinteresuoto asmens išsakytų teiginių apie pareiškėją (e.b.l. 27-29). Rašte nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas (duomenys neskelbiami) žodžius vertina kaip neatitinkančius tikrovės, žeminančius jo garbę bei orumą, taip pat padariusius neigiamos įtakos jo bei jo vadovaujamos (duomenys neskelbiami) reputacijai, o garbės bei orumo gynimas, taip pat nusikaltimų tyrimas nepriklauso Komisijos kompetencijai, Komisija nutarė tyrimo nepradėti, o rekomenduoti pareiškėjui kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo gynimo arba į teisėsaugos institucijas dėl galimo šmeižimo.
Pareiškėjas nesutikdamas su Skundžiamu sprendimu pateikė skundą, nurodydamas, kad Komisija nepradėjo 2019 m. sausio 22 d. skundo tyrimo teisės aktuose nenumatytais pagrindais; Komisija priėmė Skundžiamą sprendimą nepradėti tyrimo jau pradėjusi tyrimą; Skundžiamas sprendimas nėra tinkamai motyvuotas.
Teismas nekvestionuoja atsakovo argumentų, kad tyrimas pagal teikiamus skundus ne visais atvejais turi būti atliekamas. Lingvistinė Kodekso 7 straipsnio 1 dalies formuluotė nustato, kad „tyrimas gali būti pradėtas“, o tai reiškia, kad tyrimas gali būti pradėtas arba nepradėtas.
Pažymėtina, kad Kodekse nurodyta, kad Komisija tiria galimus pažeidimus, jeigu nuo jų padarymo praėjo ne daugiau kaip 1 metai (7 straipsnio 2 dalis), anoniminiai skundai nenagrinėjami (7 straipsnio 2 dalis), pakartotiniai skundai apie galimą politiko padarytą pažeidimą nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai gautame skunde nurodomos naujos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atlikto tyrimo metu, ir dėl to Komisijos priimtas sprendimas yra galimai neteisingas. Dėl pakartotinio tyrimo būtinumo sprendžia Komisija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tokio skundo gavimo. Komisijai nusprendus pradėti pakartotinį tyrimą, jis atliekamas pagal šiame straipsnyje nustatytas procedūras (7 straipsnio 12 punktas). Komisija turi teisę atsisakyti pradėti tyrimą taip pat ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais pagrindais: skundą paduoda veiksnumo toje srityje neturintis asmuo, skundas surašytas nesuprantama kalba, skundo turinys nesuprantamas ir t. t.
Ginčo atveju pažymėtina, kad Teismo sprendime buvo konstatuota, jog Komisija balsuodama turi teisę teisės aktuose nurodytais pagrindais (dėl praleisto termino, anonimiškumo, pakartotinumo, pareiškėjo neveiksnumo ir t. t.) nuspręsti nepradėti tyrimo pagal fizinio ar juridinio asmens skundą. Teismas rėmėsi ir LVAT praktika dėl savivaldybių etikos komisijų diskrecijos teisės (ne)pradėti tyrimą, kurioje nurodyta, kad etikos komisijos diskrecija spręsti dėl tyrimo nepradėjimo nėra absoliuti. Etikos komisija yra saistoma Kodekso nuostatų bei jo tikslų (2014 m. sausio 13 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2370/2013, 2018 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-396-1062/2018).
Atsakovas atsiliepime pažymi, kad Komisija gali nepradėti tyrimo ir tuo atveju, jei aišku, jog skundžiamų aplinkybių tyrimas nėra priskirtas Komisijos kompetencijai, kaip kad ginčo atveju ir buvo vertinta.
Komisija atsisakė pradėti pareiškėjo skundo tyrimą nurodydama, kad pareiškėjas trečio asmens žodžius vertina kaip neatitinkančius tikrovės, žeminančius pareiškėjo garbę bei orumą, taip pat padariusius neigiamos įtakos jo bei jo vadovaujamos (duomenys neskelbiami) reputacijai, todėl Komisija konstatavo, kad garbės ir orumo gynimas, taip pat nusikaltimų tyrimas nepriklauso jos kompetencijai, todėl nutarė tyrimo nepradėti.
Teismo vertinimu Komisijos atsisakymas pradėti tyrimą dėl politiko (duomenys neskelbiami) S. S. išsakytų teiginių pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas nepagrįstai.
Teismas dar kartą pažymi, kad Komisijos diskrecija spręsti dėl tyrimo nepradėjimo nėra absoliuti. Komisija yra saistoma Kodekso nuostatų bei jo tikslų. Kaip jau nurodyta ankščiau, Kodeksas reglamentuoja valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principus ir reikalavimų pagrindus, taip pat priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę už šio kodekso nuostatų pažeidimus.
Ginčo atveju konstatuotina, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 22 d. kreipėsi į Komisiją su skundu, siekdamas, jog komisija įvertintų trečio asmens elgesio atitikimą Kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų reikalavimams, kas ir priskirta jos kompetencijai. Pareiškėjas skunde nurodė kokius konkrečius valstybės politikų elgesio principus, kokias konkrečias nuostatas ir kokias teisės aktuose valstybės politikui nustatytus konkrečius reikalavimus galimai pažeidė trečiasis asmuo pasisakydamas pareiškėjo atžvilgiu. Dėl šios priežasties Komisija negalėjo atsisakyti pradėti pareiškėjo skundo tyrimą.
Teismas pažymi, kad konstatuoti faktus ar politikas padarė, ar nepadarė etikos kodekso principų pažeidimą, yra išimtinai Komisijos prerogatyva.
Aplinkybė, kad pareiškėjas gali ginti savo garbę ir orumą kreipdamasis į teismą arba dėl galimų nusikalstamų veikų kreiptis į prokuratūrą, teismo vertinimu, nelaikytina teisėtu pagrindu atsisakyti pradėti tyrimą pareiškėjo skundo pagrindu, kadangi pareiškėjas skunde aiškiai įvardijo, kokius Kodekso normų pažeidimus galimai padarė trečias asmuo, o Kodekso normų pažeidimą įgaliota konstatuoti būtent Komisija. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad Skundžiamas sprendimas laikytinas neteisėtu, todėl jis naikintinas.
LVAT savo praktikoje, analizuodamas savivaldybių etikos komisijų teisę nepradėti tyrimo, padarė išvadą, kad sprendimas nepradėti valstybės politiko elgesio tyrimo turi būti priimamas nepradėjus valstybės politiko elgesio tyrimo (2018 m. balandžio 27 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-396- 1062/2018).
Teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad Komisija priėmė Skundžiamą sprendimą nepardėti tyrimo jau pradėjusi 2019 m. sausio 22 d. skundo tyrimą. Iš Skundžiamo sprendimo nustatyta, kad Komisija išreiškia savo vertinimus dėl trečio asmens išsakytų teiginių, kas turėtų būti daroma atliekant tyrimą ir priimant Kodekso 9 straipsnyje numatytą sprendimą. Iš Skundžiamo sprendimo nustatyta, kad Komisija įvertino (duomenys neskelbiami) S. S. 2018 m. gruodžio 6 d. išsakytus teiginius. Komisija vertino pareiškėjo elgesį prasidėjus mokytojų streikui. Komisija perklausė 2018 m. gruodžio 6 d. (galimai padaryta klaida nurodant datą) Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdžio įrašą. Vertino atskiras išsakytas trečio asmens frazes: „Komisijos nuomone, tapimas ar buvimas politiku nėra neigiamas reiškinys.“ Skundžiamo sprendimo turinys neginčijamai patvirtina, kad tyrimas pagal pareiškėjo 2019 m. sausio 22 d. skundą buvo pradėtas, tačiau nebuvo priimtas Kodekso 9 straipsnyje numatytas sprendimas, kurį Komisija įgaliota priimti. Komisija priimdama Skundžiamą sprendimą dėl pareiškėjo išdėstytų aplinkybių ir argumentų dėl skunde nurodytų politikų elgesio kodekso principų pažeidimų nieko nepasisakė, todėl tokiu būdu pažeidė savo pareigą motyvuoti sprendimą.
Remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, t. y. administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, be išankstinio nusistatymo, atitikti tikrovę. Be to, institucijos turi laikytis teisėtumo principo, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010). Kartu paminėtina, jog net ir nesant įstatymuose nustatyto aiškaus teisinio reguliavimo, institucijos (savo įgaliojimų ribose) privalo veikti taip, kaip pirmiausia naudinga asmeniui.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama viešojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų. Teisėtumo principas viešojo administravimo srityje reiškia, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės aktų reikalavimus, jų priimti sprendimai turi būti pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys – atitikti teisės normų reikalavimus.
Tai, kad Komisija Skundžiamu sprendimu atsisakė pradėti tyrimą pagal pareiškėjo skundą, nesant tam įtatyminio pagrindo, nemotyvuojant savo sprendimo, kodėl jie nevertina trečio asmens elgesio atitikties Kodekso reikalavimams, o tik formaliai pasisakant, jog pareiškėjas turi teisines galimybes apginti savo galimai pažeistas teises kitais įstatyme numatytais būdais, nesudaro pagrindo tokį sprendimą pripažinti teisėtu.
Ginčo atveju aktualu ir tai, kad teismas jau buvo įpareigojęs atsakovą spręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tačiau atsakovas antrą kartą formaliu pagrindu atsisako pradėti tyrimą pagal pareiškėjo skundą. Teismo vertinimu tokie veiksmai neatitinka gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.
Administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę, t. y. tikrina jų veiksmų (sprendimų) pagrįstumą bei teisėtumą (ABTĮ 3 straipsnis). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog pareiškėjo 2019 m. sausio 22 d. skundas (prašymas pradėti politiko elgesio tyrimą) nebuvo tinkamai išnagrinėtas, nesilaikyta norminių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių tokio pobūdžio skundų (prašymų) nagrinėjimą, o priimtas sprendimas neatitinka Kodekso ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog Komisijos 2019 m. liepos 24 d. sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
Pareiškėjas formuluoja alternatyvius reikalavimus – įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisiją iš naujo spręsti pareiškėjo 2019 m. sausio 22 d. skundo priėmimo ir/ar tyrimo pradėjimo klausimą arba įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisiją pradėti tyrimą dėl politiko (duomenys neskelbiami) S. S. 2018 m. gruodžio 6 d. išsakytų teiginių apie pareiškėją. Teismui konstatavus, jog Komisija nepagrįstai, nesant teisės aktuose numatytų pagrindų, atsisakė pradėti tyrimą pagal pareiškėjo 2019 m. sausio 22 d. skundą, nors tyrimas iš esmės buvo pradėtas, todėl Komisija įpareigojama Kodekso nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. sausio 22 d. skundą, priimant Kodekso 9 straipsnyje numatytą sprendimą (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Pareiškėjas prašo atlyginti 1496,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nustatyta, kad pareiškėjo interesams Vilniaus apygardos administraciniame teisme atstovavo advokatas A. Š..
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas bei su prašymu pateikti dokumentai patvirtina, jog prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro tokios išlaidos: 23 Eur žyminis mokestis, 1180,97 Eur už advokato pagalbą teikiant teisines konsultacijas ir skundo bei patikslinto skundo teismui parengimą ir pateikimą, 315,81 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje.
Rekomendacijų 2.1-2.10 punktai nustato, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo turinį ir apimtį, į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, konstatuotina, kad pareiškėjo patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, atitinka teisingumo ir protingumo principus, todėl pareiškėjo naudai priteistina 1496,78 Eur atstovavimo išlaidų.
Be to, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi pareiškėjui priteistinas sumokėtas 23 Eur žyminis mokestis.
Pažymėtina, kad atsakovė Komisija nėra juridinis asmuo, neturi savarankiško biudžeto. Pagal Seimo statuto 79 straipsnio 1 dalį, Seimo veiklą užtikrina ir Seimo narių buities klausimus sprendžia Seimo kanceliarija. Pagal Seimo kanceliarijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2008 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 2434 (Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. SV-S-1303 redakcija), 2 punktą, Seimo kanceliarijos paskirtis – padėti Lietuvos Respublikos Seimui įgyvendinti jo funkcijas ir užtikrinti Seimo veiklą, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos.
Atsižvelgiant į tai iš atsakovės Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos pareiškėjui priteistina 1519,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. T. skundą patenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2019 m. liepos 24 d. sprendimą nepradėti tyrimo pagal 2019 m. sausio 22 d. A. B. T. skundą.
Įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisiją išnagrinėti 2019 m. sausio 22 d. A. B. T. skundą ir priimti sprendimą.
Priteisti pareiškėjui A. B. T iš atsakovės Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 1519,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.