- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-19
- Bylos Nr.
- 2A-344-378/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gražina Davidonienė (pirm.), Raimundas Buzelis, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- A. M., A. M. Kauno
- Atsakovas
- A., A. G., J. G.
- Trečiasis asmuo
- A. K.
- Advokatai
- Deividas Poška, Darius Matulevičius, Linas Meškys
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Simonavičienė
NUTARTI S
2007 m. balandžio 19 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Gražinos Davidonienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. G. ir J. G. atstovo advokato Deivido Poškos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams A. G. ir J. G. , trečiajam asmeniui A. K. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, pažeistų teisių ir atsakovų A. G. ir J. G. priešieškinį ieškovui A. M. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustat ė:
Ieškovas A. M. Kauno miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovams A. G. ir J. G. ir prašė nustatyti jam ir atsakovams A. G. ir J. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio balkono gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, naudojimosi tvarką, atsakovams paliekant teisę naudotis 2,15 m² dydžio balkono dalimi prie atsakovų balkono durų (atsakovams naudotinos dalies plotas apribojant 2,15 m ilgio išorinės balkono sienelės dalimi nuo atsakovų balkono durų ir 0,47 m ilgio namo sienos dalimi tarp atsakovų balkono durų ir ieškovo lango), o ieškovui paliekant teisę naudotis likusia 9,95 m² balkono dalimi. Įpareigoti atsakovus A. G. ir J. G. leisti ieškovui A. M. naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise jam priklausančiomis patalpomis, esančiomis pastate adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, ir pastato patalpų plane pažymėtomis kaip a- 3. Taip pat įpareigoti atsakovus A. G. ir J. G. išmontuoti durų, skiriančių bendrojo naudojimo patalpas pastate adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, ir pastato patalpų plane pažymėtas kaip a-2 ir a-3, užraktus, kadangi būtent ši kliūtis trukdo ieškovui naudotis bendram naudojimui skirtomis patalpomis, esančiomis pastate adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, ir pastato patalpų plane pažymėtomis kaip a-3 ir priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad jis yra buto Nr. 4, esančio V.(duomenys neskelbtini) , Kaune, savininkas. Atsakovai A. G. ir J. G. yra butų Nr. 2 ir Nr. 3, esančių (duomenys neskelbtini) , Kaune, savininkai. Ieškovo butas Nr. 4 ir atsakovų butas Nr. 3 yra išsidėstę antrajame gyvenamojo namo aukšte ir šie butai turi vieną bendrą sieną ir bendrą balkoną. Atsakovai be ieškovo žinios pradėjo vykdyti jų bendro su ieškovu turto - balkono - remontą, todėl ieškovas, remiantis CK 4.75 str., kreipėsi į teismą dėl naudojimosi balkonu, kuris yra bendroji dalinė ieškovo ir atsakovų nuosavybė, tvarkos nustatymo. Atsakovai bendro su ieškovu balkono remontą pradėjo su ieškovu nesuderinę planuojamų atlikti darbų pobūdžio, apimties, naudojamų medžiagų ir darbų atlikimo laiko, visi darbai vykdomi be statybos leidimo ir be suderinimo su statybos valstybinę priežiūrą vykdančiomis institucijomis. Ieškovas pateikė jam ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio balkono naudojimosi tvarkos nustatymo planą ir nurodė, kad ieškovo ir atsakovų balkono nuosavybės teisės dalis yra proporcinga jiems priklausančių butų (pagrindinių daiktų) balkono aukšte plotui. Taip pat ieškovas nurodė, kad tiek ieškovui, tiek ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastato, adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, bendro naudojimo patalpos. Tačiau atsakovai be ieškovo sutikimo, savavališkai, pasisavino bendrojo naudojimo patalpas, patalpų plane pažymėtas kaip a-3. Atsakovai bendrojo naudojimo patalpas a-2 ir a-3, kurių teisėtais bendrasavininkiais yra visi pastato adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, butų savininkai, atskyrė rakinamomis durimis, dėl ko ieškovas niekaip negali naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise jam priklausančiomis patalpomis ir per jas patekti į palėpę. Tokiais savo neteisėtais veiksmais atsakovai pažeidė ieškovo bendrosios dalinės nuosavybės teisę naudotis jam priklausančiomis patalpomis.
Atsakovai priešieškiniu prašė atidalinti natūra atsakovų valdomą balkono, priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , Kaune butams Nr.2, Nr.3, ir Nr.4, dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal pateiktą planą: atsakovams 5,63 kv.m., ieškovui paliekant natūra 6,47 kv.m. balkono dalį.
Atsiliepimas
Atsakovai nurodė, kad ieškovas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai siekia naudotis net 9,95 kv.m. balkono plotu, kadangi pagal ieškovo ir atsakovų dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame priklausinyje (balkone) yra proporcinga nuosavybės teise valdomų pagrindinių daiktų (buto Nr. 2, buto Nr. 3 ir buto Nr. 4) plotui. Bendras butų plotas yra 249,43 kv.m., ieškovo valdomo buto Nr. 4 plotas yra 133,28 kv. m., todėl ieškovui atidalintina 13328/24943 dalis priklausinio (balkono), kas sudaro 6,47 kv.m., atsakovų valdomų buto Nr. 2 ir Buto Nr. 3 plotų suma yra 116,15 kv.m., todėl atsakovams atidalintina 11615/24943 dalis priklausinio (balkono), kas sudaro 5,63 kv.m. Atsakovų teigimu, siūlomas atidalijimo variantas nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančių naudotis patalpų vertingumo prasme, nes padalijamos balkono dalys faktiškai yra vienodos vertės, atidalijant balkoną natūra, nebus padaryta neproporcinga žala daiktui, kiekviena šalis galės ir toliau naudotis jai tenkančia balkono dalimi pagal įprastinę balkono paskirtį, bei nevaržomai įgyvendinti įstatymo suteikiamas teises.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė.
Teismas, ištyręs rašytinius įrodymus, nustatė, kad ieškovas A. M. yra buto Nr. 4, atsakovai A. G. ir J. G. yra butų Nr. 2 ir Nr. 3, esančių (duomenys neskelbtini) , Kaune, savininkai. Ieškovo butas Nr. 4 ir atsakovų butas Nr. 3 yra išsidėstę antrajame gyvenamojo namo aukšte ir šie butai turi vieną bendrą sieną ir bendrą balkoną, kurio plotas yra 12,10 kv.m. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovų butai Nr. 2 ir Nr. 3 yra savarankiški nekilnojamojo turto objektai, todėl atsakovų priešieškinyje nurodytą atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės planą teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą, kadangi teismas padarė išvadas, jog konstrukciniu ir funkciniu ryšiu ginčo balkonas susijęs su visu ieškovo butu Nr. 4 ir vienintele atsakovo buto Nr. 3 patalpa, pastato plane žymima kaip 3-3. Atsižvelgiant į tai, ieškovo siūlomą balkono naudojimosi tvarką teismas laikė pagrįsta ir teisėta, kadangi tokia naudojimo tvarka užtikrintų tiek ieškovo, tiek ir atsakovų privataus gyvenimo neliečiamumą ginčo šalims naudojantis balkonu. Taip pat teismas, įvertinęs bylos šalių parodymus, byloje surinktus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad atsakovai be ieškovo ir trečiojo asmens sutikimo, savavališkai atsiskyrė bendrojo naudojimo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) , Kaune, patalpų plane pažymėtas kaip a-3, ir šias patalpas naudoja savo reikmėms, neleisdami jomis naudotis ieškovui ir trečiajam asmeniui, patalpų bendrasavininkiams, todėl įpareigojo atsakovus leisti ieškovui naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise jam priklausančiomis patalpomis, esančiomis pastate adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, ir pastato patalpų plane pažymėtomis kaip a- 3, bei įpareigojo išmontuoti durų, skiriančių bendrojo naudojimo patalpas pastate adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune ir pastato patalpų plane pažymėtas kaip a-2 ir a-3, užraktus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai A. G. ir J. G. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti pilnai.
Apeliantai nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė materialinės tiesės normas. Teismas, pripažindamas patalpą, patalpų plane pažymėtą kaip a-3 bendro naudojimo patalpa, nesivadovavo Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 “Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.5 p., 1999-09-30 LT Aplinkos ministro įsakymu Nr.310 patvirtinto “Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR1.14.01:1999 – pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 7 p., kurie apibrėžia „buto“ sąvoką, nevertino byloje pateiktų įrodymų, kurie patvirtina, jog faktiškai atsakovų nuosavybės teise valdomi butai Nr.2 ir Nr.3 yra vienas butas, ir ginčo patalpa a-3 yra funkciškai susijusi išskirtinai tik su atsakovų nuosavybės teise valdomais butais Nr.2 ir Nr.3, kadangi ginčo patalpa sudaro vientisą gyvenamąją buto erdvę. Nepakeitus sprendimo šioje dalyje, apeliantų teigimu, jiems priklausantys butai Nr.2 ir Nr.3 taptų išskaidyti į kelis butus, jie nebūtų atskirti atitvaromis nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų arba negyvenamųjų patalpų. Taip pat skunde nurodoma, kad teismas, nustatydamas, jog konstrukciniu ir funkciniu ryšiu ginčo balkonas susijęs su visu ieškovo butu Nr.4 ir vienintele atsakovo buto Nr.3 patalpa 3-3 pažeidė LR Konstitucijos 23 str. ir 29 str. įtvirtinus nuosavybės neliečiamumo ir asmenų lygybės įstatymams ir valstybės institucijoms principus bei LAT formuojamą teismų praktika. Apeliantų teigimu, nustatant, kam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ginčo balkonas, pagrindiniu kriterijumi yra laikoma faktinė butų savininkų galimybė juo naudotis. Kadangi butai Nr.2 ir Nr.3 priklauso tiems patiems asmenims, jie yra tarpusavyje konstrukciškai susiję, apeliantai iš buto Nr.2 į balkoną gali patekti ir juo naudotis per jiems priklausantį butą Nr.3, todėl apeliantų ir ieškovo dalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame priklausinyje yra proporcingos nuosavybės teise valdomų pagrindinių daiktų – butų Nr.2, Nr.3 ir Nr.4 plotui. Apeliantų teigimu, funkcinis ryšys nereikalauja, kad pagrindinis daiktas ir jo priklausinys būtų fiziškai šalia. Tuo labiau, kad pats teismas sprendime konstatavo, kad tiek atsakovų, tiek ieškovų balkono nuosavybės teisės dalis yra proporcinga jiems priklausančių butų balkono aukšte plotui, todėl turėjo padaryti vienareikšmišką išvadą, jog ginčo balkonas yra ne viso ieškovui priklausančio buto Nr.4 priklausinys, bet atskiros patalpos, plane pažymėtos 4-2, priklausinys. Atsakovų nuomone, toks teismo sprendimas galutinai neišsprendžia tarp šalių kilusio konflikto, kadangi teismas neatsižvelgė į tai, jog priešieškiniu reiškiami reikalavimai labiau atitiko protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimus bei visų bendraturčių interesus ir LAT formuojamą teisminę praktiką, jog nustačius, kad naudojantis bendrosios dalinės nuosavybės objektu kyla konfliktinės situacijos, protingumo principą labiausiai atitinka padalijimo būdas, kuriuo kiekvienai šaliai tektų kiek įmanoma daugiau izoliuotų patalpų bei liktų kuo mažiau bendrosios nuosavybės teise valdomų objektų. Taip pat skunde nurodoma, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi neištyrė ir neįvertino atsakovų pateiktų įrodymų, turinčių reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą, ieškovas A. M. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas nurodė, kad atsakovų butai Nr. 2 ir Nr. 3 nėra įstatymų nustatyta tvarka sujungti į vieną butą ir patalpa a-3 nebuvo ir nėra priskirta atsakovams priklausantiems butams. Patalpa a-3 pastato patalpų plane pažymėta kaip bendrojo naudojimo patalpa, todėl teismui nereikėjo nustatinėti, jog ši patalpa yra bendrojo naudojimo patalpa ir todėl teismas visiškai pagrįstai nustatė, jog atsakovai nepagrįstai neleidžia naudotis bendrojo naudojimo patalpomis. Atsakovai įsigydami butus Nr.2 ir Nr.3 ir anksčiau priklausiusius dviems skirtingiems savininkams, negalėjo nepastebėti, kad perkamiems butams nepriklauso bendro naudojimo patalpos a-3 su jose esančiais laiptais, skirtais patekti į taip pat bendro naudojimo palėpės patalpas, todėl atsakovai butus įsigydami puikiai žinojo, kad patalpos a-3 yra bendrojo naudojimo patalpos, ir jas pasisavino nepagrįstai ir neteisėtai. Taip pat ieškovas nurodė, kad visiškai nepagrįsti yra atsakovų argumentai nurodantys, kad šalims priskirtinos balkono dalys turi būti apskaičiuojamos pagal atsakovams priklausančių butų Nr. 2 ir Nr. 3 plotų sumą, kadangi atsakovams priklausantis butas Nr. 2 apskritai nėra niekaip nesusijęs su ginčo balkonu, jis faktiškai yra kitame pastato aukšte, o su ginčo balkonu susijęs tik tuo, kad buto Nr. 2 ir buto Nr. 3 patalpos pastato plane pažymėta kaip 3-3 savininkai yra tie patys fiziniai asmenys - atsakovai. Tokiu būdu visiškai akivaizdu, kad atsakovams priklausantis butas Nr. 2 ir ginčo balkonas jokio funkcinio, ar juo labiau konstrukcinio ryšio neturi. Nepagrįsti yra ir atsakovų argumentai nurodantys, kad šalims priskirtinos balkono dalys turi būti apskaičiuojamos bent pagal atsakovams priklausančio butų Nr. 3 plotą, kadangi su ginčo balkonu konstrukciškai ir funkciškai susijusi yra tik viena atsakovams priklausančio buto Nr. 3, patalpa, pastato plane pažymėta kaip 3-3, kitos buto Nr. 3 patalpos faktiškai yra kitame pastato aukšte ir jokio konstrukcinio ryšio su ginčo balkonu neturi.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. K. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad teismas priėmėm teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovų atstovai apeliacinį skundą prašė tenkinti. Ieškovas ir jo atstovas pirmosios instancijos teismo sprendimą prašė palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas A. M. yra buto Nr. 4, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, savininkas (b.l. 23 I t.). Atsakovai A. G. ir J. G. yra butų Nr. 2 ir Nr. 3, esančių (duomenys neskelbtini) , Kaune, savininkai (b.l. 37,38 I t.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo A. M. butas Nr. 4 ir atsakovų butas Nr. 3 yra išsidėstę antrajame gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, aukšte, šie butai turi vieną bendrą sieną ir bendrą balkoną. Taip pat nustatyta, kad ieškovas A. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, 1998-05-14 pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo iš I. E. J. (t.2, b.l.235, 236). Atsakovai butus nusipirko 2003-11-12 iš A. G. – S. bei G. G. ir L. G. (t.3, b.l.6-19). Ištyrus nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos medžiagą nustatyta, kad visi butai gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) , Kaune, nuosavybės teise priklausė valstybei, o privačia asmenų nuosavybe tapo privatizavimo būdu. Šią aplinkybę patvirtina archyvinėje byloje esančios butų privatizavimo sutartys. Pagal 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį pirkimo – pardavimo objektu buvo butai daugiabučiuose namuose. Butų privatizavimo tvarką detalizavo 1991-07-31 LR Vyriausybės nutarimas Nr.309, kurio 7 punktas nustatė, kad apskaičiuojant parduodamo buto bendrąjį (naudingąjį) plotą, į jį neįskaičiuojamas balkono plotas. Tačiau, nustatant parduodamo buto kainą, buvo atsižvelgiama, ar butas turi balkoną, ar ne. Pagal minėto Vyriausybės nutarimo 7 punktą buto, kuriame nėra balkono, kaina buvo mažinama 2 procentais. Šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad balkonas buvo laikomas parduodamo buto priklausiniu. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. CK 4.14 straipsnio 1 dalis nustato, antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi situacija, kad ginčo balkonas bendra ūkine paskirtimi yra susijęs su dviem nekilnojamaisiais pagrindiniais daiktais – ieškovo butu Nr. 4 ir atsakovų butu Nr. 3. Kolegija konstatuoja, kad ginčo balkonas negali būti laikomas ir atsakovams priklausančio buto Nr.2, esančio namo pirmajame aukšte priklausiniu, dėl sekančių motyvų. Kaip jau minėta, šalys butus įsigijo iš asmenų, kurie nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgijo privatizavimo būdu. Butas Nr.2 buvo privatizuotas 1992-09-24 sutartimi, jį įsigijo A. L. (buto Nr.2 techninės apskaitos bylos lapas 1), kuri vėliau šį butą pardavė A. G. (minėtos bylos lapas 7), o pastaroji – atsakovui A. G. . Butas Nr. 3 buvo privatizuotas 1992-09-24, jį nuosavybėn įsigijo G. G. (buto Nr.3 registro bylos lapas ), o pastarais butą pardavė atsakovams. Tokiu būdu, privatizavimo sandorių pagrindu abu butus įsigijo visiškai atskiri asmenys, todėl antrajame namo aukšte esantis balkonas, į kurį galima patekti tik iš butų Nr.3 ir 4, niekaip negalėjo būti funkciškai susijęs su butu Nr.2 bei jam tarnauti. Atsakovai, būdami butų Nr.2 ir 3 pardavėjų, teisių perėmėjai, negalėjo įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo butus parduodantys asmenys. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir sprendžia, jog šis teismas tinkamai taikė CK 4.75 straipsnio, reglamentuojančio bendrosios dalinės nuosavybės objektų naudojimosi tvarkos taisykles. Teismo nustatyta naudojimosi ginčo balkonu tvarka atitinka ir CK 4.76 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą, o atsakovų teisių niekaip nepažeidžia, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija laiko pagrįsta ir teismo sprendimo dalį, kuria yra išspręstas šalių ginčas dėl naudojimosi patalpomis, plane žymimomis indeksais a-2 ir a-3. Kaip jau yra nurodyta aukščiau, atsakovai įsigijo nuosavybės teise du atskirus butus, kurie nekilnojamojo turto registre registruoti kaip du atskiri nekilnojamieji daiktai. Šią aplinkybę patvirtina nekilnojamojo turto registro bylų medžiaga, iš kurios matyti, kad nei vienas iš asmenų, įsigijusių privatizavimo būdu nuosavybėn butus, esančius (duomenys neskelbtini) , Kaune, neįsigijo ginčo patalpų a-2 ir a-3. Pažymėtina tai, kad atsakovų atstovai ir neginčija fakto, kad nei vienoje iš pirkimo – pardavimo sutarčių nėra duomenų, jog šios patalpos būtų buvę parduotos atsakovams ar jų pirmtakams, tačiau laiko, jog tokie registro duomenys nėra teisingi, tokią poziciją grįsdami Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, nuostatų, reglamentuojančių buto sąvoką, netinkamu taikymu. Kolegija su tokia apeliacinio skundo argumentacija nesutinka. Nagrinėjamu atveju visų pirma būtina nustatyti kam nuosavybės teise priklauso ginčo patalpos a-2 ir a-3, o po to spręsti naudojimosi jomis klausimą. CK 4.47 straipsnis nustato nuosavybės teisės atsiradimo pagrindus. Kaip jau yra konstatuota, tiek ieškovas, tiek atsakovai butus ginčo name įsigijo pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu iš asmenų, įgijusių juos privatizavimo būdu. Nekilnojamojo turto registro bylų duomenys patvirtina, kad butas Nr.2 buvo privatizuotas 32,76 kv. m ploto, o butas Nr.3 83,39 kv m. Tokio paties ploto butus nusipirko ir atsakovai. Tokiu būdu, konstatuotina, kad pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu atsakovai nuosavybės teisių į patalpas a-2 ir a-3 neįgijo, o kitokio nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo į šias patalpas taip pat neįrodė (CPK 178 straipsnis). Akivaizdu, kad ginčo patalpų a-2 ir a-3 plotai į parduodamų butų plotą negalėjo ir nebuvo įskaičiuoti, kadangi dar 1978 m. registro duomenyse šios patalpos buvo apskaitomos kaip bendro naudojimo. Toks šių patalpų statusas yra savaime suprantamas, kadangi atsakovai neginčija, jog namo pastogė priklauso visiems namo gyventojams naudotis bendrai. Jokio kito patekimo į bendro naudojimo patalpas šiame name nėra, todėl atsakovų veiksmai, kuriais ieškovui kliudoma patekti į bendro naudojimo patalpas, pažeidžia jo teises. Pažymėtina tai, kad atsakovai šioje dalyje nereiškė jokio priešieškinio ir nesiūlė įrengti kitą įėjimą į pastogę ar pan., todėl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, bylą išsprendė teisingai. Pastebėtina tai, kad atsakovai įsigydami butus Nr.2 ir Nr.3 turėjo žinoti jų struktūrą bei kambarių išsidėstymą, todėl tyks jų elgesys vertintinas kaip nesąžiningas ieškovo atžvilgiu.
Dėl išdėstytų motyvų apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.