- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-13
- Bylos Nr.
- 2YT-2354-204/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00869-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Bagdonienė
- Pareiškėjas
- L. O.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei, „Turto bankas“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. O. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Turto bankas“ dėl juridinių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos mama O. J. po savo sutuoktinio T. J. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė ir jį valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini), taip pat nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo mamos O. J. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Nurodo, kad jos tėvas T. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo T. J. mirties atsirado palikimas: gyvenamasis namas, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtame name po sutuoktinio T. J. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė ir pradėjo jį valdyti kaip savo pareiškėjos mama O. J., tačiau per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo ji į notarą nesikreipė. Be aukščiau minėto turto, pareiškėjos tėvas (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės įsakymo Nr. 18-v pagrindu už perkamą 1,80 ha ploto žemės sklypą sumokėjo 1519 Lt (439,93 Eur), šiuo sklypu naudojosi iki mirties, tačiau žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.
Pareiškėjos mama O. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties atsirado palikimas, kurį pareiškėja priėmė ir valdė kaip savo, gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini)., jį prižiūrėjo. Taip pat pareiškėja dirbo bei rūpinosi 1,80 ha ploto žemės sklypu, už kurį tėvas T. J. buvo sumokėjęs 1519 Lt (439,93 Eur).
Pareiškėja turėjo vieną seserį V. T. (mergautinė pavardė (duomenys neskelbtini)), kuri (duomenys neskelbtini)mirė.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas palikimo priėmimo įteisinimui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad jei iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos bus galima vienareikšmiškai nustatyti, kad palikėjo palikimas buvo priimtas per įstatymo nustatytą terminą, skaičiuojamą nuo jo mirties, tokiu atveju VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškimui, prašo pareiškėjos prašymą nagrinėti teismo nuožiūra.
Liudytoja A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad yra pareiškėjos kaimynė. Po pareiškėjos tėvo mirties (duomenys neskelbtini) m., name liko gyventi pareiškėjos mama, kuri prižiūrėjo namą ir žemę. Mirus mamai, name liko gyventi pareiškėja ir juo rūpinosi.
Liudytojas A. B. (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu parodė, kad yra pareiškėjos kaimynas, kad mirus pareiškėjos tėvui, name liko gyventi pareiškėjos mama, ji rūpinosi namu. Mirus pareiškėjos mamai, name liko gyventi pareiškėja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
iš pareiškime išdėstytų faktinių aplinkybių, byloje pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų, matyti, kad pareiškėja gimė (duomenys neskelbtini)T. J. ir O. J. šeimoje (b. l. 6). Pareiškėjos tėvas T. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 16), po jo mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nebuvo kreiptasi (b. l. 19). Pareiškėjos mama O. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 17), po jos mirties dėl palikimo priėmimo nebuvo kreiptasi (b. l. 20).
Nekilnojamojo turto registro duomenimis T. J. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini). (b. l. 9-12). Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Šilutės žemėtvarkos skyrius 2008-09-11 pažymoje nurodė, kad T. J. (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės įsakymo Nr. 18-v pagrindu už perkamą 1,80 ha ploto žemės sklypą sumokėjo 1519 Lt (439,93 Eur) (b. l. 15). Pareiškėjos gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 8).
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjos pareiškime išdėstytos aplinkybės, jos paaiškinimai, suinteresuoto asmens pozicija, liudytojų parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po T. J. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė ir jį valdė sutuoktinė O. J., o po O. J. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo jį valdyti dukra L. O., t.y. pareiškėja. Duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į T. J. ir O. J. turtą, nėra.
Esant šiems įrodymams, nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, kad po T. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė ir jį valdė sutuoktinė O. J., gim. (duomenys neskelbtini). Po O. J. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir jį valdo iki šiol pareiškėja L. O. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas). Šių faktų nustatymas reikalingas pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos L. O. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė sutuoktinė O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini).
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė dukra L. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti ir jį valdo iki šiol.
Juridiniai faktai nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per trisdešimt (30) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismui per Šilutės rūmus.