- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-28
- Bylos Nr.
- I-4358-629/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00140-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Arūnas Kaminskas, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Poilsio ir reabilitacijos centro, „Pušynas“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Lietuvos verslo paramos agentūros
- Advokatai
- Saulius Tamošaitis
- Kategorijos
- 33.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės, dalyvaujant pareiškėjos viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ atstovams Vincui Nesteckiui ir advokatui Sauliui Tamošaičiui, atsakovės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovei Dovilei Terapinaitei, atsakovės Lietuvos verslo paramos agentūros atstovėms Dovilei Pociūtei ir Arūnei Andriulionienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ (toliau – ir pareiškėja, VšĮ „Pušynas“) su skundu (t. I, b. l. 1–10), kurį vėliau patikslino (t. II, b. l. 67–77), kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Ūkio ministerija) 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (19.2-52)-3-6784; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro (toliau – ir Ūkio ministras) 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. 4-915 ir 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. 4-920; 3) įpareigoti viešąją įstaigą Lietuvos verslo paramos agentūrą (toliau – ir Agentūra) nedelsiant parengti bei pateikti paraišką asignavimų valdytojui pagal 2011 m. balandžio 20 d. mokėjimo prašymą Nr. MP012 dėl 244 891,46 Lt išlaidų kompensavimo, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 127 p.; 4) įpareigoti Agentūrą parengti bei pateikti paraišką asignavimų valdytojui dėl pagal mokėjimo prašymą Nr. MP011 visų neapmokėtų 63 014,28 Lt išlaidų kompensavimo kaip tai numatyta Taisyklių 127 p.; 5) įpareigoti Ūkio ministeriją pagal VšĮ „Pušynas“ 2011 m. gruodžio 1 d. prašymą Nr. SD-206(3.6.) priimti sprendimą pakeisti 2009 m. balandžio 29 d. finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-01-025 (toliau – ir Sutartis) skirto finansavimo apimtimi, sudarant papildomą susitarimą dėl sutarties pakeitimo, dalyje dėl viso pastatų komplekso (ūkio dalies, gydyklų) renovavimo.
Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1923-437/2012 bylą dėl reikalavimo panaikinti Ūkio ministerijos 2011 m. gruodžio 19 d. raštą. Nr. (19.2-52)-3-6784 „Dėl projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-01-025“ nutraukė, o kitą pareiškėjo skundo dalį dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nusprendė atmesti kaip nepagrįstą (t. VIII, b. l. 190–203). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-66/2013 (t. IX, b. l. 51–74) panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą Ūkio ministeriją priimti sprendimą pakeisti 2009 m. balandžio 29 d. Finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-01-025 buvo atmestas kaip nepagrįstas, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Taigi nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas tik dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Ūkio ministeriją pagal VšĮ „Pušynas“ 2011 m. gruodžio 1 d. prašymą Nr. SD-206(3.6.) priimti sprendimą pakeisti finansavimo ir administravimo 2009 m. balandžio 29 d. sutartį Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-01-025 skirto finansavimo apimtimi, sudarant papildomą susitarimą dėl sutarties pakeitimo, dalyje dėl viso pastatų komplekso (ūkio dalies, gydyklų) renovavimo.
Šalies argumentai
Dėl minėto reikalavimo pareiškėja nurodė, kad ji tik 2011 m. gruodžio 1 d. pirmą kartą pateikė Ūkio ministerijai ir Agentūrai prašymą dėl Sutarties pakeitimo Taisyklių 170.1, 170.5, 170.6 p. ir Sutarties bendrųjų sąlygų 10.4.1, 10.4.5 p., 10.4.6 p. pagrindu, todėl Ūkio ministerijos nuomonė, išdėstyta įvairiuose raštuose dar iki prašymo pareiškimo, jokios reikšmės neturi. Pažymėjo, kad Ūkio ministerijos 2011 m. gruodžio 19 d. rašte nėra nei motyvų, nei faktų, nei teisinių argumentų, dėl ko atsisakoma vykdyti minėtas imperatyvias Taisyklių bei Sutarties bendrųjų sąlygų nuostatas. Pasak pareiškėjos, ji Projektą įgyvendinančiai institucijai yra pateikusi visus prašymą pagrindžiančius įrodymus ir minėta institucija puikiai žino susidariusią situaciją, jog skirto finansavimo visiškai pakanka viso valstybei priklausančio reabilitacijos komplekso renovacijai. Atkreipė dėmesį, jog UAB „Verslo projektavimo centras“ 2011 m. sausio 7 d. raštu pateikė rekomendaciją, kad, siekiant pasiekti projekte numatytų rezultatų, yra būtina įvertinti kompleksinę pastatų renovacijos galimybę, nes dalis komplekso nerenovuotų patalpų, kurios yra tiesiogiai sujungtos su renovuota dalimi, sudaro net 23 proc., dėl ko šilumos nuostoliai per nerenovuotas patalpas neleis pasiekti energijos vartojimo audite nustatytų energetinių rodiklių, t. y. visiškai renovavus visą reabilitacijos kompleksą, projektas galėtų duoti daugiau socialinės ir ekonominės naudos, geriau prisidėtų siekiant veiksmų programos tikslų. Paaiškino, kad pastatų komplekso planinė medžiaga bei UAB „Verslo projektavimo centras“ raštas įrodo, kad keičiasi techniniai sprendimai, turintys esminę įtaką Projekto apimčiai, tikslams ir uždaviniams, t. y. siekiant energetinio vartojimo audite nustatytų energetinių rodiklių būtina renovuoti visą pastatų kompleksą. Sutarties pakeitimas būtų atliktas pačios valstybės naudai, nes renovuojamas viešosios paskirties objektas nacionaliniu lygiu, be to, būtų tikslingai, pagrįstai ir racionaliai panaudotos tam tikslui jau skirtos lėšos, būtų visiškai renovuotas su visuomenės sveikata susijęs poilsio ir reabilitacijos centro pastatų kompleksas, t. y. visiškai tenkinamas viešasis ir pačios valstybės interesas. Pareiškėja pabrėžė, kad Taisyklių 174 p. nustatyta, jog sutarties keitimui paprastai pritariama, jeigu nustatoma, kad pakeitus sutartį projektas galėtų duoti tiek pat arba daugiau socialinės ir (ar) ekonominės naudos, taip pat geriau prisidėtų siekiant veiksmų programos.
Atsiliepimas
Atsakovė Ūkio ministerija atsiliepime (t. VIII, b. l. 98–104) su minėtu reikalavimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Ūkio ministerijos nuomone, pareiškėja klaidingai interpretuoja Taisyklių nuostatas. Nors Ūkio ministerija ir sutinka su pareiškėja, kad Taisyklių 170 p. nuostata dėl sutarties pakeitimo yra imperatyvi, tačiau pabrėžė, kad Taisyklių 170 p. atvejais yra nustatyta prievolė pasirinkti Taisyklių 168.2 p. nustatytą projekto finansavimo ir administravimo sutarties pakeitimą kaip būdą, o ne prievolė Taisyklių 170 p. nurodytais atvejais priimti sprendimą dėl sutarties pakeitimo pareiškėjos nurodytomis sąlygomis. Įstatymams nenustatant pareigos ir nesant Ūkio ministerijos savanoriškam įsipareigojimui sudaryti sutartį, Ūkio ministerija vadovaudamasi sutarties laisvės principu neprivalo atsižvelgti į pareiškėjos rašte išdėstytą prašymą parengti sutarties pakeitimą, jį pasirašyti ir pateikti pasirašyti pareiškėjai, o pareiškėjos keliamas reikalavimas dėl įpareigojimo pakeisti sutartį prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.156 str. 2 d., kuri nustato, jog draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Pažymėjo, kad vadovaujantis Taisyklių 174 p., sprendimą dėl projekto finansavimo ir administravimo sutarties keitimo šių Taisyklių 170 p. numatytais atvejais priima ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, atsižvelgdamos į įgyvendinančiosios institucijos išvadą ir (ar) pasiūlymus, o pagal Taisyklių 175 p., jeigu projekto vykdytojo prašymas pakeisti sutartį atmetamas, įgyvendinančioji institucija išdėsto atmetimo motyvus informaciniame laiške.
Atsiliepimas
LVPA atsiliepime dėl reikalavimo pakeisti Sutartį savo argumentų nepateikė (t. II, b. l. 118–124).
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad pradžioje buvo numatytas viso reabilitacijos centro komplekso renovavimas, tačiau dėl nepakankamo finansavimo Projekte susitarta tik dėl dalies komplekso renovavimo. Pabrėžė, kad kompleksas nėra sudarytas iš atskirų pastatų, o yra vienas „L“ formos pastatas. Viso komplekso renovavimas atneštų valstybei ekonominės ir socialinės naudos.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdyje pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Agentūros atstovės prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Sutartis buvo pasirašyta dėl ne viso komplekso renovavimo, todėl, jei pareiškėja nori atlikti papildomus darbus kitoje komplekso dalyje, kurios neapima Sutartis, turi kreiptis ne dėl Sutarties pakeitimo, bet dėl papildomo finansavimo skyrimo. Pažymėjo, kad dėl Sutarties pakeitimo pareiškėja kreipėsi tiesiai į Ūkio ministeriją, o Agentūra pareiškėjos prašymo dėl Sutarties pakeitimo nebuvo gavusi, todėl ir neteikė Ūkio ministerijai išvados minėtu klausimu. Pabrėžė, kad sprendimą dėl sutarties pakeitimo priima būtent Ūkio ministerija, o ne Agentūra, be to, Ūkio ministerija gali vienašališkai priimti sprendimus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilęs dėl Ūkio ministerijos atsisakymo pakeisti Projekto finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-01-025 teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėja, Ūkio ministerija ir Agentūra 2009 m. balandžio 29 d. sudarė projekto „Poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ pastatų energetikos sistemų ir išorinių atitvarų rekonstrukcija“ (t. I, b. l. 33–46; t. VI, b. l. 158–184), projekto kodas Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-01-025, trišalę finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-01-025, kuria buvo nustatyta šio projekto finansavimo tvarka bei sąlygos, su vėlesniais šios sutarties pakeitimais (t. I, b. l. 13–32, 47, 48; t. IV, b. l. 58, 82, 138–157; t. VIII, b. l. 109–128). Pagal Sutartį pareiškėjai skiriama iki 3 613 409 Lt Projekto tinkamoms finansuoti išlaidoms finansuoti. Projekto aprašyme nurodoma, kad planuojama renovuoti VšĮ „Pušynas“ I ir II korpusus (t. I, b. l. 34–40).
Agentūra 2011 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. R4-18352(13.1.5) informavo pareiškėją ir Ūkio ministeriją, kad 2011 m. kovo 29 d. atlikus Projekto patikrą vietoje, buvo įtartas pažeidimas ir pradėtas jo tyrimas, todėl Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių 197.2 p., pateikė siūlymą Ūkio ministerijai priimti sprendimą sumažinti Projekto finansavimą 195 592,26 Lt ir pareikalauti grąžinti 187 514,96 Lt sumokėtų lėšų dalį (t. II, b. l. 21–23).
2011 m. lapkričio 28 d. pareiškėja pateikė raštą Ūkio ministerijai, kuriuo prašė atmesti minėtą Agentūros siūlymą, kaip nepagrįstą ir įpareigoti Agentūrą paskyrus kitus ekspertus išanalizuoti objekto situaciją vietoje, įvertinti pateiktus faktus ir parengti bei pateikti paraišką asignavimų valdytojui (t. II, b. l. 24–26).
Be to, 2011 m. gruodžio 1 d. pareiškėja pateikė Ūkio ministerijai ir Agentūrai prašymą pakeisti Sutartį jai skirto finansavimo apimtimi, sudarant papildomą susitarimą dėl Sutarties pakeitimo dalyje dėl viso pastatų komplekso (ūkio dalies, gydyklų) renovavimo (t. II, b. l. 41–42). Prašyme paaiškino, kad Projektas buvo rengiamas dar prieš pasaulinę finansinę krizę, kuomet statybos paslaugų kainos buvo pakankamai didelės, todėl nustatyto riboto finansavimo nepakako viso komplekso renovacijai. Prašyme pažymėjo, kad per renovacijos laikotarpį statybos darbų kainos pigo, todėl pavyko dalies komplekso pastatų renovaciją baigti nepanaudojus visų tam skirtų lėšų, t. y. liko 1 171 971,53 Lt lėšų, todėl tapo aišku, kad yra galimybė įgyvendinti viso pastatų komplekso renovaciją kaip ir buvo numatyta pirminiuose dokumentuose, energetiniame audite. Taip pat pažymėjo, kad UAB „Verslo projektavimo centras“ pateikė rekomendaciją, kad, siekiant pasiekti projekte numatytų rezultatų, yra būtina įvertinti kompleksinę pastatų renovacijos galimybę, nes dalis komplekso nerenovuotų patalpų, kurios yra tiesiogiai sujungtos su renovuotą dalimi, sudaro net 23 proc., dėl ko šilumos nuostoliai per nerenovuotas patalpas neleis pasiekti energijos vartojimo audite nustatytų energetinių rodiklių. Prašyme nurodė, kad keičiasi techniniai sprendimai, turintys esminės įtakos Projekto apimčiai, tikslams ir uždaviniams: siekiant energijos vartojimo audite nustatytų energetinių rodiklių būtina renovuoti visą pastatų kompleksą, o lėšų tam pakanka, todėl vadovaujantis Taisyklių 170.1, 170.5, 170.6 p. ir Sutarties bendrųjų sąlygų 10.4.1, 10.4.5, 10.4.6 p., Sutartis turi būti pakeista.
Atsakydama į pareiškėjos prašymą, Ūkio ministerija 2011 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. (19.2-252)-3-6784 (t. II, b. l. 51–52) nurodė, kad išnagrinėjus Agentūros rašte pateiktą informaciją buvo priimti Ūkio ministro 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymai Nr. 4-915 ir Nr. 4-920, ir Ūkio ministerija 2011 m. gruodžio 16 d. patvirtino iš Agentūros gautą užpildytą siūlomų grąžinti lėšų formą, kurioje nurodytos projekto vykdytojo grąžintinos lėšos. Taip pat informavo, kad Ūkio ministerijos pozicija dėl papildomų veiklų atlikimo iš sutaupytų Projekto lėšų pateikta 2011 m. liepos 21 d. raštu Nr. (19.2-52)-3-3870; 2011 m. vasario 22 d. raštu Nr. (19.2-52)-3-998; 2010 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. (19.2-52)-3-6960; 2010 m. spalio 20 d. raštu Nr. (19.2-52)-3-S9S2 ir Ūkio ministerija minėtuose raštuose išdėstytos pozicijos bei nuostatų nekeičia.
Pažymėtina, kad Ūkio ministras 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 4-915 pripažino netinkamomis Projektui finansuoti išlaidomis 258 606,54 Lt sumą ir įpareigojo grąžinti išmokėtų lėšų dalį – 187 514,96 Lt (t. II, b. l. 53–55) bei 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 4-920 sumažino Projektui skitą finansavimą iki 3 354 802,46 Lt (t. II, b. l. 56).
Nors pareiškėja nurodė, kad pirmą kartą dėl Sutarties pakeitimo kreipėsi tik 2011 m. gruodžio 1 d., tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad su iš esmės analogiškais prašymais pareiškėja į Ūkio ministerija buvo kreipusis ir anksčiau (t. III, b. l. 90, 88–89), tik pastaruosiuose reikalavimas buvo formuluojamas ne kaip prašymas pakeisti Sutartį, o sutaupytas lėšas leisti panaudoti papildomiems VšĮ „Pušynas“ renovacijos darbams atlikti. Tuo tarpu Ūkio ministerija pareiškėjai net keturis kartus buvo išaiškinusi tokio lėšų panaudojimo negalimumą. Ūkio ministerija 2011 m. liepos 21 d. raštu Nr. (19.2-52)-3-3870, 2011 m. vasario 22 d. raštu Nr. (19.2-52)-3-998 2010 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. (19.2-52)-3-6960 ir 2010 m. spalio 20 d. raštu Nr. (19.2-52)-3-S9S2 (t. VIII, b. l. 131, 132, 133, 134) išaiškino, kad Ūkio ministro įsakyme, kuriuo buvo skirtas finansavimas, nurodyta skiriama suma neįpareigoja Ūkio ministerijos išmokėti visos įsakyme nurodytos sumos arba leisti atlikti darbus, kurie nebuvo vertinti paraiškos vertinimo metu. Projekto vykdytojas, pasirašydamas finansavimo ir administravimo sutartį, įsipareigojo įgyvendinti projektą ir pasiekti paraiškoje nurodytą rezultato rodiklį – atnaujintuose viešosios paskirties pastatuose sutaupyti 0,35 Gwh energijos. Vertinimo metu nebuvo nustatyta, kad atlikus paraiškoje nurodytus darbus, kuriems ir buvo skirtas finansavimas, nebus pasiektas energijos vartojimo audite nustatytas energijos sutaupymo rodiklis. Visiems projektų vykdytojams, kurie įgyvendina projektus pagal priemonę „Viešosios paskirties renovavimas nacionaliniu lygiu“ taikomi vienodi reikalavimai, kada papildomos veiklos gali būti įtrauktos į paraišką. Vienas iš tokių reikalavimų – veiklos buvo numatytos pareiškėjų pateiktuose energijos audituose bei yra įtrauktos į pastatų renovavimo projektus. Pareiškėjai taip pat buvo paaiškinta, kad kitos, paraiškoje nenumatytos veiklos, gali būti įtrauktos į projektą išimtinais atvejais, kai veiklos buvo nuosekliai planuojamos ir jų apimtis buvo žinoma paraiškos Agentūrai pateikimo metu, ir tais atvejais, kai: 1) šios veiklos buvo numatytos pareiškėjų pateiktuose energijos taupymo audituose bei yra įtrauktos į pastatų renovavimo techninius projektus; 2) jau įvyko viešieji pirkimai, į kuriuos įtrauktos minėtos veiklos; 3) dėl nenumatytų techninių aplinkybių atsirado poreikis atlikti papildomus darbus. Naujos veiklos, kurios buvo pradėtos planuoti dėl sutaupytų lėšų, atlikus viešuosius pirkimus, negali būti finansuojamos.
Teismas pažymi, kad projektų finansavimo ir administravimo sutarčių pakeitimą reglamentuoja Taisyklių 167–179¹ p. Pagal Taisyklių 176 p. projekto vykdytojas privalo suderinti su įgyvendinančiąja institucija visus nukrypimus nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiančius projekto apimtį, projekto išlaidas, pratęsiančius projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiančius projektą ar projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytus projekto vykdytojo įsipareigojimus. Projekto vykdytojas privalo raštu informuoti įgyvendinančiąją instituciją apie visus pakeitimus, susijusius su projekto finansavimo ir administravimo sutartimi ir projekto įgyvendinimu. Pažymėtina, kad projekto finansavimo ir administravimo sutarties pakeitimai gali būti atliekami 3 būdais: projekto vykdytojui raštu informavus įgyvendinančiąją instituciją apie pakeitimus šių Taisyklių 169 p. nurodytais atvejais ir tvarka (168.1 p.); sutarties šalims pasirašant susitarimą dėl sutarties pakeitimo (168.2 p.); ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai arba įgyvendinančiajai institucijai vienašališkai priėmus sprendimą šių Taisyklių 179 p. numatytais atvejais (168.3 p.).
Taisyklių 170 p. nustato atvejus, kada projekto finansavimo ir administravimo sutartis turi būti keičiama sutarties šalims pasirašant papildomą susitarimą. Pareiškėjos teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja net 3 aplinkybės, kurioms esant sutartis turi būti keičiama pagal 170 p., t. y. būtina pakeisti projekto įgyvendinimo laikotarpį (170.1 p.), keičiasi projekto veiklos ir (ar) techniniai sprendimai, turintys esminės įtakos projekto apimčiai, tikslams ir uždaviniams (170.5 p.), yra kitų nenumatytų aplinkybių, turinčių esminės įtakos projekto apimčiai, tikslams ir uždaviniams (170.6 p.).
Pagal Taisyklių 171–172 p. atsiradus šių Taisyklių 170 p. nurodytoms aplinkybėms, projekto vykdytojas privalo raštu pateikti įgyvendinančiajai institucijai prašymą pakeisti sutartį ir kartu su prašymu – visus prašymą pagrindžiančius įrodymus. Įgyvendinančioji institucija šių Taisyklių 170 p. nustatytais atvejais, gavusi projekto vykdytojo prašymą pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, turi įvertinti prašymo aplinkybes ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų pateikti pastabas projekto vykdytojui arba pasiūlymą ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai kartu su išvada dėl galimo sutarties keitimo, kurioje argumentuotai išdėsto savo nuomonę dėl projekto vykdytojo prašymo. Taip pat įgyvendinančioji institucija parengia ir pateikia ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai papildomo susitarimo projektą (jeigu sutartis trišalė). Pagal Taisyklių 174 p. sprendimą dėl projekto finansavimo ir administravimo sutarties keitimo šių Taisyklių 170 p. numatytais atvejais priima ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, atsižvelgdamos į įgyvendinančiosios institucijos išvadą ir (ar) pasiūlymus. Sutarties keitimui paprastai pritariama, jeigu nustatoma, kad pakeitus sutartį projektas galėtų duoti tiek pat arba daugiau socialinės ir (ar) ekonominės naudos, taip pat geriau prisidėtų siekiant veiksmų programos tikslų. Priimdamos sprendimą, institucijos turi atsižvelgti į aplinkybes, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti teikdamas paraišką. Analogiška tvarka nustatyta ir Sutarties bendrųjų sąlygų 10 p.
Teismo vertinimu, Ūkio ministerija savo atsiliepime teisingai nurodė, kad pareiškėja klaidingai interpretuoja Taisyklių nuostatas. Sistemiškai įvertinęs Taisyklių 167–179¹ p. nuostatas, reglamentuojančias projektų finansavimo ir administravimo sutarčių pakeitimą, teismas daro išvadą, kad Taisyklių 170 p. imperatyviai nurodo tik sutarties pakeitimo būdą, t. y. kokiais atvejais sutarties pakeitimas privalo būti įforminamas pasirašant papildomą susitarimą, tačiau Taisyklių 170 p. neįtvirtina pareigos šiame punkte išvardintais atvejais besąlygiškai pritarti sutarties pakeitimui ir ją pakeisti. Pareiškėjos nurodoma Taisyklių 174 p. nuostata, kad sutarties keitimui paprastai pritariama, jeigu nustatoma, kad pakeitus sutartį projektas galėtų duoti tiek pat arba daugiau socialinės ir (ar) ekonominės naudos, taip pat geriau prisidėtų prie veiksmų programos tikslų siekimo, teismo vertinimu, taip pat neįpareigoja Ūkio ministerijos būtinai pakeisti sutartį. Taigi kiekvienu atveju Ūkio ministerija priimą sprendimą tik įvertinusi prašymo dėl sutarties pakeitimo aplinkybes.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja dėl Sutarties pakeitimo kreipėsi tik į Ūkio ministeriją. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad prašymą dėl Sutarties pakeitimo būtų gavusi ir Agentūra. Teismo posėdžio metu pareiškėjos advokato nurodytas 2011 m. gruodžio 1 d. raštas Nr. SD-207(3.6), teismo vertinimu, negali būti traktuojamas kaip prašymas dėl Sutarties pakeitimo, kadangi pastarajame pateikta tik pretenzija Agentūrai dėl nustatytų pažeidimų, tačiau nėra net užsimenama apie norą pakeisti Sutartį, sudarant papildomą susitarimą, dalyje dėl viso pastatų komplekso (ūkio dalies, gydyklų) renovavimo (t. II, b. l. 45). Taigi darytina išvada, kad, jei, pareiškėjos nuomone, nagrinėjamu atveju buvo atsiradusios aplinkybės, nurodytos Taisyklių 170 p., ji privalėjo kreiptis į Agentūrą, kaip tai nustatyta Taisyklių 171 p., tačiau, kaip minėta, ji to nepadarė, todėl atitinkamai Agentūra nėra pateikusi galimo Sutarties pakeitimo vertinimo, kaip tai numato Taisyklių 172 p. Tačiau teismas taip pat pažymi, kad atsižvelgiant į Taisyklių 174 p. nuostatas, galutinį sprendimą dėl sutarties keitimo priima ministerija (šiuo atveju Ūkio ministerija), o Agentūros vertinimas yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl tai, kad nagrinėjamu atveju Ūkio ministerija, nuspręsdama netenkinti pareiškėjos prašymo, neturėjo ir todėl nevertino Agentūros išvadų šiuo klausimu, nelaikytinas esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą Ūkio ministerijos sprendimą nekeisti Sutarties pagal pareiškėjos prašymą pripažinti negaliojančiu, juolab kad, kaip matyti iš Taisyklių 173 p., Ūkio ministerija pati gali inicijuoti projekto finansavimo ir administravimo sutarties keitimą.
Be to, teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjos prašyme, pateiktame Ūkio ministerijai, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja Taisyklių 170.5 p. nurodyta aplinkybė, t. y. keičiasi projekto veiklos ir (ar) techniniai sprendimai, turintys esminę įtaką projekto apimčiai, tikslams ir uždaviniams. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Sutartį Projekto objektas buvo VšĮ „Pušynas“ I ir II korpusų renovacija, todėl tai, kad pareiškėja nori taip pat renovuoti ir VšĮ „Pušynas“ gydyklas bei ūkio dalies patalpas iš esmės reiškia naują Projekto objektą, kuriam pareiškėja turėtų prašyti papildomo / naujo finansavimo.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Ūkio ministerija neprivalėjo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl Sutarties pakeitimo, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjos viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.