Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-333-493/2007

2007 m. rugsėjo 24 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Aidai Dailidienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam E. K., gynėjui advokatui Alvidui Tamulioniui, nukentėjusiajam K. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1d., ir nuteistas 6 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Iš E. K. nukentėjusiojo K. A. naudai priteista 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 60,20 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 92,70 Lt Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM už nukentėjusiojo K. A. gydymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nuteistas pagal LR BK 140 str. 1d. už tai, kad jis 2006-05-03 apie 10.30 val., Kauno raj., Karmėlavoje, (duomenys neskelbtini), abipusio konflikto metu, tyčia spirdamas ne mažiau 2 kartų į įvairias kūno vietas, padarė nukentėjusiajam K. A. poodinę kraujosruvą kairės šlaunies nugariniame paviršiuje, nežymiai jį sužalodamas.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusįjį ir prokurorę, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo E. K. nusikalstamą veiką ir teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nors nuteistojo E. K. manymu, jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1d., sudėties, tačiau byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių jo kaltę. Pats nuteistasis neginčija, jog 2006-05-03 apie 10.30 val. Kauno raj., Karmėlavoje, Panerio gatvėje, ties namu Nr. 12, įvyko konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo K. A.. Tačiau nukentėjęs ir nuteistasis skirtingai aiškina įvykio eigą ir jo detales. Pagal nuteistojo E. K. versiją nukentėjęs K. A. koja spyrė į E. K. vairuojamo automobilio bamperį. Dėl šio elgesio E. K. pasipiktino, išlipo iš automobilio ir pasiteiravo K. A., kodėl jis spyrė į važiuojantį automobilį. Tuo metu K. A. ėmė kuprine mušti E. K. bei vieną kartą jam spyrė į tarpkojį. Po to E. K. vieną kartą ranka sudavė K. A. į petį. Tokie nuteistojo E. K. parodymai prieštarauja nešališko teismo nustatytoms įvykio aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams. Nuteistojo E. K. parodymai apie neva K. A. prieš jį pavartotą smurtą (smūgių kuprine ir spyrio į tarpkojį) nepatvirtinti jokia bylos medžiaga. Priešingai, iš byloje esančio Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje matyti, kad dėl E. K. sužalojimo, kurį 2006-05-03 apie 10.30 val. padarė neva K. A., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu tirtas E. K. kūno sužalojimo laipsnis. Tačiau specialistas išvadoje Nr. G-3989/06(02) konstatavo, kad E. K. sužalojimo žymių lytinių organų srityje nėra, o med. dokumentuose nustatytas galvos sumušimas su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu nėra susijęs su 2006-05-03 dienos trauma ir galėjo būti padarytas iki įvykio. Remdamasi šiais duomenimis bei kita bylos medžiaga, prokurorė ikiteisminį tyrimą K. A. atžvilgiu nutraukė, konstatavusi, kad K. A. veikoje nėra jokio nusikaltimo sudėties (b.l. 112-113). Šis prokurorės nutarimas įsiteisėjęs, todėl turi prejudicinę galią. Be to, byloje nenustatytas ir E. K. automobilio, kurį jis įvykio metu vairavo ir į kurį neva įspyrė K. A., sugadinimas. Taigi nuteistojo versija dėl prieš jį K. A. panaudoto smurto yra aiškiai nepagrįsta ir vertintina tik kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad E. K., sustabdęs automobilį ir iš jo išlipęs, spardė K. A., nustatyta nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo K. A. duotais parodymais, liudytojo A. P. parodymais, kita bylos medžiaga. Iš jau minėto prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad nutraukto ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas buvo apklaustas A. P., kuris parodė, jog gyvena netoli 2006-05-03 įvykusio įvykio ir matė, kaip E. K. spardė K. A., o kad K. A. spardytų E. K. ir jo automobilį – nematė (b.l. 112-113). Liudytojai A. P. bei V. K. pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog matė, kaip E. K. ir K. A. stumdėsi. Nors šiuose pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje duotuose liudytojų parodymuose nėra pažymėti tikslūs E. K. veiksmai prieš K. A., tačiau šie jų parodymai nepaneigia E. K. kaltės.

Be to, teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir tuos nuteistojo E. K. apeliacinio skundo argumentus, kad E. K. K. A. sudavė tik į petį. Iš specialisto išvados Nr. G-2170/06 (02) matyti, kad nukentėjusiajam K. A. jokių sužalojimų kairės ar dešinės pusės peties srityje nebuvo konstatuota. Šioje išvadoje nustatyta, kad poodinė kraujosruva kairės šlaunies nugariniame paviršiuje K. A. buvo padaryta kietu buku daiktu, vienu smūgiu ir galėjo išsivystyti nuo vieno spyrio į šią sritį (b.l. 20). Taigi ši teismo medicinos specialisto išvada tik patvirtina nukentėjusiojo, jo įstatyminio atstovo ir liudytojo A. P. parodymus, kad E. K. tyčia spardė K. A.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ši E. K. priešinga teisei ir pavojinga veika atitinka BK 140 str. 1d. nusikaltimo požymius. Tai reiškia, kad minėtoje specialisto išvadoje nustatytas K. A. nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinės čiurnos sąnario dalinio raiščių plyšimo neturi teisinės reikšmės E. K. veikos kvalifikacijai pagal BK 140 str. 1d., nes K. A. raiščių plyšimas išsivystė ne nuo tiesioginio smūgio, o pasukant pėdą. Taigi šis sužalojimas nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje tarp E. K. veiksmų ir šiais veiksmais sukeltų nusikalstamų pasekmių. Šią aplinkybę pagrįstai įvertino ir apylinkės teismas, E. K. veiką perkvalifikuodamas iš BK 138 str. 1d. į BK 140 str. 1d.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos nešališko teismo išvados dėl E. K. kaltės yra teisingos ir pagrįstos bylos medžiaga, E. K. teisėtai ir pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d. Dėl to jo apeliacinis skundas atmetamas, o apkaltinamasis teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.