Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso, taip pat sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. 2025 m. vasario 12 d., apie 20.04 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam policijos pareigūnai alkotesteriu pirmojo patikrinimo metu, 2025 m. vasario 12 d., 20.12 val. nustatė 4,32 promilių girtumą, o antrojo patikrinimo metu, 2025 m. vasario 12 d., 20.30 val., nustatė 4,11 promilių girtumą,

M. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. P. parodė, kad 2025 m. vasario 12 d. vartojo alkoholį, nes susipyko su drauge. Parkuodamas savo automobilį, kliudė kitą automobilį, bet labai nestipriai, įvertino žalą 350 Eur. Savo galiniu buferiu kliudė tą mašiną, pajautė tą smūgį. Draugė iškvietė policijos pareigūnus, nes supyko, kad gėrė. Pasirodė pareigūnai. Buvo nustatytos 4 promilės neblaivumo. Tą dieną alkoholį pradėjo vartoti penkios minutės prieš patikrą. Buvo patikrintas 20.12 val. Kai kliudė kitą automobilį, jau buvo vartojęs alkoholio. Gėrė degtinę, išgėrė 200 gr. Gudobelių tinktūrą ir degtinę gėrė, tačiau dienos metu, per visą dieną išgėrė gal 80 ml. gudobelių ekstrakto, čia vienas buteliukas. Turi (duomenys neskelbtini), todėl jį vartojo. Automobilis priklauso jam. Nedirba, gyvena iš santaupų ir gauto paveldėjimo pinigų. Priėmė (duomenys neskelbtini) palikimą, paveldėjo apie (duomenys neskelbtini) eurų. Labai gailisi, teigė padaręs kvailą sprendimą.

Atsakydamas į klausimus dėl galimo laidavimo nurodė, kad laiduotoja yra mama, su kuria bendrauja kiekvieną dieną. Tiek mama pas jį atvažiuoja, tiek jis pas ją, taip pat telefonu kalba tikrai dažnai. Berods apie įvykį informavo tą patį vakarą. Mamos reakcija buvo bloga. Tokių dalykų nedarydavo jis, todėl labai nustebo mama. Padarė klaidą, dėl kurios gailėsis visą gyvenimą. Su mama gali būti atviras visą laiką. Mama yra autoritetas, ji išklausianti, rūpestinga, protinga, mylimiausias jo žmogus.

Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja A. P. paaiškino, kad žino apie įvykį – sūnus važiavo išgėręs, buvo didelis girtumas, apie tai papasakojo iš karto arba kitą dieną. Labai pergyveno tiek sūnus, tiek ji. Ji klausė sūnaus, kodėl taip atsitiko, jis atsakė, kad susipyko su mergina. Būna, kad sūnus išgeria gudobelės, kad būtų ramesnis. Žino, kur gyvena sūnus. Su sūnumi dažnai bendrauja. Mano, kad sūnui yra autoritetas. Apie daug ką kalbasi su sūnumi, jis rūpinasi ja, padeda jai. Sugebėtų 1000 eurų užstatą sumokėti. Pažymėjo, kad jos neigiamas požiūris į vairuojančius išgėrusius asmenis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra automobilis „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovi adresu (duomenys neskelbtini). <...> Automobilis pastatytas įstrižai kelio. Ant automobilio kairės pusės priekinio bamperio, matomi įbrėžimai ir kiti smulkūs apgadinimai. Ant automobilio galinio, dešinės pusės bamperio krašto nėra atšvaito. Daugiau apgadinimų nepastebėta. <...> Pridėtos foto nuotraukos bei eismo įvykio vietos schemos (b. l. 11-30).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gavus pranešimą dėl galimai neblaivaus vairuotojo, kuris kliudė kitą stovintį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavęs netoli, sustojo prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus pastebėjo nurodytą automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo užvestas, prie vairo sėdėjo asmuo, kaip vėliau nustatyta M. P., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, sunkiai orientavosi aplinkoje. Patikrinus M. P. alkoholio kiekio matuokliu, pirmu pūtimu jam nustatytas 4,32 prom. girtumas, o antru 4,11 prom. girtumas. Taip pat, rado apgadintą automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo adresu (duomenys neskelbtini). Suradus automobilio vairuotoją, kaip vėliau nustatyta S. P., kuris paaiškino, kad savo automobilį paliko sveiką ir nepagadintą. Paskambinus policijai, S. atėjo ir apžiūrėjo savo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad yra apgadinimų, apgadintas galinės kairės pusės bamperis. Automobiliui „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą S. įvertino apie 350 Eur. Eismo įvykis užregistruotas. Automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), autovežiu yra išvežtas į saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21 Vilnius (b. l. 33-34).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas „Body“ kamerų vaizdo įrašas. Atidarius vaizdo įrašą, kurio trukmė 0.30 min, matomi policijos pareigūnai, kurie atvažiuoja į įvykio vietą, prieina prie stovinčio automobilio „BMW“, tamsios spalvos, kurio vairuotojo durelės yra atidarytos, automobilio priekyje, vairuotojo pusėje, sėdi vyras, vidutinio amžiaus, su barzda, kurio pareigūnai paklausė, ar čia jūs įvažiavote į kitą mašiną, minėtas vyras atsako, kad taip, toliau jam užduodamas kitas klausimas, ar šiandien vartojo alkoholinius gėrimus, į ką jis atsakė, kad nevartojo, tuo metu policijos pareigūnas pasako, kad reikia patikrinti blaivumą, kitas pareigūnas nueina atnešti alkotesterio matuoklį. Prašo parodyti savo dokumentą. Toliau minėtam vyrui buvo patikrintas blaivus, prieš tai jis buvo įspėtas dėl įrašymo ir filmavimo. Pirmu įputimu minėtas vyras įpūtė 4,32 promilių, apie ką jam pareigūnai pasakė ir parodė. Toliau buvo paprašyta pateikti jo asmens dokumentą. <...> Vyras įsodinamas į tarnybinį policijos pareigūnų automobilį, kur pareigūnai klausia vyro prieš kiek laiko vartojo alkoholį, į ką vyras atsakė, prieš 1 valandą. Antrą kartą buvo patikrintas blaivumas, nustatytas 4,11 promilių girtumas (b. l. 42-43).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. P. parodė, kad <...> 2025 m. vasario 12 d. jam priklausančiu automobiliu „BMW“, valst. (duomenys neskelbtini) važiavo vienas namo, jam reikėjo prisiparkuoti, bandant jam apsisukti, važiavo atbulai ir kliudė kitą stovėjusį automobilį, prieš tai jis vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę, išgėrė apie 200 gr., vairuotojo pažymėjimą jis turi, važiavo vienas. Nežino, kas iškvietė policijos pareigūnus, bet kai pajuto, kad kliudė kitą automobilį, jis išlipo iš automobilio ir stovėjo šalia, kadangi nežinojo ką daryti. Atvykus policijos pareigūnams, jam buvo patikrintas blaivumas 2 kartus, ir nustatytas neblaivumas apie 4 promilių. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi, kad vairavo automobilį būdamas išgėręs. Sutiko, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas pagreitinto proceso tvarka (b. l. 61-64).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį savanoriškai prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-05534-25 pateikė M. P. <...> (b. l. 83-85).

Neblaivumo nustatyto akte nurodyta, kad M. P. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, pridėti alkotesterio rodmenys (pirmojo tikrinimo metu nustatytos 4,32 promilės, antrojo tikrinimo metu nustatytos 4,11 promilės, pridėtas patikros sertifikatas (b. l. 44-47).

AB „Regitra“ duomenimis automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas M. P. (b. l. 52).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „BMW“, gamybos periodas 2007-2010 metai, pasirinkti metai 2008, kaina su PVM 11 930 Eur (b. l. 53).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi M. P. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl M. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę, bet ne pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Sprendžiant ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, būtina įvertinti M. P. apibūdinančių duomenų visumą. M. P. yra jauno ir darbingo amžiaus, nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi (b. l. 86), neteistas (b. l. 88), jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, per paskutinius 5 metus baustas už administracinių nusižengimų padarymą (dažniausiai už greičio viršijimą), ne visos paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 90-96), Sodros duomenimis nuo (duomenys neskelbtini) dirba, be to, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad taip pat gyvena iš santaupų ir (duomenys neskelbtini) palikto palikimo (b. l. 114), nuo (duomenys neskelbtini) lanko konsultacijas pas (duomenys neskelbtini). Duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra. Byloje nustatyta viena M. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į M. P. duotus paaiškinimus teisme ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat būtinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas. BK 40 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būt būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laidavimo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas, taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo motiną A. P.. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad M. P. su mama A. P. sieja artimas ryšys, A. P. jam yra autoritetas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. P. administracine tvarka nebausta, neteista, dirba ir darbovietės charakterizuojama itin teigiamai. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad A. P. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima M. P., ji kritiška vertina kaltinamojo elgesį, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką M. P., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, M. P., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos A. P. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

M. P. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 4,11 promilių etilo alkoholio koncentracija. Toks neblaivumo laipsnis stipriai viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (1,51 promilių neblaivumas). Jis vairavo automobilį Vilniaus mieste, be to, buvo gautas pranešimas apie kliudytą automobilį ir toliau nuvažiavusį automobilį, kurį vairavo būtent M. P.. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti M. P. aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į M. P. nustatyto neblaivumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už administracinių nusižengimų padarymą. Jis yra šiuo metu yra įsidarbinęs. Taip pat nustatyta viena M. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra. Pažymėtina ir tai, kad, atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, M. P. padarytas nusikaltimas vertinamas kaip labiau atsitiktinio pobūdžio. Teismas teigiamai vertina išvardytas aplinkybes, tačiau skiriant uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą, būtina įvertinti aplinkybių visumą, o ne vien kaltinamąjį teigiamai apibūdinančias aplinkybes.

Taigi, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, M. P. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. vasario 13 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju M. P. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam (b. l. 52). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, M. P. priklausantis automobilis konfiskuotinas valstybės naudai. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 11 930 Eur (su PVM) (b. l. 53), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo M. P. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – M. P. priklausančio automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1–3 dalys).

M. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą perduoti saugojimui AB „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2025 m. vasario 13 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. P. priklausančiam automobiliui „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. vasario 13 d. iki 2025 m. rugpjūčio 13 d. (b. l. 75). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos galinio viršelio prisegtas vokas, kuriame yra kompaktinė laikmena, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Bylą perduodant į teismo posėdį, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo M. P. parinkimo. Byloje buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo. Nurodyta, kad kaltinamąjį gynusios advokatės darbo užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 210,42 Eur. Pateikta pažyma prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį atsižvelgiama į tai, kad jis tik nesenai oficialiai įsidarbino, taigi nėra konkrečių duomenų apie jo gaunamas pajamas, gynėjo dalyvavimas pagal įstatymą yra būtinas, todėl teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš M. P. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti M. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. vasario 13 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti M. P. priklausantį automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę valstybės naudai.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. P. priklausančiam automobiliui „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

M. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugojimui AB „Regitra“.

Iš M. P. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos galinio viršelio prisegtą voką, kuriame yra kompaktinė laikmena, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti, kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.