Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-09-28 · Administracinė byla Nr. I-2324-243/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-09-28
Bylos Nr.
I-2324-243/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė, Irena Stulpinienė
Pareiškėjas
J.S.
Atsakovas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Trečiasis asmuo
Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Administracinė byla Nr. I-2324-243/2007
Bylos kategorija 1.18Teismo procesinio sprendimo kategorija 61 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMA SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugsėjo 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Irenos Stulpinienės, Remigijaus Armino, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei-Bedalienei, dalyvaujant pareiškėjui J.S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J.S. skundą atsakovėms Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos l. e. direktoriaus pareigas D.F., Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R.V., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įpareigojimo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą atlikti veiksmą – priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007-07-18 sprendimo Nr. 1324-969-S1/07 panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J.S. skunde nurodo, jog 2007m. liepos 11 dieną Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą - atstovauti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjant apeliacine tvarka administracinę bylą Nr.I-2192-162/07. Prašė paskirti Vilniaus mieste dirbantį advokatą. Nurodo, kad Klaipėdos valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnyba nepagrįstai nusišalino nuo sprendimo priėmimo ir perdavė jo prašymą Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kuri 2007 07 18 sprendimu Nr.l324-969-Sl/07 nusprendė skirti jam antrinę teisinę pagalbą ir paskyrė advokatą, kurio darbo vieta yra Šiaulių miete. Skunde pareiškėjas nurodė, kad sprendimas dėl suteikimo antrinės teisinės pagalbos iš esmės yra pagrįstas , tačiau tuo pačiu prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo ( toliau Įstatymas) nuostatoms ir Lietuvos Respublikos ABTĮ 49 straipsnio 3 daliai, nes advokato įgaliojimai turi būti patvirtinami pasirašyta sutartimi. Pareiškėjo teigimu, advokato paskyrimas iš Šiaulių miesto pažeidžia viešąjį interesą, nes nepagrįstai padidinamos teisinės pagalbos išlaidos ir sukeliami dideli nepatogumai advokatui ir jam - teisinės paslaugos gavėjui. Skundu pareiškėjas prašė:

1) įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pagal jo 2007m. liepos 11 d. pateiktą prašymą priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą,

2) pakeisti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007m.liepos 18d. sprendimą Nr. 1324-969-S1/07, nurodant kad skiriamas antrinei teisinei pagalbai teikti advokatas, kurio darbo vieta yra Vilniuje, kuris turi pasirašyti atstovavimo sutartį dėl atstovavimo sąlygų su atstovaujamuoju.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas pakeitė skundo reikalavimą, kurį buvo išdėstęs skunde dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007m.liepos 18d. sprendimo Nr. 1324-969-S1/07 pakeitimo. J.S. prašo ginčijamą sprendimą panaikinti, nes sprendimo priėmimą sąlygojo neteisėti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmai, priėmus sprendimą nusišalinti priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ( b.l. 33).

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į skundą nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 19-20). Nurodo, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2007m liepos 11 d. gavo pareiškėjo J.S. prašymą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. 1-2192-162/07 dėl Klaipėdos tarnybos 2007-04-24 sprendimo Nr. 331-281-B/07 panaikinimo. Pažymi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, kurio 18 straipsnio l dalyje nustatyta, jog norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Akcentuoja, kad Tarnyba, būdama viešojo administravimo institucija, vadovaujasi ne tik šiuo įstatymu, bet ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais viešojo administravimo institucijų veiklą. Teigia, kad nagrinėdama pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, Tarnyba privalo įvertinti buvimą antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų, numatytų Įstatymo11 straipsnio 5 dalyje, todėl turi įvertinti pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą ir atstovavimo jam perspektyvumą byloje. Pažymi, kad prašyme išdėstytas Sinkevičiaus reikalavimas buvo susijęs su pačios Klaipėdos tarnybos veiksmų pripažinimu neteisėtais, todėl tarnyba nagrinėdama tokį prašymą, privalėtų įvertinti savo pačios veiksmus (neveikimą) ir dėl šios priežasties įsiveltų į viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Siekdamas išvengti interesų konflikto priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo bei užtikrinti objektyvų ir nešališką sprendimo priėmimą, Klaipėdos tarnybos direktorius 2007-07-11 įsakymu Nr. V-37 nušalino visus Klaipėdos tarnybos darbuotojus ir pats nusišalino nuo sprendimo priėmimo pagal J.S. 2007-07-11 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, o J.S. prašymą perdavė nagrinėti Šaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Nurodo, kad apie nusišalinimą bei prašymo perdavimą nagrinėti kitai tarnybai J.S. pranešė raštu. Atsikirtimą grindžia tuo, kad įsakymą dėl nušalinimo Klaipėdos tarnybos direktorius priėmė, vadovaudamasis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, 11 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 25 straipsnio 2 dalimi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų direktorių kolegijos 2006-03-29 protokolu Nr. 2 patvirtintos Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti kitai tarnybai, kai kyla interesų konfliktas, tvarkos 5 punktu. Atsakovės teigimu, Klaipėdos tarnyba sprendimo priėmimo nevilkino, o įstatymų nustatyta tvarka nusišalino nuo jo priėmimo bei prašymą nagrinėti nedelsdama persiuntė kitai tarnybai.

Atsakovė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į skundą nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 14-15).

Atsikirtimą grindžia tuo, kad pareiškėjas neteisingai supranta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo, Administracinių bylų teisenos įstatymo normas dėl advokatų įgalinimų patvirtinimo, nes Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą reglamentuojančio įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra pavedimas advokatui teikti antrinę teisinę pagalbą ir yra jo įgaliojimus patvirtinantis dokumentas. Taip pat pažymi, kad nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog advokato paskyrimas iš Šiaulių miesto pažeidžia viešąjį interesą, nes padidinamos teisinės pagalbos išlaidos ir sukeliami nepatogumai advokatui ir pareiškėjui. Argumentuoja tuo, kad Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog reikia įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto, o norint išvengti konflikto, teisinę pagalbą turi teikti kita tarnyba. Tai reiškia, kad antrinę pagalbą turi teikti kitos apygardos teritorijoje veikianti tarnyba. Advokatams, nuolat teikiantiems antrinę teisinę pagalbą, nesukeliami nepatogumai, nes jiems mokamas nustatytas užmokestis, o atstovaujamam pareiškėjui taip pat nesukeliami nepatogumai, nes advokatai patys atvyksta pas pareiškėjus ir į teismo posėdžius. Pažymi, kad tarnyba nėra sudariusi antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties su advokatu, dirbančiu Vilniuje, todėl negali skirti advokato iš Vilniaus miesto. Nurodo, kad nevilkino priimti sprendimą, nes J.S. prašymą su pridėtais dokumentais gavo 2007-07-16, o sprendimą priėmė 2007-07-18, tai yra nepraleido Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyto 3 dienų termino.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Pareiškėjas J.S. skundu ir pakeistu teismo posėdžio metu reikalavimu ( b.l.6, 7, b. l. 33) prašo teismą:

1) įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pagal jo 2007 m. liepos 11 d. pateiktą prašymą priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą,

2) panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007m. liepos 18d. sprendimą Nr. 1324-969-S1/07.

Pareiškėjas J.S. 2007 m. liepos 11 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė prašymą Nr. ATP – 489 (b.l.9) suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-2192-162/07 – atstovauti ir atlikti kitus procesinius veiksmus apeliaciniame procese Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme byloje. Klaipėdos tarnybos direktorius 2007 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-15 nušalino visus Klaipėdos tarnybos valstybės tarnautojus ir specialistus bei nusišalino pats nuo sprendimo projekto rengimo pagal pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimo Nr. 331-281-B/07 panaikinimo ir įsakė perduoti nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą Šiaulių tarnybai (b.l. 21).

Garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Klaipėdos tarnyba) yra valstybės institucija (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis), todėl privalo vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, bet ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais viešojo administravimo institucijų veiklą, tai yra Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymu.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio, reglamentuojančio asmenų, asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievoles, 1, 2, 4 punkte nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo sąžiningai, nešališkai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto; priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės, savivaldybės institucijoms, jeigu dėl to kyla interesų konfliktas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. vasario 23 d. įsakymu Nr.1R-59 patvirtinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų direktorių kolegijos nuostatai, kurių 6 punkte numatytos direktorių tarybos funkcijos. Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti tvarka, kai kyla interesų konfliktas, detaliai reglamentuota Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorių kolegijos 2006 m. kovo 29 d. protokolu Nr. 2, kuriuo patvirtinta „Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti kitai tarnybai, kai kyla interesų konfliktas, tvarka“ (toliau – Tvarka) (b.l.31-32). Šios Tvarkos 5 punkte nustatyta, kad, kai kyla interesų konfliktas dėl asmenų prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos tarnybos sprendimo apskundimo, Klaipėdos tarnyba perduoda tokį prašymą nagrinėti priklausomai nuo prašančių asmenų deklaruotos gyvenamosios vietos. Klaipėdos mieste gyvenančių asmenų skundai perduodami Šiaulių tarnybai.

Iš pareiškėjo prašymo turinio matyti, kad jis siekia inicijuoti apeliacinį procesą Vyriausiajame administraciniame teisme, kuriame atsakovė yra Klaipėdos tarnyba. Klaipėdos tarnyba, spręsdama antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui suteikimo klausimą, turėtų nagrinėti savo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, o tai neabejotinai gali sukelti Klaipėdos tarnybos interesų konfliktą, todėl gali būti neužtikrintas objektyvus ir nešališkas pareiškėjo prašymo nagrinėjimas, priimant teisingą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorių kolegijos 2006 m. kovo 29 d. protokolu Nr. 2 patvirtintoje Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti kitai tarnybai, kai kyla interesų konfliktas, tvarkoje išdėstyta nusišalinimų ir prašymų nagrinėjimo tvarka, kuria vadavosi priimdama sprendimą dėl nusišalinimo Klaipėdos tarnyba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis. Pagal Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalį klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti advokatas gali būti skiriamas įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Advokatūros įstatymo nuostatas Tarnyba su advokatu sudaro sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo asmenims, kuriems tokia teisinė pagalba yra teikiama pagal Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą. Advokatūros įstatymo 5 straipsnis apibrėžia advokatų veiklos principus, iš kurių vienas, numatytas 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte, yra imperatyvus principas - interesų konflikto vengimas. Iš aptartos situacijos matyti, kad atsakovė skirdama advokatą antrinės teisinės pagalbos teikimui prieš pačią tarnybą privalo įvertinti, kad advokatas, veikiantis tarnybos veiklos teritorijoje yra sudaręs sutartį su šia tarnyba ir neabejotinai neišvengs interesų konflikto, o tai bus ir Advokatūros įstatymo pažeidimas.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog atsakovė – Klaipėdos tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimą dėl darbuotojų nušalinimo ir persiuntė pareiškėjo prašymą Šiaulių tarnybai, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą pagal pareiškėjo 2007 m. liepos 11 d. prašymą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėjimas atlikus aukščiau aptartas procedūras yra Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos kompetencijos klausimas, kuri 2007 m.liepos 18 d. priėmė sprendimą Nr. 1324-969-S1/07 suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą (b.l. 8). Pareiškėjo argumentas, kad Šiaulių tarnybos sprendimas neteisėtas, nes priimtas neteisėtų Klaipėdos tarnybos veiksmų pagrindu, visiškai nepagrįstas ir paneigiamas teismo sprendime aptartais motyvais. Pareiškėjo motyvai dėl advokato įgalinimų patvirtinimo sudarant sutartį juo, kaip atstovaujamu asmeniu, bei dėl Vilniaus mieste dirbančio advokato paskyrimo prieštarauja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 2 dalies nuostatoms, numatančioms, kad Valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti advokatas gali būti skiriamas įstatymų nustatyta tvarka, o ne sudarant sutartį su atstovaujamuoju ir tarnyba skiria advokatą, su kuriuo yra sudariusi sutartį teikti antrinę teisinę pagalbą.

Skundas nepagrįstas, todėl netenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85 – 89 straipsniais,

nusprendė:

atmesti pareiškėjo J.S. skundą dėl įpareigojimo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pagal jo 2007m. liepos 11 d. pateiktą prašymą priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą ir dėl panaikinimo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007m. liepos 18d. sprendimo Nr. 1324-969-S1/07.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Vida StonkuvienėIrena StulpinienėRemigijus Arminas