Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 51 % akcijų savininke ir dirbdama buhalterės pareigose, neturėdama teisėto pagrindo, atvirai bei užmaskuotai, tęstinai, laikotarpiu nuo 2011-08-10 iki 2016-03-31 d. veikdama savo naudai, prievartavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusių ir dirbančių, socialiai pažeidžiamų, turinčių nustatytą ribotą darbingumo lygį ir įvairią fizinę negalią darbuotojų perduoti savo asmeninį turtą - t.y. grąžinti arba atsisakyti paimti dalį uždirbto atlyginimo, leidžiant suprasti, kad reikalavimo nevykdymas sukels neigiamas pasekmes, tai yra, kad darbuotojai gali būti ar bus atleidžiami iš darbo, tokiu būdu neteisėtai gavo iš pastarųjų didelės vertės turtą - ne mažau kaip 8279,18 eurų, o būtent: ji, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio mėnesio iki 2016 m. kovo mėnesio (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo D. J., turinčio 35 % darbingumo lygį, už darbo laikotarpį nuo 2012 m. balandžio mėn. iki 2013 m. sausio mėn. (išskyrus 2012 m. liepos ir lapkričio mėnesiu) kiekvieną mėnesį reikalavo grąžinti dalį t. y. 200 litų nuo išmokėto atlyginimo; už darbo laikotarpį nuo 2013 m. vasario mėnesio iki 2014 m. gruodžio mėn. kiekvieną mėnesį (išskyrus 2013 m. birželio ir spalio mėnesius, bei 2014 m. balandžio ir rugpjūčio mėnesius) reikalavo grąžinti dalį t. y. 600 litų nuo išmokėto atlyginimo; už darbo laikotarpį nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2016 m. kovo mėn. kiekvieną mėnesį (išskyrus 2015 m. balandžio, gegužės ir rugpjūčio mėn.) reikalavo grąžinti dalį t. y. 130 eurų nuo išmokėto atlyginimo, tokiu būdu neteisėtai savo naudai įgijo 5 151,29 eurus (12 400 Lt.+1 560 eur.), taip pat ji tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku laikotarpiu nuo 2011-08-10 iki 2013-01-27, (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui V. P., turinčiam 20 % darbingumo lygį, už darbo laikotarpį nuo 2011-08-10 iki 2012-03 mėnesio reikalaudavo grąžinti kas mėnesį (išskyrus 2011 m. gruodžio mėn) dalį t.y. 400 litų nuo išmokėto atlyginimo, už darbo laikotarpį nuo 2012-03-05 iki 2013-01-27 reikalaudavo grąžinti kas mėnesį (išskyrus 2012 m. liepos mėn. ir gruodžio mėn.) dalį t. y. 300 litų nuo išmokėto atlyginimo, tokiu būdu savo naudai neteisėtai įgijo 5100 litų (1477.096 eur.), taip pat ji tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku laikotarpiu nuo 2012-04-01 iki 2015-01-01, (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos N. V., turinčios 35 % darbingumo lygį, už darbo laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2013-12-31 reikalavo kas mėnesį (išskyrus 2013 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, rugpjūčio, rugsėjo mėn.) grąžinti dalį t.y. 300 litų nuo išmokėto atlyginimo; už darbo laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-01-01 reikalavo kas mėnesį (išskyrus 2013 m. balandžio ir liepos mėn.) grąžinti dalį t.y. 150 litų nuo išmokėto atlyginimo, tokiu būdu savo naudai neteisėtai įgijo 5700 litų (1 650,83 eur.) Tokiu būdu prievartaujant naudojant psichinę prievartą ji įgijo 8279,18 eurų ir šiais savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta S. K. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė tokias aplinkybes. Pilnai prisipažįsta dėl jai 2021-06-21 pareikšto pranešimo apie įtarimą ir keičia ankstesnius savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ji psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, psichiatrijos įskaitose nesa, priklausomybės ligomis neserga. Kaip ir minėjo ankstesnėje apklausoje ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2007 metų buhalterės pareigose. Dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ją pakvietė jos teta J. P. (šiuo metu mirusi), kuri buvo akcininkė ir kažkokiu tai laikotarpiu, kada tiksliai neatsimena, buvo direktorė. A. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kada tiksliai pradėjo dirbti ir kokiose pareigose ji tiksliai neatsimena, tačiau jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo jau prieš tapdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, buvo šios bendrovės akcininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra kitų dirbinių išskyrus tekstilės dirbinių ir drabužių gamybą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinės ir ofiso patalpos visuomet buvo ir yra (duomenys neskelbtini). dalis jų darbuotojų turi nustatytą dalinį darbingumą, dėl jiems nustatytų fizinių ar psichinių negalių, šiems darbuotojams pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas paraiškas Vilniaus teritorinei darbo biržai yra mokam parama atlyginimams išmokėti. Dauguma darbuotojų yra kurčnebyliai, tuomet maždaug 2 kartus į mėnesį, kiek kartų tiksliai neatsimena, jos samdydavo gestų kalbos vertėją iš (duomenys neskelbtini) esančio gestų kalbos vertėjų biuro. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesamdydavo atskirai darbuotojo ir nenuomodavo transporto, kad vežioti darbuotojus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo savo transporto priemonę autobusiuką, kurį vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas D. J.. Kiek ji prisimena UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams atlyginimas jau 10 metų mokamas į jų banko sąskaitas. Atlyginimų pavedimus į darbuotojų banko sąskaitas atlikdavo ji. Ji neatsimena, kad būtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams atlyginimą mokėjusi grynaisiais pinigais į rankas. Ji prisipažįsta, kad atlikus mokėjimo pavedimus t. y. išmokėjus atlyginimus į D. J., N. V. ir V. P. asmenines banko sąskaitas, žodžiu reikalavo grąžinti dalį išmokėto atlyginimo, nurodydama konkrečias grąžintinas sumas, priešingu atveju leido suprasti, kad jei nevykdys jos reikalavimų tai nedirbs UAB „(duomenys neskelbtini)“. Už darbo laikotarpį nuo 2012 m. balandžio mėnesio iki 2016 m. kovo mėnesio, išskyrus ligos ir atostogų laikotarpius UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose savo darbo kabinete, pašaliniams nedalyvaujant, iš D. J. paėmė 2012 metais po 200 litų, 2013 ir 2014 metais po 600 litų už mėnesį, o 2015 metais ir 2016 metais po 130 eurų už mėnesį, viso: 5 151,29 eurus (12 400 Lt.+1 560 eur.) Už darbo laikotarpį nuo 2011-08-10 iki 2013-01-27 išskyrus ligos ir atostogų laikotarpius UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose savo darbo kabinete, pašaliniams nedalyvaujant, iš V. P. paėmė nuo 2011-08-10 iki 2012-03 mėnesio po 400 litų kas mėnesį nuo išmokėto atlyginimo, o už darbo laikotarpį nuo 2012-03-05 iki 2013-01-27 po 300 litų nuo išmokėto atlyginimo, viso paėmė 5100 litų (1477.096 eur.) Už darbo laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2015-01-01 išskyrus ligos ir atostogų laikotarpius UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose savo darbo kabinete, pašaliniams nedalyvaujant, iš N. V. nuo 2012-04-01 iki 2013-12-31 kas mėnesį po 300 litų; už darbo laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-01-01 reikalavo kas mėnesį po 150 litų nuo išmokėto atlyginimo. Viso paėmė: 5700 litų (1 650,83 eur). Kol buvo gyva jos teta J. P., buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, kiek jai yra žinoma, ji reikalaudavo ir imdavo pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, kokių konkrečiai nežino, nematė, pati tame nedalyvavo. Kokiomis sumomis tiksliai ji nežino, ar mokėdavo pinigus vokeliuose darbuotojams nežino, girdėjo, jai atrodo ir, kad A. S. buvo liepusi pasirašyti už didesnę nei išmokėtą pinigų sumą. Akcininkas ir dabartinis direktorius A. S. galvoja, kad žinojo apie jos tetos reikalaujamus pinigus iš darbuotojų, taip pat , kad vėliau mirus tetai J. P. iš darbuotojų pinigų reikalavo ir ėmė ji. Ji taip pat girdėjo, kad jis kuomet tapo direktoriumi veikdamas vienas reikalavo pinigų iš vieno darbuotojo D. J., kokiomis sumomis nežino, kada ėmė nedalyvavo, todėl nematė. Įmonei realiai šiuo metu vadovauja direktorius A. S., jis priima visus sprendimus su įmonės veikla, ji tik atlieka buhalterės pareigas. A. S. turi priėmimą prie banko sąskaitų ir gali matyti, kada darbuotojams yra pervedamas atlyginimas. Kiek jai yra žinoma grynųjų pinigų jis niekuomet darbuotojams neišmokėdavo. Ji nežino, neatsimena, kad direktorė R. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams į rankas mokėtų atlyginimus grynaisiais pinigais. Ji nieko nežino apie tai, kad ar direktore būdama R. prašiusi ar reikalavusi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų grąžinti dalį jiems išmokėto atlyginimo. A. P., jos teta, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos vadybininkė, ką tiksliai ji veikė neatsimena, bet pagal darbo funkcijas, jai priklausė važinėti pas klientus, šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji jau nedirba. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi ir padarytą žalą pagal susitarimą su nukentėjusiais asmenimis prižada atlyginti. (21 t., 158-162 l.)

S. K. pateikė dokumentus pagrindžiančius prisipažinime nurodytas aplinkybes. (21 t., 81-154 l.)

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios S. K. kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jos pačios prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. U. nurodė tokias aplinkybes. Nuo 2016 balandžio mėnesio dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė veikia (duomenys neskelbtini). Bendrovė yra socialinė, t. y. joje yra įdarbinti žmonės turintis negalią, todėl didžiąją dalį atlyginimo jiems moka ne pati bendrovė, o valstybė per darbo biržą. Bendrovė užsiima siuvimu ir gamyba, taip pat pagamintų dirbinių pardavimu. Darbą ji susirado aptikusi skelbimą internete. Į darbą ją priiminėjo bendrovės direktorius A. S. ir buhalterė S.. Kiek žino, jie yra ir bendrovės akcininkai. Priimant ją į darbą buvo sutarta, kad oficialiai ji gaus minimalią algą, o kitą dalį atlyginimo gaus neoficialiai, grynais. Ją priimant į darbą apie tai, kad dalis atlyginimo jai bus mokama neoficialiai, jai pasakė buhalterė S.. Kadangi pas ją buvo sunki materialinė padėtis, ji sutiko. Jos atlyginimas sudarė 600 eurų. 317 ji gaudavo oficialiai per banko sąskaitą, o likusią dalį gaudavo neoficialiai grynais. Grynus pinigus jai išmokėdavo buhalterė S. savo kabinete, tai vyko kiekvieną mėnesį. Taip pat jai buvo mokamos priemokos už laimėtus valstybinius užsakymus. Šios priemokos taip pat buvo neoficialios, jai buvo išmokėta 1000 eurų už projektą susijusį su Lietuvos kariuomenei teikiamais čiužiniais. Nuo 2017 sausio 3 ji nebedirba, yra gavusi traumą, šiuo metu turi nedarbingumą. Ji bendrovėje dirbo gamybos vadove, faktiškai ji dirbo visus darbus išskyrus buhalterinės apskaitos tvarkymą. Ji vadovavo darbininkėms siuvėjoms, atliko technologinius darbus, konstrukcinius darbus, organizuodavo projektus. Dirbdama bendrovėje ji sužinojo, kad joje yra įdarbinta 18 žmonių. Tai yra direktorius, buhalterė, ji, ir be jų dar 15 darbininkų. Iš jų vienas 2017 sausio mėnesį buvo atleistas. Dirbdama ji suprato, kad iš likusių 15 žmonių realiai dirba 9. Tai yra bendrovėje dirba 4 siuvėjos (K., N., R., N.), pylėjas L., vairuotojas D., pagalbiniai darbuotojai N. ir A.. Taip pat 1 darbuotoja atlieka smulkius siuvimo darbus namuose, t. y. R.. Likusių įdarbintų asmenų ji nesu mačiusi, jie neatlikinėjo jokio darbo, nesilanko bendrovėje, iš jų ji nėra gavusi jokios produkcijos arba kitų įrodymų, kad jie realiai dirbtų. Kaip minėjo, įmonė yra socialinė, didžiąją dalį atlyginimų kompensuoja valstybė. Šias išmokas Darbo birža sumoka bendrovei, o pastaroji kaip atlyginimą perveda darbuotojams. tačiau ji sužinojo, kad kai kurie darbuotojai gavę atlyginimus, dalį jų turi sugrąžinti buhalterei S.. Kiek sužinojo tai: K. ir D. kiekvieną mėnesį gražina S. po 200 eurų. Juos perduoda grynais pinigais. Kiek žino kiti dirbantys asmenys ankščiau irgi dalį užmokesčio gražindavo S.. O kiti, fiktyviai įdarbinti, tačiau realiai nedirbantys asmenys gavę atlyginimus į banko sąskaitas, beveik visą gautą atlyginimą pervedą į kažkokią banko sąskaitą, kurią yra nurodžiusi S.. Taigi bendrovė faktiškai sukčiauja įdarbindama asmenys su negalia, tačiau tas įdarbinimas yra fiktyvus, dalis darbuotojų realiai nedirba, o jų gaunamus atlyginimus iš valstybės pasisavina bendrovės vadovai. Taip pat nori paaiškinti, kad darbuotojos N., R., N., L., A. yra kurčnebyliai, bendrauja gestų kalba. (1 t., 74-75 l.) 2017-06-12 papildomai apklausta kaip liudytoja V. U. parodė patikslindama savo duotus parodymus. Kai ji buvo priimta dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadove, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė S. K., turinti 51 % UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, tvarkanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją, jai pasakė, kad ji už darbą gaus oficialiai minimalią algą 317 eurų ir 283 eurus į rankas, neoficialiai, t.y. „vokelyje“. Iš viso jos atlyginimas buvo - 600 eurų. Ji sutiko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimus mokėdavo mėnesio 10 dieną. Jeigu mėnesio 10 kalendorinė diena būdavo šeštadienis, arba sekmadienis, tai atlyginimą mokėdavo paskutinę darbo dieną iki mėnesio 10-os kalendorinės dienos, t.y. mėnesio 8 arba 9 kalendorinę dieną. Jos oficialią algą - minimalų atlyginimą 317 eurų pervesdavo į antstolio sąskaitą, kadangi antstolis turėjo išieškoti jos ankstesnę skolą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, turintis 49 % UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įdarbinti neįgalieji asmenys. Dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadove, sužinojo, kad kai kurie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, t.y. N., D., K., gaudami atlyginimą į savo sąskaitas, bankomate išgrynina po 200 eurų ir atiduodavo S.. N., kai ji pradėjo dirbti, nebegrąžindavo S. po 200 eurų, tačiau ji jai sakė, kad ji anksčiau grąžindavo S. dalį savo atlyginimo - 200 eurų. Kai N. pasakė S., kad nebegrąžins 200 eurų, tai jai sumažino atlyginimą. S. K. ir A. S. dirbdavo viename kabinete. Šalia buvo gamybos patalpos, kur dirbdavo siuvėjai K., N., N., R., pagalbiniai darbuotojai A., N., L.. Taip pat dirbo vairuotojas D.. Visi šie darbuotojai yra neįgalūs. Šioje įmonėje be neįgalumo buvo tik ji, S. K. ir A. S.. Ar visi atiduodavo S. K. dalį savo atlyginimo, ji nežino, žino tik, kad po 200 eurų atiduodavo N., K., D.. Žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš darbo biržos gaudavo kompensavimą išmokamo neįgaliems darbuotojams atlyginimo, apie tai kalbėjo pati S. K.. Sakydavo, kad reikia palaukti kol darbo birža perves pinigus, tada atliks pavedimus už medžiagas ar kitoms reikmėms. 2016 rugpjūčio mėnesį, ji išgirdo pokalbį tarp S. K. ir K.. S. K. reikalavo, kad K. grąžintų skolą. Po darbo ji važiavo su K. automobiliu ir ji jai pasakė, kad S. K. reikalavo, kad K. grąžintų darbo užmokesčio dalį. N. K. anksčiau grąžindavo dalį atlyginimo, o po to nusprendė nebegrąžinti ir jai tada sumažino atlyginimą. Kartą atlyginimo dieną, ji ieškojo vairuotojo D., paklausė bendradarbių kur D., jai atsakė, kad D. nuėjo išgryninti pinigų S.. Visi darbuotojai žinojo, kad dalis atlyginimo yra grąžinama S.. Tik nežino ar visi darbuotojai grąžindavo. Ji matė kaip D. išsigryninęs pinigus nueidavo pas S. į kabinetą atiduoti 200 eurų. Kaip pačius pinigus paduodavo S., ji nematė, nes užsidarydavo kabinete. Ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekte, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose Lietuvos kariuomenei gaminant čiužinius, siuvant čiužinių užvalkalus. Šį projektą UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėjo, jai UAB „(duomenys neskelbtini)“, per tris-keturis kartus, sumokėjo 1000 eurų. Tai buvo neoficialūs pinigai, už juos niekur nepasirašė. Dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo, kad įmonėje yra įdarbinti šeši neįgalūs žmonės, kurie realiai nieko nedirba, tačiau jiems yra mokamas atlyginimas. Apie tai žinojo visi darbuotojai. Žino, kad R. įdarbinta, dirbo namuose, siūdavo kažką minimaliai ir gaudavo atlyginimą ir, kad ji bei jos vyras įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio vardo neprisimena, taip pat grąžindavo dalį atlyginimo S.. Kitų keturių darbuotojų vardų ji nežino. Pagal kiekvieno mėnesio pasiūtos produkcijos kiekius ji matydavo, kad produkciją gamindavo tik gamybos patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini) ir R. namuose minimaliai pasiūdavo pagalvėlių. Kiti įdarbinti, dirbantys namuose, darbuotojai negamindavo produkcijos. Iš kalbų girdėjo, kad darbuotojai, realiai nieko negaminantys, neva dirbantys namuose, gaudami atlyginimą, pervesdavo pinigus į kažkokią banko sąskaitą, tačiau į kokią sąskaitą, ji nežino. N., L., R., N. ir A. yra kurčnebyliai. Kiti neįgalūs darbuotojai - turi intelekto neįgalumą. Namuose neva dirbantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai yra taip pat neįgalūs, sėdintys neįgaliojo vežimėliuose. Dėl traumos tapo nedarbinga, nebegalėjo nešioti medžiagų rulonų dėl slankstelio traumos ir S. jai pasakė, kad jie ieškos kito žmogaus. Ji parašė prašymą atleisti iš darbo ir 2017-02-06 ją atleido. (1 t., 77-78 l.)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju D. J. nurodė tokias aplinkybes. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2012 metų balandžio iki 2017 metų gegužės, vairuotoju. Vairavo Mercedes Benz Sprinter, vežiodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagamintą produkciją ir žaliavas į UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįgaliųjų įmonė, užsiima grikių lukštų pagalvių, čiužinių siuvimu. Žaliavas - grikių lukštus veždavau iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), medžiagas veždavau iš firmos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkciją veždavau į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Anksčiau taip pat veždavau produkciją į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) parduotuves. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. S.. Buhalterė - S. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas (duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu ir siuvimo cechas. Siuvimo ceche dirbo siuvėjai K., N., N. ir R.. N., N. ir R. kurčnebylės. Taip pat dirbo pagalbiniai darbuotojai N., A. ir L.. L. ir A. taip pat yra kurčnebyliai. Žino, kad R., gyvenanti prie (duomenys neskelbtini) dirbdavo namuose, siūdavo kulnus nuo pragulų. Jis kartais paimdavo iš R. gatavą produkciją, atvežti į (duomenys neskelbtini). Kartais žaliavą R. atveždavo ir iš jos produkciją paimdavo A. S.. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo L. B., jis nežino. V. K. yra direktoriaus A. S. žmona, kuo ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis nežino. Ji ofise nebūdavo, kartais atvažiuodavo. Jis žino M., pavardės nežino, jis atvažiuodavo kartais į ofisą pas buhalterę S., tačiau ar ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo A. P., jis nežino, žino, kad ji įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkė. Ji anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Žino, kad A. P. turi neįgalumą, tačiau nežino kokį. A. S. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju, tačiau jį atleido. V. U. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadove. V. U. elgėsi netinkamai su darbuotojais, šaukdavo ant darbuotojų, dėl to darbuotojai pradėdavo verkti. V. U. susirado kitą darbą ir išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. V. U. nesutardavo ir su juo, ji jį siuntinėjo keiksmažodžiais. Dėl V. U. elgesio darbuotojai norėjo išeiti iš darbo. J. yra R. vyras, jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas, vežiodavo automobiliu savo žmoną, nes ji yra neįgali ir sėdėdavo vežimėlyje. A. yra buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvėja. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam buvo mokamas 2016 metais 300 eurų į rankas, o 2017 metais - 360 eurų į rankas. Iki euro įvedimo jis gavo 1145 litus, po to sumažino atlyginimą iki 1000 litų į rankas. Atlyginimą gaudavo į banko SEB sąskaitą. Nuo pat darbo pradžios, jis turėdavo grąžinti dalį savo atlyginimo buhalterei S. K.. Kai gaudavo atlyginimą litais, turėdavo grąžinti kiekvieną mėnesį po 200 litų, o kai mokėjo atlyginimą eurais, turėjo grąžinti po 200 eurų. Kad turi grąžinti dalį atlyginimo, jam taip nurodė S. K.. Kodėl taip buvo, jis nežino. Jam buvo nurodyta, kad jis turi grąžinti ir grąžindavo, nes nenorėjo prarasti darbo. Apie tai žinojo ir J. P., kai ji anksčiau buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, taip pat R. B., kuri taip pat buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir A. S.. Kiekvieno mėnesio pradžioje, iki 4-os kalendorinės dienos gaudavo atlyginimą į banko sąskaitą. Tą pačią dieną nueidavo į bankomatą (duomenys neskelbtini), arba kitame bankomate ir išgrynindavo iš savo sąskaitos nurodytą sumą, kurią tą pačią dieną grąžindavo S. K.. Pinigus S. K. paduodavo jos kabinete, (duomenys neskelbtini). Pinigus atiduodavo į rankas ir išeidavo iš kabineto. Ar S. K. užsirašydavo, jis nežino, jis niekur nepasirašydavo. Kai jis paduodavau pinigus, būdavo kabinete ir direktorė arba direktorius ir jie matydavo, kad jis paduoda pinigus. Atsimenu, kad kai nebūdavo S., tai pinigus paduodavo direktorei R. B., po to - A. S.. Žino, kad K. ir N. taip pat grąžindavo dalį savo atlyginimo S. arba A.. Tačiau kokią sumą, jis nežino. Kai S. pasakydavo, kad jau pervedė pinigus, jis eidavau į bankomatą ir matė, kad K. ir N. taip pat nueidavo į bankomatą, o po to nueidavo pas S. į kabinetą. Kaip jos perduodavo pinigus, jis nematydavo, nes užsidarydavo kabinete. Patikslina, kad į jo sąskaitą banke pervesdavo jo minėtą atlyginimo dydį ir pinigų sumą, kurią jis turėdavo išgryninti ir atiduoti S.. Jeigu jis gaudavau 300 eurų, tai jam pervesdavo 500 eurų ir jis iš šių pinigų grąžindavo 200 eurų, o jam likdavo 300 eurų. Nuo 2017-01-01 jam jau tik 360 eurų ir jau nebereikėjo grąžinti pinigų. Man taip pasakė buhalterė S.. N. ir K. taip pat nuo 2017-01-01 nebegrąžindavo pinigų. Žino, kad kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai neturėdavo grąžinti pinigų. Jį atleido iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes jam pasakė, kad yra etatų mažinimas. Koks buvo nurodytas mano atlyginimas jo darbo sutartyje, jis neatsimena. (1 t., 81-82 l.) 2018-08-27 papildomai apklaustas kaip liudytoju D. J. parodė: patikslina ir papildo savo duotus parodymus, peržiūrėjus jo vardu atidarytą SEB banke sąskaitą, į kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesdavo jo atlyginimą. Kai jis pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš pradžių, kai jam pervesdavo 1306 litų atlyginimą, jis buhalterei S. iš savo atlyginimo atiduodavo po 200 litų, jam likdavo maždaug po 1100 litų. 2013 metais, jam S. pasakė, kad bus pervedamas didesnis atlyginimas, tačiau jis turės ir daugiau atiduoti, kad jam liks po 1000 litų atlyginimo, nes tiek gauna ir siuvėjos. 2013 metais, kai pervesdavo jau 1610 litų, S. turėdavo atiduoti po 600 litų ir jam likdavo maždaug po 1000 litų. Nuo 2015 metų, kai atsirado eurai, kai jam atlyginimo pervesdavo po 467,05 eur, jis turėdavo atiduoti S. po 160 eurų. Jis atsimena, kad jam likdavo maždaug po 300 eurų. 2016 metais, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesdavo į jo sąskaitą po 563,50 eur, tuomet aš turėdavau S. atiduoti po 200 eurų ir jam likdavo apie 360 eurų. Jis tiksliai neprisimena kada, bet gali būti, kad nuo 2016 metų lapkričio, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė mažesnį atlyginimą, jau nebereikėjo grąžinti S. pinigų. Nuo kada tiksliai nebereikėjo grąžinti, jis neprisimena. Jis prisimenu, kad iš paskutinės algos ir dar maždaug porą mėnesių iki paskutinės algos nebereikėjo grąžinti. Kad nebereikia grąžinti pinigų, jam pasakė S., tačiau kodėl nebereikėjo, ji jam nepasakė ir jis nežino kodėl. Jis grąžindavo dalį savo atlyginimo, nes taip buvo nurodyta ir jis suprato, kad jeigu jis nesutiks su tokiomis sąlygomis, tai jis praras darbą. Kad reikia grąžinti dalį atlyginimo ir kiek, jam nurodydavo S.. Į tyrėjo klausimą ar jis žino M. P., atsakė, kad jis M. P. žino, jis atvažiuodavo kartais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvyklą. M. P. draugavo su S. seserim J. P.. Jis niekada nematė, kad M. P. dirbtų kokius nors darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvykloje. (1 t., 83-84 l.)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. V. nurodė tokias aplinkybes. Jai yra nustatytas 35 procentų darbingumas. Ji nuo 2007-12-11 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvėja-sukirpėja. Jos darbo vieta yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvykloje, (duomenys neskelbtini). Su ja taip pat dirba keturi kurtieji darbuotojai N., R., N., L. ir girdintys darbuotojai K. ir ji. Visi dirba siuvėjais. Direktorius yra A. S.. S. K. yra buhalterė. Iki A. direktoriumi buvo R., pavardės jos neprisimena, o iki R., direktore buvo J. P.. D. J. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, dabar jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba. Dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju dirba direktorius A.. Jos atlyginimas yra minimalus. Visada jai buvo mokamas minimalus atlyginimas. Jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimą perveda į SEB banke atidarytą jos sąskaitą. Kiekvieno mėnesio atlyginimą perveda einamojo mėnesio paskutinę dieną arba pirmą mėnesio dieną, už praeitą mėnesį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvimo ceche ji pila grikių lukštus į čiužinius, pagalves. Nuo kada tiksliai, ji neprisimena, S. jai pasakė, kad į sąskaitą pervedinės didesnę pinigų sumą, nei jai priklausantis minimalus atlyginimas, o skirtumą nuo minimalaus atlyginimo ji turės grąžinti jai. Kiekvieną mėnesį, kai pervesdavo atlyginimą į jos sąskaitą SEB banke, jam S. pasakydavo, kad jau pervedė atlyginimą ir pasakydavo jam, kokią sumą ji turi išgryninti iš savo sąskaitos ir atnešti S.. Jis nueidavo prie SEB bankomato, esančio prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvyklos, (duomenys neskelbtini), ir išgrynindavo iš savo sąskaitos S. nurodytą sumą. Šiuos pinigus ji atnešdavo ir paduodavo S.. A. tuo metu nebūdavo. Niekas nematydavo, kai ji S. perduoda pinigus. Maždaug būdavo 400-300 litų sumos. Sumą paskaičiuodavo S. ir jai pasakydavo kokią sumą reikia grąžinti. Kai paduodavo pinigus S., niekur nepasirašydavo. Taip pat pinigus iš savo sąskaitos išgrynindavo ir atnešdavo S. K., D.. Apie tai ji kalbėjo su K. ir su D.. Kiek jie atnešdavo pinigų S., ji nežino. K. jai sakė, kad ji S. atiduodavo daugiausiai, po 500-600 litų. K. likdavo minimalus atlyginimas. Kodėl kiti darbuotojai neatnešdavo S. pinigų, kuriuos pervesdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ į jų banko sąskaitas, ji nežino. Dabar jau nebereikia grąžinti pinigų S.. S. pinigų nebegrąžina jau maždaug du metai, nes S. jai nepasako, kad pervedė didesnį atlyginimą ir kad reikia išgryninti tam tikrą pinigų sumą ir jai grąžinti. Į darbą ir iš darbo namo važinėja 53-čiu autobusu ir 6-tu troleibusu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ją vežiodavo namo ir į darbą autobusiuku, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore buvo J. P.. Kai direktore dar buvo J. P., sugedo UAB „(duomenys neskelbtini)“ raudonas autobusiukas, kito nenupirko ir pasakė, kad reiks vežinėti viešuoju transportu ir jos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebevežiojo į darbą ir iš darbo. Namuose niekada nedirbo, dirbo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvimo ceche, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), kur ji gyvena yra Socialinių paslaugų namai. Niekas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbių daugiau negyvena (duomenys neskelbtini). Jeigu reikia susikalbėti su kurčiaisiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, A. ar S. susikalba rašydami ant lentelės, kurią specialiai nupirko. P. K., kai būdavo darbuotojams suorganizuota šventė, pakviesdavo gestų vertėją. Gestų vertėja būdavo tik vieną kartą per metus, Kalėdų šventės metu. (2 t., 60-61 l.)

2021-06-22 N. V. pripažinta nukentėjusiuoju (2 t., 62-63 l.)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. P. nurodė tokias aplinkybes. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2007-09-28 iki 2013-01-25. Įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis pildavo grikių lukštus į pasiūtas pagalves, čiužinius, kitą produkciją. Taip pat dirbo vairuotoju, vairavo automobilį Ford Transit autobusiuką, vyšninės spalvos. Jam yra nustatytas 25 procentų darbingumas, I neįgalumo grupė. Įmonės direktorius buvo J. P., o kai J. P. susirgo, nebegalėjo vadovauti, buvo kitas direktorius, tiksliai nežino kas, gal A., pavardės jo nežino. Buhalteris buvo S. K.. Įmonėje dar dirbo A. S., A. K., A., N. V., siuvėjais dirbo A., K., V., N., S., E., R.. Dar dirbo D. vairuotoju. Dar dirbo R., jam atrodo, kad ji dirbo vadybininke. P. R. dirbo M. - vadybininke. Taip pat trumpai dirbo vadybininke S.. Trumpai dirbo R., S. L. Z., V. S.. Dar buvo V. J. ir R., kurie dirbo namuose (duomenys neskelbtini). Jis jiems medžiagų, produkcijos neveždavo, kažkas kitas veždavo, kas veždavo, aš nežinau. Moteris vardu V. kartais ateidavo, tačiau ar ji dirbo, jis nežino, jam atrodo, kad ji buvo A. žmona. Darbuotojų O. K., M. M. jis nežino, įmonėje nedirbo. M. P. nežino, ateidavo vyras vardu M., tačiau jis nedirbdavo. Į įmonę pasisvečiuoti ateidavo J. P. sesuo E. P., tačiau ji nedirbdavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas ir siuvykla buvo (duomenys neskelbtini), seniūnijos patalpose. Žino, kad tose pačiose patalpose buvo ir įmonė UAB „ (duomenys neskelbtini)“. Jam sakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iš pradžių įkurta, po atsirado UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir po to šias dvi įmones sujungė. Z. G. nedirbo, atvažiuodavo per šventes. Asmenų J. B., J. P., N. R., I. Z. jis nepažįsta, įmonėje jų nematė. Gestų vertėjo įmonėje nebuvo, su kurčnebyliais susikalbėdavo parodydami rankomis, kalbėdami iš lūpų. Jis arba D. vežiodavo darbuotojus iš namų į darbą ir iš darbo į namus. Darbuotojus vežiodavo kiekvieną dieną. Kartais jam tekdavo vežti su savo automobiliu, tuomet jam kompensuodavo kurą, jis duodavau degalų pirkimo kvitą. Vežiodavo A. K., iš (duomenys neskelbtini), o kai ji gyveno Ž. P., tai dar iš ten ją vežiodavo, gatvės pavadinimo neatsimena ir N. V., ją veždavo iš (duomenys neskelbtini), kartais paimdavo R., iš (duomenys neskelbtini). D. vežiodavo A. iš (duomenys neskelbtini), jį paimdavo iš (duomenys neskelbtini), N. iš (duomenys neskelbtini). Jo atlyginimas buvo apie 1200 litų. Iš pradžių, maždaug gal du-tris metus, atlyginimą jam mokėdavo grynais pinigais, po to pervesdavo į mano sąskaitą Swedbank banke. Grynais pinigais jam atlyginimą išmokėdavo S.. Nuo pat pradžių jis turėdavo palikti savo atlyginimo 400 litų. Jam S. ofise išmokėdavo 800 litų grynais pinigais ir duodavo pasirašyti, kad jis gavau 1200 litų (apie 1200 lt, tikslios sumos neprisimenu). Vėliau, kai pradėjo pervedinėti atlyginimą į mano sąskaitą, maždaug mėnesio 10 dieną, aš nueidavau į bankomatą, išgrynindavau pinigus ir atnešdavau S. 400 litų ir atiduodavau. Vėliau, maždaug likus 1-1,5 metų iki mano darbo pabaigos įmonėje, sumažino grąžinamos sumos dydį, man tekdavo grąžinti nebe 400 litų, o 300 litų. S. man pasakė, kad iš manęs ims mažiau, dėl to, kad yra kažkoks įstatymas, kad kas turi vaikų, tas moka mažiau mokesčių. Aš auginu dukrą. Kad reikia grąžinti atlyginimo dalį, tokią tvarką nurodė S.. Įmonėje dalį atlyginimo taip pat grąžindavo K., A., N., D., tačiau po kiek jie grąžindavo, aš nežinau, manau, kad panašiai kaip aš. A. grąžindavo po 100 litų, po to nebereikėjo jam grąžinti, nes jis nebesutiko grąžinti. Kiti grąžindavome dalį atlyginimo, nes bijojome prarasti darbą. Kai gaudavau atlyginimą, išsigryninęs pinigus, S. atiduodavau kitą dieną. Kai ofiso kabinete S. duodavau pinigus, kartais būdavo R., tačiau ji nežiūrėdavo, eidavo kavos pasidaryti. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjau, nes susirgo mano mama, reikėjo prižiūrėti dukrą. (2 t., 142-143 l.) 2018-08-14 papildomai apklaustas liudytoju V. P. parodė: patikslina ir papildo savo parodymus. Prieš įsidarbinant pas J. P., jis dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Jis buvo pažįstamas su J. P.. Kartą susitikus, ji jo paklausė kiek jis uždirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Jis J. P. pasakė, kad uždirba 700 litų. J. P. paklausė jo, ar jis nenorėtų dirbti jos įmonėje, pasakė, kad gautų didesnį atlyginimą. Jis jos paklausė, kiek didesnį, o ji jam atsakė, kad pamatys. Jis sutiko dirbti pas J. P.. Įsidarbino pas ją įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvyklą (duomenys neskelbtini), kabinete darbo sutartį pasirašyti jam padavė S. K.. Iki pasirašant darbo sutartį, jis S. nepažinojo. Jis jai davė savo neįgalumą patvirtinančius dokumentus, o ji jam pateikė pasirašyti darbo sutartį. Darbo sutartis buvo vienu egzemplioriumi, kurią pasirašė, o S. ją pasiėmė. Jis paklausė jos ar ji jam duos kitą darbo sutarties egzempliorių, tačiau ji jam pasakė, kad jam jos nereikia. Kokio dydžio buvo nurodytas jo atlyginimas darbo sutartyje, jis neatsimena. Kokio dydžio jo atlyginimas, sužinojo tik gavęs pirmąją algą, kurią išmokėjo S. grynais pinigais. Pinigus ji jam išmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvykloje kabinete, vadinamam ofise. Grynais pinigais gavo 800 litų. Gavęs atlyginimą jis pasirašė, kad gavo 1200 litų. Kiek tiksliai buvo nurodyta dokumente, kad gavo atlyginimą, jis neatsimena, tik atsimena, kad buvo nemažiau nei 1200 litų, nes jis tada pagalvojo, kad 400 litų skirtumas yra nemažas. S. jam paaiškino, kad tuos 400 litų ji naudos įmonės reikmėm. Ji jam paaiškino, kad tą atlyginimą, kurį jis gavo į rankas - 800 litų, apmoka darbo birža, o 400 litų ji primoka, todėl ji šiuos pinigus naudos įmonės reikmėm. Visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius reikalus tvarkė S. K., o J. P. daugiau tvarkė siuvimo medžiagų, produkcijos reikalus. Nuo 2011 metų rugpjūčio jo atlyginimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo mokėti į jo vardu atidarytą Swedbank banke sąskaitą. S. pasakė, kad reikia atlyginimus pervedinėti į banko sąskaitą, nes pasikeitė įstatymas ir kai gaus atlyginimą į savo sąskaitą, turės išgryninti pinigų sumą ir atiduoti S., kurią ji pasilikdavo, kai atlyginimą jam mokėdavo grynais pinigais, t.y. 400 litų. Kai jis atlyginimą pradėjo gauti į sąskaitą banke, jis kiekvieną mėnesį gavęs atlyginimą į sąskaitą, bankomate išgrynindavo pinigus ir S. atnešdavo 400 litų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvykloje esančiame ofise. Pinigus atiduodavo S. padėdamas juos ant stalo. S. paimdavo pinigus ir įsidėdavo juos į voką, kartais į baltą popierinį voką, kartais į plastmasinį rožinės spalvos su užtrauktuku voką, o kartais tiesiog į stalčių padėdavo. Kad gaudavo iš jo pinigus, S. niekur nerašydavo. Jis nematė, kad S. kur nors žymėtųsi, kad jis jai atnešė pinigus. Savo mokėjimo kortelės niekam nėra davęs, atlyginimą ir pinigus, kuriuos nešdavo S. grynindavo bankomatuose pats. Jis sutiko su tokiomis atlyginimo gavimo sąlygomis, nes atlyginimas jam buvo mokamas didesnis 100 litų nei įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ir darbo sąlygos įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo neblogos, be to turint invalidumą, jam susirasti darbą yra sudėtinga. Maždaug likus metams iki jo darbo pabaigos įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, S. jam pasakė, kad turės jai grąžinti mažesnę pinigų sumą iš savo atlyginimo, t.y. 300 litų, nes įstatymas numato, kad tie, kurie turi vaikų jiems yra neapmokestinama didesnė pinigų suma. Nuo kada tiksliai pradėjo S. grąžinti 300 litų, o ne 400 litų, jis datos neprisimena. Kai jis gaudavo atlyginimą į savo sąskaitą banke, jis grynindavo didesnes pinigų sumas nei 400 ar 300 litų (kuriuos nešdavo S.), nes pasilikdavo grynųjų pinigų sau, taip pat duodavo pinigų savo mamai. Apie tai, kad jis atiduodavo pinigus iš savo atlyginimo S., žinojo A. S., nes su juo daugiausiai bendraudavo ir jam apie tai sakė. (2 t., 144-145 l.) 2019-12-13 papildomai apklaustas liudytoju V. P. parodė: papildo savo parodymus, kad kai darbinosi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, prieš įsidarbinant į UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam J. P. sakė, kad jeigu jis nori, jis gali ateiti pas ją dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jis gaus didesnį atlyginimą nei uždirbdavo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau ji jam pasakė, kad yra būtina sąlyga, kad jis dalį atlyginimo turės neoficialiai grąžinti. Jis su šia sąlyga sutiko, nes neturėjo kitos išeities, kadangi turėdamas invalidumą, neturėjo daug galimybių kur nors susirasti darbą. Jis suprato, kad jeigu nesutiks su šia sąlyga, tokiu atveja, darbo negaus. Jis suprato, kad J. ieškojo tokių žmonių su negalia ir pasinaudodama jų ribotu darbingumu, galėjo jiems nurodyti jo minėtą atlyginimo mokėjimo sąlygą. Žmonės su negalia turi ribotas galimybes susirasti darbą, todėl ir sutinka su tokiomis sąlygomis. Kai jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį savo atlyginimo kas mėnesį neoficialiai atiduodavo buhalterei S. K.. Kartą jis jos paklausė, kad gal jis gali nebegrąžinti dalies savo atlyginimo. Tuomet iš jos kalbos suprato, kad jis gali nebegrąžinti dalies savo atlyginimo, tačiau tuomet jis ir nebedirbs įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis suprato, kad jeigu jis nori dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis privalo grąžinti dalį savo uždirbto atlyginimo, kaip buvo nurodyta. Jis suprato, kad tai buvo būtina sąlyga, su kuria jis privalėjo sutikti, jeigu norėjo dirbti. Jis tikrai žino, kad tokiu būdu dalį savo atlyginimo grąžindavo K. T. S., N. V., D. J.. Jis su jais bendraudavo ir tikrai žino, kad jie taip pat norėjo nebegrąžinti dalies savo atlyginimo, tačiau visiems buvo nustatyta būtina sąlyga, kad jeigu nori dirbti - turi grąžinti nurodytą sumą. Pinigus atiduodavo S. K.. Ji pinigus sudėdavo į voką stalčiuje. (2 t., 146-148 l.)

2021-06-23 V. P. pripažintas nukentėjusiuoju (2 t., 151-152 l.)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. S. nurodė tokias aplinkybes. Jam yra nustatytas 40 % darbingumo lygis, nustatytas neįgalumas. Nuo 2010-02-08 iki 2015-10-22 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonėje buvo siuvamos pagalvių užvalkalai, į kuriuos jis supildavo grikių lukštus. Jo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), ten pat buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas, adreso neprisimena. Direktorė buvo J. P., po to - A. S.. Buhelterė – S., pavardės neprisimena. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo N., D., K., A., N., V., A. K.. Jie taip pat turėjo neįgalumą. Žino, kad kažkas dar dirbo namuose, tačiau kas - jis nežino. Atsimena, kad buvo vyras su žmona, vardų ir pavardžių neprisimena, kurie atveždavo pasiūtus užvalkalus. Žino, kad jie atvažiuodavo iš (duomenys neskelbtini). Prisiminė, kad jų pavardė yra V.. Neįgaliuosius iš darbo ir į darbą vežiodavo D. ir V.. V. A., N., ką dar veždavo, jis neatsimena. Iki kurių metų vežiodavo, tiksliai jis neatsimena. Kiek pamenu, vežiojo iki 2013 metų. Kurčnebylių vertėjo darbe jis nesa matęs. Su kurčnebyliais susišnekėdavo užrašydami ant lapelio. Jo atlyginimas buvo 900 litų į rankas, po to 1000 litų, o kai atsirado eurai, mokėjo apie 300 eurų. Iš pradžių atlyginimą jam mokėdavo grynais pinigais, maždaug po poros metų, pradėjo mokėti į jo sąskaitą banke Swedbank. Žino, kad K., V., D., N., V. turėdavo grąžinti dalį išmokėto atlyginimo. Pinigus atiduodavo S.. Po kiek jie grąžindavo, jis nežino. K. jam sakė, kad kai jai buvo 1600 litų atlyginimas, tai ji atiduodavo 600 litų. Panašiai grąžindavo ir V., D., N.. Jam V. P. sakė, kad V. atiduodavo pusę savo atlyginimo. Jam nereikėdavo atiduoti dalies atlyginimo. Kai pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš jo taip pat norėjo imti dalį atlyginimo, porą kartų, kai mokėjo grynais pinigais, jam išmokėjo po 1000 litų į rankas, o jis S. pasirašė, kad jam buvo išmokėta po 1100 litų, t.y. 100 litų daugiau. Po to aš sakiau, kad aš nenoriu pasirašinėti, kad man išmokėta didesnė suma ir tada jam nebereikėjo pasirašinėti, kad jam išmokėta didesnė suma, nei realiai išmokėta. Jam K. sakė, kad ji kito darbo nesusiras, nes turi negalią, todėl ji sutikdavo su tokiomis sąlygomis, kad jai reikia grąžinti dalį atlyginimo. Kiti taip pat taip kalbėdavo, kad bijo prarasti darbą, todėl grąžindavo dalį atlyginimo, kaip jiems buvo nurodyta. (2 t., 132-133 l.)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. V. nurodė tokias aplinkybes. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2009-09-07 iki 2015-10-13 siuvėja. UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvykla buvo (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena. Siūdavo grikių lukštų gaminius - pagalves, čiužinius, žaislus. Siuvykloje dirbo neįgalieji. Ji turėjo III invalidumo grupę, jos darbingumas buvo iki 55 procentų ir įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2011 metais jai panaikino invalidumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė buvo J. P., po to R. B.. Buhalterė - S. K.. Be jos dar dirbo D. vairuotoju, A., N., L., V., A. - grikių lukštų užpylėjai, N., R. ir K. siuvėjos. R. dirbo namuose, jai veždavo sukirptas medžiagas D.. Taip pat atsimena, kad dirbo E.. M., L., V., D. vardu tokių darbuotojų nematė ir nežino. Ją į darbą ir į namus vežiodavo D. raudonos spalvos autobusiuku, maždaug iki 2013 metų. Gestų kalbos vertėjo nebuvo. Su kurčnebyliais darbuotojais susikalbėdavo rašydami ant lapelių. Atlyginimą jai pervesdavo į banke esančią sąskaitą. Iki invalidumo grupės netekimo jai atlyginimą mokėdavo į banko mokėjimo kortelę. Koks buvo atlyginimas, kai turėjau invalidumą, ji neprisimena. Žino, kad D., K. ir N., gaudami atlyginimą į banko kortelę, turėdavo grąžinti kiekvieną mėnesį dalį atlyginimo S.. Apie tai jai sakė K., D. ir N.. Po kiek jie turėdavo grąžinti, nežino, jai nesakė. D. sakė, kad maždaug po 200 litų turėdavo grąžinti kiekvieną mėnesį. Po kiek N. ir K. turėdavo grąžinti, ji nežino. Vėliau nebereikėjo grąžinti N., kodėl - nežino. Kai jiems pervesdavo į sąskaitą atlyginimą, jie nueidavo prie bankomato ir išgryninę pinigus, pinigus atnešdavo S.. Jai atlyginimo dalies grąžinti nereikėdavo. Kodėl D., N. ir K. reikėdavo grąžinti dalį atlyginimo, ji nežino. Kitiems darbuotojams taip pat nereikėdavo grąžinti, t.y. man daugiau niekas nesakė, kad grąžintų atlyginimo dalį. Kiek žino, kad įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo birža moka už tai, kad įdarbina neįgaliuosius. Ji supranta, kad kadangi ji neteko invalidumo, ji tapo nebereikalinga, pradėjo ją varinėti nuo vieno darbo prie kito, neužbaigus pirmo darbo, todėl ji parašė prašymą ir išėjo iš darbo. (2 t., 99-100 l.)

2017-01-31 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-04768-17 pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., požymius., dėl to, kad buvo gautas V. U. pareiškimas apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būdama socialine įmone, fiktyviai įdarbina asmenis su negalia, apgaule gaudama valstybės paramą mokant jiems atlyginimus. (1 t. 57-59 l.)

2020-01-30 atliekant ikiteisminį tyrimą, nustatyti kitos nusikalstamos veikos požymiai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys buhalterė, neturintys teisėto pagrindo, atvirai, savo ar kitų naudai, vertė kitą asmenį perduoti turtą, todėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-04768-17 byloje, pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 1 d., požymius. (1 t., 63-64 l.)

2021-05-21 atlikta N. V. AB Swedbank banko sąskaitos laikotarpio nuo 2012-04-01 iki 2018-12-21 apžiūra. (2 t., 81-83 l.)

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą.

Teismo vertinimu kaltinamosios S. K. kaltė padarius BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumos analizė. Pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina pačios kaltinamosios parodymai, liudytojų parodymai ir kita minėta rašytinė bylos medžiaga.

Kaltinamajai S. K. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ji sutiko su bausmės rūšimi ir dydžiu.

Dėl skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Teismas, skirdamas bausmę S. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) apysunkis nusikaltimas), į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis – dirbanti, neteista. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad S. K. už BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina prokuroro siūloma bausmė – bauda, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos metu galiojančią BK 47 straipsnio redakciją, kurioje nusikalstamos veikos metu galiojantis bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Pažymėtina, kad bauda BK 181 straipsnio 1 dalies sankcijoje nėra numatyta, tačiau atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad S. K. neteista, dirbanti, atlygino dalį žalos, o dėl kitos žalos dalies atlyginimo tvarkos yra susitarusi su nukentėjusiaisiais, jai BK 181 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). S. K. taip pat prašo leisti mokėti baudą dalimis. Teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymai nesuteikia teisės teismui išdėstyti paskirtosios baudos mokėjimą dalimis. Tačiau Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, todėl teismui yra suteikta teisė nustatyti ilgesnį nei dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminą. Taigi, atsižvelgus į kaltinamosios prašymą, skirtinos baudos dydį, teismo vertinimu, tikslinga nustatyti kaltinamajai ilgesnį baudos sumokėjimo terminą nei numatytas BVK 22 straipsnio 2 dalyje minimalus, o būtent – 12 mėnesių.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina. (21 t., 166-169 l.)

Šioje baudžiamojo byloje pareikštas nukentėjusiojo D. J. civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo 5152,29 eurų sumai turtinei žalai atlyginti. (1 t., 101 l.) 2021-06-22 tarp S. K. ir nukentėjusiojo D. J. sudarytas susitarimas dėl padarytos 5152,29 Eur žalos atlyginimo. (21 t., 165 l.)

Taip pat šioje baudžiamojoje byloje pareikštas N. V. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo 1650,83 Eur sumai. (2 t., 64 l.) 2021-06-22 tarp S. K. ir nukentėjusiosios N. V. sudarytas susitarimas dėl padarytos 1650,83 Eur žalos atlyginimo. (21 t., 164 l.)

Taip pat šioje baudžiamojoje byloje pareikštas V. P. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo 1477,06 Eur sumai. (2 t., 153 l.) 2021-06-23 tarp S. K. ir nukentėjusiojo V. P. sudarytas susitarimas dėl padarytos 1477,06 Eur žalos atlyginimo. (21 t., 163 l.) Byloje nurodyta, jog buvo susisiekta telefonu su civiliniu ieškovu V. P., šis patvirtino, kad S. K. grąžino jam visą (1477,06 Eur) padarytą žalą atlikdama pinigų pervedimą į V. P. priklausančią banko sąskaitą, tai patvirtino ir S. K. atsiųsdama el. paštu mokėjimo pavedimo kopiją. (21 t., 225-227 l.)

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Civiliniuose ieškiniuose nurodyta žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamosios padaryta nusikalstama veika. Pareikšti civiliniai ieškiniai yra pagrįsti ir motyvuoti, todėl D. J. ir N. V. pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintini.

Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2021 m. birželio 02 d. nutarimu ir 2021 m. birželio 09 d. patikslintu nutarimu, siekiant užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamosios S. K. nekilnojamajam turtui: butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, leidžiant nekilnojamu turtu naudotis, juo rūpintis ir jį valdyti, tačiau uždraudžiant teisę tą turtą perleisti, įkeisti, dovanoti ar kitaip juo disponuoti. Šio laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2021 m. birželio 02 d. iki 2021 m. gruodžio 02 d. Visa turtinė žala neatlyginta, todėl kaltinamosios S. K. atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą turtą, paliekama galioti iki visiško D. J. ir N. V. civilinių ieškinių atlyginimo. (BPK 151 straipsnio 8 dalis)

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - nešiojamas kompiuteris Dell ir pakrovėjas bei mobiliojo ryšio telefonas Samsung S9 (20 t., 59-65 l.), buhalterinės apskaitos dokumentai ir stacionarus kompiuteris I.N.P.C01 (20 t., 38-45 l.), nešiojamas kompiuteris „Asus“ su pakrovimu laidu ir darbo kalendorius (20 t. 112-120 l.) - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintini teisėtiems savininkams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jai paskirti 150 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)) (5649 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. K. paskirti galutinę bausmę - 100 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)) (3766 Eur) dydžio baudą.

Kaltinamajai skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - panaikinti.

Patvirtinti tarp S. K. ir D. J. 2021 m. birželio 22 d. sudarytą susitarimą dėl 5152,29 Eur dydžio žalos atlyginimo ir priteisti iš S. K. D. J. naudai 5152,29 Eur, įpareigojant S. K. šią žalą atlyginti ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 21 d.

Patvirtinti tarp S. K. ir N. V. 2021 m. birželio 22 d. sudarytą susitarimą dėl 1650,83 Eur dydžio žalos atlyginimo ir priteisti iš S. K. N. V. naudai 1650,83 Eur, įpareigojant S. K. šią žalą atlyginti ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 21 d.

Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2021 m. birželio 02 d. nutarimu ir 2021 m. birželio 09 d. patikslintu nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą S. K. nekilnojamajam turtui - butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, leidžiant nekilnojamu turtu naudotis, juo rūpintis ir jį valdyti, tačiau uždraudžiant teisę tą turtą perleisti, įkeisti, dovanoti ar kitaip juo disponuoti - palikti galioti iki tol, kol bus visiškai atlyginta D. J. ir N. V. šiuo baudžiamuoju įsakymu priteista žala.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - nešiojamą kompiuterį Dell ir pakrovėją bei mobiliojo ryšio telefoną Samsung S9 (20 t., 59-65 l.), buhalterinės apskaitos dokumentus ir stacionarų kompiuterį I.N.P.C01 (20 t., 38-45 l.), nešiojamą kompiuterį „Asus“ su pakrovimu laidu ir darbo kalendorių (20 t. 112-120 l.) - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti teisėtiems savininkams.

Išaiškinti S. K., kad bauda per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ ((būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“.

Išaiškinti S. K., kad: ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme; išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu; nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.