Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-03-21 · Administracinė byla Nr. A-662-423-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-21
Bylos Nr.
A-662-423-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01882-2009-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
V. G.
Atsakovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Švenčionių rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A662-423/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01882-2009-3Procesinio sprendimo kategorija 13.5; 13.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiškėjui V. G.,atsakovo atstovei I. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Švenčionių rajono savivaldybės administracijai dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. G. skundu (b. l. 3-6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) 2009 m. spalio 28 d. Statybos sustabdymo aktą Nr. (100)-11.34-2 (toliau – ir Statybos sustabdymo aktas) ir įpareigoti Švenčionių rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) pareiškėjo 2009 m. rugsėjo 14 d. raštą (reg. Nr. 4-21-3G-746) įregistruoti kaip statybos leidimą svečių namelio (duomenys neskelbtini) kaime statybai ir jo kopiją Statybos įstatymo 23 straipsnio numatyta tvarka perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui VĮ Registrų centras.

Nurodė, kad patikrinimo dieną, 2009 m. spalio 28 d., vyr. specialistui A. B. apžiūrint esamus akmeninius pamatus paaiškino, jog jokių statybų esamoj akmeninių pamatų vietoj dar nepradėjo vykdyti, o matomi vandentiekio ir nuotekų vamzdžiai bei elektros kabelis yra likusios atraižos ir likučiai nuo šalia statomo malūno inžinerinių tinklų statybos. Nurodė, kad 2003 m. lapkričio 20 d. Administracija yra išdavusi projektavimo sąlygų sąvadą dėl visos sodybos atstatymo (duomenys neskelbtini) kaime. 2005 m. buvo patvirtintas generalinis planas, kuriame 4-uoju numeriu numatytas svečių namelio atstatymas ant esančių akmeninių pamatų. Remiantis šiais dokumentais, 2005 m. rugpjūčio 9 d. išduotas statybos leidimas, kuris galioja iki 2015 m. rugpjūčio 9 d., tačiau svečių namelis dėl nežinomų priežasčių nebuvo įrašytas į atstatyti leidžiamų statinių sąrašą. Pabrėžė, kad statinio projektavimo sąlygų sąvadas galioja tol, kol galioja statybos leidimas. Paaiškino, kad 2009 m. rugpjūčio 21 d. pakartotinai kreipėsi į Administraciją su prašymu išduoti statybos leidimą svečių namelio statybai, pridėjo visus reikalaujamus dokumentus, tačiau leidimas per 10 dienų nebuvo išduotas, nepraneštos jo neišdavimo priežastys. Pažymėjo, kad pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalį, jeigu leidimas per nustatytą terminą neišduotas ir statytojui nepranešta apie neišdavimo priežastis, statytojas turi teisę vykdyti statybą be leidimo, tačiau raštu apie tai praneša leidimą išduodančiam subjektui ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki statybos pradžios. Leidimą išduodantis subjektas privalo šį raštą įregistruoti kaip statybos leidimą. Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 14 d. surašė Administracijai raštą, kuriame nurodė, kad šis raštas atstoja statybos leidimą, statybų pradžią pažymėjo 2009 m. rugsėjo 21 d., tačiau raštas nebuvo įregistruotas kaip statybos leidimas.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 60-62) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjo nuostata, jog jo 2009 m. rugsėjo 14 d. raštas atstoja statybos leidimą, nepagrįsta, nes Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 1 punktas nustato, kad norint gauti statybos leidimą, statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijos direktoriui, net ir tuo atveju, kai šį leidimą išduoda apskrities viršininko administracija, turi pateikti nustatytos formos prašymą ir kitus dokumentus, nustatytus 6 dalyje. Pažymėjo, kad prašymo statybos leidimui gauti forma nustatyta statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 1 priede. Darė išvadą, kad šios formos pareiškėjas nesilaikė, todėl jo raštas negali būti traktuojamas kaip atstojantis leidimą. Nurodė Statybos įstatymo 3 straipsnį ir darė išvadą, kad pareiškėjas, pažeisdamas Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir 23 straipsnio 1 dalį, statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ VI skyriaus reikalavimus, neturėdamas parengtos ir suderintos projektinės dokumentacijos bei leidimo, pradėjo savavališkas statybas (duomenys neskelbtini) kaime. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nenurodė, kokiu pagrindu ir kokiai teisės normai prieštarauja ginčijamas Statybos sustabdymo aktas.

Atsakovas Švenčionių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 40-41).

Tvirtino, kad Administracija pareiškėjui svečių namelio statybai leidimo nėra išdavusi. Nurodė, kad pagal 2003 m. lapkričio 20 d. Projektavimo sąlygų sąvadą išdavė 2005 m. lapkričio 20 d. statybos leidimą malūno statybai, pagal kurį pareiškėjas gali statyti statinius, nurodytus 2005 m. liepos 12 d. patvirtintame projekte. Pabrėžė, kad pareiškėjo pateiktas generalinis planas yra minėto projekto dalis, šio plano eksplikacijoje tarp nurodytų statinių pažymėtas svečių namelis. Šis statinys nurodytas kaip perspektyvinis, t. y. pageidaujamas ateityje. Darė išvadą, kad dėl to šiam statiniui reikalingas atskiras statybos leidimas, išduotas teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog dėl leidimo išdavimo pareiškėjas kreipėsi 2009 m. rugpjūčio 21 d., pateikė žemės nuosavybės dokumentus ir svečių namelio projektą, kuris yra be derinimo ir tvirtinimo žymių. Teigė, kad šio statinio projektavimo sąlygų sąvadas nėra išduotas, o nesant šio sąvado nėra teisinio pagrindo vykdyti kitas privalomas leidimo išdavimo procedūras. Nurodė, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalies nuostata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai statinio projektas teisės aktų nustatyta tvarka yra parengtas, suderintas ir patvirtintas, dėl statinio projekto išduota teigiama Nuolatinės statybos komisijos išvada. Pažymėjo, kad Švenčionių rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos posėdyje pareiškėjo projektas dėl svečių namelio statybos nėra svarstytas ir dėl jo joks sprendimas nepriimtas, dėl to leidimą išduodantis viešojo administravimo subjektas negali išduoti leidimo ar įregistruoti pareiškėjo rašto kaip statybos leidimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, Statybos sustabdymo aktą, kuriuo reikalaujama tuojau pat sustabdyti bet kokius ant esamų akmeninių pamatų (duomenys neskelbtini) kaime statybos darbus iki pagal pateiktą prašymą bus gautas leidimas juos tęsti, panaikino, priteisė pareiškėjo naudai iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 100 Lt žyminio mokesčio. Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, jog byloje nėra dokumentų, aiškiai patvirtinančių, kad savivaldybė pranešė apskrities viršininko administracijai apie galimai neteisėtą statybą po pareiškėjo kreipimosi dėl statybos leidimo išdavimo, vėliau dėl jo įregistravimo. Nurodė Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, 4 dalies 1 punktą, 2 straipsnio 71 punktą, 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2, 3 dalis, 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 4 dalį, 23 straipsnio 6, 9, 16 dalis, statybos techninio reglamento STR „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 9.1 punktą ir pažymėjo, kad byloje nustatytos aplinkybės ir nurodytų teisės normų turinys patvirtina, jog savivaldybė, atsisakydama išduoti pareiškėjui svečių namelio statybos leidimą, nesilaikė Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalyje nustatyto 10 dienų termino, todėl pareiškėjas pasinaudojo šioje normoje nustatyta savo teise pranešti savivaldybei apie pradedamą vykdyti statybą be leidimo. Atkreipė dėmesį, kad savivaldybės administracija nei 2009 m. rugsėjo 16 d. raštu, nei kitais dokumentais neinformavo pareiškėjo, jog atsisako atlikti Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalyje jai nustatytą pareigą – pareiškėjo raštą įregistruoti kaip statybos leidimą.

Konstatavo, kad pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, jog jie akivaizdžiai neatitiko Statybos įstatymo reikalavimų, nebuvo pateikti visi reikalingi kreipiantis dėl statybos leidimo išdavimo dokumentai. Tačiau pabrėžė, kad nurodytos aplinkybės neatleidžia kompetentingos institucijos (savivaldybės administracijos) išnagrinėti Statybos įstatymo nustatytais terminais ir tvarka pareiškėjo pateiktų prašymų ir dėl jų priimti Statybos įstatyme nustatytus sprendimus ar atlikti Statybos įstatyme nustatytus veiksmus, arba atsisakyti priimti sprendimą ar atlikti veiksmus. Pabrėžė, jog savivaldybės administracija nėra atleista nuo minėtos pareigos nei pagal Statybos įstatymą, nei pagal Viešojo administravimo įstatymą, nei pagal Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, nei pagal kitus statybos srities specialius įstatymus bei juos įgyvendinančius teisės aktus. Darė išvadą, kad dėl nurodytų motyvų atsakovas be pagrindo konstatavo savavališką statybą tuomet, kai savivaldybės administracija nebuvo tinkamai įvykdžiusi savo pareigos pareiškėjo raštą įregistruoti kaip statybos leidimą arba atsisakyti registruoti tokį raštą kaip statybos leidimą.

Nurodė, kad institucija, atliekanti statybos valstybinę priežiūrą ir konstatuodama savavališką statybą bei stabdydama statybą, privalo vertinti visą statybos procesą, t. y. ne vien statytojų veiksmus, bet ir institucijų, kurios išduoda leidimus ar atlieka kitas funkcijas, veiksmų ir sprendimų teisėtumą. Darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas netinkamai atliko šias funkcijas, nes neįvertino visų administraciniam ginčui reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą sprendimą dėl statybos sustabdymo.

Konstatavo, kad negali būti patenkintas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti įregistruoti jo 2009 m. rugsėjo 14 d. raštą kaip statybos leidimą svečių namelio statybai, kadangi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas nesikreipė dėl projektavimo sąlygų išdavimo pagal Statybos įstatymo 20 straipsnį, paties pareiškėjo paruoštas ir pateiktas projektas neatitiko Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies ir kitų teisės aktų reikalavimų, jo pateiktas prašymas neatitiko nustatytos formos, pareiškėjas nepateikė statybos vietos žemės sklypo plano. Darė išvadą, kad dėl to šiuo metu nėra sąlygų ir teisinio pagrindo įpareigoti savivaldybės administraciją atlikti pareiškėjo nurodytą veiksmą (ABTĮ 90 str.).

Pažymėjo, kad Statybos įstatymo 2 straipsnyje kaip atskiros sąvokos yra apibūdinamos statybos ir statybos sklypo tvarkymo sąvokos, todėl Statybos įstatymas ir kiti teisės aktai reglamentuoja savavališkos statinio statybos teisinius santykius, bet ne savavališkus statybos sklypo tvarkymo darbus. Nustatė, kad pareiškėjas atliko tik sklypo tvarkymo darbus, byloje nėra įrodymų ir ginčijamame akte nėra nustatyta, jog jis būtų atlikęs savavališkos statinio statybos darbus. Darė išvadą, kad dėl to atsakovas neturėjo faktinio bei teisinio pagrindo stabdyti statinio statybą, nes tokia nebuvo vykdoma. Pažymėjo, kad šios išvados nepaneigia ir Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 punktas. Nurodė, kad pareiškėjas, prieš kreipdamasis dėl statybos leidimo išdavimo, nesikreipė, kaip reikalauja Statybos įstatymas, dėl projektavimo sąlygų išdavimo.

Nurodė Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą, 2 straipsnio 32 dalį, 20 straipsnio 6 dalį, pažymėjo, kad Statybos įstatymo nuostatos dėl projektavimo sąlygų, kiek tai susiję su inžineriniais tinklais, patvirtina, jog inžinerinių tinklų tiesimas, prisijungimas prie jų priklauso tiek nuo statytojo valios, tiek nuo inžinerinių tinklų, prie kurių galima prisijungti, savininkų valios ir jų išduotų sąlygų. Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygos yra suprantamos ne kaip inžinerinių tinklų vietos nurodymas statytojo sklype, bet kaip inžinerinių tinklų savininko sutikimas prisijungti prie jo inžinerinių tinklų tam tikroje konkrečiai sąlygose nurodytoje vietoje. Darė išvadą, kad pareiškėjas, atlikęs statybos sklypo tvarkymo darbus, t. y. nutiesęs inžinerinius tinklus, neatliko veiksmų, kurie galėtų tiesiogiai įtakoti proceso dėl statybos leidimo išdavimo, būtent dėl projektavimo sąlygų išdavimo. Nurodė, jog pareiškėjas turės teisę prisijungti prie inžinerinių tinklų tik pagal gautas prisijungimo sąlygas, jeigu jo nutiestų inžinerinių tinklų negalima bus prijungti pagal išduotas sąlygas, pareiškėjas pats prisiima tokių savo veiksmų galimas neigiamas pasekmes.

Nepagrįstais laikė atsakovo motyvus, jog pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą panaikinti statybos sustabdymo aktą, privalėjo reikšti reikalavimą dėl savavališkos statybos akto panaikinimo. Pažymėjo, kad Savavališkos statybos aktas yra nurodomas ir ginčijamu atveju buvo nurodytas kaip statybos sustabdymo pagrindas. Šio akto turinys, aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ nuostatos, teismo teigimu, patvirtina, kad savavališkos statybos aktu yra konstatuojamos faktinės aplinkybės, šiame akte nėra jokių įpareigojimų statybos proceso dalyviui, o reikalavimas sustabdyti statybą yra nurodomas statybos sustabdymo akte. Nurodė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15, 22, 88 straipsnius, 2 straipsnio 14 punktą, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalis, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 28 d. nutartį Nr. A556-613/2008 ir darė išvadą, kad esminis individualaus administracinio akto požymis yra konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Savavališkos statybos aktu nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų nustatymo statytojui, jame yra konstatuoti faktai be privalomo pobūdžio patvarkymų tiesiogiai nesukūrė pareiškėjui ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, nebuvo pritaikytos poveikio priemonės. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą įstatyme ar pačiame dokumente, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius. Dėl nurodytų motyvų, darė išvadą, kad savavališkos statybos aktas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas, bet yra materialinio-techninio pobūdžio veiksmas, kuris negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Nurodė Administracinių bylų teisenos įstatymą, Viešojo administravimo įstatymą, Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles ir darė išvadą, kad savavališkos statybos aktas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu.

Nurodė ABTĮ 44 straipsnį ir priteisė pareiškėjui jo sumokėtą žyminį mokestį.

III.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu (b. l. 121-123) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Paaiškina, kad nagrinėjamu atveju buvo atlikti statybos darbai pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 15 punktą, nurodo Statybos įstatymo 2 straipsnio 25, 24 dalis ir daro išvadą, kad teismas nepagrįstai atmetė argumentus, jog bet kokia statyba turi būti vykdoma laikantis teisės aktų reikalavimų. Nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas, nutiesdamas inžinerinius tinklus, neatliko statybos darbų, kadangi iš atkastų pamatų aiškiai matyti, jog inžineriniai tinklai nutiesti statybai, o kitas tikslas nėra nurodytas. Atkreipia dėmesį, kad inžinerinių tinklų tiesimas taip pat yra galimas tik turint projektinę dokumentaciją. Pažymi, kad pareiškėjas statybos darbus atliko neturėdamas leidimo, todėl teismas, panaikindamas reikalavimą ir pašalindamas savavališkos statybos faktą, leido įteisinti neteisėtą statybą.

Atsiliepimas

Atsakovas Švenčionių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 132-133) prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atkreipia dėmesį, kad Administracija 2010 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 4.21/6-3S-539 informavo pareiškėją, kodėl atsisakė registruoti jo pranešimą kaip statybos leidimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. spalio 28 d. sustabdymo akto Nr. (100)–11.34–2 ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijos, kuriai įstatymu suteikti įgaliojimai išduoti statybos leidimą, įpareigojimo įregistruoti kaip statybos leidimą statytojo 2009 m. rugsėjo 14 d. raštą apie pradedamą vykdyti statybą, pateiktą vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalimi, pagrįstumo bei teisėtumo.

Dėl pareiškėjo rašto kaip statybos leidimo įregistravimo.

Byloje nustatyta, jog į pareiškėjo 2009 m. rugpjūčio 21 d. prašymą išduoti statybos leidimą svečių nameliui ir 2009 m. rugsėjo 14 d. rašto pripažinimo statybos leidimu Švenčionių rajono savivaldybės administracija atsakė 2009-09-16 raštu Nr. S–24-687 „Dėl svečių namelio statybos leidimo išdavimo“. Šiame rašte nurodyta, kad pagal V. G. pateiktą svečių namelio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių raj., projektą statybos leidimo išduoti negali. Nors į abu pateiktus prašymus ir atsakyta pavėluotai, tačiau iš šio atsakymo turinio darytina išvada, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracija abiems atvejais priėmė neigiamą sprendimą.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas savo sprendime konstatavo, jog Švenčionių rajono savivaldybės administracija nei 2009-09-16, nei kitais dokumentais neinformavo, kad atsisako atlikti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalyje jai nustatytą pareigą – pareiškėjo raštą įregistruoti kaip statybos leidimą. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, nes į abu anksčiau minėtus prašymus atsakovas atsakė vienu sprendimu. Nors į abu pateiktus prašymus ir atsakyta pavėluotai bei šis sprendimas nevisiškai atitinka administraciniams aktams keliamus reikalavimus, tačiau iš jo turinio pareiškėjas galėjo suprasti, kad į jo 2009-08-21 ir 2009-09-14 prašymus atsisakyta tenkinti, t. y. priimti neigiamai sprendimai. Be to, kaip matyti iš V. G. 2009-09-14 rašto, jis tik šiuo raštu informavo atsakovą, kad šis raštas atstoja statybos leidimą ir šio rašto neprašė įregistruoti kaip statybos leidimą. Kita vertus, teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad statybos leidimo išdavimo procedūra nebuvo pradėta, todėl pareiškėjas neįgijo teisės (išimtinės) raštą įregistruoti kaip statybos leidimą.

Taigi juridines pasekmes V. G. sukelia būtent Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2009-09-16 raštas Nr. S–24-687 „Dėl svečių namelio statybos leidimo išdavimo“, todėl pastarasis sprendimas ir turėjo būti ginčijamas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnį, teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Nagrinėjant bylą iš naujo tikslintinas skundas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo teisiniu reguliavimu (leidimą išduodantis viešojo administravimo subjektas privalo šį raštą įregistruoti kaip statybos leidimą) įstatymų leidėjas nustatė papildomą (išimtinį) statytojo (užsakovo) teisių gynimo būdą, kai viešojo administravimo subjektas, kuriam suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl statybos leidimo išdavimo, per įstatymu nustatytą 10 dienų terminą nepriima jokio sprendimo. Pagal minėtą įstatymo normą viešojo administravimo subjektui nustatyta tvarka ir terminais neišdavus statybos leidimo ir nepranešus apie neišdavimo priežastis statytojas (užsakovas) įgyja tik vieną teisę – pradėti statyti (pranešęs apie tai raštu ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki statybos pradžios), tačiau toje pačioje normoje taip pat numatyta statytojo (užsakovo) teisė apskųsti atsisakymą išduoti statybos leidimą. Minėtas teisinis reguliavimas suteikia pagrindą išvadai, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalies nuostata, numatanti viešojo administravimo subjekto pareigą įregistruoti kaip statybos leidimą statytojo (užsakovo) pranešimą apie tai, kad negavęs per įstatymu nustatytą terminą jokio sprendimo dėl statybos leidimo išdavimo, jis pradeda vykdyti statybą be leidimo, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas, kuriam suteikti įgaliojimai išduoti statybos leidimus, atlikęs šią pareigą, turi nutraukti Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje numatytą statytojo (užsakovo) prašymo išduoti statybos leidimą išsprendimo administracinę procedūrą. Vertindamas Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalyje numatyto pranešimo teisinį statusą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad šioje įstatymo normoje numatyto pranešimo išsiuntimas pagal galiojantį teisinį reguliavimą nėra prilyginamas statybos leidimui – specialia tvarka kompetentingo viešojo administravimo subjekto statytojui (užsakovui) išduotam individualiam administraciniam aktui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A­–803/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556–826/2010).

Dėl statybos sustabdymo akto.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kad pareiškėjas atliko tik sklypo tvarkymo darbus, byloje nėra įrodymų ir ginčijamame akte nėra nustatyta, jog pareiškėjas būtų atlikęs statinio savavališkos statybos darbus, dėl ko atsakovas neturėjo faktinio nei teisinio pagrindo stabdyti statinio statybą, nes tokia veikla nebuvo vykdoma.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, statinys - visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Apibrėžimas "tvirtai sujungta su žeme" reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jūrų, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens telkinių dugną). To paties straipsnio 15 dalyje nustatyta, jog statybos darbai - visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Galiausiai šio straipsnio 71 dalyje pateiktas sąvokos „savavališka statinio statyba“ apibrėžimas, t. y. statinio (jo dalies) statyba be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju - neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju - turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų.

Sisteminiu ir lingvistiniu teisės normų aiškinimo metodais analizuodama paminėtas Statybos įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra konstatavusi, jog tam, kad atitinkamus darbus būtų galima pripažinti savavališkais statybos darbais Statybos įstatymo prasme, be kita ko, būtina konstatuoti, jog tokiais darbais yra siekiama pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują arba rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502–1158/2009).

Vertinant anksčiau minėtose normose apibrėžimuose pateiktus požymius ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nagrinėjamas atvejis laikytinas savavališka statyba (atkasti akmeniniai pamatai, atvestas elektros kabelis, pakloti vandentiekio bei nuotėkų tinklų vamzdžiai), todėl pirmosios instancijos teismas šiuos veiksmus nepagrįstai vertino kaip statybos sklypo tvarkymą (sklypo reljefo formavimas (pažeminimas, paaukštinimas, lyginimas), sklypo inžinerinių tinklų ir sklypo susisiekimo komunikacijų tiesimas, žaidimų ar kitų aikštelių įrengimas, tvorų tvėrimas, apželdinimas). Atsižvelgiant į tai, kad leidimas negalėjo būti išduotas ir raštas nebuvo įregistruotas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalies pagrindu, vėlesnis faktinis statybos darbų vykdymas vertintinas kaip savavališka statyba.

Neteisingas pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginys, kad atsakovas neįvertino tai, jog pareiškėjas buvo pateikęs prašymą raštą įregistruoti kaip statybos leidimą. Anksčiau konstatavus, jog į šį raštą atsakyta neigiamai, šis teismo argumentas netenka prasmės.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėjas teigė, kad jokių statybos darbų svečių nameliui skirtoje vietoje jis neatliko. Anot jo, 2009 m. spalio 28 d. statybos sustabdymo akte Nr. (100)–11.34–2 ir byloje nuotraukose užfiksuoti statybos darbai atlikti malūno atstatymo teritorijoje, t. y. siejami su grafiniame brėžinyje nurodytų fekalinių kanalizacijų statyba. Konkrečiai nieko paaiškinti negalėjo ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė. Esant abejonėms nagrinėjant bylą iš naujo kviestinas ir apklaustinas faktinę situaciją fiksavęs ir minėtą statybos sustabdymo aktą surašęs valstybės tarnautojas.

Remiantis išdėstytu (teismui visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių) pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu, o dėl aukščiau nurodytų priežasčių byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, o taip pat ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių abejonių ir prieštaravimų. Taigi kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime netinkamai interpretavo ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas ir nenustatinėjo šiai bylai reikšmingų aplinkybių (ABTĮ 86 str. 2 d.). Šie procesiniai teisės normų pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą. Dėl išdėstytų priežasčių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis), teismas privalo išspęsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n utaria:

Pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius