Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2012-01-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-36-291/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-01-13
Bylos Nr.
1-36-291/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vida Žostautienė
Kaltinamasis
A. S., J. S.
Advokatai
Modestas Švažas, Vida Povilaitienė, Sofija Kručienė
Kategorijos
Baudž. byla Nr.1-36-291/2012
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 1.1,7.2.5.;
S.(S)Šiaulių rajono apylinkės teismasNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2012-01-13Šiauliai
Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėja Vida Žostautienė,Sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei,Dalyvaujant prokurorams: Dainiui Pažarauskui

Nukentėjusiojo atstovams: R. K., adv.M. Š.

Gynėjams: adv. Vidai Povilaitienei, Sofijai Kručienei

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Mažeikiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas 4 kartus: 2005-07-18 pagal LR BK 180str.2d.-2m. laisvės atėmimo; 2008-05-23 pagal Lietuvos Respublikos BK 135str.ld.-2m. 6mėn laisvės atėmimo; 2011-01-24 pagal Lietuvos Respublikos BK 180str.ld.-lm. 4mėn laisvės atėmimo, subendrinus, galutinė bausmė paskirta 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo; 2011-05-06 pagal Lietuvos Respublikos BK 178str.2d., subendrinus gautinė bausmė paskirta -2m. 3mėn laisvės atėmimo, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135str.1d.

J. S., a.k. k(duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135str.1d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji A. S. ir J. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupėje 2010-12-13, apie 16 val., (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, asmeninio konflikto metu sumušė M. K., t.y. J. S. du kartus smogė kumščiu nukentėjusiajam M. K. į kairiąją veido pusę, po to A. S. smogus 1 kartą į krūtinę nukentėjusiajam M. K. ir jam nugriuvus ant grindų ir vėl atsistojus, A. S. koja spyrus 1 kartą nukentėjusiajam M. K. į šoną, ir šiam atsitrenkus į spintą ir nugriuvus ant grindų, vėl kumščiu smogus nukentėjusiajam į galvos sritį, bendrai padarė nukentėjusiajam M. K. sunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. kraujosruvas, nubrozdinimus apie akis, vokuose, veide, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, galvos smegenų sumušimą.

Apklaustas kaltinamuoju A. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog 2010-12-13, apie 15 val., ėjo pas savo draugą V. P. išgerti alaus, ir einant pro bažnyčią, pamatė savo brolį J. S., stovintį su M. K.. Brolis pasakė, kad jie abu grįžo iš Šiaulių ir pakvietė eiti kartu išgerti. Jis iš pradžių nuėjęs pas V. P., ten išgėręs, o po to nuėjęs pas savo brolį, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu virtuvėje buvo brolis J. S., J. K. ir M. K.. Visi buvo gerokai išgėrę. Ant stalo stovėjo 0,5 litro talpos degtinės butelis, 2 litrai alaus. Visi gėrė turimą alkoholį. Nukentėjęs jam pasakęs, jog jį reketuoja , t.y. prašo pinigų V. P.. Jie abu nuėję į kitą kambarį ir po žodinio konflikto, M. K. jį pastūmęs. Tuomet jis sudavęs M. K. 1 kartą į krūtinę, spyręs į šoną, petį, ranką, nuo ko nukentėjęs atsitrenkęs į spintą. Bandantis jam stotis, kaltinamasis jam kumščiu sudavęs į galvą. Nukentėjęs prašė jo nebemušti. Tuo metu į kambarį įėjęs jo brolis J. S., tačiau ar jis mušė nukentėjusįjį, jis nematę. Jis pamatęs, kad nukentėjusiojo kairės striukės rankovėje yra pratrauktas kišenės užtrauktukas ir matosi pinigų kupiūros. Jis jas ištraukęs ir neskaičiavęs įsidėjo į savo kišenę. Betraukiant popierines kupiūras, iškrito ir metalinės monetos, kurias taip pat susirinko. M. K. jis paguldęs į lovą ir grįžęs į virtuvę. Iš nukentėjusiojo jis buvo paėmęs apie 60 litų, už kuriuos nupirko alaus, cigarečių. Kurį laiką dar gėrę, o po to išsiskirstę. Kitą rytą jam paskambinęs brolis Jonas ir pakvietęs ateiti. Jam atėjus pas brolį, pamatė M. K. gulintį ant žemės. Nukentėjęs drebėjo nuo šalčio. Jie su J. S. nuvedę nukentėjusįjį į virtuvę, siūlę gerti, tačiau jis negėręs, kažką mėginęs pasakyti, bet jam nepavykę. Tuomet M. K. jie vėl nuvedę į kambarį, paguldę į lovą, užkloję. Jis išėjęs į savo namus, o po pietų jam paskambinęs brolis, ir pasakęs, kad M. K. išvežė greitoji medicinos pagalba .Dėl įvykdyto nusikaltimo gailisi.

Apklaustas kaltinamuoju, J. S. savo kaltės nepripažino ir parodė, jog jis nukentėjusiojo M. K. nemušė. Tą dieną jis kartu su broliu Artūru ir nukentėjusiuoju, bei V. P. gėrė alkoholinius gėrimus jo namuose. Tarp nukentėjusiojo ir V. P. įvyko konfliktas. Kažkuriuo momentu pamatęs, jog kambaryje nėra brolio ir M. K.. Jis taip pat nuėjęs į kitą kambarį , kuriame pamatęs gulintį ant žemės M. K., o brolį tupintį šalia. Brolis liepęs jam išeiti, ir jis nesiaiškinęs, kas ten įvyko, iš kambario išėjęs. Visų aplinkybių gerai nepamena dėl girtumo, tačiau pamena , jog nukentėjusiojo nemušė. Po kurio laiko jis antrą kartą užėjęs į kambarį, kur buvo brolis su M. K. ir padėjęs įkelti nukentėjusįjį į lovą. Sekančią dieną ryte atvažiavo greitoji ir išvežė nukentėjusįjį. Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu davęs kitokius parodymus, t.y. pripažinęs, jog sudavė du smūgius M. K., todėl, jog buvo išsigandęs pareigūnų daromo psichologinio spaudimo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis J. S. savo kaltės nepripažino, teismas mano, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog tiek A. S. tiek J. S. bendrais savo veiksmai nukentėjusiajam M. K. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas liudytoju V. P. parodė, jog 2010 metais gruodžio 13d. jis buvo svečiuose pas pas J. S., (duomenys neskelbtini). Ten taip pat buvo ir Jono brolis Artūras, R. R., J. K., M. K. ir visi virtuvėje gėrė alų. Jis paprašęs M. K. paskolinti pinigų alui, tačiau šis atsisakęs. Netrukus A. S. kartu su nukentėjusiuoju nuėję į kitą kambarį, o po kurio laiko į tą kambarį nuėjęs ir J. S.. Jis girdėjęs kitame kambaryje kilusį triukšmą. J. S. grįžo po kokių trijų minučių, o netrukus į virtuvę grįžęs ir A. S.. Jis iš kalbų suprato, kad broliai sumušė K.. Po kokio pusvalandžio jis ir broliai S nuėję į kambarį ir pamatę ant grindų gulintį M. K., kurį įkėlę į lovą. Jis išėjęs namo, o atėjęs sekančią dieną, pamatė, jog nukentėjęs tebeguli lovoje, tačiau sunkiai kvėpuoja. Jie su J. S. dar išgrę alaus, o vėliau iškvietęs greitąja med. pagalbą. Atvykę medikai išvežė M. K. į ligoninę

Apklausta liudytoja J. K. parodė, kad 2010-12-13 ji, kartu su sugyventiniu J. S., važiavo į Šiaulius, pasiimti pašalpos. Pasiėmę pinigus, nusipirko maisto ir važiavo autobusu namo. Autobuse Jonas pasisveikino su nepažįstamu vyru, pradėjo kalbėtis. Nepažįstamas vyras kalbėjo nelabai suprantamai, keistai elgėsi, atrodė neįgalus. Pasisukus autobusui į Meškuičius, J. S. vyriškiui pasiūlė eiti pas jį ir vyriškis sutikęs. Autobuse matė, kad M. K. turėjo polietileninį maišelį su kažkokiais daiktais ir degtinės buteliu. Ji nuėjo parsivesti dukters iš darželio, o Jonas su nukentėjusiuoju nuėjo į namus. Grįžusi į namus, rado virtuvėje abu vyrus, begeriančius degtinę. Netrukus atėję V. P., A. S. ir R. R.. Ji tvarkėsi virtuvėje, gamino vakarienę, truputį išgėrė su vyriškiais. Ji girdėjo, kaip V. P. paprašė M. K. 30Lt, tačiau pastarasis atsisakė jam duoti pinigų. V. P. pasiskundė A. S., kad Mindaugas neduoda pinigų, todėl A. S. pakvietė M. K. į kitą kambarį. Prie stalo kilo triukšmas, dėl ko jos dukrytė išsigando bei pradėjo verkti. Paėmusi mergaitę, ji nuėjo į mažąjį kambarį, kuriame užsikabino iš vidaus duris. Didžiajame kambaryje girdėjosi triukšmas, trenksmas ir suprato, kad vyksta muštynės. Kas į tą kambarį buvo nuėję, ji nematė. Triukšmui nutilus, ji išėjusi iš kambariuko ir pamačiusi, kad virtuvėje yra visi vyrai, išskyrus M. K.. Vyrai virtuvėje dar kurį laiką girtavo, o paskui išėjo. Ji su J. S., kuris buvo girtas, nuėję miegoti.Kitą rytą ji vaiką išvedusi į darželį ir į namus grįžusi apie 10 val. Virtuvėje rado J. S. ir V. P. geriančius alų. Ji paklausiusi apie M. K. ir užėjusi į kambarį, kuriame pamatė gulintį ant nugaros Mindaugą. Jis buvo užklotas, batai padėti prie lovos. Nukentėjęs pradėjęs kažką gargaliuoti, todėl ji labai išsigandusi ir liepusi V. P. kviesti greitąją. Medikai M. K. išsivežė. Po įvykio J. S. jai sakęs, jog dėl girtumo neprisimena su kuo mušėsi.

Liudytoja L. J. parodė, jog dirba Šiaulių VPK, Šiaulių rajono PK tyrėja ir apklausinėjo J. S., kuris pats niekieno neverčiamas davė parodymus apie tai, kaip jo brolis A. S. sumušė nukentėjusįjį, bei jis pats sudavęs smūgį nukentėjusiajam. Tai buvo pirma J. S. apklausa po sulaikymo, ir iš jo buvo gauta pirma informacija apie nusikaltimą. Jo brolis ir kiti asmenys buvo apklausti vėliau.

Liudytoja E. L. parodė, jog dirba Šiaulių VPK, Šiaulių rajono PK tyrėja ir taippat apklausinėjo J. S.. Kokius parodymus davė kaltinamasis, ji nepamena, tik žino, jog jokių kitų asmenų apklausiant nebuvo ir ji užrašiusi tokius kaltinamojo parodymus, kokius jis buvo davęs.

Iš Įvykio apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta Šiaulių r. Meškuičių mst. Pievų 24, kur buvo sužalotas nukentėjęs M. K. (B.l.4-10,t.1)

Iš 2011-02-10 specialisto išvados Nr. G 159/11(04) matyti, kad M. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas(b.l. 17, t.l).

Iš Daiktų-rūbų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėti nukentėjusiojo M. K. rūbai(b.l.32-36).

Iš Daiktų-rūbų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas įtariamojo A. S. bliuzonas su dėme ant rankovės (b.l.69-71,t.1).

Iš liudytojos J. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog ji parodė namą, kur buvo sumuštas M. K., kur po sumušimo jis gulėjo (b.l.88-90,t.1).

Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog A. S. parodė kur ir kaip sumušė M. K. (b.l.128-133,t.1)

Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog J. S. parodė kur ir kaip jis kumščiu sudavė 2 smūgius M. K. (b.l.22-26,t.2).

Nors kaltinamasis J. S. teismo posėdžio metu pakeitė savo parodymus, t.y. nepripažino, jog sudavė smūgius nukentėjusiajam M. K., juos paneigia kiti byloje surinkti ir aptarti įrodymai, t.y. ikiteisminio tyrimo metu duoti paties J. S. parodymai, jo parodymai patikrinimo vietoje, kur jis konkrečiai parodė, kur ir kaip sudavė du smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį. J. S. teigimą, jog jis ikiteisminio tyrimo metu pripažino sudavęs nukentėjusiajam smūgius, t.y. apkalbėjo save paneigia liudytojų L. J. ir E. L. parodymai, kurios apklausė kaltinamąjį iš karto po įvykio, bei patvirtino, jog tokius parodymus J. S. davė niekieno neverčiamas ir jo atžvilgiu jokia prievarta nebuvo naudojama.

Specialisto išvadoje Nr.G 159/11 (04) nurodyta, jog M. K. nustatyta kraujosruvos, nubrozdinimai apie akis, vokuose, veide, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, galvos smegenų sumušimas. Šie sumušimai galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Byloje nustatyta, jog abu kaltinamieji nukentėjusiajam sudavė smūgius į galvos sritį, dėl ko nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas nuo visų padarytų sužalojimų visumos, tai pagal baudžiamąjį įstatymą atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys. Kaip matyti iš bylos nukentėjusiajam sužalojimus į gyvybiškai svarbų organą- galvą sudavė abu kaltinamieji, todėl jie abu ir atsako už nukentėjusiajam M. K. padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą.

Dėl nukentėjusiojo atstovės R. K. pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo atstovė R. K. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamųjų 1150Lt turtinės ir 60 000Lt neturtinės žalos atlyginimui. Pareiškiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl žalos atlyginimo, jį pareiškęs asmuo teismui turi pateikti įrodymus, patvirtinančius turtinės žalos dydį ar turėtas išlaidas. Nukentėjusiojo atstovė R. K. teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamųjų neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam M. K. buvo padaryta 1150Lt žala, todėl ieškinys dėl turtinės 1150Lt žalos atlyginimo atmestinas.

CK 6.250str.2d. numato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003-03-26 nutartyje /C.b.Nr.3K-3-371/2003m./ konstatuojama, kad teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį turi atsižvelgti į konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiamus kriterijus: žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes. Nukentėjusiajam M. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jam nustatytas nedarbingumas / Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr.0559991, bei specialusis nuolatinės slaugos poreikis / Specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažyma SPS-1 Nr.0102875/, įvykio pasekmės negrįžtamai pažeidė jo dvasinę ir fizinę pusiausvyrą, patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai neigiamai paveikė sveikatą, todėl tenkintinas nukentėjusiojo atstovės R. K. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į paminėtas anksčiau aplinkybes, mažina neturtinės žalos dydį.

Tenkintinas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teritorinės liogonių kasos civilinis ieškinys.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikaltimą. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir bendrininkų grupėje.

Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir bendrininkų grupėje.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo kaltinamiesiems atsižvelgia į jų padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes. A. S. teisiamas penktą kartą, nedaro jokių išvadų, šiuo metu atlieka bausmę už ankstesnius nusikaltimus, įvykdė sunkų nusikaltimą, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. J. S. teisiamas pirmą kartą, tačiau kaltės nepripažino, įvykdė sunkų nusikaltimą, todėl jam taip pat skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos BPK 297str., 298str., 301str.,- 308str.,

nusprendė:

Kaltinamąjį A. S. pripažinti kaltu, įvykdžius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso135str.1d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 5 / penkiems / metams.

Vadovaujantis BK 63str.1d., 4 d. 9d. paskirtąją bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-05-06 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę bausmę A. S. paskirti laisvės atėmimą 6/šešeriems/ metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012-01-13. Į atliktos bausmės laiką įskaityti kardomojo sulaikymo laiką, nuo 2010-12-14 iki 2012-01-13.

Bausmę paskirti atlikti Pataisos namuose.

Kardomąją priemonę-suėmimą palikti nepakeistą.

Kaltinamąjį J. S. pripažinti kaltu, įvykdžius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso135str.1d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 4 / ketveriems / metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012-01-13. Į atliktos bausmės laiką įskaityti kardomojo sulaikymo laiką, nuo 2010-12-14 iki 2010-12-16, nuo 2010-10-14 iki 2012-01-13.

Bausmę paskirti atlikti Pataisos namuose.

Kardomąją priemonę-suėmimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš kaltinamųjų A. S. ir J. S. 10 000Lt / dešimt tūkstančių litų/ R. K. neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamųjų A. S. ir J. S. 27 964,23 /dvidešimt septynis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt keturis Lt 23ct civilinio ieškinio Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos

teismui per šį teismą.

Teisėja Vida Žostautienė