Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės duomenų apsaugo inspekcijos direktoriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarimo, kuriuo administracinė byla J. B. atžvilgiu nutraukta, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁴ str. 1 d., sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Protokole pažymėta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu yra bent vienas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2008. Nr. 22-804) (toliau – ADTAĮ) 5 straipsnyje nustatytas asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijus. Asmens duomenų teikimas pagal ADTAĮ 2 straipsnio 4 dalį yra vienas iš asmens duomenų tvarkymo veiksmų.

Protokole taip pat nurodyta, jog J. B. 2013-08-26 pranešimu „Dėl 2013-08-13 rašto Nr. 2R-3021(2.13.T (Inspekcijoje gauta 2013-08-27, registracijos Nr. 1R-379K2.13.)) Inspekcijai paaiškino, kad Valstybės tarnybos departamentui dokumentus su nenuasmenintais ypatingais asmens duomenimis pateikė vadovaujantis ADTAĮ 5 straipsnio 2 dalies 6 punktu.

Inspekcija, siekdama nustatyti, ar Valstybės tarnybos departamentui, nagrinėjant J. B. 2013-06-13 skundą, buvo reikalingi dokumentų kopijose nurodyti ypatingi asmens duomenys, 2013-09-06 raštu Nr. 2R-3386(2.13.) kreipėsi į minėtą departamentą, prašydama nurodyti, ar šie duomenys buvo reikalingi nagrinėjant skundą, jei buvo, tuomet kokiu tikslu bei kokiais teisės aktais vadovaujantis.

Valstybės tarnybos departamentas 2013-09-13 raštu Nr. 27D-1765 (Inspekcijoje gauta 2013-09-16, registracijos Nr. 1R-4112(2.13.), atsakydamas Inspekcijai, nurodė, kad, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Valstybės tarnybos departamentas pagal kompetenciją prižiūri šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo procedūrų laikymąsi, nagrinėjant skundą, procedūrinių pažeidimų nenustatyta, o procedūrų vertinimui ypatingi asmens duomenys nebuvo naudojami.

Atsižvelgiant į šiuos Valstybės tarnybos departamento paaiškinimus, protokole padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju ypatingiems asmens duomenims teikti minėtam departamentui J. B. asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus, įtvirtinto ADTAĮ 5 straipsnio 2 dalies 6 punkte, neturėjo, todėl ji, 2013-06-13 kartu su skundu pateikdama dokumentų kopijas, nenuasmeninusi, juose nurodytų ypatingų asmens duomenų, teikė Valstybės tarnybos departamentui, nesant ADTAĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatyto teisėto ypatingų asmens duomenų tvarkymo kriterijaus, ir tokiu būdu, neteisėtai atskleisdama dokumentų kopijose esančių ypatingų asmens duomenų paslaptį, pažeidė ADTAĮ 30 straipsnio 6 dalį ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalį.

Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad ADTAĮ 5 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintas teisėtas asmens duomenų tvarkymo kriterijus be duomenų subjekto sutikimo ir nenumatyta pareiga preliminariai kreiptis į skundą tirsiančią instituciją dėl informacijos apie ypatingų asmens duomenų reikalingumą neteisėtų veikų tyrimui gavimo. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Valstybės tarnybos departamentas, nagrinėdamas skundą „procedūrinių pažeidimų“ atžvilgiu, informavo Inspekciją, kad ypatingi asmens duomenys nebuvo naudojami „procedūrų vertinimui“ ir skundo Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 6 punkto kontekste dėl neteisėtų veikų nenagrinėjo. VTD vertinimo dėl ypatingų asmens duomenų naudojimo poreikio Inspekcijai nepateikė. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, kad informacija dėl NDNT direktoriaus Z. S. neteisėtų veikų, kuri buvo pateikta VTD 2013 m. liepos 13 d. raštu Nr. 27D-1385 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, buvo išnagrinėta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje bei atliktas tyrimas. Vadovaujantis VTĮ nuostatomis, buvo pripažinta, kad NDNT direktorius Z. S. padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinė nuobauda nebuvo skirta, nes pasibaigė VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 6 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apylinkės teismas padarė išvadą, kad J. B. veikoje nebuvo tyčios paviešinti ypatinguosius duomenis, ji veikė vadovaudamasi ADTAĮ 5 straipsnio 2 dalies 6 punktu, neįrodyta, kad būtų pažeista ADTAĮ 30 straipsnio 6 dalis ir J. B. veikoje būtų administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje.

2013-12-12 Vilniaus apygardos teisme gautas Valstybinės duomenų inspekcijos direktoriaus apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-22 nutarimą ir priimti naują nutarimą – pripažinti J. B. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą, ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 750 Lt dydžio baudą.

Skunde nurodoma, jog ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta pareiga duomenų valdytojui užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi teisėtai, o duomenų valdytojo darbuotojams, tvarkantiems asmens duomenis. Taip pat nurodoma, jog ADTAĮ 30 straipsnio 6 dalyje numatyta pareiga saugoti asmens duomenų paslaptį, jeigu šie asmens duomenys neskirti skelbti viešai. Apelianto teigimu, ADTAĮ 30 straipsnio 6 dalyje numatyta nuostata suponuoja, jog duomenų valdytojo darbuotojas atleidžiamas nuo konfidencialumo įsipareigojimo tik tuo atveju, jeigu duomenys yra skirti skelbti viešai. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju konkrečių asmenų sveikatos duomenys nebuvo skirti skelbti viešai, be to, ypatingų asmens duomenų, šiuo atveju sveikatos duomenų, tvarkymas pagal ADTAĮ 5 straipsnio 2 dalį yra draudžiamas, išskyrus šioje dalyje numatytus atvejus. Apelianto manymu, ADTAĮ 5 straipsnio 2 dalies 6 punktas nėra teisinis pagrindas skundui paduoti, t. y. teisinis pagrindas ypatingiems asmens duomenims tvarkyti, įskaitant ir teikimą, kurio šiuo atveju, apelianto nuomone, J. B. neturėjo dėl aukščiau nurodytų priežasčių, t. y. pateikti ypatingi asmens duomenys nebuvo būtini jos 2013-06-13 skundui ištirti, bei tai nebuvo įstatymo nustatytas atvejis, kuomet ypatingi asmens duomenys turėjo būti pateikti.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog kaltės forma – tyčia – nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje, kvalifikacinis požymis. Todėl aplinkybė, jog J. B. veiksmuose nebuvo tyčios atskleisti asmens ypatingus asmens duomenis, negali būti pagrindu konstatuoti, jog šiuo atveju nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje, sudėties. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju, visiškai nesvarbu, ar J. B. administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje, padarė tyčia ar dėl neatsargumo.

Motyvuojamoji dalis

Valstybinės duomenų inspekcijos direktoriaus apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ADTAĮ 5 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad draudžiama tvarkyti ypatingus asmens duomenis, išskyrus, kai įstatymų nustatytais atvejais būtina užkirsti kelią nusikalstamoms ar kitoms neteisėtoms veikoms arba būtina jas tirti.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad apeliantas, viena vertus, teigia, kad ypatingų asmens duomenų, šiuo atveju sveikatos duomenų, tvarkymas pagal ADTAĮ 5 straipsnio 2 dalį yra draudžiamas, išskyrus šioje dalyje numatytus atvejus, kita vertus, tuo pačiu kvestionuoja J. B. veiksmus ATPK 5 str. 2 d. 6 p. nuostatų taikymo kontekste, teigdamas, kad ADTAĮ 5 straipsnio 2 dalies 6 punktas nėra teisinis pagrindas skundui paduoti, nes J. B. pateikti ypatingi asmens duomenys nebuvo būtini jos 2013-06-13 skundui ištirti, todėl, apelianto manymu, tai nebuvo įstatymo nustatytas atvejis, kuomet ypatingi asmens duomenys turėjo būti pateikti.

Pažymėtina, jog dėl šių apeliacinio skundo argumentų apylinkės teismas jau motyvuotai pasisakė ir aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais, kad Valstybės tarnybos departamentas skundo Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 6 punkto taikymo kontekste dėl neteisėtų veikų, susijusių tiek su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-394/2012 konstatuotais teisės pažeidimais, tiek su kitais teisės aktų pažeidimų įrodymais, nenagrinėjo. Informacija dėl NDNT direktoriaus Z. S. neteisėtų veikų, kuri buvo pateikta VTD 2013 m. liepos 13 d. raštu Nr. 27D-1385 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, buvo išnagrinėta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje bei atliktas tyrimas ir, vadovaujantis VTĮ nuostatomis, buvo pripažinta, kad NDNT direktorius Z. S. padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinė nuobauda nebuvo skirta, nes pasibaigė VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 6 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas. Ši aplinkybė patvirtina, kad J. B. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų nepažeidė. Kad J. B. veikė teisėtai, patvirtina ir ta aplinkybė, kad J. B., kreipdamasi į advokatą A. V. dėl skundo Valstybės tarnybos departamentui parengimo, jam pateikė dokumentų kopijas su užtušuotais duomenimis apie asmenų sveikatą, todėl apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog aukštesnės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, jog administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

Nagrinėjant bylą, teismas privalo nustatyti ar yra visi būtinieji tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji (tame tarpe ir pažeidėjo kaltė (tyčia ar neatsargumas)) administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, nesant nors vieno iš jų administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad apylinkės teismas, spręsdamas J. B. kaltės klausimą, teisingai nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁴ str. 1 d., sudėtis yra formalioji, kadangi pagal Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas tvarkė asmens duomenis pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, t. y. apylinkės teismo teigimu, šiame straipsnyje nėra akcentuojama, kad atsakomybė kyla tik tuo atveju, jei dėl Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimo atsiranda neigiamos pasekmės. ADTAĮ 2 str. 4 d. nurodyta, kad duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys.

Kadangi neatsargumas, kaip kaltės forma, yra siejamas tik su atsiradusiomis pasekmėmis, ši kaltės forma galima tik materialiose administracinio teisės pažeidimo sudėtyse, gi, šiuo konkrečiu atveju pažymėtina, jog, esant formaliai administracinio teisės pažeidimo sudėčiai, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad J. B. veikoje nebuvo tyčios paviešinti ypatinguosius duomenis, ji veikė vadovaudamasi ADTAĮ 5 straipsnio 2 dalies 6 punktu, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog tam, kad J. B. atsirastų atsakomybė pagal ATPK 214¹⁴ str. 1 d., visiškai nesvarbu, ar ji veikė tyčia ar dėl neatsargumo, taip pat atmestini, kaip visiškai nepagrįsti.

Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-22 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliantas, vadovaudamasis tik subjektyvia nuomone dėl 2013-11-22 nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, nepateikė aukštesnės instancijos teismui objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti šį nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Valstybinės duomenų inspekcijos direktoriaus apeliacinio skundo netenkinti.