Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kulpės slėnis“ prašymu nušalinti Panevėžio apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. e2A-5-828/2022 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniam teismui yra perduotas spręsti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kulpės slėnis“ prašymas nušalinti visus Panevėžio apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2A-5-828/2022 nagrinėjimo ir perduoti šią bylą nagrinėti Vilniaus ar kitam apygardos teismui. Ieškovė nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje dirba 7 teisėjai ir 3 iš jų nusišalino nuo bylos pagal jos apeliacinį skundą nagrinėjimo. Tokios aplinkybės ieškovei kelia abejonių dėl viso šio teismo nepriklausomumo ir nešališkumo nagrinėjant apeliacinio skundo pagrindu inicijuotą bylą. Ieškovės vertinimu, šiuo atveju išlieka rizika, kad savo šališkumą konstatavę ir nusišalinę teisėjai galėtų daryti sąmoningą ar nesąmoningą įtaką bylą nagrinėsiantiems teisėjams.

Prašymas dėl teismo nušalinimo netenkinamas.

2. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).

3. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo ar teisėjo nešališkumas turi būti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo, turi būti įvertinta, kaip susidariusi situacija ir aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

4. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje. Vis dėlto šis nušalinimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis; pagal CPK 66 straipsnį teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais, CPK 65 straipsnyje nenustatytais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Asmuo, formuluodamas prašymą nušalinti nuo bylos nagrinėjimo teisėją ar visą teismą, turi nurodyti tokį savo prašymą pagrindžiančias aplinkybes, t. y. konkrečiu atveju egzistuojančius teisėjo ar teismo nušalinimo pagrindus.

5. Pažymėtina, kad vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96). Priešingu atveju, perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui, kurį pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, nesiderintų su teisinėje valstybėje galiojančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-33/2008).

6. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nušalinti nuo jos apeliacinio skundo pagrindu pradėtos civilinės bylos nagrinėjimo visą Panevėžio apygardos teismą. Tokį prašymą ieškovė grindžia aplinkybe, kad 3 šio teismo Civilinių bylų skyriuje dirbantys teisėjai jau nusišalino nuo šios bylos nagrinėjimo, o tai, anot ieškovės, rodo, kad jie gali tiesiogiai ar netiesiogiai daryti įtaką kitiems šią bylą nagrinėjantiems teisėjams. Vis dėlto pažymėtina, kad vien tik ta aplinkybė, jog vienas ar keli teisme dirbantys teisėjai nusišalino nuo konkrečios bylos nagrinėjimo, savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad visi kiti šiame teisme dirbantys teisėjai taip pat negali tinkamai išnagrinėti šios bylos. Ieškovės nuogąstavimai dėl galimo nuo bylos nagrinėjimo nusišalinusių teisėjų poveikio kitiems šio teismo teisėjams yra pagrįsti tik jos subjektyviu vertinimu ir prielaidomis. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių tokias jos nurodytas aplinkybes, taip pat ji nepateikė ir duomenų, kad visi kiti Panevėžio apygardos teisme dirbantys teisėjai yra šališki jos atžvilgiu ar vertina situaciją tendencingai. Todėl pašaliniam stebėtojui šiuo atveju neturėtų kilti abejonių, kad byla pagal ieškovės apeliacinį skundą galėtų būti tinkamai ir nešališkai išnagrinėta Panevėžio apygardos teisme, kuriam ji yra teisminga. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės prašymas nušalinti nuo civilinės bylos Nr. e2A-5-828/2022 nagrinėjimo visą Panevėžio apygardos teismą netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kulpės slėnis“ prašymo nušalinti Panevėžio apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. e2A-5-828/2022 nagrinėjimo.