- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-07
- Bylos Nr.
- 2-87-232/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos vyriausiojo
- Atsakovas
- V. M., D. M., P. M., Nacionalinės žemės tarnybos, P. T., E. U., G. T., J. J. U., A. P.
- Trečiasis asmuo
- V. J., J. B.
teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai, P. T., G. T., E. U., J. J. U., V. M., D. M., P. M., A. P. dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos administracinių aktų panaikinimo ir sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys V. J., J. B.,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas panaikinti 2000 07 21 Vilniaus apskrities viršininko sprendimus: Nr. 01-736, Nr. 01-737, Nr. 01-738; panaikinti 2000 09 28 Vilniaus apskrities viršininko administracijos išvadas dėl žemės sklypų perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr.51 Nr.52 Nr.53; pripažinti niekinėmis: 2000 07 28 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp P. T. ir A. P. dėl žemės sklypo unikalus Nr.; 2000 07 28 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp G. T. ir V. M. dėl žemės sklypo unikalus Nr.; pripažinti niekine 2000 09 13 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp K. T. ir F. L. U. dėl žemės sklypo unikalus Nr.; pripažinti negaliojančiu 2005 09 09 paveldėjimo teisės liudijimą Nr.JG-3017, kurio pagrindu žemės sklypas unikalus Nr.0101-0068-1105 perėjo nuosavybėn J. J. U; pripažinti negaliojančiu 2005 09 09 paveldėjimo teisės liudijimą Nr.JG-3014, kurio pagrindu žemės sklypas unikalus Nr. perėjo nuosavybėn J. J. ; pripažinti negaliojančia 2005 10 07 dovanojimo sutartį Nr.JG-3237, kuria žemės sklypas unikalus Nr. perėjo nuosavybėn E. U.; panaikinti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, 2010 05 24 Nr.PJ-3625, kurio pagrindu P. M. paveldėjo 3/16, D. M. paveldėjo 3/16, o V. M. paveldėjo 5/8 žemės sklypo, unikalus Nr., dalyje dėl šio žemės sklypo paveldėjimo; taikyti restituciją, priteisti iš P. T. valstybei 11 874,3 EUR; priteisti iš gžegožo T 4 344, 3 EUR, priteisti iš V. J. bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo atliktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kurioje G. S., V. J. ir J. B. buvo kaltinami tuo, kad G. S., eidamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas, sukurstytas V. J. ir J. B., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suklastojo tikrus dokumentus bei kartu su V. J. ir J. B. apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog Vilniaus apskrities viršininkas 2000 07 21 priėmė sprendimus Nr.01-736, 01-737, 01-738, kuriais P. T., G. T. ir K. T. atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko (pretendentų tėvo) V. T., gim. 1922 05 08 nuosavybės teisėmis į iki nacionalizacijos valdytą 1,1666 ha ploto žemės sklypą, esantį buvusiame Lazdynų kaime, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn po vieną naują 0,09 ha ploto žemės sklypą, esančius Užutekio gatvėje. Šie sprendimai priimti nesant dokumentų, patvirtinančių, jog V. T. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1,1666 ha ploto žemės sklypą, esantį Lazdynų kaime, Vilniaus mieste bei pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, o būtent Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 2 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 5 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 2 punktą, 10 straipsnio, 3 dalį, 11 straipsnio 1 dalį 18 straipsnio 1 dalį, todėl naikintini. Taip pat naikintinos 2000-09-28 Vilniaus apskrities viršininko administracijos išvados Nr.51, 52 ir 53, kuriomis P. T., G. T. ir K. T. pripažinta teisė atkurti nuosavybės teises į 1,1666 ha žemės. K. P. T., G. T. ir K. T. žemės sklypus įgijo neteisėtai, jie neturėjo teisės šių sklypų perleisti tretiesiems asmenims. Šių sklypų perleidimo sandoriai laikytini neteisėtais ir pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, kadangi kiti atsakovai neturėjo teisės šių sklypų įgyti nuosavybėn, taikytina restitucija. Kadangi yra įsiteisėjęs galutinis išteisinamasis teismo nuosprendis priėmus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau tekste LAT arba kasacinis teismas) 2009 05 26 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180/2009, kuriuo konstatuota, kad V. J., J. B. ir G. S. nepadarė aukščiau minėtų veikų, turinčių jiems inkriminuotų nusikaltimų požymių, duomenų apie ginčo sklypų savininkų (įgijėjų) nesąžiningumą byloje nėra, todėl ieškovas prašo iš atsakovų P. T. ir G. T. valstybei priteisti pinigų sumas, kurias jie gavo pardavę ginčo žemės sklypus pagal ginčijamus 2000 07 28 28 sandorius. Atsižvelgiant į tai, kad K. T. yra miręs 2014 02 06 ir po jo mirties palikimo niekas nepriėmė, valstybinė mokesčių inspekcija patikrinusi ir įsitikinus, kad mirusysis nepaliko paveldimo turto, paveldėjimo valstybės vardu veiksmus atsisakė atlikti (t. 3,b.l. 67,68), restitucijos taikyti šio asmens atžvilgiu ieškovas neprašė, nes byloje nėra šio atsakovo K. T. teisių ir pareigų perėmėjų. Nurodė, kad Teismui patenkinus ieškinį, dabartinių ginčo žemės sklypų savininkų (įgijėjų) nuosavybės teisės į ginčo sklypus būtų įregistruotos šios teismo sprendimo pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas A. P., V. M., D. M., P. M. atsiliepimais su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovų teigimu ieškovas neteisingai nurodo, jog atsakovai savo nuosavybės teisę į žemės sklypą galės įregistruoti šios bylos teismo sprendimo ir CK 4.255 straipsnio 2 punkto pagrindu. Nurodė, kad ieškovo nurodomas CK 4.255 straipsnis nustato juridinių faktų registravimo viešame registre teisinius pagrindus, tarp kurių, 2 punkte, nurodomas teismo sprendimas. Tačiau daiktinės teisės nėra juridinis faktas, tiek Civilinio kodekso, tiek Nekilnojamojo turto registro įstatymo teisinio reguliavimo prasme. Nuosavybės teisės įsigijimo pagrindas yra sandoris, o registruotina viešame registre informacija apie tokio sandorio sudarymą, yra juridinis faktas. Tad, esant tokiems ieškinio reikalavimams, kokie yra suformuluoti patikslintame ieškinyje, atsakovai, panaikinus jų žemės sklypo įsigijimo sandorį, neturės teisinio pagrindo įregistruoti viešame registre savo daiktinių teisių į šį žemės sklypą.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė tenkinti ieškinį dalyje dėl administracinių aktų panaikinimo ir sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriuje saugomoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 2241 (buvęs savininkas V. T.) nėra duomenų, patvirtinančių, kad buvęs savininkas V. T. nuosavybės teise valdė žemės sklypą, esantį buvusiame Lazdynų kaime. Atvirkščiai, iš nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 2241 saugomų dokumentų darytina išvada, kad ginčijami sprendimai ir išvados priimti nesant tam teisinio pagrindo, todėl ginčijami sprendimai bei išvados dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste yra naikintini, nes priimti nesant nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Todėl Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sutiko su Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-87-232/2015 reikalavimais dalyje dėl administracinių aktų panaikinimo ir sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Pažymėjo, jog patikslintame ieškinyje ieškovas nedetalizuoja, kodėl būtent tokios restitucijos sumos priteistinos iš atsakovų, nenurodė priežasčių, kodėl atsirado verčių skirtumas, todėl atsakovas neturėjo galimybės pateikti savo pozicijos dėl pakeistų ieškovo reikalavimų tol, kol ieškovas nepatikslins ir nekonkretizuos priteistų sumų.
A. P. T. atsiliepimu prašė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinį šioje byloje atmesti, kaip nepagrįstą ir pareikštą praleidus senaties terminą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad P. T., G. T. ir K. T. yra sąžiningi pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą į V. T. ir R. T. žemę. Tai, kad pretendentai pagrįstai manė turintys teisę dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese į tėvo V. T. žemę patvirtina Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 06 04 sprendimas. Teismas išnagrinėjęs pateiktus giminystės ryšį ir nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus pripažino, kad dokumentų yra pakankamai manyti, kad V. T. ir R. T. nuosavybės teisėmis valdė žemę Rovy kaime ir P g. Pažymėjo, jog ieškovas nėra pateikęs nei vieno objektyvaus dokumento, kuris patvirtintų, kad Rovy kaimas yra ne Vilniaus miesto teritorijoje. Atsakovai per visą civilinės bylos nagrinėjimą, nuosekliai teikė duomenis į bylą, kurie tvirtina, kad dalis Rovy kaimo vis dėl to patenka į Vilniaus miesto teritoriją. Nesutiko su ieškovo siūlomu restitucijos taikymo būdu, teigė, jog toks galimos taikyti restitucijos mechanizmas prieštarauja naujausiai kasacinio teismo praktikai (LAT 2012 04 12 išplėstinės kolegijos nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012; 2014 11 07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2014). Pažymėjo, jog ieškovas, ginantis viešąjį interesą, jau 2003m., gavęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialisto išvadą dėl Vilniaus apskrities viršininko priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo Nr. 1311-03 turėjo pakankamai duomenų dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, tačiau į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2008 09 09, praleidęs ieškinio senaties terminą.
II.TEISMO NUSTATYTOS FAKTINĖS BYLOS APLINKYBĖS IR PRIIMAMO SPRENDIMO MOTYVAI
Iš Rašytinių bylos duomenų matyti, kad 2000 07 21 Vilniaus apskrities viršininko sprendimais Nr. 01 736,01-737 ir 01 – 738, dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiams P. T., G. T. ir K. T. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jų tėvo V. T. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 3, 5 ha žemės sklypą jo turėtą Vilniaus mieste Lazdynų kaime kiekvienam pretendentui atkuriant nuosavybės teise į 1,1666 ha žemės buvusiame Lazdynų kaime, Vilniuje ir perduodant jiems nuosavybės teises į 0.09 ha ploto sklypus, gyvenamųjų namų statybai Užutekio g. Vilniuje Nr. 3,4 ir 9 (t.1,b.l. 53- 89).
Kaip matyti iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registrų centro išrašų (t.1 b.l. 35-40) nuosavybės teisės į ginčo sklypus minėto sprendimo pagrindu atsakovams Piotrui, Gžegožui ir K. T. buvo įregistruotos 2000 07 26. Vėliau, 2000 07 28 P. T., jo vardu veikiant V. J., pagal įgaliojimą, savo sklypą pardavė A. P. už 41 000 Lt (t.1,b.l.102,103). 200 07 28 G. T., jo vardu, pagal įgaliojimą veikiant V. J. savo sklypą už 41 000 Lt pardavė V. M. (t.1,104, 105). 2000 09 13 K. T. savo sklypą už 15 000 Lt (t.1,b.l. 106,107) pardavė F. L. U., 2005 09 23 šį sklypą paveldėjo Jaunutis jonas Uloza, o 2005 12 16 dovanojimo sutarties pagrindu sklypas atiteko E. U..
Ieškovas į bylą yra pateikęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialisto L. M. išvadą dėl Vilniaus apskrities viršininko priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo Nr. 1311-03, kurioje pateiktos ir išvados dėl nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų parengimo teisėtumo ir pagrįstumo nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 2241, atsakovams šioje byloje T. (t.1,b.l.123-125). Išvadoje nurodyta, kad minėtoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje A. Ž. parengtos ir 2000 07 17 pasirašytos pažymos, kuriomis nustatyta jog Piotrui, Gžegožui ir K. T. gali būti atkuriamos nuosavybės teisės į V. T. turėtą 3,5 ha žemę po 1,666 ha kiekvienam, neatitinka nustatytų formos reikalavimų, pakeista pažymų forma, nėra jų sudarymo datos ir registracijos numerio, jos nepasirašytos žemėtvarkos skyriaus vedėjo, nėra nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, kad V. T. iki nacionalizacijos būtų valdęs 3,5 ha žemės Vilniaus mieste.
Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų dėl šio fakto buvo atliktas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamoji byla perduota tuometiniam Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, kaltinimai minėtoje byloje buvo pareikšti G. S., V. J. ir J. B.. G. S. buvo kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 228 straipsnio 1 dalį 300 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis, sukurstytas V. J. ir J. B., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, suklastojo tikrus dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelės žalos, ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. J. ir J. B. apgaule įgijo V. J. ir J. B. naudai didelės vertės svetimą turtą, V. J., pasinaudojus giminystės ryšiu ir P. T. geranoriškumu bei nuosavybės teisės atkūrimo procedūrų neišmanymu jį suklaidinus, ir taip gavus pastarojo sutikimą atstovauti P. T. interesus atkuriant nuosavybės teises, G. S. 2000 02 21 pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriui J. B. surašytą, žinomai nepagrįstą P. T. prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamą turtą, G. S., eidamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas ir būdamas valstybės tarnautoju, tikrai žinodamas, kad F. T. yra miręs 1933 metais, todėl jo žemė negalėjo būti nacionalizuota, o V. T. iki nacionalizacijos buvusiame Lazdynų kaime, Vilniuje, žemės neturėjo, t.y. kad V. T. vaikų - P. T., G. T., K. T. nuosavybės teisės negali būti atkuriamos naujų žemės sklypų perdavimo neatlygintinai nuosavybėn būdu, realizuodamas sutartą planą apgaule V. J. ir J. B. naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, ir būdamas pastarųjų nusikalstamos iniciatyvos sukurstytas, atliko veiksmus kurių išdavoje ir buvo priimti šioje byloje ginčijami Vilniaus apskrities viršininko sprendimai. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 07 01 nuosprendžiu kaltinamieji G. S., V. J. ir J. B. buvo išteisinti neįrodžius, jog buvo padarytos veikos, turinčios nusikalstamų veikų požymių. Nuosprendis paliktas galioti bylą peržiūrėjus apeliacine ir kasacine tvarka. Išteisinamasis nuosprendis buvo remiamas tuo, kad kaltinimas visiems trims kaltinamiesiems iš esmės buvo grindžiamas tik liudytojos A. Ž., parodymais, kuriuos teismai vertino kritiškai, palyginęs juos su kitų liudytojų parodymais bei kitais bylos duomenimis. Teismai taip pat rėmėsi įsiteisėjusio 2007-06-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-06-04 sprendimu ir 2007-07-02 nutartimi (t. 1 b.l.13-16) dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, kuriais teismas patenkino pareiškėjo P. T. pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po F. T. mirties 1933 metais jo žmona R. T. paveldėjo 1/4 dalį žemės Rovy kaime Vilniaus-Trakų apskrityje, Riešės valsčiuje, tai yra 0,63 dešimtinių dydžio žemės sklypą, 177 kv.m. žemės sklypo Pieša gatvėje, Vilniuje, o jo sūnus V. T., gim. 1922-05-08, kartu su savo broliais ir seserimis paveldėjo po 0,37 dešimtines žemės Rovy kaime Vilniaus-Trakų apskrityje, Riešės valsčiuje bei po 106,20 kv.m. žemės sklypų P. g. Vilniuje ir atnaujino P. T. terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. T. žemę Rovy kaime ir P (Pėsčioji) g. Vilniuje, bei papildomiems nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti. Procesas minėtoje byloje buvo atnaujintas pagal Lietuvos respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą prašymą.
Žemesnės instancijos teismas
2009 09 08 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas konstatavęs, kad apie žemės sklypą P gatvėje Vilniuje pareiškėjas sužinojo tik 2007 metais iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-03-13 pažymos. kad pareiškėjas valią atkurti nuosavybes teises į žemės sklypą išreiškė dar 2000 metais, tačiau dėl pareiškėjo klaidos ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus darbuotojų kaltės nebuvo tinkamai nustatyta žemės buvimo vieta. Tik 2007 metais teismui nustačius žemės valdymo nuosavybes teise faktą, pareiškėjui atsirado galimybė, prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo tiksliai nurodyti žemės buvimo vietą ir pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kad pareiškėjas terminą prašymui dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą Rovi (Griovių) kaime atkūrimo bei papildomų dokumentų pateikimo praleido dėl svarbių priežasčių, prašymą dėl sprendimo panaikinimo atmetė, 2007-06-04 sprendimą ir 2007-07-02 nutartį dėl rašymo apsirikimo ištaisymo palikti nepakeistą. Teismas Patikslino sprendimą, jo rezoliucinę dalį išdėstydamas taip: „Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po F. T. mirties 1933 metais F. T. žmona R. T. paveldėjo ¼ dalį žemės sklypo Rovy (Griovių) kaime Vilniaus-Trakų apskrityje, Riešės valsčiuje, tai yra 0,63 dešimtinių dydžio žemės sklypą, 177 kv.m. žemės sklypo P. gatvėje, Vilniuje, o F. T. sūnus V. T., gim. 1922-05-08, kartu su savo broliais ir seserimis paveldėjo po 0,37 dešimtines žemės Rovy (Griovių) kaime Vilniaus-Trakų apskrityje, Riešės valsčiuje bei po 106,20 kv.m. žemės sklypą P (Pėsčioji) g. Vilniuje. Teismas atnaujino pareiškėjui P. T. terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. T. žemę R (Griovių) kaime ir P (P) g. Vilniuje, bei papildomiems nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti.
Kaip matyti iš prašymo kopijos (t.1,b.l. 24) 2007 09 21 P. T., remdamasis minėtu 2007 06 04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu yra pateikęs prašymą VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui atkurti nuosavybės teises į Vladislav tupikovskij žemę Rovy kaime ir P (P) g. Vilniuje natūra arba suteikiant naują žemės sklypą (t.1,b.l. 24). Tačiau, pagal Vyriausybės 1997 09 29 nutarimu Nr. 10 57 patvirtintos Lietuvos respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau tekste Tvarka) 35 punktu piliečiams perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo, esančio miesto teritorijai priskirtoje žemėje, minimalus dydis gali būti 0,04 ha arba 400 kv.m. maksimalus 0,20 ha. Todėl, kaip matyti iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 07 25 rašto Nr. (31) -12-2597 (t.1,b.l. 126,127), teismui nustačius juridinį faktą, jog V. T. P. gatvėje Vilniaus mieste turėtos žemės kiekis yra tik 283 kv.m. naujas žemės sklypas pretendentams T. negalėjo būti skiriamas.
Be to, reikia pažymėti jog atsakovo P. T. atstovų byloje prašymu nagrinėjamoji byla 2012 03 01 nutartimi (t.2,b.l. 222-224) buvo stabdyta kol bus išnagrinėta byla ir įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. T. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kurioje P. T. siekė, kad būtų iš naujo atlikti R kaimo Vilniaus rajone kartografavimo darbai. Minėtoje byloje jis buvo nurodęs, kad Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriuo buvo nustatyta Griovių kaimo riba, neatitinka Vilniaus gubernijos, Riešės valsčiaus, 1921 m. Pilaitės dvaro plano, pagal kurį dalis šio kaimo yra Vilniaus miesto teritorijoje, kad tą patį patvirtina išrašas iš Centrinės hipotekos įstaigos (toliau – ir hipoteka) knygos, kurioje pavaizduoti keturi Rowy kaimai, sudarantys bendrą 338,43 dešimtinių plotą. Tuo tarpu minėtame žemėtvarkos projekte pavaizduotas tik vienas 150 ha ploto Griovių kaimas. Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. gegužės 15 d. įsakyme Nr. 2416-41 nustatyta, kad Dvarykščių, Pasienių, Griovių ir Naujakiemio kaimo plotas sudaro 307,85 ha, o tai neatitinka išrašo iš hipotekos knygos duomenų. Todėl jo manymu 1921 m. planas patvirtina, kad R. N. kaimas patenka į Vilniaus miesto teritoriją.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 25 sprendimu (b. l. 76–79) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau tekste LVAT 2014 07 07 nutartimi sprendimą paliko galioti atmetęs P. T. apeliacinį skundą. Minėtoje byloje teismai nustatė kad Griovių kaimo žemės sklypų plotai ir ribos buvo patvirtintos parengus žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2000 09 25 įsakymu Nr. 3267-41, kuris buvo papildytas Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 2349-41, 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 2416-41, 2007 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 2.3-5689-41. Vykdant žemės reformą, Griovių rėžiniame kaime nuosavybės teisės į turėtą žemę atkurtos 106 pretendentams, kad rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus ir juos įgyvendinant nebuvo kilę klausimų dėl Griovių rėžinio kaimo aplinkinės ribos ar ploto, jog Griovių rėžinio kaimo aplinkinės ribos nustatymas iš naujo būtų neracionalus ir neproporcingai pažeistų 106 asmenų, kuriems nuosavybės teisės jau yra atkurtos į žemę šiame kaime, teises ir teisėtus interesus, atsižvelgiant į tai, kad ginčų dėl minėtų aplinkybių anksčiau nekilo. Pabrėžė, kad pareiškėjui P. T. šiame kaime suprojektuoti 2 žemės sklypai, kuriuos jis pasirinko ir sutiko su jų ribomis, kad pareiškėjas P. T. nepateikė, o teismai nenustatė duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas Griovių rėžiniame kaime buvo vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ar viršijant viešojo administravimo subjektams suteiktus įgaliojimus, todėl Vilniaus rajono skyriaus sprendimas nekartografuoti Griovių rėžinio kaimo aplinkines ribas iš naujo yra pagrįstas ir teisėtas.
Taigi, byloje surinkti įrodymai patvirtina jog nuosavybės teisės atsakovams Piotrui, Gžegožui ir K. T. ginčijamais Vilniaus apskrities viršininko sprendimais buvo gražintos neteisėtai, todėl minėti sprendimai naikintini, panaikinant ir vėlesnius sandorius, kuriais buvo perleistos nuosavybės teisės į ginčo sklypus. A. P. T atsiliepime nurodyti, teiginiai, kad šiuo atveju nesant sąžiningai klydusių atsakovų T kaltės restitucija jų atžvilgiu netaikytina atmestini. Savo teiginius atsakovo atstovas rėmė Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau tekste LAT arba kasacinis teismas) 2012 04 12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012 suformuluota praktika, kad restitucija gali būti netaikoma. Tačiau remtis minėtoje byloje suformuluota praktika nagrinėjant šią bylą negalima, nes faktinės aplinkybės abiejų bylų aplinkybės iš esmės skiriasi. Civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012 buvo ginčijami nuosavybės teisių atstatymo sandoriai, kai pretendentams buvo gražintos nuosavybės teisės į sklypus, kurių dalį užėmėm valstybinės reikšmės miškai, kurie išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei ir pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Teismas minėtoje byloje atsižvelgęs jog atkuriant nuosavybės teises buvo pasirinktas ribotos restitucijos principas, kai atkuriant nuosavybės teises objektai natūra negrąžinami, o yra valstybės išperkami taikė restituciją gražinant valstybinį mišką valstybei, o iš valstybės priteisė kompensaciją, konstatavęs jog privatizavimo procesas tuo yra baigtas. Tuo tarpu šioje byloje kaip nustatyta LVAT 2014 07 07 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-1113/2014, privatizavimo procesas nėra baigtas P. T. yra kreipęsis į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su pareiškimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir Rovy kaime Vilniaus rajone jam yra suprojektuoti 2 žemės sklypai, kuriuos jis pasirinko ir sutiko su jų ribomis. Taigi privatizavimo procesas šiuo atžvilgiu nėra pasibaigęs, ta prasme, kad ieškovas savo teises gali realizuoti ir realizuoja atgaudamas nuosavybę natūra.
Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje yra skiriami daiktinių ir prievolinių pažeistų asmens teisių gynimo būdai, susiję su neteisėtu daikto valdymu. Kasacinio teismo praktikoje, atribojant daiktinių ir prievolinių teisių gynimo būdus, yra išaiškinta, kad vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo būdai. Tuo atveju, kai asmuo siekia išreikalauti daiktą iš kito asmens, reikalaudamas pripažinti negaliojančiais sandorius, kuriais nuosavybės teisės į sandorių objektą buvo perleistos šiam asmeniui, taikomas prievolinių asmens teisių gynimo būdas – restitucija, kurią reglamentuoja CK 6.145–6.153 straipsniai. Daikto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacija) yra daiktinių asmens teisių gynimo būdas, kurį reglamentuoja CK 4.95–4.97 straipsniai (LAT 2010 08 06 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2010; 2009 04 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
Motyvuojamoji dalis
CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandorio negaliojimo teisinis padarinys yra restitucijos taikymas. Restitucija reiškia negaliojančių sandorių šalių grąžinimą į status quo – iki sandorių įvykdymo buvusią padėtį.
Restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. Kasacinis teismas, savo nutartyse detalizuodamas restitucijos taikymo taisykles, yra pažymėjęs, kad, taikant restituciją konkrečiu atveju, turi būti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. J. G., V. V. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-570/2009; 2010 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroras v. M. K., Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-47/2010; kt.).
Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai pirkę iš P, G ir K. T. žemės sklypus buvo nesąžiningi įgijėjai todėl restitucija natūra jų ir jų teisių perėmėjų atžvilgiu netaikytina.
Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad tiek pažeistų valstybės interesų gynimas, tiek ieškinio senaties instituto, kurio paskirtis – užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, normų taikymas yra viešojo intereso dalys; teismas nustato, kurį iš šių dviejų viešųjų interesų konkrečiu atveju reikėtų ginti prioritetiškai (LAT 2007 12 18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2008 03 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs tai, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas senaties termino kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo praleidimas, tai dar nereikštų absoliutaus pagrindo atmesti tokį ieškinį. Tokioje situacijoje tiek ieškinio senaties terminas, tiek ir ieškinys byloje dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo reiškia viešojo intereso gynimą, dėl to teismas turi suderinti ieškinio senaties termino nustatymu siekiamą tikslą – įtvirtinti stabilumą nuosavybės teisiniuose santykiuose tam, kad be pakankamo pagrindo negalėtų būti užginčytos nuosavybės teisės, - ir siekti teisingumo bei teisėtumo nuosavybės atkūrimo teisiniuose santykiuose. Teismo turi būti pasverta, kuri iš vertybių – teisingas nuosavybės atkūrimas ar stabilumas nuosavybės santykiuose – yra svarbesnė konkrečioje viešojo intereso gynimo byloje. 2008 12 09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008 pasiakydamas dėl senaties termino taikymo teismas yra pasisakęs, kad dėl to, kad niekinis sandoris negalioja nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis), dėl to ieškinio senaties terminas negali būti taikomas niekinio sandorio fakto ir jo teisinių pasekmių nustatymo atveju. Todėl šiuo atveju kai nuosavybės teisės atsakovams buvo atstatytos neturint tam teisinio pagrindo šie sandoriai pripažintini negaliojančiais, remiantis CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymų, reguliuojančių nuosavybės teisių gražinimą piliečiams, iš kurių ši nuosavybė buvo neteisėtai atimta, normoms, senatis netaikytina.
Ieškinys tenkinamas.
Ieškinį patenkinus, remiantis CPK 93,96 straipsniais iš atsakovų P ir G. T. valstybės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, žyminis mokestis, nuo kurio ieškovas atleistas pagal įstatymą iš P. T. priteisiant 356,23 EUR, iš G. T. 130,32 EUR žyminio mokesčio valstybės naudai. Taip pat priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo (pašto išlaidos) sudarančios 69,10 EUR, po 34,55 EUR iš kiekvieno. Iš kitų atsakovų, kurie pripažįstami sąžiningais įgijėjais bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, remiantis CPK 96 straipsnio 5 dalies nuostatomis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas
NUSPRENDĖ:
Ieškinį tenkinti.
Panaikinti 2000 07 21 Vilniaus apskrities viršininko sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nr. 01-736.
Panaikinti 2000 07 21 Vilniaus apskrities viršininko sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nr. 01-737.
Panaikinti 2000 07 21 Vilniaus apskrities viršininko sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini). 01-738.
Panaikinti 2000 09 28 Vilniaus apskrities viršininko administracijos išvadas Nr.51, Nr.52, Nr.53: dėl žemės sklypų perdavimo neatlygintinai nuosavybėn P, G ir K. T..
2000 07 28 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo unikalus Nr.;
2000 07 28 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo unikalus Nr.;
2000 09 13 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp K. T. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir F. L. U, asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo unikalus Nr.0101-0068-1105.
Pripažinti negaliojančiu 2005 09 09 paveldėjimo teisės liudijimą Nr.JG-3017, kurio pagrindu žemės sklypas unikalus Nr.0101-0068-1105 perėjo nuosavybėn J. J. U, asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Pripažinti negaliojančiu 2005 09 09 nuosavybės teisės liudijimą Nr.JG-3014, kurio pagrindu žemės sklypas unikalus Nr.0101-0068-1105 perėjo nuosavybėn J. J. U asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Pripažinti negaliojančia 2005 10 07 dovanojimo sutartį Nr.JG-3237, kuria žemės sklypas unikalus Nr. perėjo nuosavybėn E. U. asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Panaikinti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, 2010 05 24 Nr. PJ-3625, kurio pagrindu P. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjo 3/16, D. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjo 3/16, o V. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjo 5/8 žemės sklypo, unikalus Nr., dalyje dėl šio žemės sklypo paveldėjimo.
iš P. T. asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 11 874,42 EUR (vienuolika tūkstančių aštuonis šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 42 centus);
iš G. T. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 344,30 EUR (keturis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 30 centų).
Sąžiningų įgijėjų A. P., V. P. bei L F. U. bei jų teisių perėmėjų: J. J. U, E. U., P. M., D. M. ir V. M. atžvilgiu restitucijos netaikyti, nustatyti, kad šis teismo sprendimas yra pagrindas registruoti sąžiningų įgijėjų ir jų teisių perėmėjų teises Nekilnojamojo turto registre.
Priteisti iš P. T. asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 356,23EUR (tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 23 centus) žyminio mokesčio ir 34,55 EUR (trisdešimt keturis eurus 55 centus) pašto išlaidų.
iš G. T. asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 130,32 EUR (vieną šimtą trisdešimt eurų ir 32 centus) žyminio mokesčio ir 34,55 EUR (trisdešimt keturis eurus 55 centus) pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.