- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-09-25
- Bylos Nr.
- 1-1055-805/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42569-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.9Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (BK 72-1 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2012 m. kovo 12 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant bausmės laikotarpiu neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;
2) 2012 m. balandžio 30 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir 243 straipsnį – 80 parų arešto bausme, įpareigojant 6 mėnesius gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė, įpareigojant 6 mėnesius nesiartinti prie nukentėjusiosios, gyventi skyrium nuo jos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;
3) 2013 m. birželio 26 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 5 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdytas atidėtas 1 metams, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo gydytis priklausomybės ligą (alkoholizmą), 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, per 4 mėnesius išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose;
4) 2013 m. spalio 10 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 245 straipsnį – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 metų laisvės atėmimo bausmė;
5) 2013 m. gruodžio 3 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir 245 straipsnį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
6) 2015 m. rugpjūčio 19 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė;
7) 2018 m. rugpjūčio 20 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė;
Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis P. M. 2018 m. rugsėjo 2 d. apie 14.00 val. namų, esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio dėl asmeninių priežasčių tarpusavio konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – motiną M. M., kuriai, gulinčiai lovoje, tyčia ranka sugriebė už dešinės rankos riešo ir pradėjo ją tampyti, paėmęs už rankos ištempė iš lovos, priekaištavo, kad „jį į kalėjimą pasodino“, taip smurtaudamas nukentusiajai M. M. sukėlė fizinį skausmą.
Iš kaltinamojo P. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 77-79, 80-81), matyti, kad su pareikštu įtarimu sutinka visiškai. Kaltinamasis parodė, kad 2018 m. rugsėjo 2 d. vienas išgėrė 1 litrą 7 procentų stiprumo alaus ir apie 14.00 val. dėl girtumo, būdamas labai piktas ant savo mamos, kadangi 2018 m. rugpjūčio 8 d. dėl smurto prieš savo motiną M. M., dėl ko teismas jam paskyrė 40 parų arešto bausmę, netinkamai pasielgė. Jis, norėdamas apie tai su mama pasikalbėti, nuėjo į jos kambarį, kuriame mama gulėjo lovoje ir, priėjęs prie mamos, nieko nesakęs griebė jai stipriai už dešinės rankos riešo ir suspaudęs ranką pradėjo tampyti. Laikydamas M. M. už rankos ją ištempė iš lovos ir priekaištavo, kad ji jį pasodino į kalėjimą. Ką jis dar mamai sakė, dėl girtumo nepamena, tačiau, kad ją subadys, o pats pasikars, nesakė. Jis savo rankoje nei peilio, nei kitokio įrankio nelaikė. Ištempęs iš lovos savo mamą, vėliau jos ranką paleido. Dėl savo tokio elgesio jis labai gailisi. Nurodė, kad jo mama pyksta dėl to, kad jis vartoja alkoholį, prie jo kabinėjasi ir dėl to vyksta tarpusavio konfliktai. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi, pasižada daugiau nesmurtauti. (b. l. 77-78).
Nukentėjusioji M. M. parodė, kad P. M. yra jos sūnus, jie gyvena kartu jos namuose. 2018 m. rugsėjo 2 d. apie 14.00 val., jai miegant kambaryje, atėjo, jos manymu, girtas sūnus P. M., kuris, nieko nesakęs, griebė jai už dešinės rankos ir pradėjo tampyti, paėmęs už rankos ištempė iš lovos, priekaištavo, kad „jį į kalėjimą pasodino“. Tokiais savo veiksmais sūnus jai sukėlė fizinį skausmą, ant rankos liko dvi kraujosruvos, kartojo, kad ją subadys, o pats pasikars, tačiau tuo metu rankose peilio ar kito daikto neturėjo. Ji bijo sūnaus ir mano, kad jo grasinimai gali būti realūs, nes, būdamas girtas, jis ne kartą prieš ją smurtavo, būna agresyvus ir gali ją sužaloti ar nužudyti. Jam ištempus iš lovos, pradėjo prašyti sūnaus, kad ją paleistų, sakė, kad iškvies policijos pareigūnus. Tada sūnus ją paleido. Ji mano, kad jis priekaištavo todėl, kad šių metų rugpjūčio 8 d. sūnus smurtavo prieš ją ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, sūnui paskirta bausmė – 40 parų arešto. P. M., būdamas girtas, būna agresyvus jos atžvilgiu, o išsiblaivęs padeda jai namų ūkio darbuose, atneša malkų ar vandens (b. l. 6-8).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo P. M. prisipažinimo, nukentėjusiosios M. M. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
2018 m. rugsėjo 3 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta (b. l. 1-4), kad 2018 m. rugsėjo 3 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate gautas M. M., gyvenančios (duomenys neskelbtini), pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 2 d. apie 14.00 val. kartu gyvenantis jos sūnus P. M. gyvenamojo namo kambaryje sugriebė jai už dešinės rankos riešo ir tampė, tokiais veiksmas sukeldamas fizinį skausmą;
įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose (b. l. 6-8, 9, 12-14) užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini);
iš asmens blaivumo testo matyti (b. l. 23), kad P. M. 2018 m. rugsėjo 3 d. 13.19 val. nustatytas sunkus 2,85 promilių girtumas.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad P. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2018 m. rugsėjo 2 d. apie 14.00 val. apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 2,85 promilės girtumas), namų, esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje, savo šeimos nariui – motinai M. M., gulinčiai lovoje tyčia ranka sugriebė už dešinės rankos riešo ir pradėjo ją tampyti, paėmęs už rankos ištempė iš lovos, priekaištavo, kad „jį į kalėjimą pasodino“, tokiu būdu nukentusiajai M. M. sukeldamas fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, tačiau bylos duomenimis, ji jautė fizinį skausmą, nes ant rankos liko dvi kraujosruvos, skaudėjo.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už P. M. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis P. M. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 89). Nukentėjusiajai pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu išsiųstas 2018 m. rugsėjo 4 d. (b. l. 90), prieštaravimų prokurorės sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta.
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – motiną M. M.. Kaltinamojo P. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo P. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad P. M. yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba (b. l. 72), oficialaus pajamų šaltinio neturi, gyvena ir tvarkosi kartu su senyvo amžiaus motina ūkyje (b. l. 28). Kaltinamasis praeityje septynis kartus teistas (b. l. 38-39, 40-43, 44-46, 47-50, 51-56, 57-58, 59-61, 62-66), jis baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 67-69), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 30). Bylos duomenimis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų stiprių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajai nėra, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, tačiau nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Civilinio ieškinio nukentėjusioji kaltinamajam nereiškia, jam atleidžia, prieštaravimų prokurorės sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta. Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė P. M. paskirti 60 parų arešto bausmę, taikyti BK 64¹ straipsnį, su kuria kaltinamasis sutinka. Prokurorės prašomos skirti bausmės rūšies dydis teismo nesaisto dėl šių aplinkybių. Kaip jau minėta už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 49 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, jog už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų arešto. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, ankstesnį elgesį, jį charakterizuojančius duomenis, siekiant nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, prevenciškai jį pataisyti ir užkirsti kelią ateityje nusikalsti, teismo manymu, P. M. tikslinga skirti didesnę nei prašo prokurorė arešto bausmę. Prokurorės prašymu skirtinas ir įpareigojimas sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis P. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. 13.20 val. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. 12.30 val. (b. l. 80-81, 82), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).
Kaltinamajam P. M., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 83-84).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
P. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 78 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. M. paskirti galutinę 52 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, P. M. įpareigoti per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančias programas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti P. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. 13.20 val. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. 12.30 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 1 arešto parai.
Bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo P. M. sulaikymo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti P. M. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti P. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.