- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-21
- Bylos Nr.
- A-756-1201-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2008 m. liepos 18 d. Konstitucinio Teismo pirmininko administracinės procedūros sprendimą „Dėl A. K. 2008 m. liepos 4 d. skundo „Dėl laikinai einančio pareigas Teisės departamento direktoriaus K. J. tarnybinių įgaliojimų viršijimo ir neteisėto atsisakymo nagrinėti prašymą ištirti įstatymo atitiktį Konstitucijai““, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2008 m. liepos 4 d. skunde išdėstytus prašymus; 2) panaikinti neteisėtą atsisakymą nagrinėti pareiškėjo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2 straipsniui, 3 straipsnio 1 daliai, 4 straipsniui, 5 straipsnio 3 daliai, 6 straipsniui, 30 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui, t. y. panaikinti 2008 m. birželio 25 d. raštą „Dėl prašymo“ Nr. 15B-38; 3) įpareigoti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aparato Bendrąjį skyrių nustatyta tvarka užregistruoti pareiškėjo prašymą prašymų ištirti teisės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams ir paklausimų registracijos žurnale.
Pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. birželio 19 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2 straipsniui, 3 straipsnio 1 daliai, 4 straipsniui, 5 straipsnio 3 daliai, 6 straipsniui, 30 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. birželio 25 d. raštu „Dėl prašymo“ Nr. 15B-38, kuris pasirašytas laikinai einančio pareigas Teisės departamento direktoriaus K. J. , pareiškėjui atsakė, kad jo prašymas nebus nagrinėjamas Konstituciniame Teisme. Nesutikdamas su tokiu atsakymu, pareiškėjas 2008 m. liepos 4 d. Konstituciniam Teismui padavė skundą „Dėl laikinai einančio pareigas Teisės departamento direktoriaus K. J. tarnybinių įgaliojimų viršijimo ir neteisėto atsisakymo nagrinėti prašymą ištirti įstatymo atitikimą Konstitucijai“, kuriame prašė panaikinti neteisėtą atsisakymą nagrinėti jo prašymą ir įpareigoti Konstitucinio Teismo aparato Bendrąjį skyrių nustatyta tvarka užregistruoti jo prašymą Prašymų ištirti teisės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams ir paklausimų registracijos žurnale. Tačiau Konstitucinis Teismas 2008 m. liepos 18 administracinės procedūros sprendimu „Dėl A. K. 2008 m. liepos 4 d. skundo „Dėl laikinai einančio pareigas Teisės departamento direktoriaus K. J. tarnybinių įgaliojimų viršijimo ir neteisėto atsisakymo nagrinėti prašymą ištirti įstatymo atitiktį Konstitucijai““ atsisakė tenkinti prašymus. Nurodė, kad pagal Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalį ir 105 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo (toliau – ir Konstitucinio Teismo įstatymas) 1 straipsnį ir 63 straipsnį, tik Konstitucinis Teismas sprendžia klausimą dėl įstatymų atitikimo Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 64 straipsnio 2 dalį, pagrindas nagrinėti bylą dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai yra šio įstatymo nustatyta tvarka ir nustatytos formos prašymo padavimas Konstituciniam Teismui. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo reglamento (toliau – ir Konstitucinio Teismo reglamentas) 54 punktą, asmenų laiškus ir raštus, kuriuos svarstyti nepriskirta Konstitucinio Teismo kompetencijai, nagrinėja Konstitucinio Teismo kancleris, kuris ar kurio pavedimu kitas Konstitucinio Teismo valstybės tarnautojas pasirašo ir atsakymus į juos. Pareiškėjas manė, kad jo prašymas ištirti, ar Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, atitiko visus formos ir turinio reikalavimus, teisės aktais keliamus prašymui ištirti įstatymo konstitucingumą. Vienintelis tam tikrų abejonių galintis kelti klausimas yra jo kaip individualaus asmens galimybė kreiptis į Konstitucinį Teismą bei iš to išplaukiantis vienokio ar kitokio konstitucinio teisminio proceso galimumas. Tačiau pabrėžė, kad jo prašyme būtent ir buvo keliamas klausimas, ar įstatyminės nuostatos, kurios pareiškėjui neleidžia kreiptis į Konstitucinį Teismą, atitinka Konstituciją. Prašyme keliamą teisės aktų atitikimo Konstitucijai klausimą kompetentingas išspręsti tik Konstitucinis Teismas, todėl toks prašymas ištirti įstatymo konstitucingumą gali būti atmestas (jį gali būti atsisakyta nagrinėti) tik laikantis Konstitucinio Teismo įstatymo 28 ir 69 straipsniais nustatytos tvarkos.
Pareiškėjas pažymėjo, kad į jo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, buvo atsakyta raštu „Dėl prašymo“, jame nėra pasakyta, kad prašymą atsisakoma nagrinėti būtent šiuo raštu, sakoma tik kad jis nebus nagrinėjamas. Tačiau mano, kad šis raštas laikytinas galutiniu atsisakymu nagrinėti prašymą ištirti, ar Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pabrėžė, kad raštas išdėstytas ant oficialaus Konstitucinio Teismo blanko, tačiau atsižvelgiant į Konstitucijos 103 straipsnio 1 dalį, Konstitucinio Teismo 4 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnį, 86 straipsnį, Konstitucinio Teismo reglamento 47 punkto nuostatas, pagal kurias Konstitucinio Teismo aparatas nėra Konstitucinis Teismas, minėtas raštas „Dėl prašymo“ prieštarauja nurodytoms teisės aktų nuostatoms, nes Konstitucinio Teismo vardu pasisakyti gali tik pats Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo įstatymo 19 str.), bet ne Konstitucinio Teismo aparato Teisės departamento vadovas. Be to, teigė, kad raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 dalių, 8 straipsnio reikalavimų.
Pareiškėjas vertindamas Konstitucinio Teismo 2008 m. liepos 18 d. administracinės procedūros sprendimą „Dėl A. K. 2008 m. liepos 4 d. skundo „Dėl laikinai einančio pareigas Teisės departamento direktoriaus K. J. tarnybinių įgaliojimų viršijimo ir neteisėto atsisakymo nagrinėti prašymą ištirti įstatymo atitiktį Konstitucijai““ pažymėjo, kad kyla pagrįstų abejonių dėl visos administracinės procedūros atlikimo nuodugnumo bei dėl priimto administracinės procedūros sprendimo faktinio ir teisinio pagrįstumo. Rašte nėra nurodoma, jog jis parengtas ir į prašymą juo yra atsakoma kanclerio ar Konstitucinio Teismo pirmininko pavedimu. Sprendime minimas įpareigojimas l. e. p. Teisės departamento direktoriui tik parengti atsakymą, o ne savo nuožiūra atsakyti ir atsisakyti nagrinėti prašymą, nes, kaip minėta, tokios teisės Konstitucinio Teismo aparato Teisės departamento direktorius neturi. Manė, kad atsižvelgiant į tai, jog Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio atitikimas Konstitucijai būtent ir yra ginčijamas jo prašyme, šio straipsnio taikymas susidariusioj teisinėj situacijoj būtų įmanomas tik nustačius, kad šis straipsnis neprieštarauja Konstitucijai. Kitoks traktavimas, t. y. Konstitucinio Tesimo įstatymo 65 straipsnio taikymas, nesigilinant į aptariamą teisinį kontekstą (nevertinant šio straipsnio atitikimo Konstitucijai), traktuotinas kaip formalus ir ydingas. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnį, tik Konstitucinis Teismas turi teisę ir pareigą svarstyti ir spręsti (vertinti), ar yra vada nagrinėti bylą dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai. To neturi teisės daryti nei Konstitucinio Teismo aparato Teisės departamento direktorius, nei koks nors kitas subjektas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą atsakovas Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nesutiko su skunde išdėstytais argumentais ir išvadomis bei prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimai Konstituciniam Teismui neturi teisinio pagrindo. Pareiškėjo abejonės dėl Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio nuostatų atitikties Konstitucijai galėtų būti išsklaidytos arba patvirtintos tik laikantis Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos, kuri apima inter alia Konstitucijoje expressis verbis nurodytų subjektų teisę tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymais ištirti teisės aktų konstitucingumą. Kol Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio nuostatų konstitucingumo prezumpcija nėra paneigta, visi asmenys privalo laikytis jame nustatytų prašymų ištirti teisės aktų atitiktį Konstitucijai ir (arba) įstatymams padavimo tvarkos reikalavimų, nepiktnaudžiauti savo teisėmis. Nurodė, kad A. K. raštas ir buvo užregistruotas Gyventojų prašymų, skundų ir jų nagrinėjimo dokumentų registracijos žurnale – fizinių asmenų laiškams ir raštams skirtame „Piliečių prašymų ir skundų registre 15B“. Pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo aparato darbuotojams nebuvo duotas Konstitucinio Teismo pirmininko ar jo pareigas laikinai einančio teisėjo nurodymai parengti Konstitucinio Tesimo pirmininko potvarkio dėl A. K. 2008 m. birželio 19 d. rašto, kuriuo Konstitucinio Teismo teisėjui būtų pavesta atlikti šiame rašte suformuluoto prašymo išankstinį tyrimą, projektą. Pabrėžė, kad įstatymų leidėjo pasirinkimas įstatymuose nustatyti tokią konstitucinės teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką, pagal kurią fiziniams asmenims nėra leidžiama tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymais tirti teisės aktų atitiktį Konstitucijai ir (arba) įstatymams, atitinka Konstitucijos reikalavimus. A. K. , pateikęs Konstituciniam Teismui prašymą, kuriame prašoma ištirti Konstitucinio Teismo įstatymo atitiktį Konstitucijai, nors ir laikėsi kai kurių įstatymo nustatytų reikalavimų, vieną iš jų akivaizdžiai ignoravo - nei Konstitucija, nei Konstitucinio Teismo įstatymas, nei kiti įstatymai fiziniams asmenims nesuteikia teisės pateikti prašymus Konstituciniam Teismui ištirti teisės aktų konstitucingumą. A. K. prašymas negali būti prilyginamas įstatymo nustatyta tvarka paduotam prašymui, dėl kurio pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį Konstitucinio Teismo pirmininkas vienam ar keliems teisėjams paveda atlikti išankstinį tyrimą. Dėl to toks asmens prašymas negali būti įregistruotas kaip prašymas ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, nes toks prašymas prasilenkia su Konstitucijos 106 straipsnyje, Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnyje nustatytu reguliavimu. Atsakovas taip pat nurodė, kad institucijų, įstaigų ir organizacijų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų laiškus ir raštus, kuriuos svarstyti nepriskirta Konstitucinio Teismo kompetencijai, nagrinėja Konstitucinio Teismo kancleris; atsakymus į tokius laiškus ir raštus pasirašo Konstitucinio Teismo kancleris arba jo pavedimu kitas Teismo valstybės tarnautojas. Tačiau Konstitucinio Teismo pirmininko 2008 m. gegužės 28 d. įsakymu Konstitucinio Teismo kancleris nuo 2008 m. birželio 4 d. yra atleistas iš užimamų pareigų, o naujas nepaskirtas, todėl sprendimą dėl Konstituciniame Teisme gauto A. K. prašymo ir su juo susijusių Konstitucinio Teismo aparato darbuotojų veiksmų priėmė institucijos vadovo, t. y. Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas laikinai ėjęs teisėjas R. K. U. . Teigė, kad jokių abejonių dėl A. K. prašymo tikslo ar turinio neiškilo nei laikinai einančiam Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas teisėjui, nei Konstitucinio Teismo aparato valstybės tarnautojams. Priešingu atveju Konstitucinio Teismo pirmininkas arba laikinai jo pareigas einantis Konstitucinio Teismo teisėjas būtų pavedęs Konstitucinio Teismo aparato valstybės tarnautojams parengti Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkio dėl Konstituciniame Teisme gauto pareiškėjo prašymo išankstinio tyrimo projektą ir būtų tokį potvarkį pasirašęs.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkino.
Teismas pažymėjo, kad Konstitucijos 106 straipsnyje įtvirtintame sąraše teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų konstitucingumo numatyta išimtinai valstybės institucijoms (su vienintele išimtimi), t. y. Seimas, ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ir teismai. Konstitucinio Teismo įstatymo 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vada nagrinėti bylą dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai yra šio įstatymo nustatyta tvarka ir nustatytos formos prašymo padavimas Konstituciniam Teismui. Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai. Vienas iš tokių šiame straipsnyje įtvirtintų pagrindų – prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą. Konstitucinio Teismo reglamento II skyriaus III skirsnio 15 punkte sukonkretinta Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatos dėl tvarkomųjų Konstitucinio Teismo posėdžių ir išaiškinta, kad Konstitucinio Teismo tvarkomuosiuose posėdžiuose svarstomi tarp teisėjo ir Konstitucinio Teismo pirmininko kilę nesutarimai dėl kreipimųsi priėmimo, visi atsisakymo nagrinėti kreipimąsi atvejai, bylų parengimo, sujungimo, išskyrimo ir kiti pasirengimo teisminiam posėdžiui klausimai. Teismas nustatė, kad pagrindinis ir vienintelis motyvas, dėl kurio buvo atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, buvo netinkamo subjekto kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Teismas sprendė, kad pareiškėjo A. K. prašymas negalėjo būti laikomas vada Konstituciniame Teisme nagrinėti bylą dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai, nes vada nagrinėti bylą Konstituciniame Teisme gali būti tik Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka ir nustatytos formos prašymo padavimas Konstituciniam Teismui. Šiuo atveju Konstitucinio Teismo įstatymo „nustatyta tvarka“, be to, kad prašymas turi atitikti formos ir turinio reikalavimus, reiškia ir tai, kad prašymas ištirti teisės akto konstitucingumą turi būti paduotas Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnyje numatyto subjekto. Tačiau fiziniam asmeniui teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto konstitucingumą nėra numatyta. Todėl Teismas konstatavo, kad Konstitucinis Teismas teisėtai ir pagrįstai nesiėmė nagrinėti pareiškėjo A. K. prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai, nes fizinio asmens prašymas ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai negali būti laikomas vada nagrinėti bylą Konstituciniame Teisme.
Teismas nurodė, kad pareiškėjo A. K. prašymas ištirti įstatymo atitiktį Konstitucijai negali būti prilyginamas Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka paduotam prašymui, dėl kurio pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį Konstitucinio Teismo pirmininkas vienam ar keliams teisėjams paveda atlikti išankstinį tyrimą, nes iš anksto ištirti turi būti tik Konstituciniam Teismui svarstyti teikiami klausimai. Teismas pabrėžė, jog tam, kad Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje būtų sprendžiamas prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai atsisakymo jį priimti klausimas, visų pirma prašymas turi atitikti esminius prašymo ištirti teisės akto konstitucingumą Konstituciniame Teisme kriterijus. Be to, tik sprendžiant Konstitucinio Teismo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje 1 ir 2 punktuose nurodytus klausimus, Konstitucinio Teismo pirmininkas priima potvarkius. Jei dėl minėtų klausimų tarp teisėjo ir Konstitucinio Teismo pirmininko kyla nesutarimų, tokie klausimai perduodami svarstyti ir spręsti Konstitucinio Teismo tvarkomajam posėdžiui. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo A. K. prašymas pagrįstai nebuvo įregistruotas Prašymų ištirti teisės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams ir paklausimų registracijos žurnale, teisėtai ir pagrįstai prašymas nebuvo paskirtas kuriam nors teisėjui iš anksto ištirti, atlikti parengiamuosius veiksmus, pagrįstai nebuvo atliktos kitos teisės aktų nustatytos procedūros, kurių išdavoje prašymas ištirti teisės akto konstitucingumą priimamas nagrinėti Konstituciniame Teisme. Taigi Konstituciniame Teisme gautas pareiškėjo prašymas nebuvo įregistruotas Prašymų ištirti teisės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams ir paklausimų registracijos žurnale, nes, vadovaujantis Konstitucinio Teismo pirmininko 2007 m. gruodžio 28 d. patvirtintu „2008 metų dokumentacijos planu“ Nr. 16B-10 (b.l.85-91), Konstituciniame Teisme gauti fizinių asmenų raštai ir laiškai registruojami „Piliečių prašymų ir skundų registre 15B“ ir penkerius metus saugomi byloje „Gyventojų prašymai, skundai ir jų nagrinėjimo dokumentai“.
Teismas pabrėžė, kad pagal Konstitucinio Teismo reglamento IV skyriaus II skirsnio 54 punktą, Konstitucinio Teismo kancleris nagrinėja institucijų, įstaigų ir organizacijų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų laiškus ir raštus, kurių svarstymas nepriskirtas Konstitucinio Teismo kompetencijai; atsakymus į tokius laiškus ir raštus pasirašo kancleris arba jo pavedimu kitas Konstitucinio Teismo darbuotojas. Teismas nustatė, kad Konstitucinio Teismo pirmininko 2008 m. gegužės 28 d. įsakymu „Dėl V. R. “ Nr. 3B-11, Konstitucinio Teismo kancleris buvo atleistas iš pareigų, o naujas kancleris nebuvo paskirtas. Nesant kanclerio, vadovaujantis Konstitucinio Teismo reglamento IV skyriaus II skirsnio 52 punktu, jo pareigas turėjo eiti kanclerio pavaduotojas, nesant kanclerio pavaduotojo, Konstitucinio Teismo pirmininkas turėjo teisę pavesti šias pareigas eiti (pavaduoti) kitam Konstitucinio Teismo valstybės tarnautojui. Pareiškėjo A. K. prašymo padavimo metu Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas laikinai ėjo teisėjas R. K. U. , kuris ir pavedė laikinai einančiam pareigas Teisės departamento direktoriui K. J. atsakyti į fizinio asmens, t. y. pareiškėjo A. K. , prašymą. Todėl teismas sprendė, kad K. J. teisėtai ir pagrįstai atliko Konstitucinio Teismo kanclerio pareigas, t. y. atsakė į pareiškėjo A. K. prašymą, kurio svarstymas nepriskirtinas Konstitucinio Teismo kompetencijai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. teisminio nagrinėjimo metu pateikė teismui žodinį prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 2 straipsniui, 3 straipsnio 1 daliai, 4 straipsniui, 5 straipsnio 3 daliai, 6 straipsniui, 30 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Tačiau teismas pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas nėra įgaliotas spręsti, ar tam tikro įstatyminio reguliavimo spraga savo esme gali prieštarauti Konstitucijai. Be to, teismas nenustatė nei vieno pagrindo, kuriuo remiantis galima būtų kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio atitikimo Konstitucijai, todėl pareiškėjo A. K. prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkino.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. K. prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2 straipsniui, 3 straipsnio 1 daliai, 4 straipsniui, 5 straipsnio 3 daliai, 6 straipsniui, 30 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir patenkinti skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui keltus reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog Konstitucinis Teismas atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai, jei prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą. Konstitucinio Teismo įstatymo 28 straipsnio 1 dalis numato, kad Konstitucinio Teismo tvarkomuosiuose posėdžiuose svarstomi visi atsisakymo nagrinėti prašymą ar paklausimą atvejai. Taigi visi atvejai, kai atsisakoma nagrinėti prašymą dėl to, kad jis paduotas netinkamo subjekto, privalo būti svarstomi tvarkomajame posėdyje.
2. Pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2002 m. balandžio 24 d. sprendimu atsisakė nagrinėti prašymą ištirti Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo pakeitimo įstatymo kai kurių nuostatų atitikimo Konstitucijai klausimą dėl to, kad jį padavė netinkamas subjektas (mažiau nei 1/5 visų Seimo narių). Šiame Konstitucinio Teismo sprendime nurodoma, jog jau prašymo padavimo dieną buvo aišku, kad prašymas paduotas netinkamo subjekto. Tačiau šis atsisakymas ištirti įstatymo konstitucingumą buvo nagrinėtas Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje.
3. Pagal Respublikos Konstitucinio Teismo reglamento 54 punktą, asmenų laiškus ir raštus, kuriuos svarstyti nepriskirta Konstitucinio Teismo kompetencijai, nagrinėja Konstitucinio Teismo kancleris. Tačiau Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalis įsakmiai priskiria įstatymų konstitucingumo klausimų sprendimą Konstituciniam Teismui. Abejonės dėl subjekto, besikreipiančio su prašymu ištirti įstatymo konstitucingumą, tinkamumo, negali būti pagrindu paneigti Konstitucijos nuostatas ir de facto perskirstyti kompetenciją tarp Konstitucinio Teismo ir Konstitucinio Teismo kanclerio.
4. Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio atveju negalima teigti, kad šis straipsnis nereglamentuoja fizinio asmens teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą, kadangi šie teisiniai santykiai sureguliuoti implicitiškai – išvardinus įstatyminiame baigtiniame sąraše subjektus, galinčius kreiptis į Konstitucinį Teismą, fizinio asmens kreipimasis uždraustas. Todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra teisinio reglamentavimo spraga. Dėl Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio konstitucingumo pažymi, kad visos abejonės dėl šio straipsnio atitikimo Konstitucijai buvo detaliai išdėstytos pareiškėjo prašyme Konstituciniam Teismui, todėl nebekartojamos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas su išdėstytais argumentais nesutinka ir prašo skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą bei apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad institucijų, įstaigų ir organizacijų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų laiškai ir raštai, kurių nagrinėjimas nepriskirtas Konstitucinio Teismo kompetencijai ir dėl kurių išankstinis medžiagos tyrimas neatliekamas (toliu laikytinas pareiškėjo 2008 m. birželio 19 d. raštas) nagrinėjami Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d. sprendimu patvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo reglamento 54 punkte nustatyta tvarka. Tokio pobūdžio raštus nagrinėja Konstitucinio Teismo kancleris, o atsakymus į tokius laiškus ir raštus pasirašo Konstitucinio Teismo kancleris ar jo pavedimu kitas Teismo valstybės tarnautojas. Konstitucinio Teismo kompetencijai nepriskirtų institucijų, įstaigų ir organizacijų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų laiškų (raštų) nagrinėjimas Konstitucinio Teismo tvarkomuosiuose posėdžiuose nepagrįstai padidintų Konstitucinio Teismo darbo krūvį ir apsunkintų šio Teismo veiklą. Pažymi, kad Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 24 d. sprendimu, kuriuo remiasi pareiškėjas, buvo sprendžiama Seimo narių grupės (t. y. subjekto, kuris pagal Konstitucijos 106 straipsnio 1 dalį ir Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 1 punktą turi teisę Konstituciniam Teismui paduoti prašymą ištirti įstatymo ar kito Seimo priimto akto atitikimą Konstitucijai) Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo įstatyme nustatyta tvarka pateikto prašymo priėmimo klausimas, o ne nagrinėjamas institucijų, įstaigų ir organizacijų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų raštas (laiškas), kurio nagrinėjimas nepriskirtas Konstitucinio Teismo kompetencijai. Nurodo, kad motyvai, dėl kurių pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucinio Teismo įstatymo atitikimo Konstitucijai yra nepagrįstas, išdėstyti Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. rašte Nr. 14B-625(2.4) „Dėl A. K. skundo“. Pabrėžia, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas stabdo bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, tik tada, jie jis pagrįstai abejoja, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai. Tačiau nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas, išsamiai ir visapusiškai išanalizavęs įstatymų nuostatas bei ištyręs byloje surinktus įrodymus, nesuabejojo Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio konstitucingumu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko 2008 m. liepos 18 d. administracinės procedūros sprendimo ,,Dėl A. K. 2008 m. liepos 4 d. skundo ,,Dėl laikinai einančio pareigas Teisės departamento direktoriaus K. J. tarnybinių įgaliojimų viršijimo ir neteisėto atsisakymo nagrinėti prašymą ištirti įstatymo atitiktį Konstitucijai““ teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo administracinės procedūros sprendimu l. e. pareigas Konstitucinio Teismo pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. redakcija) 34 straipsniu, nusprendė: 1) nenaikinti Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 25 d. rašto Nr. 15B-38 ,,Dėl prašymo“; 2) neįpareigoti Konstitucinio Teismo aparato Bendrojo skyriaus įregistruoti A. K. 2008 m. birželio 19 d. raštą Prašymų ištirti teisės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams ir paklausimų registracijos žurnale (b. l. 33-34).
Pareiškėjas su Konstitucinio Teismo pirmininko priimtu administracinės procedūros sprendimu nesutinka, mano, jog jo pateiktas 2008 m. birželio 19 d. raštas (kurį jis įvardina prašymu) turėjo būti įregistruotas Prašymų ištirti teisės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams ir paklausimų registracijos žurnale bei svarstomas Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje ir tik tuomet priimamas vienas iš Konstitucinio Teismo įstatymo 28 straipsnyje numatytų sprendimų.
Konstitucinio Teismo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad Konstitucinio Teismo tvarkomuosiuose posėdžiuose svarstomi šio įstatymo 26 straipsnyje numatytų prašymu priėmimo klausimai; visi atsisakymo nagrinėti prašymą ar paklausimą atvejai; bylų parengimo nagrinėti ir kiti pasirengimo teisminiam posėdžiui klausimai. Įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išklausęs teisėjo pranešimą ir apsvarstęs klausimą dėl bylos parengimo teisminiam nagrinėjimui, Konstitucinis Teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) skirti bylą nagrinėti Teismo posėdyje ir paskirti teisėją pranešėją; 2) grąžinti bylą papildomai ištirti; 3) atsisakyti nagrinėti bylą šio įstatymo 69 ir 80 straipsniuose nustatyta tvarka. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį Konstituciniam Teismui svarstyti teikiami klausimai turi būti iš anksto ištirti. Konstitucinio Teismo pirmininkas tai atlikti paveda vienam ar keliems teisėjams, nustatydamas šio darbo terminą.
Taigi, pareiškėjų prašymų ištirti teisės aktų konstitucingumą išankstinių tyrimų rezultatai ir šių prašymų priimtinumo klausimai Konstitucinio Teismo tvarkomuosiuose posėdžiuose svarstomi tik tada, kai Konstitucinio Teismo pirmininkui ar jo pareigas laikinai einančiam Konstitucinio Teismo teisėjui arba prašymo išankstinį tyrimą atlikusiam Konstitucinio Teismo teisėjui dėl prašymo priimtinumo iškyla abejonių, kurias gali pašalinti tik pats Konstitucinis Teismas, svarstydamas abejonių sukėlusius klausimus tvarkomuosiuose posėdžiuose. Jeigu tokių abejonių iškyla vėliau, kai prašymas buvo priimtas ir byla pradėta rengti Konstitucinio Teismo posėdžiui, Konstitucinis Teismas, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalimi, gali savo sprendimu atsisakyti nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai.
Prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai Konstituciniam Teismui turi teisę paduoti: 1) dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto – Vyriausybė, ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai; 2) dėl Respublikos Prezidento akto – ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai; 3) dėl Vyriausybės akto – ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė, teismai ir Respublikos Prezidentas (Konstitucinio Teismo įstatymo 65 str.). Tie patys subjektai, turintys teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, yra nurodyti ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnyje. Nei Konstitucija, nei Konstitucinio Teismo įstatymas, nei kiti įstatymai pateikti prašymus Konstituciniam Teismui ištirti teisės aktų konstitucingumą fiziniams asmenims teisės nesuteikia.
Kadangi pareiškėjo A. K. , kaip fizinio asmens, 2008 m. birželio 19 d. raštas Konstituciniam Teismui (įvardintas prašymu) akivaizdžiai neatitinka Konstitucijos 106 straipsnyje ir Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnyje expressis verbis nustatyto reguliavimo, teisėjų kolegija pritaria atsakovo argumentui, jog toks raštas negali būti prilyginamas Konstitucinio Teismo įstatyme nustatyta tvarka paduotam prašymui, dėl kurio pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi būti atliekamas išankstinis tyrimas ir priimamas atitinkamas procesinis Konstitucinio Teismo aktas.
Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktas pavyzdys, kai Konstitucinis Teismas 2002 m. balandžio 24 d. sprendimu atsisakė nagrinėti prašymą ištirti Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo pakeitimo įstatymo kai kurių nuostatų atitikimo Konstitucijai klausimą dėl to, kad jį padavė netinkamas subjektas (mažiau nei 1/5 visų Seimo narių) nėra analogiškas nagrinėjamai situacijai. Kaip jau buvo minėta, Seimo narių grupė yra Konstitucijos 106 straipsnyje bei Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas subjektas, turintis teisę Konstituciniam Teismui paduoti prašymą ištirti įstatymo ar Seimo priimto kito teisės akto atitikimą Konstitucijai. Tuo tarpu, visiškai akivaizdu, kad fizinis asmuo nėra priskirtas tokią teisę turintiems subjektams, taigi nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo 2008 m. birželio 19 d. raštas (įvardintas prašymu) turėjo būti priimtas ir įregistruotas Prašymų ištirti teisės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams ir paklausimų registracijos žurnale bei dėl jo pradėtas išankstinis tyrimas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. K. 2008 m. birželio 19 d. raštas vertintinas fizinio asmens raštu (laišku) ir negali (negalėjo) būti prilyginamas Konstitucinio Teismo įstatyme nustatyta tvarka paduotam nustatytos formos ir turinio prašymui bei laikomas vada nagrinėti bylą dėl teisės akto, jo dalies atitikimo Konstitucijai.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo reglamento 54 punktą institucijų, įstaigų ir organizacijų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų laiškus ir raštus, kuriuos svarstyti nepriskirta Konstitucinio Teismo kompetencijai, nagrinėja Konstitucinio Teismo kancleris; atsakymus į tokius laiškus ir raštus pasirašo Konstitucinio Teismo kancleris arba jo pavedimu kitas Teismo valstybės tarnautojas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo 2008 m. birželio 19 d. raštas buvo įregistruotas Gyventojų prašymų, skundų ir jų nagrinėjimo dokumentų registracijos žurnale – fizinių asmenų laiškams skirtame ,,Piliečių prašymų ir skundų registre 15B“, kuriame registruojami įvairių asmenų, neturinčių teisės Konstituciniam Teismui paduoti prašymų tirti teisės aktų atitiktį Konstitucijai, laiškai, kreipimaisi, prašymai bei skundai. Paruošti atsakymą į A. K. raštą laikinai ėjęs Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas šio teismo teisėjas pavedė Konstitucinio Teismo Teisės departamento direktoriaus pareigas laikinai ėjusiam tarnautojui K. J. (b. l. 46). Konstitucinio Teismo aparato darbuotojams nurodymas parengti Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkį (pavesti atlikti išankstinį tyrimą) dėl aptariamo pareiškėjo rašto, duotas nebuvo, kadangi abejonių dėl ,,prašymą“ padavusio subjekto - fizinio asmens - teisių Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio prasme, nei dėl to rašto (įvardinto prašymu) turinio laikinai Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas ėjusiam Konstitucinio Teismo teisėjui nekilo. Atsakymas pareiškėjui buvo duotas laikantis Konstitucinio Teismo reglamento 47, 51, 52, 54, 63 punktų nuostatų.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino visas faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, ir padarė teisingą išvadą, jog skundžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko administracinės procedūros sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucinio Teismo 65 straipsnio atitikties Konstitucijos 2 straipsniui, 3 straipsnio 1 daliai, 4 straipsniui, 5 straipsnio 3 daliai, 6 straipsniui, 30 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui atmestinas.
Administracinę bylą nagrinėjantis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą tik tuomet, jei yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d.). Teisėjų kolegija dar kartą pabrėžia, kad subjektų, turinčių teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai, ratas vienodai įtvirtintas tiek Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnyje, tiek ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnyje. Teisėjų kolegijai abejonių dėl Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio konstitucingumo nekyla, tad pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.