Alytaus apylinkės teismo nutartis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios akcinės bendrovės bankas „SNORAS“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. I., S. I. ir antstoliui M. L. dėl skolininko A. I. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Suinteresuotiems asmenims A. I., S. I. ir antstoliui M. L. pareiškimo nuorašas buvo įteiktas tinkamai (b.l. 28-31). Suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta ir vykdomosios bylos Nr. 0022/09/13052 medžiagos matyti, kad antstolis M. L. vykdo Kauno apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-22262-713 dėl 871,86 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. I. išieškotojai bankrutavusiai akcinei bendrovei bankas „SNORAS“ Antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsniu, 2015 m. balandžio 23 d. patvarkymu Nr. S3.6-36032 vykdomojoje byloje Nr. 0022/09/13052 pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo (b.l. 5). Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininko A. I. sutuoktinė S. I. dirba UAB „MAXIMA LT“ (b.l. 24).

Nagrinėjamu atveju siekiama individualizuoti skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Lietuvos Respublikos CPK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Taigi, įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininkės turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje. Lietuvos Respublikos CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui <...> kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojo reikalavimu, teismas nutartimi nustato skolininkės dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Pagal susiformavusią teismų praktiką, išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes Lietuvos Respublikos CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3542/2007).

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinių veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai, taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno iš jų darbinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos ir kt. išmokos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktai), todėl išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 3.87 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, paneigiančių pagrindų sąrašas, nustatytas Lietuvos Respublikos CK 3.89 straipsnio 1 dalyje, jis yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Lietuvos Respublikos CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų, kad sutuoktiniai yra nustatę kitokį turto teisinį režimą tarpusavio sutartimis (CK 3.101-3.108 straipsniai). Taigi, skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos iš darbo santykių yra bendroji jungtinė sutuoktinių (jos ir skolininko) nuosavybė.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas sprendžia, kad skolininkui Birutei priklauso ½ dalis sutuoktinio V. Ž. gaunamo darbo užmokesčio, nes nėra nustatyta pagrindų, dėl kurių galima nukrypti nuo lygių dalių principo.

Pažymėtina, kad teismo nutartimi yra tik konstatuojama (individualizuojama), kokia dalis yra skolininkės bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (darbo užmokestyje), iš kurios galėtų būti vykdomas išieškojimas. Tačiau vykdant išieškojimą iš skolininkės sutuoktinio darbo užmokesčio, būtina atsižvelgti į įstatymo nuostatas, ribojančias išieškojimą iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis), bei į ypatumus, išieškant iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų (CPK 733 – 743 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593, 667 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos bankrutavusios akcinės bendrovės bankas „SNORAS“, įmonės kodas 112025973, pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.