Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2019-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-503-517/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-02-27
Bylos Nr.
1-503-517/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Kaltinamasis
S. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-503-517/2019Teisminio proceso numeris 1-01-1-02288-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 27 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergė rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyventis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012 m. birželio 27 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio l dalį, 145 straipsnio 2 dalį – 7 mėn. l.a., BK 75 straipsnio pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant 2 m. laikotarpiui; 2) 2014 m. rugsėjo 15 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (BK 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d., redakcija), pritaikius BK 64 straipsnio 3 dalį, - 10 mėn. l.a.; 3) 2014 m. spalio 21 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 d. d., 64¹ straipsnį, - 1 m. ir 1 mėn. l.a., paleistas 2015 m. gegužės 12 d. pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį, pritaikius Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, lygtinai 5 mėn. ir 23 d. l.a. iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos; 4) 2017 m. gegužės 30 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį - 2 m. ir 3 mėn. l.a., BK 64¹ straipsnio pagrindu bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir nuteistas 1 m. ir 6 mėn. l.a., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2019 m. sausio 16 d., apie 10 val. 50 min., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,4 promilių girtumas), išvadinęs savo motiną D. G. įžeidžiančiais žodžiais: „suka, padla, žertva" tyčia suėmęs ją už drabužių tampė ir stūmė į duris, taip nukentėjusiajai D. G. sukeldamas fizinį skausmą.

Kaip matyti iš kaltinamojo S. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio, gyvena pas savo tėvus, adresu (duomenys neskelbtini), kai grįžo iš kalėjimo atlikęs bausmę. Tėvai jį priėmė gyventi iki to, kol susiras išsinuomoti butą. Butų nuoma labai brangi, jis pats dirba nuo ryto iki vakaro, renovuoju dešimties aukštų namą, Ukmergėje. Jis dirba pagal individualią veiklą, tad buto paieškai vis neranda laiko ir neranda tinkamo pagal nuomos kainą. 2019 m. sausio 16 d., ryte, apie 10 val. jis grįžo su kaimynu R. M. iš Ukmergės, po darbo pas tėvus į namus. Grįžo jau išgėręs alkoholio bei parsivežė gal penkis butelius alaus po 1 l. talpos, 7,5 laipsnių stiprumo alaus. Nuo rugsėjo jis kartas nuo karto išgeria alkoholio, kažkokių konfliktų su tėvais iki to nebuvo, kiek pasiginčydavo ir viskas. Gėrė su R. namuose, gėrė ir tėvai. Jis nežino dėl ko kilo konfliktas su motina. Gali būti, kad jis mamą pastūmė, galėjo ją vadinti įžeidžiančiais žodžiais. Mano, kad savo motinos nebūtų mušęs, jei nebūtų atvykę policijos pareigūnai. Dėl nusikaltimo padarymo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis S. G. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios D. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 30, 32-33), liudytojo V. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 54), įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 18-19, 20-23), medicinos dokumentų apžiūros protokolu (b. l. 48-49), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 10-12), alkoholio matavimo prietaiso rezultatu (b. l. 96), kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios D. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2019 m. sausio 16 d., apie 10 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus sūnus S. G.. Kartu atsivedė draugą R. M., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Atsisėdo abu virtuvėje prie stalo ir atsinešę kelis plastikinius butelius alaus pradėjo gerti. Gėrimo metu abu kalbėjosi ir gėrė toliau. Po kurio laiko sūnus S. G. pradėjo prie jos ir vyro kabinėtis, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius sakydamas „kam tu davatka lendi į mano gyvenimą" ir kitaip ją vadinti. Ji tuo metu skuto bulves. S. be priežasties pradėjo nervuotis, pradėjo viską daužyti, sudaužė savo mobiliojo ryšio telefoną, ausines, kitus daiktus, savo striukę mėgino sukišti į pečių, bet ji spėjo ją iš jo atimti. Ji labai išsigando tokio elgesio ir norėjo nueiti šalin nuo stalo ir išeiti į lauką, bet tada ją S. čiupo už liemenės ties krūtimis ir pradėjo ją tąsyti pirmyn ir atgal, vis vadindamas įžeidžiais žodžiais: „suka, padla, žertva, prasigėrus davatka" ir pan. Vienu metu S. ją pastūmė ir ji atsitrenkė nugara į durų briauną, durys tada buvo atdaros, užsigavo nugarą, jai labai skaudėjo. Jos vyras V. tuo metu buvo kitame kambaryje, išgirdęs triukšmą atėjo ir liepė S. nurimti, o ji tada pabėgo į lauką, nes ji labai bijo S. Iki atvažiavo pareigūnai S. nurimo ir vėl elgėsi lyg niekur nieko. S. užeina pykčio priepuoliai (b. l. 28-29, 30-31).

Kaip matyti iš liudytojo V.G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2019 m. sausio 16 d., kartu su žmona D. buvo namuose. Apie 10 val. 30 min. į namus grįžo girtas S. su draugu R. M.. Matė, kad S. parsivežė alaus, jis prie stalo sėdėjo virtuvėje, kai jie parvažiavo, o D. skuto bulves. Tada jam S. liepė leisti atsisėsti R., jis pasakė, kad yra kėdė ir tegu sėda. S. su kaimynu gėrė alų. Vienu metu S. be priežasties pradėjo nervintis, paėmė savo ausines, suplėšė, numetė. Tada trenkė savo mobiliojo ryšio telefoną į kibirą su paplavomis bei liepė jam su D. išgraibyt telefoną iš kibiro. Jis atsisakė tai taryti, tuomet S. pradėjo kibti prie savo mamos D., vadinti įžeidžiančiais žodžiais. Jis kartu su R. tildė S., tačiau pastarasis nereagavo. Vienu metu D. atsistojo, norėjo išeiti, o S. čiupo jai už liemenės ir pradėjo ją stumdyti, tampyti ir vienu metu stūmė ją į atidarytas duris, kur D. trenkėsi nugara. D. nepargriuvo, iš karto išėjo į lauką. Tada jis atsistojo su R. ir liepė S. baigti. Jis nuėjo į kitą kambarį, kur iškvietė policiją, nes matė, kad geruoju nesibaigs. Atvykę pareigūnai išvežė S. (b. l. 52-53, 54).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vieta yra gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 18).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, įvykio vietoje nustatyta, jog į namus grįžęs neblaivus sūnus S. G. išvadino savo motiną D. G. necenzūriniais žodžiais: „suka, padla, žertva", rankomis sugriebęs už megztinio stūmė į duris dėl D. G. pajuto fizinį skausmą. S. G. sulaikomas paaiškino, kad su tėvais konfliktuoja nuolat, dėl ko smurtauja šeimoje nepaaiškino. Sulaikomas vykdė pareigūnų nurodymus (b. l. 10-12).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio objektų apžiūros protokolo, specialistas R. L. susipažinęs su D. G. med. dokumentus, konstatavo, kad D. G. objektyvių sužalojimų nenustatyta (b. l. 48-49).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio alkoholio matavimo prietaiso rezultato, kaltinamajam S. G. 2019 m. vasario 5 d., 15 val. 39 min. buvo nustatytas 1,51 promilių girtumas (b. l. 56).

Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013 m. liepos 1 d., t.y. 2019 m. sausio 16 d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriami ir kartu su juo gyvenantys tėvai (BK 248 str. 2 d., BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis S. G. dėl asmeninių paskatų panaudodamas fizinį smurtą prieš savo motiną – nukentėjusiąją D. G., ko pasėkoje pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. fizinio skausmo sukėlimas, padarytas prieš ją smurtaujant (kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas).

Kaltinamojo S. G. nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta, baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareikštas nebuvo.

Kaltinamasis S. G. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi – areštu ir bausmės trukme (b. l. 169-171).

Sankcijoje už kaltinamajam S. G. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 02 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d. redakcija), padarymą areštas, kaip bausmės rūšis, yra numatytas kaip alternatyvinė bausmė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Svarstant kaltinamojo S. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau buvo teistas keturis kartus, teistumas neišnykęs. Administracine tvarka baustas nebuvo. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui. Nusikaltimu turtinė žala nepadaryta. S. G. dirba pagal verslo liudijimą. Tokiu būdu, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos aplinkybes ir jos sukeltas pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo S. G., kaip ne kartą už analogiškus nusikaltimus teisto asmens, asmenybę, laikytina, kad BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam S. G. už padarytą nusikalstamą veiką yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 49 straipsnis).

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 66 straipsnio pagrindu, į bausmės laiką įskaičiuotini laikotarpiai nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2019 m. sausio 17 d. ir nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2019 m. vasario 19 d., kada kaltinamasis S. G. laikinai buvo sulaikytas bei suimtas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai arešto parai.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo S. G. asmenybę, į tai, kad anksčiau jau buvo teistas už fizinio skausmo sukėlimą savo tėvams, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalies 8-9 punktai).

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d., redakcija), ir skirti 90 (devyniasdešimties) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu S. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpius nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2019 m. sausio17 d. ir nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2019 m. vasario 19 d., kada kaltinamasis S. G. laikinai buvo sulaikytas bei suimtas, kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo S. G. sulaikymo dienos.

BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 3 dalies, 72² straipsnio pagrindu, kaltinamajam S. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Kaltinamajam S. G. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Rinaldas Adamonis