- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-16
- Bylos Nr.
- 1-227-891/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-4-00044-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Kaltinamasis
- M. L. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.17.1.3Strateginių prekių, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrabanda (BK 199 str. 3 d.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, sekretoriaujant Gretai Karmazienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis įmonėje (duomenys neskelbtini) K. K. vairuotoju, vedęs, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. L. V. 2020 m. balandžio 3 d. apie 19 val. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą, esantį kelyje A15 (Vilnius–Lyda), Šalčininkų r., Gerviškių sen., Pamūrinės k., vykdamas vilkiku IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Wielton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paslėpęs transporto priemonėje – puspriekabės konstrukcijos priekinėje dalyje, prie puspriekabės priekinės sienos specialiai tam įrengtoje sienelėje, ir tokiu būdu nepateikdamas muitinės kontrolei bei jos išvengdamas, gabeno iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją privalomus pateikti muitinei daiktus: 10 560 pakelių (past. – 211 200 vienetų) cigarečių NZ 10 su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, viršijo 250 MGL sumą ir sudarė 36 652,20 Eur. Šiais savo veiksmais M. L. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamasis M. L. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad visiškai prisipažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir dėl to labai gailisi. Anot kaltinamojo, supratęs, kad priekinėje puspriekabės dalyje yra vieta, kur gali sudėti cigaretes, nusprendė pasinaudoti šia galimybe. Apie slėptuvę puspriekabėje sužinojo prieš tai su ja važiuodamas Baltarusijoje, kuomet patikrinimo rentgenu metu jam muitinės pareigūnai pasakė, kad ten yra skylė. Jis nusipirko cigarečių ir jas sukrovė į tą vietą, norėjo pravažiuoti į Lietuvos pusę. Cigaretes pirko iš baltarusio, kuris tuo užsiima, su juo yra seniai pažįstamas, pastarasis viską sutvarko. To baltarusio vardas S., pavardės nežino. Su cigaretėmis jis buvo sulaikytas pasienio kontrolės punkte, Šalčininkų poste, o cigaretes pasikrovė Breste. Jis turi labai sunkiai kaulų vėžiu sergantį sūnų – reikia pašalinti kaulo dalį ir reikalinga sudėtinga operacija. žmonės jam rinko pinigus, bet dėl COVID-19 rinkimas buvo nutrauktas. Sūnui turėjo būti atlikta operacija ir dėl to jis norėjo užsidirbti pinigų sūnaus gydymui. Jis tikėjosi uždirbti apie 6 000–7 000 Eur, nors cigarečių pirkėjo konkretaus ir neturėjo. Dabar labai gailisi, kad taip padarė, bet tuo metu jam atrodė, kad čia vienintelė išeitis. Už cigaretes jis sumokėjo apie 5 000 Eur, kuriuos gavo pardavęs du lengvuosius automobilius. Tie pinigai – 5 000 Eur, nieko neleistų padaryti, gal galėtų sūnų į sanatoriją leisti, bet jeigu imtis konkrečių veiksmų, tai tokia suma nieko nepadėtų. Pardavęs cigaretes iš viso jis tikėjosi gauti apie 11 000–12 000 Eur. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi ir jais galima vadovautis. Jokio nekilnojamojo turto jis Lenkijoje neturi, viską praeitais metais pardavė. Viskas buvo ne tik sūnaus gydymui, prieš pora metų ir žmona turėjo insultą, ji buvo paralyžiuota, jai buvo reikalingas rimtas gydymas, dėl to buvo daug išlaidų.
Kaltinamasis M. L. V. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta pilnai, labai gailisi dėl to, kad neteisėtai gabeno cigaretes. Supranta, kad negalima kontrabandos būdu gabenti cigarečių į Lietuvos Respubliką. Paaiškino, kad tolimųjų reisų vairuotoju dirba nuo 2004 m. Įmonėje (duomenys neskelbtini) K. K. vairuotoju dirba nuo 2019 m. gruodžio. Transporto priemonė – vilkikas IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabė „Wielton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuria vyko ir buvo sulaikytas priklauso įmonei, kurioje jis dirba. Jam transporto priemonė yra priskirta nuo 2019 m. gruodžio mėnesio. Nuo tada su ja važinėja tik jis. Puspriekabė, su kuria vyko, yra išnuomota iš kitos įmonės, su ja važinėjo apie tris savaites. Jis vykdo įvairius reisus, t. y. tiek tarptautinius, tiek vietinius, tai priklauso nuo užsakymų. Dažnai tenka vykdyti reisus ir į Ukrainą bei Baltarusiją. Maždaug prieš tris savaites, kai vyko iš Lenkijos į Baltarusiją, vežė traukinių detalių krovinį į Minsko miestą. Tai buvo pirmas kartas, kai vyko su minėta puspriekabe. Atvykus į Baltarusijos Respubliką su kroviniu, ten muitinės pareigūnai jį nusiuntė pasitikrinti į rentgeną. Patikrinę puspriekabę rentgene, pareigūnai pastebėjo ir pasakė, kad puspriekabėje, su kuria jis vyko, yra įrengta papildoma sienelė. Tik tada sužinojo, kad puspriekabėje yra įrengta sienelė. Jam pasirodė, kad ji daryta seniai, nes yra iš visų pusių aprūdijusi. Baltarusijos Respublikos muitinės pareigūnai patikrinę sienelę, joje nieko nerado, nes ji buvo tuščia. Po patikrinimo nuvyko į Minską pristatyti gabento krovinio. Sužinojęs apie įrengtą sienelę pagalvojo, kad joje galėtų gabenti cigaretes kontrabandos būdu. Būdamas Baltarusijoje nuvyko į Bresto mieste esančią degalinę, maždaug penkių kilometrų atstumu nuo sienos, kur yra didžiulė aikštelė. Ten visada būna asmuo vardu S., kuris yra jo pažįstamas apie dešimt metų. S. pasakė, kad puspriekabėje, su kuria vyksta, yra įrengta papildoma sienelė, kurioje galėtų gabenti cigaretes. S. paklausė, ar pas jį galėtų gauti cigarečių. S. paklausė, kiek reikėtų, į ką kaltinamasis atsakė, kad nežino, kiek ten tilptų. S. parodė įrengtą sienelę. S. ją išmatavo ir pasakė, kad atvykus kitą kartą paskaičiuos, kiek cigarečių ten tilptų. Kitą kartą, kai vyko į Baltarusiją, maždaug prieš vieną ar dvi savaites, tiksliai nepamena, gabeno tokį pat krovinį kaip ir prieš tai, nuvyko į tą pačią aikštelę. Tuo metu ten S. nebuvo, bet buvo merginos, kurios dirba kartu su juo. Jos S. paskambino ir tuomet atvyko S., kuris pasakė, kad į puspriekabėje esančią įrengtą sienelę tilptų 1 060 blokų cigarečių. S. už cigaretes ir jų supakavimą bei pakrovimą taip, kad būtų lengva ištraukti iš sienelės, paprašė 5 000 Eur. S. pasakė, kad ruoštų cigaretes, o jis per tą laiką bandys gauti pinigų. Susitaręs su S. pristatė gabentą krovinį ir išvyko atgal į Lenkiją. 2020 m. balandžio 1 d. vykdamas iš Lenkijos į Baltarusijos Bresto miestą, gabeno higieninio smėlio krovinį gyvūnams. Važiuodamas su šiuo kroviniu pagalvojo, kad šį kartą vykstant jam yra labai gera galimybė pasikrauti cigaretes, nes turėjo vykti iki Bresto, o ne iki Minsko. Vykdamas su kroviniu ir būdamas Baltarusijoje, vėl užsuko į aikštelę, norėjo paskambinti S. ir pranešti, kad paruoštų cigaretes, tačiau prisiskambinti nepavyko. Užsukęs į aikštelę joje vėl surado tas pačias merginas, kurias minėjo anksčiau. Jos paskambino S. ir pasakė, kad maždaug už vienos valandos jis jau bus išsikrovęs krovinį ir galėtų atvykti pasiimti cigarečių. Kai išsikrovė krovinį, kurį gabeno į Bresto miestą, atvyko į tą pačią aikštelę, ten pavažiavo į mažiau matomą vietą ir prie jo privažiavo S. su autobusiuku. Kartu su S. sukrovė cigaretes. S. sumokėjo 5 000 Eur. Pinigus gavo pardavęs savo du turimus automobilius. Pasikrovęs cigaretes išvyko link Lietuvos. 2020 m. balandžio 3 d. apie 17 val. atvyko į Lietuvos Respublikos Šalčininkų postą. Pro langelį muitinės pareigūnui padavė savo pasą ir transporto priemonės dokumentus. Tada muitinės pareigūnas jį nukreipė į rentgeną patikrinimui. Patikrinę rentgenu muitinės pareigūnai rado papildomoje sienelėje sukrautas cigaretes. Įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir transporto priemonės, su kuria vyko, savininkas, apie tai, kad jis ketino gabenti cigaretes ir apie tai, jog jas gabendamas buvo sulaikytas, nieko nežinojo. Įmonės ir transporto priemonės savininkas nieko negalėjo žinoti apie puspriekabėje įrengtą slėptuvę, nes ją įmonė nuomojasi, o įmonės savininkas nuomotos puspriekabės net nėra matęs. Jis niekada anksčiau nebuvo gabenęs cigarečių, todėl neturėjo konkretaus asmens, kuriam jas būtų pardavęs. Planavo grįžti namo, iškrauti cigaretes ir be didelių problemų jas parduoti Lenkijoje. Jo sūnus serga vėžiu, o gydymas labai brangiai kainuoja, t. y. apie 2 500 Eur per mėnesį. Sūnui buvo atliktos kelios operacijos, planuota atlikti operaciją Šveicarijoje. Lenkijoje renka pinigus sūnaus gydymui, tačiau dėl COVID-19 viruso šiuo metu pinigų rinkimas sustojo. Todėl nusprendė gabenti cigaretes ir taip uždirbti pinigų savo sūnaus gydymui (b. l. 112–114). Kaltinamasis 2020 m. balandžio 15 d. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikosi ankstesnių savo parodymų, prašo jais vadovautis. Norėtų, kad būtų sumažinta bauda, nes jis yra vienintelis asmuo, išlaikantis šeimą. Žmona niekur nedirba, turi du pilnamečius vaikus, kurie studijuoja Lenkijoje. Vienas sūnus studijuoja žurnalistiką, o kitas lėktuvų inžineriją. Jis taip pat išlaiko savo vaikus (t. 1, b. l. 118).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo M. L. V. visiško kaltės pripažinimo ir teisiamajame posėdyje duotų parodymų, jo kaltė įrodyta byloje esančiais liudytojų J. R. ir R. K. apklausos protokolais, daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolais, specialisto išvada, kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. R. paaiškino, kad dirba Vilniaus teritorinėje muitinėje Šalčininkų kelio poste vyriausiuoju inspektoriumi. Darbą 2020 m. balandžio 3 d. pradėjo 8.45 val. pagal iš anksto sudarytą darbo grafiką. Liudytojas buvo paskirtas dirbti į atvykstančių krovininių transporto priemonių tikrinimo aikštelę. Apie 18.15 val. dirbant darbo vietoje Nr. 6 prie tikrinimo langelio privažiavo krovininė transporto priemonė IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Wielton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo kaltinamasis. Šis asmuo priėjęs prie langelio, pro jį pateikė savo asmens dokumentus, transporto priemonės techninius pasus ir žodžiu deklaravo, kad vyksta tuščias ir nieko draudžiamo negabena. Įvertinęs rizikos požymius liudytojas nusprendė transporto priemonę nukreipti detaliam muitiniam patikrinimui į mobilią rentgeno kontrolės sistemą. Įtarimą sukėlė transporto priemonės senumas, Lenkijos regionas, kuriame registruota vilkiko puspriekabė. Vairuotojas dokumentų pateikimo metu elgėsi visiškai ramiai. Pasakius, kad jis turės vykti į rentgeną, jo elgesys nepasikeitė. Kai pareigūnai transporto priemonę patikrino rentgeno kontrolės sistema, liudytoją informavo, kad transporto priemonėje, t. y. puspriekabėje, yra įrengta slėptuvė. Tuomet transporto priemonė buvo nukreipta patikrinimui į detalaus tikrinimo angarą. Detalaus patikrinimo angare metu vairuotojas bendradarbiavo, parodė, kaip reikia prieiti prie slėptuvės, kad cigaretes reikia iškrauti per slėptuvės viršų, nuėmus dalį tento. Vairuotojas taip pat padėjo ištraukti paslėptas cigaretes. Iš viso buvo iškrauta 10 560 pakelių cigarečių NZ 10 (t. 1, b. l. 78, 79).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. K. parodė, kad dirba Vilniaus teritorinės muitinės mobiliųjų grupių poste vyresniuoju inspektoriumi. Į pareigas įeina rizikos valdymas ir darbas su rentgeno kontrolės sistemomis. 2020 m. balandžio 3 d. darbą pradėjo 8 val. Buvo paskirtas dirbti Šalčininkų kelio poste ir visą laiką dirbo su mobilia rentgeno kontrolės sistema. Apie 18.30 val. tikrinimui į mobilią rentgeno kontrolės sistemą buvo atsiųsta krovininė transporto priemonė IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Wielton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo kaltinamasis. Patikrinus transporto priemonę rentgeno kontrolės sistema, rentgeno skenogramoje jam įtarimą sukėlė transporto priemonės puspriekabės priekinės dalies konstrukcija. Ji atrodė per plati, todėl jam kilo įtarimas, kad tai gali būti įrengtos slėptuvės vaizdas. Buvo nuspręsta transporto priemonę siųsti į detalaus patikrinimo angarą detaliam patikrinimui. Kai apie tai informavo transporto priemonės vairuotoją, pastarasis paklausė, kodėl transporto priemonę siunčia detaliajam patikrinimu. Vairuotojui atsakė, kad pats supranta kodėl, į ką pastarasis liudytojui pasakė „gal nekraunam?“. Detalaus patikrinimo angare metu vairuotojas buvo perduotas Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnui J. R.. Būnant detalaus patikrinimo angare pats vairuotojas parodė, kaip iš transporto priemonėje esančios slėptuvės reikia ištraukti cigaretes. Ištraukus ten esančias cigaretes, iš viso buvo suskaičiuota 10 560 pakelių cigarečių NZ 10 (t. 1, b. l. 89, 90).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas R. K. savanoriškai pateikė transporto priemonės skenogramą (t. 1, b. l. 91–94).
Faktinių aplinkybių vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Iš baudžiamosios bylos duomenų, kuriuos teismas, esant BPK 273 straipsnyje numatytiems pagrindams, tyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, konstatuotina, kad byloje yra neginčytinai įrodyta, jog M. L. V., nepateikdamas muitinės kontrolei bei jos išvengdamas, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną cigaretes, kurių vertė viršijo 250 MGL sumą ir sudarė 36 652,20 Eur. Kaltinamasis teisme patvirtino, kad jis turėjo tikslą užsidirbti pinigų, todėl, žinodamas, jog tai neteisėta, įsigijo cigarečių ir jas gabeno per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną. Tai leidžia daryti teismui išvadą, kad kaltinamasis puikiai suvokė savo nusikalstamų veiksmų pobūdį, t. y. planavo Baltarusijos Respublikoje įsigyti kontrabandines cigaretes, jas įsigijo, paslėpė puspriekabėje ir tikėjosi per Lietuvos Respubliką toliau gabenti į Lenkijos Respubliką, t. y. veikė tiesiogine tyčia, tačiau buvo sulaikytas muitinės pareigūnų patikrinimo poste. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (nusikaltimo padarymo metu galiojusi BK redakcija).
Dėl bausmės skyrimo
Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Byloje nenustatyta jokių kaltinamojo M. L. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi.
Pagal baudžiamąjį įstatymą, BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Spręsdamas kaltinamajam M. L. V. skirtinos bausmės klausimą teismas įvertina tai, kad kaltinamasis padarė BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, kad gabentų cigarečių vertė beveik trigubai viršija 250 MGL ribą, taip pat į nusikalstamų veiksmų padarymo motyvus – siekė užsidirbti pinigų sūnaus gydymui ir šeimos išlaikymui. Kaltinamasis M. L. V. dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas (t. 1, b. l. 101) ir nebaustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 102), nėra duomenų apie tai, kad būtų teistas užsienyje, turi du sūnus, kurie mokosi, vienas serga sunkia liga, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Visa tai teismui leidžia spręsti, kad kaltinamajam tikslinga skirti inkriminuojamos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą minimumui. Laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nagrinėjamoje byloje reikštų nehumaniškos, neteisingos ir aiškiai per griežtos bausmės paskyrimą. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas mano, kad šioje konkrečioje byloje kaltinamajam skirtina 270 MGL dydžio bauda ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bauda mažintina trečdaliu, nes byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Atsižvelgiant į tai, kad M. L. V. prašo jam skirti kuo mažesnę baudą, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog kaltinamasis turėtų kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, pakankamai pajamų ar kitų lėšų, taip pat į tai, kad nors asmuo ir dirba, tačiau išlaiko šeimą, turi sveikatos problemų ne tik jis, bet ir jo sūnus, jo finansinė padėtis yra sunki, teismas sprendžia, kad paskirtą baudą tikslinga leisti sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius.
M. L. V. į bausmę įskaitytinas laikas, kurį jis išbuvo laikinajame sulaikyme, t. y. nuo 2020 m. balandžio 3 d. 19.45 val. (t. 1, b. l. 119, 120) iki 2020 m. balandžio 5 d. 11.11 val. (t. 1, b. l. 121), iš viso dvi dienos. Viena laikino sulaikymo para prilyginama 2 MGL dydžių baudai.
Prokurorė prašo iš kaltinamojo konfiskuoti vilkiko ir puspriekabės vertę atitinkančias pinigines sumas, tokias, kokios nurodytos muitinės rašte – atitinkamai 17 750 Eur ir 4 540 Eur. Kaltinamasis ir jo gynėjas su tokiu prokurorės prašymu nesutinka. Kaltinamasis nurodė, kad vilkiko vertė apskirtai neturėtų būti konfiskuojama, o puspriekabės vertė, kuri nurodyta muitinės rašte, yra neadekvati. Anot kaltinamojo, puspriekabė sena, įmonė ją pirko už 7 000 zlotų. Maksimali puspriekabės kaina šiuo metu yra 1 150 Eur. Su 17 750 Eur vilkiko verte kaltinamasis taip pat nesutinka. Šiuo metu, anot kaltinamojo, vilkiko vertė yra 5 000 Eur, prieš porą metų buvo apie 7 000 Eur. Vilkikas buvo įsigytas už 30 000 zlotų. Tokia jo vertė buvo prieš metus, kaip nurodyta pateiktoje sąskaitoje. Kaltinamojo nuomone, ankščiau nebuvo viruso, o dabar visos kainos yra nukritę ir neturi tokios vertės, kaip ankščiau.
Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Iš bylos duomenų matyti, kad vilkikas IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso K. K. prekybos ir paslaugų įmonei (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 38–40). Puspriekabę „Wielton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2020 m. kovo 1 d. nuomos sutartį, taip pat valdė K. K. prekybos ir paslaugų įmonė (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 58–60). Šiomis transporto priemonėmis, kaip vieningu transporto priemonių junginiu, 2020 balandžio 3 d. buvo kontrabanda gabenamas cigarečių krovinys, t. y. jomis pasinaudota nusikalstamai veikai palengvinti, nes be jų kontrabandos nusikaltimo dalyko (cigarečių) gabenimas, atsižvelgus į jo dydį (10 560 pakelių cigarečių), įrengtą slėptuvę, būtų labai apsunkintas ar net neįmanomas. Dėl to šis vilkikas su puspriekabe, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, laikytini konfiskuotinu turtu. Byloje nėra duomenų, kad K. K. prekybos ir paslaugų įmonė (duomenys neskelbtini) žinojo, jog šios transporto priemonės bus naudojamos darant nusikalstamas veikas, todėl jos iš savininko ir valdytojo nekonfiskuotinos, o, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo M. L. V. išieškotina šio turto vertė.
Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį, taip veikti linkusius nusikalsti asmenis. Baudžiamajame įstatyme trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant jau minėtame BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Taikant šias nuostatas, tai yra konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, tai yra kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.
Pagal suformuotą teismų praktiką, kai sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Šioje byloje specialistas nėra atlikęs nei vilkiko, nei puspriekabės įvertinimo ir, priešingai nei nurodė gynėjas, galimybės atlikti tokį įvertinimą nebėra, kadangi vilkikas ir puspriekabė 2020 m. balandžio 14 d. gynėjo (kuris taip pat yra ir K. K. prekybos ir paslaugų įmonės (duomenys neskelbtini) atstovas) prašymu grąžinti jų teisėtiems valdytojams (t. 1, b. l. 65–67). Netgi artimiausiu metu pateikus šias transporto priemones specialisto įvertinimui nebebūtų galimybės tokiu įvertinimu vadovautis, kadangi aptariamo vilkiko ir puspriekabės būklė per 3 mėnesius galėjo būti iš esmės pabloginta, tokiu būdu jų rinkos vertė sumažėjusi.
Byloje nesant specialisto atlikto turto įvertinimo, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies turto vidutinę vertę.??? BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo teismų praktikoje paprastai yra taikomas rinkos vertės kriterijus, t. y. rinkos vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokio turto rinkos kainą. Išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (esant BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytam pagrindui) turi būti nustatoma nusikaltimo padarymo priemonės vertė pinigine išraiška, kuri (konfiskuotino turto vertė) yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nurodytas įrodinėjimo taisykles.
Baudžiamojoje byloje yra pateikti duomenys, kad vadovaujantis transporto priemonių kainų žinynu „Autotransporto kainos Lietuvoje“, esančiu internete (www.emprekis.lt), vertinamo vilkiko IVECO rinkos vertė 2020 m. balandžio mėnesį buvo 17 750 Eur, o puspriekabės „Wielton” – 4 540 Eur (t. 1, b. l. 41). Kita vertus, byloje taip pat yra pateikti duomenys, kad K. K. prekybos ir paslaugų įmonė MIX vilkiką įsigijo pagal 2019 m. gruodžio 4 d. sąskaitą už 43 050 zlotų (35 000+8 050 PVM) (t. 1, b. l. 177, 178). Vadovaujantis Lietuvos banko duomenimis, nusikaltimo padarymo metu – 2020 m. balandžio 3 d., 43 050 zlotų atitiko 9 396 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad internete pateikiant vidutines transporto priemonių rinkos kainas nėra vertinami individualūs transporto priemonės požymiai, defektai ir pan., o pagrindo abejoti pateiktais vilkiko įsigijimo duomenimis nėra, teismas, nustatant minėto vilko kainą, vadovaujasi būtent byloje esančiais vilkiko įsigijimo kainą patvirtinančiais dokumentais. Puspriekabės „Wielton” įsigijimo kainą patvirtinančių duomenų byloje nėra, todėl teismas vadovaujasi Vilniaus teritorinės muitinės tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus pateiktais duomenimis (pateiktais pagal transporto priemonių kainų žinyną „Autotransporto kainos Lietuvoje“, esantį internete – www.emprekis.lt). Šiuo atveju kaltinamojo parodymai, kad puspriekabė buvo sena, kad rinkos kainos Lenkijoje ir Lietuvoje gali skirtis, jokios reikšmės nustatinėjant puspriekabės rinkos kainą Lietuvoje neturi.
Teismų praktikoje taip pat suformuluotos nuostatos, kad automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Nusikaltimo priemonių vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Kartu toks vertinimas, leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, t. y. išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Atsižvelgiant į tai, nustatant transporto priemonės vidutinę rinkos vertę, priešingai nei teigia kaltinamasis, įsigyjant turtą sumokėtas PVM, nėra atimamas.
Konfiskuojant ne pačią nusikaltimo priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai.
Šioje byloje, vertindamas konfiskuotino turto vertės išieškojimo proporcingumą, teismas atsižvelgia į nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuteistojo M. L. V. vaidmenį padarant cigarečių kontrabandą – pats sugalvojo schemą, rado tiekėjus, pats ketino realizuoti, gabentų cigarečių vertę (įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 36 652,20 Eur), kuri žymiai viršija 250 MGL dydžio sumą, taip pat į M. L. V. už BK 199 straipsnio 3 dalyje nurodyto sunkaus nusikaltimo padarymą paskirtos švelnesnės iš dviejų alternatyvių šio straipsnio sankcijoje nurodytų bausmės rūšių – baudos dydį (9 000 Eur). Pagal teismų praktiką paskirtos bausmės rūšis ir dydis yra viena iš aplinkybių vertinant turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad vilkiko IVECO ir puspriekabės „Wielton“ rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. atitinkamai 9 396 Eur ir 4 540 Eur, konfiskavimas iš M. L. V. valstybės naudai yra proporcingas.
Iš kaltinamojo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai priteistinos rašytiniais duomenimis pagrįstos turėtos išlaidos, t. y. 20,06 Eur, dėl sulaikytų cigarečių sunaikinimo, kurios BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu laikytinos proceso išlaidomis.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. L. V. (M. L. W.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, bei jam paskirti 270 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. L. V. galutinę bausmę – 180 MGL dydžio (9000 €) baudą.
Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti M. L. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. balandžio 3 d. 19.45 val. iki 2020 m. balandžio 5 d. 11.11 val. (dvi dienos), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad mokėtina bauda yra 176 MGL (8 800 Eur).
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, M. L. V. taikyti vilkiko IVECO ir puspriekabės „Wielton“ vertę atitinkančių piniginių sumų, t. y. 9 396 Eur ir 4 540 Eur (iš viso 13 936 Eur) neatlygintiną konfiskavimą valstybės naudai.
M. L. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – 5 000 Eur užstatą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Įsiteisėjus nuosprendžiui sumokėtą 5 000 Eur užstatą grąžinti užstato davėjai – įmonei (duomenys neskelbtini) K. K., o pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2016 m. rugsėjo 27 d., grąžinti M. L. V..
Priteisti iš M. L. V. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai sulaikytų cigarečių sunaikinimo išlaidas, t. y. 20,06 Eur, jas pervedant į sąskaitą Nr. LT374010042400070037, įstaigos kodas 188656838, esančią AB „Luminor bank“, banko kodas 40100.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.