- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-07-28
- Bylos Nr.
- 1-226-336/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34002-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė
- Nukentėjusysis
- E. P.
- Kaltinamasis
- E. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant:
Kėdainių r. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Krylaitei,
E. P. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2013-05-30 pagal BK 164 str. laisvės apribojimu 1m. 2 mėn. – bausmę atlikęs 2014-08-27, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2017-07-07 nežymus sveikatos sutrikdymo padarymas nepilnamečiui E. P.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. P. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017-07-07 apie 02.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia metė mobiliojo ryšio telefono pakrovėją gulinčiam lovoje savo šeimos nariui, sūnui E. P. gim. (duomenys neskelbtini) m. į galvą, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą kaktoje ir taip šiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiam E. P. sveikatą.
Kaltinamasis E. P. kaltu padaręs nusikaltimą iš esmės prisipažino visiškai ir parodė, kad nukentėjęs E. P. – sūnus, o V. M. – sugyventinė, su kuria kaip sugyventiniai gyvena 18 metų, E. P. jų bendras vaikas. Nurodė, kad 2017-07-07, naktį su sugyventine grįžo iš svečių į namus, (duomenys neskelbtini). Abu buvo neblaivūs. Su sugyventine susiginčijo, kilo konfliktas, todėl ji nuėjo atsigulti pas vaiką į jo kambarį. Jis atėjęs į vaiko kambarį paprašė sugyventinės, kad ji eitų gulti į jų bendrą lovą. Tuomet sūnus liepė jam išeiti iš jo kambario, netrukdyti miegoti. Jis tuomet sūnaus paprašė atiduoti jo mobilaus ryšio pakrovėją. Jis pats išsitraukė jį iš rozetės, o sūnus liepė pakrovėją atiduoti atgal. Tuomet pakrovėją jis metė į sūnaus pusę sakydamas – pasiimk. Nurodė, kad jis tyčia metė mobiliojo ryšio telefono pakrovėją į sūnų. Įvykio metu buvo girtas, nustatytas 2 prom. girtumas. Nurodė, kad įvykio metu buvo susinervinęs, įniršęs, įsiutęs ir iš pykčio metė pakrovėją į sūnų. Nurodė, kad sūnui paauglystė, jis dažnai atsikalbinėja, nei jo, nei mamos neklauso, todėl konfliktuoja. Nurodė, kad atsiprašė tiek sūnaus, tiek jo motinos. Pažada keisti gyvenimo būdą. Nurodė, kad išgeria saikingai, alkoholiu šeimoje nepiktnaudžiaujama.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta teisiamojo posėdžio metu ir apklausto nukentėjusio parodymais ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjęs E. P. parodė, kad kaltinamasis – tėtis, o V. M. – mama. 2017-07-07 naktį, po pirmos valandos, tėvai grįžo namo iš svečių. Tarp tėvų vyko kažkoks konfliktas, todėl, kad išvengti ginčų, mama atėjo pas jį į kambarį ir atsigulė. Netrukus į kambarį atėjo tėtis ir reikalavo mamos, kad ji eitų gulti pas jį. Tėtis pamatęs pakrovėją, jį ištraukė iš rozetės, o jis jam pasakė, kad pakrovėją paliktų, nes nori pasikrauti telefoną. Tuomet tėtis pakrovėją metė į jį ir pataikė į kaktą. Buvo iškilęs guzas, toje vietoje buvo raudona, bet dabar jau nieko nebėra. Jį apžiūrėjo ekspertas Kaune. Nurodė, kad tėtis jo atsiprašė, santykiai šiuo metu normalūs. Nurodė, kad tarp tėvų tai ne pirmas konfliktas namuose, būna, kad tėvai susiginčija. Anksčiau smurtas jo atžvilgiu nebuvo vartojamas. Nurodė, kad jo nuomone tėtis išvadas padarys. Pripažįsta, kad būna, jog atsikalbinėja, neklauso, išveda tėtį iš kantrybės, kai jis būna išgėręs. Su mama sutaria labai gerai. Nurodė, kad civilinio ieškinio nereiškia, jokių pretenzijų neturi.
Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą V. M. paaiškino, kad kaltinamasis jos sugyventinis, o nukentėjęs sūnus. Nurodė, kad sūnus apie įvykį teisingai viską papasakojo. Nurodė, kad su kaltinamuoju santuoka nesudaryta, tačiau gyvena kaip sugyventiniai devyniolikti metai. Nukentėjęs yra jų bendras sūnus. Nurodė, kad minėtą dieną grįžus iš svečių tarp jos ir sugyventinio kilo konfliktas, todėl ji nuėjo atsigulti į sūnaus kambarį. Atėjęs sugyventinis pareikalavo eiti gulti į bendrą lovą. Sugyventinis pats pasiėmė pakrovėją ir metė jį į sūnų, sužalojo kaktą. Sūnus gulėjo lovoje kai sugyventinis metė į jį pakrovėją. Nurodė, kad civilinio ieškinio nereiškia, jokių pretenzijų neturi, sugyventinis atsiprašė. Nurodė, kad šeimoje konfliktai nėra dažni, pagrinde jie kyla kai sugyventinis būna išgėręs. Šiuo metu dirbti sugyventiniui neleidžia sveikata, laukia eilės klubo sąnario pakeitimui.
Iš byloje esančio liudytojo M. S. apklausos protokolo (b. l. 65-66) matyti, kad 2017-07-07, apie 02 val. išgirdo sklindantį triukšmą iš buto Nr. 7, girdėjosi daužymo garsas, rėkavimas, kivirčijosi du vyrai, po to vyko ginčas ir tarp moters. Nurodė, kad minėtame bute gyvena sutuoktiniai ir jų sūnus kuriam apie 16-17 metų. Nurodė, kad vyriškis ir sūnus tarpusavyje koliojosi necenzūriniais žodžiais, vaikinas šaukė, kad vyriškiui bus blogai . Todėl jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir informavo apie vykstantį konfliktą.
Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos paimtas telefono pakrovėjas (kištukas) (b. l. 13-19); išimtas daiktas apžiūrėtas daiktų apžiūros protokolu (b. l. 69-72); perduotas saugoti Kauno a. VPK aptarnavimo skyriaus materialinio aprūpinimo poskyriui (b. l. 74, 75);
Iš byloje esančio asmens apžiūros protokolo matyti, kad 2017-07-07 3.10 val. apžiūrėtas nepilnametis E. P. gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu matosi ant kaktos, kairės pusės prie plaukų 2 cm nubrozdintas odos paraudimas (b.l.20-23);
Iš byloje esančios įvykio suvestinės matyti, kad 2017-07-07, 02.32 val. privatus asmuo pranešė, kad už sienos girdi šeimyninį konfliktą, girdi kaip motina šaukia tėvui, kad paleistų sūnų (b. l. 24-30);
Iš byloje esančios valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1865/2017(02) matyti, kad E. P. konstatuota poodinė kraujosruva kaktoje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytu laiku t. y. 2017-07-07; vieno trauminio poveikio pasėkoje; sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, kiekvienas sužalojimas sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą (b. l. 50);
Iš byloje esančio neblaivumo testo atlikto 2017-07-07, 3.01 val. E. P. matyti, kad nustatytas 2.10 promilių girtumas (b. l. 80);
Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusio atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusio atžvilgiu iš asmeninių motyvų.
Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu padaręs nusikaltimą visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikalto būdamas recidyvistas (neišnykęs teistumas už tyčinį nusikaltimą).
Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jo padarytas nusikaltimas nesunkus ( BK 11 str.), nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Jis praeityje teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas (b. l. 112-113, 118), nedirba (b. l. 121), tačiau registruotas darbo biržoje (b. l.122); iš byloje esančios VšĮ Kėdainių PSPC informacijos matyti, kad kaltinamasis Priklausomybės ligų kabineto įskaitoje bei Psichikos sveikatos kabineto įskaitoje nėra įrašytas (b. l. 120). Kaltinamasis kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino, ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusio ir nukentėjęs teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jie susitaikė, ant tėvo nepyksta. Teismas daro išvadą, kad taikyti kaltinamojo atžvilgiu LR BK 38 str. nėra įstatyme numatytų sąlygų visumos ( kaltinamasis yra teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs). Pagal BK 38 str. 1 d. galimas tik esant išpildytoms visoms įstatyme numatytoms sąlygoms. Pažymėtina, kad net ir esant visoms BK 38 str. 1 d. numatytoms sąlygoms, yra teismo teisė, o ne pareiga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kritiškai įvertino savo elgesį, teismui pažada ateityje smurto nevartoti, jis už smurto vartojimą teisiamas pirmą kartą. Teismas mano, jog kaltinamajam turi būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, bausmė skiriama didesnė nei sankcijos vidurkis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti.
Teismas daro išvadą, kad vadovaujantis LR BK 67 str. 3 d. BK 72² str. kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes konfliktuoja su šeimos nariais nebe pirmą kartą (b. l. 31-32,137 ).
Civ. ieškinys nepareikštas.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobiliojo ryšio telefono pakrovėjo kištuką, saugomą Kauno a. VPK aptarnavimo skyriaus materialinio aprūpinimo poskyryje (b. l.74,75), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusio atstovei pagal įstatymą V. M. (nes minėtas turtas yra šeimos turtas).
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 297 str., 302-303 str. , teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nubausti jį: laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį nuo 22,00 val. iki 06, 00 val. būti namuose jei tai nesusiję su darbu ; per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 10 (dešimt) mėnesių įpareigojant nuteistąjį nuo 22,00 val. iki 06,00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.
Vadovaujantis LR BK 67 str. 3 d. BK 72² str. E. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-07-07, 02.55 val. iki 2017-07-07,13.24 val. ( BK 65 str. 66 str. tvarka).
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės nuosprendis.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobiliojo ryšio telefono pakrovėjo kištuką, saugomą Kauno a. VPK aptarnavimo skyriaus materialinio aprūpinimo poskyryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusio atstovei pagal įstatymą V. M.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.