- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-21
- Bylos Nr.
- T-20-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-02162-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pirm.), Česlovas Jokūbauskas, Dainius Raižys
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. M., G. G. A., UAB „Regitze-6“
- Trečiasis asmuo
- V. K., ŽŪB „Artumė“, J. M.
Teismingumo byla T-20 Teisminio proceso Nr. 2-49-3-02162-2011-3 (S) Procesinių sprendimų kategorija: 94.5
2013 m. vasario 21 d.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Ukmergės rajono apylinkės teismo prašymą išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. M., G. G. A., UAB „Regitze-6“, savarankiškų reikalavimų nepareiškiantiems tretiesiems asmenims V. K., ŽŪB „Artumė“, J. M. dėl apskrities viršininko įsakymų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti: 1) Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 2.6-81-22074 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui J. M.“; 2) Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 2.6-81-22075 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei G. G. A.“; 3) pripažinti niekine ir negaliojančia 2010 m. vasario 22 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp J. M. ir UAB „Regitze-6“ dėl 4,45 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti niekine ir negaliojančia 2010 m. vasario 22 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp G. G. A. ir UAB „Regitze-6“ dėl 4,75 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,19 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 5) įpareigoti atsakovus J. M. ir G. G. A. grąžinti valstybei be pagrindo įgytą turtą – atitinkamai 22 250,00 Lt ir 24 700,00 Lt, kuriuos jie gavo ginčo sandoriais iš UAB „Regitze-6“.
Ieškovas nurodo, kad ginčijamais administraciniais aktais J. M. ir G. G. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų F. U. ir K. U. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). J. M. ir G. G. A. 2010 m. vasario 22 d. minėtus žemės sklypus pardavė UAB „Regitze-6“. UAB „Regitze-6“ 2010 m. spalio 30 d. pagal panaudos sutartis perdavė žemės sklypus laikinai valdyti, naudoti UKB „Linų agroservisas“. UAB „Regitze-6“ 2010 lapkričio 11 d. žemės sklypus įkeistė hipoteka AB „Snoras“, siekdamas užtikrinti skolininko ŽŪB „Artumė“ įsipareigojimų vykdymą.
Ieškovas nurodė, kad administraciniai teisės aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimti pažeidžiant imperatyvias šių sprendimo priėmimo metu galiojusias teisės normas, t.y. žemėtvarkos skyriui nebuvo pateikti jokie giminystės ryšį tarp J. M., G. G. A. ir buvusių savininkų K. U. ir F. U. įrodantys dokumentai. Ieškovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. piliečiai, pretenduojantys atkurti nuosavybės teises, turėjo pateikti giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, todėl daro išvadą, kad ginčijami Vilniaus apskrities viršininko sprendimai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir laikomi niekiniais. Nurodė, kad atsakovai nebuvo teisėti žemės sklypų savininkai ir neturėjo teisės disponuoti nekilnojamuoju turtu, todėl vėlesni sandoriai pripažintini negaliojančiais. Kadangi ieškovas nepaneigė UAB „Regitze-6“ sąžiningumo prezumpcijos, ginčo žemės sklypai negali būti išreikalauti, todėl iš atsakovų J. M. bei G. G. A. priteistinos sumos, kurias gavo ginčo sandoriais iš UAB „Regitze-6“.