Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-08-19 · Civilinė byla Nr. 2-1050/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-19
Bylos Nr.
2-1050/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Milašienė, Marytė Mitkuvienė, Vigintas Višinskis
Atsakovas
L. V., D. V.
Ieškovas
A. G.
Civilinė byla Nr. 2-1050/2010Procesinio sprendimo kategorija: 101. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugpjūčio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl jai paskirtos baudos panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-1127-178/2010 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovams D. V. ir L. V. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. G. kreipėsi į teismą, prašydama CK 6.66 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį, kuria atsakovas D. V. padovanojo atsakovei L. V. gyvenamąjį namą ir ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) taikyti restituciją ir perduoti šį turtą ieškovei, kad ji galėtų patenkinti savo reikalavimą.

Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas atsakovės L. V. prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, 2010 m. sausio 18 d. nutartimi paskyrė atsakovei L. V. 2 000 Lt dydžio baudą. Teismas nurodė, kad atsakovė savo prašymą grindė tuo, kad ji dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalės sudaryti pagrindinės ginčo turto pirkimo-pardavimo sutarties. Pažymėjo, kad atsakovė, skųsdama teismo nutartį dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atskirajame skunde buvo nurodžiusi visiškai priešingas aplinkybes, t. y. nėra jokios realios grėsmės, jog atsakovei priklausantis turtas bus perleistas tretiesiems asmenims. Teismo vertinimu, atsakovė, teikdama procesinius dokumentus, elgėsi nesąžiningai: atskirajame skunde nurodė vienas aplinkybes, o prašyme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo – priešingas aplinkybes. Teismas sprendė, kad atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

Atsakovė L. V. prašė teismo jai paskirtą baudą panaikinti arba sumažinti, nes bauda buvo paskirta netesėtai ir nepagrįstai. Nurodė, kad atskirojo skundo teiginys, kad nėra realios grėsmės, jog atsakovė perleis savo turtą tretiesiems asmenims, yra paimtas iš konteksto ir klaidingai interpretuojamas. Atsakovė turėjo omenyje, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovei priklausantis turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims. Atsakovė, realizuodama savo CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę ginti savo poziciją ir teikti savo paaiškinimus, nurodo vienokias ar kitokias faktines aplinkybes ir tai negali būti laikoma piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Vertinti apeliacinio skundo argumentus gali tik apeliacinės instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas, netiesiogiai nurodydamas, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, galimai viršijo savo diskrecijos ribas. Atskirojo skundo pateikimas negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, nes atsakovė realizuoja savo teisę į apeliaciją.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 9 d. nutartimi atsakovės L. V. prašymo nepatenkino. Nurodė, kad tai, jog atsakovė apskritai neketina perleisti ginčo turto tretiesiems asmenims, teigiama ne vienoje skundo vietoje, todėl atsakovės atskirojo skundo argumentą galima suprasti tik taip, kad atsakovė pati neketina niekam perleisti ginčo turto. Teismas pažymėjo, kad jis nevertino atsakovės atskirojo skundo pagrįstumo ar nepagrįstumo, o nustatė tik tai, jog skirtinguose atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytos faktinės aplinkybės prieštarauja viena kitai, bei tai, kad vienas iš šių procesinių dokumentų šiuo aspektu yra nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad atsakovei bauda buvo paskirta ne už tai, jog ji pateikė procesinius dokumentus, ir ne už tai, kad ji nurodė vienokias ar kitokias faktines aplinkybes. Negalima būtų pripažinti, kad asmuo, nurodęs vienokias faktines aplinkybes, kai jam tai naudinga, o kitu procesiniu dokumentu jau nurodęs priešingas faktines aplinkybes, elgiasi sąžiningai. Atsakovė elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir sąmoningai veikė prieš teisingą šio klausimo išnagrinėjimą, nes procesiniuose dokumentuose klaidino tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismus, nurodydama viena kitai prieštaraujančias aplinkybes, t. y. vienu atveju, kad neketina perleisti ginčo turto, o kitu atveju – ketina ir dėl to patiria nuostolių. Teismo vertinimu, mažinti paskirtą baudą nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė L. V. prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti arba sumažinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartimi atsakovei paskirtą baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Procesinio dokumento formuluotė, už kurią paskirta bauda, yra paimta iš konteksto visumos ir klaidingai interpretuota. Konkrečiu atveju būtina analizuoti atsakovės pateiktų aplinkybių visumą, o ne vieną formuluotę: a) ieškovė kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepridėjo įrodymų, kad atsakovei priklausantis turas gali būti perleistas tretiesiems asmenims; b) ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir absurdiškas, nes ginčo turto vertė beveik penkis kartus didesnė nei ieškovės nurodyta atsakovo D. V. skola; c) atskirasis skundas dėl trumpo apskundimo termino buvo paduotas žymiai ankščiau nei atsakovės prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, dėl ko atskirajame skunde nurodytos aplinkybės galėjo skirtis nuo vėliau prašyme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo išdėstytos atsakovės pozicijos. Juolab, kad atskirąjį skundą parengė atsakovės atstovas, kuris atskirojo skundo pateikimo metu nežinojo apie vėliau prašyme išdėstytą aplinkybę dėl preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovė advokatui buvo nurodžiusi tik pagrindinę informaciją ir atskirojo skundo teksto su advokatu nederino dėl trumpų apskundimo terminų ir savo gyvenamosios vietos ne Vilniuje, o (duomenys neskelbtini) raj.

2. Atsakovo pateiktų aplinkybių (ne)pagrįstumas negali būti teismo vertinamas, skiriant atitinkamas sankcijas – baudas. Iš teismo priimtų nutarčių matyti, kad atsakovei bauda buvo paskirta už skirtingų aplinkybių skirtinguose procesiniuose dokumentuose nurodymą, kas neva leidžia teigti, jog atsakovė elgėsi nesąžiningai ir nesilaikė pareigos naudotis procesinėmis teisėmis sąžiningai. Atsakovės manymu, proceso šalies atitinkamos pozicijos išdėstymas procesiniuose dokumentuose nurodant vienokias ar kitokias aplinkybes, nelaikytinas nesąžiningu elgesiu ir piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

3. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminės žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Be to, teismo nuobaudos – tai sankcijos, kurios teismo gali būti skiriamos už procesinių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ar sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Atskirojo skundo pateikimas taip pat negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, nes tokiu būdu atsakovė realizavo savo procesinę teisę į apeliaciją.

4. Teismo argumentai dėl baudos paskyrimo yra nepakankami ir visiškai nepagrįsti, t. y. nenurodytas aiškus juridinis bei faktinis pagrindas (koks padarytas procesinis pažeidimas, kam padaryta žala) baudai paskirti, taip pat nenurodyta, kodėl būtent 2 000 Lt dydžio bauda paskirta.

5. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad atsakovei skirtina bauda, atsakovės manymu, 2 000 Lt dydžio bauda yra itin didelė ir neadekvati tariamam piktnaudžiavimo procesine teise pažeidimui. Daugeliu CPK nustatytų atveju maksimalus baudos dydis neviršija 1 000 Lt, o pagal teismų praktiką 2 000 Lt dydžio bauda neskiriama net už akivaizdžius ir grubius procesinės teisės normų pažeidimus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovės L. V. atskirąjį skundą atsakovas D. V. prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad iš esmės sutinka su atskiruoju skundu ir mano, kad jis yra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Be to, teismas, nustatęs minėtus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 20 000 Lt baudą (CPK 95 str. 2 d.).

Bylos duomenimis, ieškovė A. G. 2009 m. lapkričio 30 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo CK 6.66 straipsnio pagrindu prašė pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį, kuria atsakovas D. V. padovanojo atsakovei L. V. gyvenamąjį namą ir ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) taikyti restituciją ir perduoti šį turtą ieškovei, kad ji galėtų patenkinti savo reikalavimą (b. l. 2-5). Ieškovės prašymu pirmosios instancijos teismas 2009 m. gruodžio 2 d. nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei L. V. priklausantį turtą: gyvenamąjį namą ir ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-9). Atsakovė L. V. atskiruoju skundu prašė šią nutartį panaikinti (b. l. 12-15).

Kadangi vienas iš pirmosios instancijos teismo motyvų, taikant laikinąsias apsaugos priemones, buvo tas, kad atsakovė, bandydama išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, galėtų perleisti ginčo turtą tretiesiems asmenims, atsakovė atskirajame skunde nurodė, jog nėra jokios realios grėsmės, kad jai priklausantis turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenimis. Taip pat nurodė, kad po dovanojimo sutarties sudarymo praėjus vieneriems metams atsakovė jokiems tretiesiems asmenims šio turto neperleido ir nėra jokio pagrindo manyti, kad ketina tokį turtą kam nors perleisti. Be to, atsakovė atskirajame skunde pažymėjo, kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas, todėl jai nėra jokio pagrindo slėpti ar bandyti kitokiu būdu tretiesiems asmenims perleisti jai priklausantį turtą. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą, kad atskirojo skundo formuluotė yra paimta iš konteksto ir klaidingai interpretuota. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė net tris kartus atskirajame skunde pažymėjo, kad jai nėra jokio pagrindo perleisti ginčo turto tretiesiems asmenims.

Minėtą atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovė teismui buvo pateikusi 2009 m. gruodžio 15 d., tačiau praėjus šešioms dienoms, t. y. 2009 m. gruodžio 21 d., atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriuo taip pat prašė įpareigoti ieškovę pateikti 400 000 Lt dydžio nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (b. l. 60-73). Šį prašymą atsakovė grindė tuo, kad ji 2009 m. rugsėjo 2 d. pasirašė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo iki 2009 m. gruodžio 31 d. trečiajam asmeniui parduoti ginčo turtą, kuris yra teismo areštuotas. Kitaip tariant, atsakovė šiame prašyme nurodė visiškai priešingas aplinkybes, negu buvo nurodytos atsakovės atskirajame skunde.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirajame skunde nurodyta jo surašymo data yra 2009 m. gruodžio 10 d., o atsiliepime į ieškinį – 2009 m. gruodžio 15 d. Todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad atskirasis skundas buvo paduotas žymiai ankščiau nei jos atsiliepimas į ieškinį kartu su prašymu dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, dėl ko atskirajame skunde nurodytos aplinkybės galėjo skirtis nuo vėliau prašyme nurodytų aplinkybių.

Atsakovės manymu, bauda buvo paskirta už skirtingų aplinkybių skirtinguose procesiniuose dokumentuose nurodymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė skirtinguose procesiniuose dokumentuose nurodė priešingas, t. y. prieštaraujančias viena kitai aplinkybes. Vienu atveju atsakovė teigė, kad ji neturi pagrindo perleisti ginčo turto tretiesiems asmenis, o kitu atveju atsakovė nurodė, kad ji ketina ginčo turtą perleisti trečiajam asmeniui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad negalima būtų sutikti, jog asmuo, nurodęs vienokias faktines aplinkybes, kai jam tai naudinga, o kitu procesiniu dokumentu, jau nurodęs priešingas faktines aplinkybes, elgiasi sąžiningai. CPK 7 straipsnio 2 dalis numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Viena iš tokių procesinių teisių yra teisė duoti teismui paaiškinimus (CPK 42 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovė šia teise piktnaudžiavo, t. y. sąmoningai veikė prieš teisingą klausimo išsprendimą, nurodydama viena kitai prieštaraujančias aplinkybes, klaidino pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo CPK 95 straipsnyje numatytą piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejį ir paskyrė baudą.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad paskirta 2 000 Lt bauda yra itin didelė ir neadekvati piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pažeidimui. Atsižvelgdama į tai, kad pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas gali paskirti iki 20 000 Lt baudą, o teismo paskirta bauda yra 10 kartų mažesnė už maksimalią baudą, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovei paskirtos baudos dydis yra adekvatus teismo konstatuotam pažeidimui, todėl nėra pagrindo jo mažinti.

Išdėstytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartis, kuria nepatenkintas atsakovės prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo arba sumažinimo, yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė Milašienė Marytė Mitkuvienė Vigintas Višinskis