- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-01
- Bylos Nr.
- 1-759-993/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Nukentėjusysis
- A. D.
- Kaltinamasis
- A. J.
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.4.8Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė, sekretoriaujant Birutei Čyžaitei, Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nukentėjusiajam A. D., kaltinamajai A. J., kaltinamosios gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, bedarbė, darbo biržoje neregistruota, aukštojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. 2016-02-22 apie 20 val. 00 min., bute (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš šeimos narį – sugyventinį A. D., tai yra spyrė kojomis ne mažiau dešimt kartų į įvairias kūno vietas, tokiu būdu sukeldama nukentėjusiajam A. D. fizinį skausmą.
Kaltinamoji A. J. kalta prisipažino visiškai, teismo posėdžio metu paaiškino, jog įvykio dieną ji buvo išgėrusi alaus, kilo konfliktas ir ji sugyventiniui spyrė, gali būti, kad dešimt kartų, į įvairias kūno vietas. Dėl įvykio labai gailisi, pripažįsta, kad turi alkoholio vartojimo problemų, blaiva taip nebūtų pasielgusi. Dėl smurto nukentėjusiojo atsiprašė, jis jai atleido.
Nukentėjusysis parodymus prieš savo šeimos narę duoti atsisakė, tik nurodė, jog kaltinamajai atleido ir su ja susitaikė.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos I. K. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole pareiškėjas A. D. pareiškė, jog 2016-02-22 apie 20.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), jo sugyventinė A. J., būdama neblaivi, ne mažiau dešimt kartų spyrė į įvairias kūno vietas. Apklaustas liudytojas A. D. parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise jam priklausančiame bute, apie 8 metus laiko gyvena A. J., su kuria nesusituokę, bendrų vaikų neturi. 2016-02-22 apie 20.00 val. tarp jo ir sugyventinės kilo konfliktas dėl buitinių pinigų ir maisto. A. J. būdama neblaivi pradėjo jį spardyti į įvairias kūno vietas, spyrė į šonus, krūtinę, nugarą, veidą, sukeldama jam fizinį skausmą. Spyrė ne mažiau 10 kartų. Sugyventinė smurtą vartoja ne pirmą kartą, niekur nesikreipė (b.l.4-5).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio S. V. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016-02-22 apie 21 val. 00 min. iš Kauno apskrities VPK buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), smurtauja sugyventinė. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė A. D.. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2016-02-22 apie 21.00 val. sugyventinė A. J. spardė kojomis gulintį sugyventinį A. D.. Smurtą patyręs A. D. paaiškino, kad smurtas pasireiškė kai sugyventinė kojomis jį spardė į krūtinę, tuo sukeldama fizinį skausmą Nukentėjusysis skundėsi krūtinės skausmais, medikų pagalbos atsisakė. Anksčiau buvę smurto artimoje aplinkoje faktų, tačiau į policiją nesikreipdavo. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje tylėjo, nieko neaiškino (b.l.10-11).
Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 3721 nurodyta, kad 2016-02-22 21.34 val. A. J. nustatytas 0,70 promilių girtumas (b.l.15).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. J. pasitvirtino. Kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, teisme jis nurodė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jis spyrė savo sugyventiniui į įvairias kūno vietas. Tokius jos parodymus patvirtina nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, rašytiniai bylos duomenys. Byloje nustatyta, kad A. J. smurtaudama prieš nukentėjusįjį A. D. sukėlė jam fizinį skausmą. Kadangi A. J. sukėlė fizinį skausmą savo sugyventiniui, kas pagal BK 248 str. nuostatas prilyginama šeimos nariui, todėl jos veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 str. 2 d.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji atsiprašė nukentėjusiojo, nuketėjusysis jai atleido ir su kaltinamąja susitaikė, prašė nutraukti baudžiamąją bylą (b.l.50).
BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Kaltinamoji A. J. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė, jis jai atleido, nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi, prašo baudžiamąją bylą nutraukti. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamosios padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), nusikalstamos veikos pasekmės nesunkios (sukeltas fizinis skausmas). Kaltinamoji ankščiau neteista, administracine tvarka nebausta (b.l.24, 30). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje 2012-10-13 jai atlikta stebėjimo paslauga. Diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai, tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvadoje konstatuota, kad skirti teismo psichiatrijos ekspertizę jai netikslinga (b.l.25, 48). Pati pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jai susitaikius su nukentėjusiuoju A. D., o baudžiamoji byla nutrauktina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Kauno apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-2081, kurioje nurodyta, kad Eugenijus Senovaitis teikia antrinę pagalbą A. J., antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 20,27 Eur ir jas prašoma priteisti iš kaltinamosios (b.l.53).
Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybos įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo iš kaltinamosios nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 str., 313 str. 432 str.,
nusprendžia:
A. J., padariusią nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiuoju A. D. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti A. J., jog jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu A. J. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti A. J. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš A. J. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.